BFL

Evelina Sašenko su daina “C’est ma vie” antradienį pasirodys “Eurovizijos” dainų konkurso pirmajame pusfinalyje. Lietuvos atstovė pusfinalyje dainuos septyniolikta.

Iš viso pirmame pusfinalyje dainuos 19 šalių atstovai. Prieš Lietuvos atstovę į sceną žengs Portugalijos atstovai, po jos – Azerbaidžano atlikėjai.

Antrasis pusfinalis vyks gegužės 12-ąją. Jame taip pat pasirodys 19 šalių atstovai.

56-ojo “Eurovizijos” dainų konkurso finalas Vokietijos mieste Diuseldorfe vyks gegužės 14 dieną.

Visus koncertus tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Užsienio bukmekerių prognozėmis, šįmet Lietuva nėra laikoma visiška autsaidere – pagal tikimybę laimėti konkursą mūsų šalis dalijasi 37-42 vietas su Latvija, Islandija, Kroatija, Baltarusija ir Bulgarija bei lenkia Portugaliją ir San Mariną.

Šiemet Lietuvai tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse atstovaus Evelina Sašenko su lyrišku kūriniu “C’est Ma Vie”. Tai paaiškėjo praėjusį ketvirtadienį vykusiame nacionalinės atrankos finale. Nugalėtoją vieningai palaikė tiek komisija, tiek žiūrovai, už nugaros palikę artimiausius konkurentus – Liną Adomaitį ir Rūtą Ščiogolevaitę.

Nors E.Sašenko tik 23-eji, mergina scenoje toli gražu ne naujokė. Žvelgiant į jos muzikinę biografiją verta paminėti “Dainų dainelės” apdovanojimus (šešis kartus laureatė), projektus “Meilės istorijos pagal Edith Piaf” ir “Chopin Jazz Inn”, taip pat dalyvavimą Lietuvos televizijos rengtame klasikinės muzikos konkurse “Triumfo arka”. Šiuo metu E.Sašenko Muzikos ir teatro akademijoje studijuoja džiazą.

Kita vertus, ši patirtis nėra tarptautinė. Gegužę Diuseldorfe (Vokietija) vyksiančiame “Eurovizijos” dainų konkurso pusfinalyje, o vėliau, tikėkimės, ir finale, E.Sašenko stos prieš milijoninę Europos televizijos žiūrovų auditoriją ir turės tris minutes juos sužavėti. Vis dėlto bene labiausiai bijoti reikės tautiečių įvertinimo. Lietuviams “Eurovizija” – daugiau nei muzikinis konkursas. Tai – bene nacionalinės garbės reikalas, turintis pasakiškus TV reitingus ir keliantis smarkius debatus. Susidomėjimo nemažina nei nuolatinės nesėkmės, kai “Europa mūsų neįvertina”.

Muzikantai patirtimi “Eurovizijoje” nesigiria

Lietuvoje į “Euroviziją” dažnas žiūri kaip į sportą: nesvarbu, ar gerai žaidėme, svarbu, ar laimėjome. Verdiktas iš konkurso grįžusiems atlikėjams skelbiamas atsižvelgiant į tai, kokią vietą jie užėmė galutinėje lentelėje. O rezultatai nedžiugina: išskyrus “Skamp” ir “LT United”, nė vienai grupei finale nepavyko užimti aukštesnės nei 20-os vietos, keturis kartus Lietuvos atstovai neįveikė pusfinalio ribos ir į finalą nepateko.

Aivaras Stepukonis 2002 m. “Eurovizijos” finale liko paskutinis, bet tvirtina, kad jo atsiminimai, susiję su šiuo konkursu – labai šviesūs, o balsavimo rezultatų nereikia sureikšminti. Anksčiau jis yra teigęs: “Kai sėdame prie šventinio stalo, kažkam tenka vieta gale, kažkam – priekyje, kažkam – per vidurį. Bet visiems būna gera, nes pats stalas – šventinis, jame nėra “blogų” vietų.” Žiūrovai nebuvo tokie supratingi ir negailėjo piktų epitetų muzikantui ir jo pasirodymui. To rezultatas – lig šiol besitęsiantis Aivaro pasitraukimas iš viešojo muzikos pasaulio. Nors pernai jis išleido kritikų pripažintą albumą “Sage & Fool”, daugelio tautiečių akyse Aivaras vis dar siejamas su nesėkmingu pasirodymu “Eurovizijoje”. Pagal panašų scenarijų klostėsi ir grupės “Laura & the Lovers” karjera, kuri 2005 m. atstovaudama Lietuvai taip pat liko paskutinė, tik ne finale, o pusfinalyje.

Ilgainiui lietuviai pamažu įprato prie nesėkmių ir tapo atlaidesni. Tiek praėjusiais metais vietos ir užsienio ekspertų, bet ne “Eurovizijoje” balsavusių žiūrovų gerai įvertinti “InCulto”, tiek 2009 m. šaliai atstovavęs Sasha Son savo muzikinės karjeros nesusigadino. Pastarasis priešingai – šiemet net su dviem skirtingomis dainomis bandė vėl tapti šalies atstovu. Tačiau Sashos Son pavyzdys – išimtis iš taisyklės. Dauguma kitų lig šiol karjerą tęsiančių Lietuvos atstovų “Eurovizijoje” (Aistė Smilgevičiūtė, Jeronimas Milius, netgi “LT United” nariai) apie tai, kad dalyvavo šiame konkurse, linkę nutylėti.

Nepaisant, švelniai tariant, vidutiniškų rezultatų, “Eurovizijai” skiriamas lietuvių dėmesys kasmet išlieka didžiulis. Geras to įrodymas – TV reitingai. Remiantis 2009 m. “TNS Gallup” žiniasklaidos tyrimų metine apžvalga, “Eurovizijos” finalo transliacija buvo pati žiūrimiausia TV laida Lietuvoje. Tais metais jos reitingas, arba vidutinė auditorija, buvo 23,9 proc. (žiūrimiausių metų filmų reitingas nesiekė 17 proc.). Pernai “InCulto” pasirodymo vidutinė auditorija sudarė 20,2 proc. Žiūrimumo rekordas buvo užfiksuotas 2006-aisiais, kai “LT United” prie ekranų bent trumpam pritraukė 41 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos gyventojų. Vidutinė tos transliacijos auditorija – 24,8 proc. Transliacijų reitingai sumažėja tik tada, kai Lietuvos atstovai nepatenka į finalą, tačiau net ir tada skaičius būna dviženklis.

ABBA narys “Eurovizijos” nebežiūri

Muzikologas Darius Užkuraitis įvardija tokias “Eurovizijos” populiariumo priežastis: “Viena vertus, mums nuo vaikystės teigiama, kad esame “daininga tauta”, o čia niekaip negalime nugalėti kažkokioje “Eurovizijoje”, nors latviai, rusai, estai ar ukrainiečiai tai yra padarę. Tai kelia ir sportinį pyktį, ir azartą.” Nuolatinis nacionalinės atrankos komisijų narys teigia, kad “Eurovizijai” didesnę reikšmę teikia daugelis mažųjų Europos šalių. “Kas pasakys, kas šiuo metu yra populiaru Bosnijoje ir Hercegovinoje ar Maltoje? Mažos šalys į “Euroviziją” žiūri kitaip nei didžiosios. Mažoms tautoms tai vienas iš svarbesnių renginių, kur gali save parodyti visai Europai”, – sako D.Užkuraitis.

Kaip priešingą pavyzdį galima pateikti Jungtinę Karalystę. Pastarosios šalies muzikos rinka yra Europos lyderė, bet per pastaruosius aštuonerius metus britai “Eurovizijoje” triskart liko paskutiniai. Šalyje apstu populiarių grupių, tačiau jos nesiveržia į “Euroviziją”, nes nelaiko šio konkurso reikšmingu. Priešingai – sieja jį su blogu skoniu, muzikiniu ir vizualiu kiču. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad “Eurovizijoje” negalima groti gyvai – tik dainuoti. Panaši situacijoje ir Airijoje, galinčioje tik pasvajoti, kad jų šaliai “Eurovizijoje” atstovautų nacionaliniu pasididžiavimu laikomi U2 ar Damienas Rice‘as, taip pat Vokietijoje. Nors pernai Vokietija laimėjo konkursą, ši pergalė šaliai tik antra nuo “Eurovizijos” starto 1956 m.

Žemas “Eurovizijos” kūrinių muzikinis lygis sietinas su pastarųjų metų tendencija, kai labiau rūpinamasi dainos pateikimo šou, o ne pačia daina. Žiūrovai tai vertina kritiškai. Šiuo metu net trijų Lietuvos grupių (“G&G Sindikato”, “Empti” ir “GeraiGerai & Miss Sheep”) prodiuseris Justas Čekuolis konkurse skambančią muziką vadina greito maisto produktu. “Greitai suvalgei – lyg ir skanu, bet pamiršai ir vėl jautiesi alkanas. Absoliuti dauguma “Eurovizijos” dainų yra vienadienės, sukurtos tam, kad per tris minutes trepsėtų kuo daugiau europiečių ir šie pultų skambinti ir balsuoti”, – griežtai vertina jis.

Benny Anderssonas, “Eurovizijos” nugalėtojos grupės ABBA narys, prieš porąmetų apskritai nustojo žiūrėti šį konkursą. “Tai, ką pastaruosius kartus mačiau “Eurovizijoje”, buvo geras televizijos šou. Bet muzikai šis renginys nebereiškia nieko”, – BBC teigė muzikantas, sukūręs dainą “Waterloo”, su kuria 1974 m. ABBA laimėjo “Euroviziją”. Ši daina lig šiol laikytina tradiciniu “Eurovizijos” standartu.

Pasauliniame muzikos kontekste “Eurovizija” yra menkas žaidėjas. Daug didesnis įvertinimas nei pirmoji vieta “Eurovizijoje” muzikantams yra “Grammy” statulėlė, “World Music Awards” ar netgi taip pat už prastą skonį kritikuojamos MTV prizas. Kita vertus, Lietuvoje, kur didelio masto muzikos apdovanojimai neberengiami, aukšta vieta nacionalinėje “Eurovizijos” atrankoje yra didelis pripažinimas.

Balsuoja kaimynai ir emigrantai

“Neverta tikėtis daug balų dainininkei, kurios gimtosios šalies emigrantai gyvena visur, bet ne Europoje. Vokiečiai konkursan siunčia juokingą turkų ansambliuką, ir Turkijos žiūrovai – po jų kojomis. Ir atvirkščiai – šiek tiek dainuojančiam turkui visi Vokietijos tautiečiai surenka galybę balsų”, – taip savo esė “Kaip nesierzinant klausytis “Eurovizijos” konkurso” pusiau juokais, pusiau rimtai samprotauja Ernestas Parulskis. Rašytojas paliečia opią “Eurovizijos” ydą: kaimynų balsavimą už kaimynus, taip paverčiant muzikinį šou viešu politinio korektiškumo demonstravimu. Tai buvo ypač akivaizdu 2007 m., kai Serbija laimėjo konkursą, gavusi maksimalų balų skaičių net iš šešių gretimų šalių.

Lietuvos pavyzdys taip pat gerai iliustruoja balsavimo už kaimynus tendenciją, tačiau mus konkurse palaiko ir emigrantai. Nuo 1994 m., kai “Lietuva” debiutavo “Eurovizijoje”, daugiausia balsų mūsų šalis gavo iš Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Pastarosios valstybės nėra kaimynės, tačiau dėl jose gyvenančių lietuvių skaičiaus diskutuoti neverta. Lietuva savo ruožtu balus dažniausiai atiduoda Rusijai, Latvijai ir Ukrainai – regiono kaimynėms ir politinėms partnerėms.
Nepaisant neskaidraus balsavimo ar žemo muzikinio lygio, žiūrimumu “Eurovizija” nesiskundžia. Tinklalapis Eurovision.tv skelbia, kad pusfinalių ir finalų transliacijas iš viso kasmet žiūri apie 100 mln. europiečių. Tik klausimas, kiek iš jų po savaitės galėtų įvardyti nugalėtoją. Vienadieniškumas – dar viena šio konkurso ypatybė. Ir nors Lietuvai, kaip mažai ir retai kada tarptautiniu lygiu matomai valstybei, “Eurovizija” negali būti nereikšminga, į šį šou dera žiūrėti kaip į kokybišką pramogą, kur kovojama tik tol, kol vyksta transliacija.

Tarptautiniame dainų “Eurovizijos” konkurse Lietuvai šiemet atstovaus Evelina Sašenko su daina “C’est ma vie” (“Tai mano gyvenimas”).

Ši daina ketvirtadienio vakarą surinko 168 komisijos balus ir gavo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) didįjį 25 tūkst. litų prizą.

Į finalinį dainų trejetuką be E.Sašenko pateko Linas Adomaitis su daina “Floating to you” (“Plaukiu pas tave”) bei Rūta Ščiogolevaitė su daina “I will break free” (“Aš išsilaisvinsiu”).

Per superfinalą L.Adomaičio daina surinko 134, R.Ščiogolovaitės – 118 komisijos balų.

L.Adomaičio daina taip pat gavo LATGA-A “Aukso žvaigždę” ir 5000 litų už kūrybiškumą.

Iš viso ketvirtadienio vakarą dėl teisės teisės vykti į Vokietijos Diuseldorfo mieste vyksiantį dainų konkursą kovojo 13 dalyvių.

Beje, šiemet renkant Lietuvos atstovą į “Euroviziją” lemiamą balsą turėjo ne žiūrovų, o vertinimo komisijos balsai. Joje buvo 14 muzikos kritikų, kompozitorių, dainininkų, muzikos pedagogų, prodiuserių, žurnalistų.

Kasmetinis tarptautinis dainų konkursas Diuseldorfe vyks gegužės 10-14 dienomis.

Gegužės 10 ir 12 dienomis vyksiančiuose pusfinaliuose dalyvaus po 19 šalių. Finalas numatytas gegužės 14-ąją. Į jį pateks po dešimt abiejų pusfinalių nugalėtojų. Kelios šalys, sumokančios didžiausią įnašą į “Eurovizijos” kasą, į finalą patenka be atrankos.

Į Eurovizijos finalą nepatekusi lietuvių muzikos grupė “Inculto” balsavusiems pasirodė arba per keista, arba pernelyg erzinanti, teigia britų visuomeninis transliuotojas BBC.

“Lietuviams “InCulto” nepavyko sudrumsti vandens su savo ironiška protesto daina “East European Funk”, – konstatavo BBC.

Pasak transliuotojo, penketukas, pasirodymo metu nusiplėšęs languotas kelnes, kad parodytų penkias poras blizgančių kelnaičių,”buvo arba per daug keistas arba pernelyg erzinantis balsavusiems”.

Tuo tarpu rusų portalas “Argumenty i fakty” lietuvius įvertino kaip šaunuolius languotomis kelnėmis, gana žvaliai pseudo akapelos stiliumi atlikusius kažką, ką patys įvardino kaip fanką.

“Jei vaikinų šokiai būtų geresni, viskas būtų neblogai. Iš esmės nerangumą lietuviai kompensavo drąsiomis disko-trumpikėmis”, – rašoma portale.

Pusfinalį komentavę rusų naujienų portalo lenta.ru atstovai Andrejus Koniajevas ir Aleksandras Filimonovas lietuvių dainą įvardino ne kaip fanką, bet tiesiog inteligentišką pop dainą.

“Pasirodymas spindi originalumu. “Prie grindų prikaltų batų” stiliaus choreografija (…) Štai ir trumpikės. Robotai Verteriai (personažas iš rusų filmo “Viešnia iš ateities” – BNS) nugali”, – teigė komentatoriai.

“Krachas, (…) Lietuva nepateko. Vaikinai, jūs liksite mūsų atmintyje ir šito tinklalapio paveikslėlyje amžinai”, – piktinosi komentatoriai.

Po antrojo pusfinalio teisę koncertuoti šeštadienį iškovojo Airijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Danijos, Gruzijos, Izraelio, Kipro, Rumunijos, Turkijos ir Ukrainos atstovai.

Antradienį pirmąjį tarptautinio dainų konkurso etapą įveikė Albanijos, Baltarusijos, Belgijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Graikijos, Islandijos, Moldovos, Portugalijos, Rusijos ir Serbijos atlikėjai.

Be minėtų šalių “Eurovizijos” finale dėl geriausios Europos metų dainos titulo dar varžysis Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Norvegijos atstovai. Pagal konkurso taisykles pirmosios keturios šalys ir praėjusių metų “Eurovizijos” laimėtoja į finalą patenka be atrankos.

Iš viso šių metų “Eurovizijos” dainų konkurse dalyvauja 39 valstybių atstovai.

Tarptautinio dainų konkurso finalas įvyks šeštadienį.

Nors grupė “InCulto” į “Euroviziją” išvyko nusiteikusi pakiliai ir žadėjo Europą nustebinti dainuodami be kelnių, vis dėlto dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų nemano, kad Europa bus stipriai nustebinta. Bent toks įspūdis susidaro iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos šalies didžiųjų miestų gyventojų apkausos. Net trys ketvirtadaliai respondentų spėja, kad “InCulto” Osle užims žemesnę nei vienuolikta vieta, ir tik 4,2 proc. tiki, jog mūsų atstovai pateks į pirmąjį penketuką.

Pasiteiravus, kodėl lietuviams metai iš metų “Eurovizijoje” taip nesiseka, daugiausiai apklaustųjų minėjo, jog taip yra dėl to, kad pergalę “Eurovizijoje” lemia keisti kriterijai, be to, mes į šį konkursą siunčiame ne tuos, kuriuos reikia.

Jūsų nuomone, kurią vietą šių metų “Eurovizijoje” užims Lietuvos atstovai grupė “InCulto”?

11–20 vietą    37 proc.
21–25 vietą    21,8 proc.
Net nepateks į finalą   14,6 proc.
Nežinau    13,6 proc.
6–10 vietą    8,8 proc.
1–5 vietą    4,2 proc.

Jūsų nuomone, kodėl lietuviams taip nesiseka “Eurovizijoje”?

Į konkursą siunčiame ne tuos, kuriuos reikia    32,4 proc.
Todėl, kad “Eurovizijoje” pergalę lemia keisti kriterijai    31,2 proc.
Todėl, kad mes neturime gerų atlikėjų    14,4 proc.
Nelaimime, nes Lietuva muzikos požiūriu yra didelė provincija    10,2 proc.
Visada pasirodome gerai, tik kiti to kažkodėl neįvertina    7,2 proc.
Nežinau    3 proc.
Kalčiausias prastas mūsų šalies įvaizdis, nes Lietuvos nemėgsta kaimynai ir kitos šalys    1,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 17–19 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio lažybų bendrovės šiųmečiams mūsų atstovams “Eurovizijoje” grupei “InCulto” prognozuoja itin mažus šansus laimėti šį dainų konkursą.

Lietuvos lažybų bendrovės “Top Sport” direktorius Dainius Gulbinas tvirtino, kad kai tik visos šalys atrinko kandidatus į “Euroviziją” ir prasidėjo lažybos, “InCulto” grupei prognozuota 1 iš 60 šansų laimėti, o dabar jau tik 1 iš 130.

“Prasčiau, t.y. viena iš dviejų šimtų galimybių, vertinami tik makedonai, portugalai, lenkai, slovėnai ir bulgarai”, – komentavo D.Gulbinas. Bukmekeriai taip pat mano, kad daugiau galimybių, jog “InCulto” nepateks į finalą.

Ne ką geresnės žinios ir iš užsienio lažybų kontorų. Interneto lažybų bendrovės “Online-betting-guide” prognozėmis, kad “InCulto” laimės “Euroviziją” – tik viena galimybė iš šimto vienos. “Lietuva turėjo pasiklausti praeivių gatvėje, prieš siųsdama “InCulto”. Viskas – nuo grupės iki dainos yra klaiku”, – taip pristatomi Lietuvos atstovai. Dar septynių užsienio lažybų bendrovėse lietuvių daina, kaip potenciali nugalėtoja, vertinama maždaug vienu iš šimto šansų.

Kaip turinčius daugiausiai galimybių šiemet laimėti “Euroviziją”, tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės nurodo Azerbaidžano, Vokietijos, Izraelio ir Danijos atstovus.

“Lažybas dėl “Eurovizijos” rengiame jau seniai. Sporto rezultatus galima nuspėti tiksliau negu muzikos, ypač “Eurovizijos”, kur didelę įtaką turi kaimynų draugystė. Deja, be mūsų šoumenų, kurie užėmė aukštą vietą, liūdnos prognozės Lietuvos atlikėjams visuomet pasiteisino”, – komentavo D.Gulbinas. Jis prisiminė, kad lažybų bendrovės pernai metų prognozės, kad laimės norvegai, pasitvirtino.

Patys “InCulto” nariai tikisi Europos gyventojų  palaikymo, nes per koncertinį “Eurovizijos” turą aplankė tryliką šalių.

“Eurovizijos” dainų konkursas vyks gegužės 25–29 d. Osle, Norvegijoje.