BFL/T.Urbelionio nuotr.

“Veido” diskusija: ar sutrukdytų nepilnamečiams gauti alkoholio visiems jo pirkėjams privalomas asmens dokumentų pateikimas?

TAIP

Laurynas Vilimas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Tai būtų ne tiek įsigijimo tvarkos sugriežtinimas, kiek solidarus atsakomybės pasidalijimas visuomenėje. Nes jokie dabar galiojantys įstatymai nenumato, kaip, pagal kokius išorinius požymius pardavėjams įvertinti, ar pirkėjas jau pilnametis, ar ne. Paprastai pačių įmonių vidinės taisyklės darbuotojams rekomenduoja prašyti dokumentų tuo atveju, jei vizualiai pirkėjas priskirtinas prie žmonių iki 25-erių metų amžiaus. Tačiau šios rekomendacijos, kaip rodo praktika, nebūtinai apsaugo nuo klaidų. O ir nepilnamečių alkoholizmas, pagal statistinius tyrimus, nemažėja.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises. Atvirkščiai – tai bendriems alkoholio vartojimo kultūros pokyčiams sutelkiantis veiksnys.

Turime daug šeimų, kenčiančių dėl tokios kultūros nebuvimo. Ir nukreipti kaltinimus dėl nepilnamečių girtuokliavimo vien į pardavėjus, kaip neretai būdavo, neteisinga. Kiekvienas, pirkdamas alkoholį, privalo prisiimti atsakomybę už galimas to pasekmes. Asmens dokumento pateikimas – tai kartu ir papildoma psichologinė paskata nors akimirką susimąstyti, ar tikrai konkrečioje situacijoje niekaip neišeitų apsieiti be stipriųjų gėrimų. Taip būtų kuriamas nepakantumas neatsakingam svaigalų vartojimui, ir šis nepakantumas ilgainiui virstų norma.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises.

Žinoma, jei po tokių apmąstymų dalis piliečių atsisakys alkoholio, prekybininkai šiame segmente neteks dalies pajamų, o valstybė – dalies surenkamų akcizo mokesčių. Tačiau pardavėjams, asortimente turintiems tūkstančius kitų prekių, svaigieji gėrimai nėra joks prioritetas.

Sveikesni, sąmoningesni vartotojai mums, o kartu ir visuomenei, duotų daugiau naudos, nes tuos pačius pinigus, kuriuos žmonės sutaupys nepirkdami alkoholio, jie, tikėtina, išleis puodeliui kavos kavinėje ar tiesiog įsigydami kokybiškesnių maisto produktų. Tai suprasdami prekybininkai, netgi įvertinę išlaidas, susijusias su kasos aparatų perprogramavimu bei ilgesniu pirkėjų srautų aptarnavimu, apsisprendė jiems pritarti.

NE

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tiesą sakant, kol kas nesugebu įžvelgti jokios akivaizdžios šio reikalavimo įvedimo paskatos – galbūt ji labai giliai paslėpta? Nesuvokia to ir mano kolegos. Šiaip ar taip, tikimės, kad sumanymas nebus įgyvendinamas arba bent jau reikalavimas pateikti dokumentus užsisakant alkoholinių gėrimų nebus taikomas kavinėse ir restoranuose, kur sukeltų tikrai nemažai sumaišties.

Pirmiausia dėl to, kad eidami pramogauti apdairesni žmonės asmens dokumentų paprastai nesineša (net ir viešbučiuose apsistojantys turistai dokumentus linkę saugoti specialiai tam skirtuose viešbučių seifuose), o antra – neįsivaizduoju, kokiais argumentais padavėjui pavyktų taktiškai įtikinti kurortuose besiilsinčius pagyvenusius užsieniečius užsisakant bokalą alaus prie pietų stalo pateikti asmens dokumentus. Naująją tvarką sunku būtų išaiškinti ir Lietuvoje viešintiems senjorams, kurie pageidautų parduotuvėse įsigyti suvenyrinių lietuviškų gėrimų rinkinių. Jie tikrai juoktųsi išgirdę, kad taip Lietuvoje kovojama su nepilnamečių alkoholizmu. Apskritai esu įsitikinusi, kad prasmingas jaunimo užimtumas bei edukacija, o ne svaigiųjų gėrimų įsigijimo tvarkos ribojimai, kuriuos apeiti visuomet randama būdų, yra daug veiksmingesnis būdais kovoti su nepilnamečių alkoholizmo problema.

Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją?

Prie ko priveda alkoholio pardavimo suvaržymai, kiekvienas gali pamatyti Talino keltų prieplaukoje, kurią pasiekę suomiai puola sriaubti, vos išėję iš artimiausios parduotuvės. Nemanau, kad tokie depresyvūs vaizdeliai teigiamai atspindi Suomijos valstybę. Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją? Pradinė idėja irgi buvo graži – skatinti moksleivius blaiviai pasitikti mokslo metų pradžią. O įstatymui įsigaliojus paaiškėjo, kad alkoholio tą dieną negalima pardavinėti ir viešbučių mini baruose, taip pat virš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose bei Klaipėdoje stovinčiuose kruiziniuose laivuose. Kas gali garantuoti, kad šįkart panašaus absurdo bus išvengta?

BFL/V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: ar pritariate arbatpinigių apmokestinimui?

TAIP

Šarūnas Gustainis

Seimo narys, liberalas

Iki šiol Lietuvoje palikti arbatpinigių atsiskaitant banko kortele galima tik viename restoranų tinkle („Čili“), kitose vietose tai vis dar neįgyvendinta. Taigi, jei atsiskaitydami kortele susizgribote, jog neturite grynųjų, kad ir koks skanus buvo maistas ar dėmesingas aptarnaujantis personalas, telieka jo atsiprašyti, jog nepaliksite arbatpinigių.

Per pastaruosius metus keletą kartų kalbėjausi su viešojo maitinimo įstaigų vadovais, kurie išreiškė norą situaciją keisti, teiravosi, ar Seimas tam pritartų. Galima sakyti, tai ir buvo pagrindinė motyvacija registruoti šį įstatymą, kuris viešojoje erdvėje buvo sutiktas nevienareikšmiškai.

Dirbančiųjų aptarnavimo srityje reakcija nevienoda, ji priklauso nuo to, kiek žmonės įsigilinę į mano pasiūlymą palikti arbatpinigių atsiskaitant banko kortele. Taigi būta ir kategoriškai neigiamų, ir palankių nuomonių, o labiausiai baimintasi, kad iš žmonių bus atimta vos ne pusė arbatpinigių, kuriuos jie dabar gauna. Skaičiusieji mano siūlymą tikriausiai suprato, kad didžiausias pliusas rinkai būtų naujų piniginių srautų atėjimas. Jau daugiau nei 50 proc. žmonių parduotuvėse, kavinėse ir restoranuose atsiskaito bankų kortelėmis, taigi natūralu, kad dalis pinigų į biudžetą ateitų per šią rinką. Kodėl nesuteikti tokios galimybės?

Kaltinimai, kad iš padavėjų noriu atimti kasdienę duoną, buvo viena priežasčių, dėl ko sustabdžiau tolesnę šio įstatymo projekto eigą.

Nors žmonės baiminasi, kad noriu įvesti dar vieną naują mokestį, mano pasiūlytame įstatymo projekte arbatpinigiai tebūtų apmokestinami vieninteliu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar priėmus šį įstatymą nepasikeis Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūris į kitus arbatpinigius, paliekamus grynaisiais, – ar neprasidės tikrinimai ir baudos už tai, kad jie nedeklaruojami?

Kaltinimai, kad iš padavėjų noriu atimti kasdienę duoną, buvo viena priežasčių, dėl ko sustabdžiau tolesnę šio įstatymo projekto eigą. Nesinori pasiūlyti Seimo teismui įstatymo, pagal kurį viena pusė būtų smarkiai nuskriausta, todėl pamėginsime rasti kompromisą tarp darbuotojų ir darbdavių, o tuomet vėl grąžinsime įstatymą svarstyti.

NE

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tokių populistinių liberalų siūlymų iki rinkimų, matyt, bus dar ne vienas. Manau, kad Lietuvoje arbatpinigių apmokestinimas būtų gerokai per ankstyvas, ne vienus metus apie tai diskutuojame su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri taip pat mielai apmokestintų iš klientų surenkamą padavėjų uždarbį. Idealiu atveju patys darbuotojai turėtų nueiti arbatpinigių deklaruoti, sumokėti gyventojų pajamų mokestį, bet jų atlyginimai ir uždarbis nuo arbatpinigių yra toks menkas, kad nemanau, jog tai būtų tikslinga. Lietuvoje iki šiol neturime tokios profesijos, kaip padavėjas, priešingai, nei yra Italijoje ar Prancūzijoje, kur ši profesija itin vertinama. Ten žmonės iki garbaus amžiaus dirba padavėjais ir tuo didžiuojasi.

Mūsų valstybėje tik iš bėdos studentai tuo užsiima, norėdami prisidurti prie skurdžių stipendijų. Iki šiol esame kalvė darbuotojų visai Europai: parengiame jai virėjų, padavėjų, kurie išvyksta į užsienius ir ten dirba. Mūsų kavinių savininkai neinvestuoja į laikiną darbo jėgą, nes tai atima per daug energijos ir, kaip jie sako, neapsimoka.

Žmones šiame darbe laiko tik arbatpinigiai, tai labai graži motyvacinė sistema uoliems darbuotojams. Nebūčiau linkusi atimti iš jų galimybės užsidirbti, tai visiškai numuštų motyvaciją.

Jei liktų visi mokesčiai – 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. GPM, iš kavinėje palikto lankytojo euro padavėjui teliktų 20 centų.

Skeptiškai vertinu tik arbatpinigių dėjimą į bendrą kasą, nes demotyvuojami gerai dirbantieji. Pasaulinė praktika rodo, kad ne tik padavėjas, bet ir kirpėjas, taksistas mieliau nori matyti grynuosius pinigus, tiesiai jam į kišenę byrančius, o ne nuo kortelės nuskaitomus.

Jei liberalams pavyktų priimti įstatymą, kuris reglamentuotų, kad nuo arbatpinigių būtų mokamas tik GPM, gal tai būtų šiokia tokia alternatyva? Tačiau jei liktų visi mokesčiai – 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. GPM, iš kavinėje palikto lankytojo euro padavėjui teliktų 20 centų. Kažin ar tai ką nors motyvuotų, nes padavėjų atlyginimai tik dar labiau mažėtų. Matyt, tokiomis aplinkybėmis aptarnaujančio personalo prisikviesti būtų iš viso nebeįmanoma. n

"Scanpix" nuotr.

“Veido” diskusija: Ar „Uber“ ir „Airbnb“ plėtra nesignalizuoja, kad laikas mažinti paslaugų reguliavimą?

TAIP

Romualdas Bieliauskas, sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas

Dauguma taksistų jau dabar dirba praktiškai taip pat, kaip „Uber“ vairuotojai, keleivius vežiojantys savo automobiliais. Mums reikia tik atsakymo, ar tokia veikla kaip „Uber“ legali, ar ne. Jei taip, tai dirbti naudojant šį modelį visiems bus kur kas lengviau ir paprasčiau nei dabar.

Jei bus legalizuotas toks veiklos modelis, kai žmogus su nežymėtu automobiliu, neturinčiu jokių skiriamųjų ženklų, gali užsiimti taksi veikla, prie jo prisitaikys ir įmonės. Dabar taksi rinkoje – chaosas. Dalis įmonių turi vairuotojus, kurie yra samdomi darbuotojai, kiti tiesiog nuomoja automobilius vairuotojams, treti teikia tik dispečerio paslaugas ir sudaro sutartis su pavieniais taksistais. Pastaroji veikla – tas pats „Uber“, tik ne tokia modernia forma.

Mūsų bėda ne naujos technologijos, o tai, kad per pastaruosius 20 metų nebuvo sukurta tinkamo įstatymų pagrindo, nusakančio, kas leidžiama ir kas draudžiama. Dabar skirtingi teisininkai teisės aktus interpretuoja skirtingai.

Pagal bendrą galiojančią tvarką taksistas, norėdamas dirbti legaliai, turi įsigyti specialius numerius, sumontuoti metrologijos tarnyboje patikrintus taksometrą, plafoną, baigti kursus. „Uber“ vairuotojui nereikia nieko, tik registruoti individualią veiklą.

Jei bus leista dirbti taip, kaip „Uber“, dispečerinės savininkas tiesiog skirstys užsakymus kaip ir dabar, tačiau galės sudaryti sutartis ne tik su licencijas įgijusiais taksistais, o su bet kuriais automobilius turinčiais piliečiais.

Kokios šiandien taksistų pajamos, sunku pasakyti, nes dauguma dirba pagal individualią veiklą ir dispečerinėms sumoka tik už iškvietimus.

Jei nebus suvienodintos sąlygos, tradicinės taksi paslaugos nunyks, ir po kelerių metų, jei paaiškės niekieno nekontroliuojamos „Uber“ sistemos trūkumai, jas teks kurti iš naujo.

siska

Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Rengiame Turizmo įstatymo pataisas, kurios reglamentuos trumpalaikės nuomos verslą. Tai visos ES galvos skausmas, nes vadinamieji apartamentai, kuriuos nuomoja privatūs žmonės, konkuruoja su viešbučiais.

Kartu su Ūkio ministerija mėginame keisti veiklos kodus, kad būtų atskirta ilgalaikė nuoma nuolatiniam gyvenimui ir trumpalaikė nuoma, kai būstas turistams išnuomojamas iki mėnesio. Be to, pastaruosius butus prieš nuomojant turėtų patikrinti Visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Stengsimės pakeisti Turizmo įstatymą, kad apartamentų savininkai privalėtų regis­truotis Turizmo departamente kaip teikiantys apgyvendinimo paslaugas.

Šios registracijos apartamentų savininkams nieko nekainuos, tačiau visa sritis bus aiškiai reglamentuota, gausime tikslią statistiką. Pavyzdžiui, šiandien matome, kad turistų, atvykstančių į Lietuvą, srautas didėja, tačiau viešbučių užimtumas pas mus statistiškai vienas mažiausių ES. Žmonės tiesiog nukeliauja į fizinių asmenų nuomojamą būstą.

Jie nemoka dalies fiksuotų mokesčių, privalomų viešbučiams. Kai skiriasi mokesčių bazė, konkuruoti sudėtinga. Kol ši veikla buvo paplitusi tik kurortuose, tol bėdos nebuvo. Dabar apartamentai vis labiau įsigali didmiesčiuose.

ES taip pat mėginama reglamentuoti trumpalaikę nuomą. Kai kuriose valstybėse trumpalaike nuoma leidžiama užsiimti tik keletą mėnesių per metus, kai kur ji draudžiama. Mes nenorime nieko uždrausti, tačiau tvarka turi būti. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, iki šiol dauguma Palangoje dirbančių butų nuomotojų įsigyja ilgalaikę nuomą leidžiančius verslo liudijimus, nes taip pigiau. Pakeitus teisės aktus bus bent jau tvarka ir žinosime, kas vyksta rinkoje.

Prancūzijos krepšinio federacijos atstovo Alexandro Rumigajloffo teigimu, už nakvynę Europos krepšinio čempionato metu aistruoliams Vilniaus viešbučiai siūlo už 250 eurų. Įprasta nakvynės kaina – 70 eurų. Anot A.Rumigajloffo, Kaune viešbučių kainos pakeltos dar labiau: nuo 75 iki 400 eurų. Tokios sumos atrodo per didelės sporto mėgėjams iš užsienio.

Konkurencijos taryba šiuo metu tiria, ar viešbučiai nevykdo kartelinių susitarimų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės komentaras

Kol vyksta Konkurencijos tarybos tyrimas, negaliu komentuoti viešbučių siūlomų kainų. Tačiau reikia suprasti, kad sirgaliai dabar yra kaip briedis miške – mes galvojame, kas bus, kai jie atvyks, bet kol kas jų Lietuvoje nėra. Kai prasidės čempionatas ir jie atvažiuos, rinka pati natūraliai nustatys kainas. Šiuo metu reikėtų domėtis tuo, kur ir už ką gyvens krepšininkai – juk dalis jų apgyvendinimo išlaidų turės būti apmokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų.