Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas.

Pasak specialistų, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu. Kompulsinis kaupimo sindromas jau yra labai rimtas nerimo sutrikimas, todėl turi būti vertinamas taip pat atsakingai, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai.

„Reikėtų atskirti du dalykus – polinkį kaupti nebenaudojamus daiktus ir jų kaupimo maniją, – teigia psichologė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė. – Sprendžiant išmesti daiktą ar jį pasilikti dažniausiai žmogų veikia emociniai veiksniai: prisirišimas prie nuosavybės, nesaugumo jausmas jos netekus, kadaise patirtas nepriteklius ir pan. Pavojus atsiranda tuomet, kai emocinis ryšys su daiktais tampa nevaldomu polinkiu kaupti – tai obsesinis-kompulsinis simptomas, rimta psichologinė liga, kuriai atsikratyti gali prireikti psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos.“

Psichologė pastebi, kad poreikis kaupti daiktus padidėja krizių, kataklizmų ar įtemptų politinių įvykiu metu ir būdingesnis senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, kurių santykiai su kitais įtempti, kurie bijo nesėkmių socialinėje sferoje ar aplinką vertina kaip nesaugią. Kaupimo įprotis įgyjamas palaipsniui ir priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.

„Panašių priežasčių skatinami žmonės kaupia ir sugedusius smulkiuosius elektros bei elektronikos įrenginius, tikėdamiesi juos „prikelti“ naujam gyvenimui, parduoti dalimis ar tiesiog baimindamiesi išmesti brangiai pirktą daiktą, – sako „EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas. – Praktika rodo, kad dažniausiai šie prietaisai tiesiog kaupiami be jokios realios naudos ir galiausiai išmetami į sąvartyną kartu su kitomis atliekomis.“ A. Kybartas įspėja, kad beveik visuose įrenginiuose yra arseno, aliuminio, švino, stibio bei kitų medžiagų, keliančių pavojų žmogaus sveikatai, todėl pasiryžus atsikratyti elektronikos prietaisų, juos reikėtų atiduoti perdirbimui.

Antrinių žaliavų supirkimu ir perdirbimu besirūpinanti „EMP recycling“ įgyvendina projektą „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“, kurio tikslas – supaprastinti nebenaudojamų smulkiųjų elektros įrenginių išmetimo procesą, atsikratant įpročio kaupti daiktus namuose ar mesti kartu su buitinėmis atliekomis. Tūkstantis specialių konteinerių, įrengtų 10-tyje Lietuvos regionų, pasiekiami patogiausiose ir didžiausio žmonių srauto sulaukiančiose vietose: mokyklose, savivaldybėse, seniūnijose, bibliotekose, verslo centruose ir kitose viešose įstaigose.

Iki šių metų lapkričio mėnesio bent tris kilogramus smulkiosios elektros ir elektronikos įrangos surinkę bei į specialiuosius konteinerius įmetę žmonės gali sudalyvauti projekto „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“ akcijoje. Dalyviui svetainėje mesk-i-konteineri.lt tereikia išsirinkti norimą prizą, užrašyti jo pavadinimą ant lapelio ir, nurodžius savo kontaktus, įmesti į konteinerį kartu su smulkiosiomis EEĮ atliekomis. Norintys sužinoti, kur yra pastatyti artimiausi konteineriai, daugiau sužinoti apie vykstančią akciją bei jos prizus, gali užeiti į svetainę mesk-i-konteineri.lt.

Projekto „Sugedo? Mesk į konteinerį“ akcijos vaizdo klipą galite rasti čia.

BFL

Masinis visoje šalyje Europos krepšinio čempionato proga organizuotas renginys “Varom už Lietuvą” liepos 6-ąją aplankys Kaune, Nemuno saloje, iškilusią naująją “Žalgirio” areną, o iškilmingą jos atidarymą arenos operatorius – Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) nusprendė surengti rugpjūčio 3 dieną.

Keletą kartų atidėlioję pabaigtuvių termino datą, statybininkai žada birželio 30 dieną perduoti “Žalgirio” areną valstybinei komisijai, kuri turėtų įvertinti objektą ir pripažinti jį tinkamą eksploatuoti.

Liepos 6-ąją prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, šalia legendinės Kauno sporto halės, per rekordiškai trumpą laiką prieš 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatą pastatytos Ąžuolyno pašonėje, startuos renginys “Varom už Lietuvą”. Starto vieta prie paminklo, kaip aiškino savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiasis specialistas Mantas Lapinskas, pasirinkta kaip padėka S. Dariui ir S. Girėnui, išpopuliarinusiems krepšinį Lietuvoje.

Prie paminklo legendiniams lakūnams vyks didelis koncertas, į kurį pakviesti garsūs Lietuvos atlikėjai. Organizatoriai ketina demonstruoti filmuotą medžiagą, įvairius krepšinio istorijos puslapius prisimins šios sporto šakos veteranai.

Nuo paminklo varomą krepšinio kamuolį iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus lydės didžiulis vaikų ir populiariausios Lietuvoje sporto šakos – krepšinio – žaidėjų būrys. Vėliau kamuolio varytojų maršrutas pasuks naujosios “Žalgirio” arenos link. Arenoje bus atliktas simbolinis krepšinio kamuolio metimas į krepšį.

Toliau kamuolys leisis į kelionę per Lietuvą ir aplankys daugiau nei 60 miestų, kol galiausiai bus perduotas Lietuvos krepšinio rinktinės vyrams.

Rugpjūčio 3 dieną įvyks oficialus “Žalgirio” arenos atidarymas. Šią datą pasirinko koncesininkas – arenos operatorius. Tačiau renginiai arenoje jau prasidėjo – praėjusį antradienį čia pristatytos proginės, Europos krepšinio čempionatui skirtos monetos.

“Svarbiausias mūsų laukiantis darbas – arenos pridavimas valstybinei komisijai. Manau, čia problemų nebus – jau nuo kadencijos pradžios kartu su darbo grupe kontroliuojame darbų eigą.

Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį nuo “Akropolio” garažų stebėjau, ar saloje, arenos statybvietėje, vyksta darbai. Matėsi, kad darbininkai plušėjo nesustodami. Jei neatsiras biurokratinių kliūčių, areną priduosime komisijai dar šio mėnesio paskutinėmis dienomis”, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.

Niekam ne paslaptis, kad ne vien kauniečiai, bet ir kitų miestų ar kaimų gyventojai dabar atidžiai seka “Žalgirio” arenos statybas ir skausmingai reaguoja į nesklandumus.

Pažymėtina, jog pasaulinėje praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai dideli tarptautiniai renginiai įvykdavo sporto objektuose, iš kurių dar nebūdavo pasitraukę statybų kranai. Pavyzdžiui, 1976-ųjų Monrealio olimpinio stadiono statybos dėl darbuotojų streikų buvo tik įpusėjusios, tačiau jame sėkmingai įvyko vasaros olimpinės žaidynės.

Artėjant prie pabaigos birželiui, “Žalgirio” arenos kėdės jau intensyviai valomos nuo statybos dulkių, o į naujuosius krepšius pirmuosius kamuolio metimus jau atliko legendinis Arvydas Sabonis.

“Tai – įrodymas, kad rungtynės aikštelėje gali vykti. Arena įrengta, o aplinkos sutvarkymas – tik laiko klausimas”, – sakė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.

Europos vyrų krepšinio čempionatas prasidės rugpjūčio 31 d., primena ELTA. Rugsėjo viduryje finalinis turnyro etapas persikels į Kauną.

BFL

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir šių metų Europos vyrų krepšinio čempionato (“Eurobasket 2011″) organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas penktadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama tinkamai pasirengti ir garantuoti viešąjį saugumą Senojo žemyno pirmenybių metu ir pasirengimo laikotarpiu.

“Labai gerai, kad jau dabar turime aiškias atsakomybės ribas ir galime ramiai tęsti paskutiniuosius pasirengimo darbus. Padarysime viską, kad čempionato svečiai iš Lietuvos išvyktų su geriausiai atsiminimais”, – po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Konstruktyvaus ir glaudaus bendradarbiavimo su policija būtinybę pabrėžė ir “Eurobasket 2011″ vadovas. “Čempionato sėkmė priklauso ne tik nuo sportinių rezultatų, bet ir jo dalyvių, žiūrovų ir organizatorių saugumo. Labai džiaugiamės, kad policija taip aktyviai ir konstruktyviai su mumis bendradarbiauja. Didelė dalis policijos darbo gal ir yra nematoma paprastiems žmonėms, tačiau šis darbas turi milžinišką reikšmę”, – sakė M. Špokas.

Policija įsipareigojo užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus arenų prieigose. Tam kiekviename mieste bus paskirti atsakingi pareigūnai. Jie organizuos visas būtinas prevencines ir operatyvines priemones saugumui garantuoti čempionato metu. Arenose bus atliekama prevencinė sprogmenų ir pavojingų medžiagų paieška, skiriama policijos palyda krepšinio komandoms ir teisėjams, užtikrinama viešoji tvarka prie treniruočių salių ir viešbučių, kuriuose gyvens čempionato dalyviai, organizatoriai ir teisėjai.

“EuroBasket 2011″ organizatoriai įsipareigojo garantuoti renginio saugumą visų arenų vidaus erdvėse. Organizatoriai rūpinsis saugumu varžybų zonoje, bendrose arenų lankytojų teritorijose, tribūnose, žiniasklaidos zonoje, pagalbinėse patalpose, privalės užtikrinti saugumą arenų išorinėse, riboto žiūrovų patekimo ir pramogų teritorijose. Taip pat organizatoriai bus atsakingi už varžybų viešojo stebėjimo vietas, saugumą automobilių stovėjimo aikštelėse.

Žiūrovams bus teikiama visa būtina informacija apie elgesio ir saugumo reikalavimus, infrastruktūrą ir gelbėjimo komandas, vykdoma žiūrovų ir kitų asmenų į areną atsineštų ir draudžiamų įsinešti daiktų laikinas saugojimas.

Taip pat sutarta keistis informacija apie numatomas grėsmes, aptartos reagavimo galimybės ekstremaliųjų situacijų metu, žiūrovų evakuacijos būdai.

BFL

Nepatenkinta Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) išrinkta skulptūra “Krepšinio liūtas” Kauno miesto valdžia ragina federaciją rengti naują konkursą.

“Autoritetingi skulptoriai, kiti menininkai teigia, kad T.Gutausko darbas yra menkavertis ir nedera prie aplinkos. Daug abejonių kelia ir jo originalumas”, – teigiama Kauno vicemero Povilo Mačiulio išsiųstame laiške LKF prezidentui Vladui Garastui ir šios federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui.

Jame Kauno savivaldybė prašo LKF pagalvoti apie kitą konkursą, į kurį būtų pakviesta daugiau profesionalių skulptorių, o jo nuostatuose būtų įtvirtinti aiškūs meniniai kriterijai.

“Manome, jog visuomenės lūkesčius atitinkantį konkursą būtų galima surengti kitąmet. Tam bus puiki proga – Lietuvos krepšinio 90-mečio minėjimas”, – teigiama laiške.

Vicemeras teigia išdėstęs daugumos miesto tarybos narių nuomonę apie konkurso, skirto skulptūrai krepšiniui įamžinti, rezultatus.

Anot jo, savivaldybė sulaukė daug krepšinio mėgėjų skundų dėl LKF skelbto konkurso pirmosios vietos laimėtojo Tado Gutausko skulptūros “Krepšinio liūtas”. Ne mažiau aistrų šis kūrinys sukėlė ir žiniasklaidoje.

“Kauno savivaldybė tikisi Jūsų supratimo ir yra pasirengusi geranoriškai bendradarbiauti įamžinant visai lietuvių tautai brangų krepšinį”, – sakoma kreipimesi.

LKF surengė jau du konkursus dėl skulptūros krepšiniui sukūrimo. Iš pirmojo konkurso dalyvių pateiktų darbų neišrinktas nugalėtojas, o po antrojo konkurso juo paskelbtas Tado Gutausko kūrinys, vaizduojantis liūtą, koja prispaudusį krepšinio kamuolį.

Ši skulptūra labai panaši į liūtų skulptūras prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Kaune. Skulptorius teigia taip norintis sujungti senąjį ir naująjį Kauną.

Skulptūrą krepšiniui ketinama statyti šalia naujos sporto arenos Nemuno saloje. Tikėtasi skulptūrą pastatyti iki rugpjūtį Lietuvoje prasidedančio Europos krepšinio čempionato.

Kitąmet vyksiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas bus brangiausias Lietuvos sporto istorijoje renginys, sako premjero patarėjas.

Vyriausybė čempionatui ketina skirti 21 milijoną litų – aptarusi šį klausimą pirmadienio pasitarime Vyriausybė dėl to ketina apsispręsti trečiadienį. Nemažą sumą valstybė ir savivaldybės skyrė jau anksčiau, taip pat didelę dalį sudaro privačių investuotojų ir Europos Sąjungos lėšos.

“Tai yra patys didžiausi skaičiai, kurie buvo skirti apskritai sportui per visą Lietuvos istoriją, kuriuos skyrė ne tik savivaldybės ir valstybė, bet ir ES”, – visą pasiruošimą vertino premjero Andriaus Kubiliaus sudarytai darbo grupei vadovaujantis ministro pirmininko patarėjas Raimundas Alekna.

Pasitarime pirmadienį Vyriausybė vertino pasiruošimą čempionatui. Jame, be kita ko, kalbėta apie kai kur vis dar neišspręstą čempionato svečių apgyvendinimo klausimą.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Panevėžio savivaldybė turi apsispręsti dėl trišalės sutarties su LKF ir privačiu investuotoju dėl viešbučio “Romantic” dalinės rekonstrukcijos už beveik du milijonus litų.

R.Alekna po pirmadienio pasitarimo savo ruožtu dėstė, kad LKF, Panevėžio savivaldybės ir investuotojo susitarimui kyla teisinių trukdžių, kuriuos dar turės išspręsti savivaldybė.

Alytuje, pasak R.Aleknos, viešbučio gali ir nebūti – tinkamas esą yra Birštone, bet jį dar turės įvertinti “FIBA Europe” komisija.

Be viešbučio Panevėžyje, kiti objektai, pasak R.Aleknos, statomi ir rekonstruojami pagal grafiką. Viešbučio Alytuje statybų klausimo jis sako apskritai nesiejantis su šiuo čempionatu.

Krepšinio federacijos generalinis sekretorius sako, kad iš Europos vyrų krepšinio čempionato laukiama šimtamilijoninės naudos.

“Faktinės naudos duotų kelis šimtus milijonų – paskaičiavus turizmą ir dar daugiau paskaičiavus bendrą valstybinę reklamą ir komunikaciją. Lenkijos pavyzdys rodo, kad tai buvo valstybės komunikacija, valstybės reklama už beveik milijardą litų, jeigu litais skaičiuojant. Aš manau, kad tai yra visiems suprantamas dalykas. Ta investicija, kurią padarys valstybė, atsipirks iš karto”, – įsitikinęs M.Balčiūnas.