Vasario 23 d., ketvirtadienį, driokstelėjo dar vienas su teisėsauga susijęs skandalas. Buvo sulaikyta Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Aliukonienė (nuotr.). Ji įtariama prekyba poveikiu – kitaip tariant, už kyšį neva galėjusi jo davėjui naudinga linkme pakreipti reikalus. Ir ne bet kokius reikalus, o trukmės dešimtmetį perkopusią Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos bylą. Šią gal reikės nagrinėti iš naujo. Taigi sudrumsta ne tik vienos prokurorės, bet ir kažkada į valdančiąją koaliciją įėjusios partijos ramybė.

Ikiteisminį tyrimą R.Aliukonienės atžvilgiu pradėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Tyrimą atlieka pareigūnai iš Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, kuris atsakingas už nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimus.

R.Aliukonienė buvo sulaikyta, apklausta ir paleista. Nežinia, ar ji ilgai džiaugsis laisve, nes įtarimai nėra menkučiai, – tiriama, ar neduotas kyšis, kai byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė, kad kyšio suma viršija 9,5 tūkst. eurų. Kaip specialusis liudytojas apklaustas DP bylos nagrinėjimui vadovavęs LAT teisėjas Viktoras Aidukas.

LAT 2016 m. pabaigoje baigė DP juodosios buhalterijos bylą, kuri truko pusvienuoliktų metų. LAT nustatė, kad Apeliacinis teismas pagrįstai nuteisė Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, tuomet turėjusį parlamentaro mandatą Vytautą Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. Greta to LAT nustatė, kad byla Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui, Apeliaciniame teisme neturėjo būti nutraukta.

V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Bylos duomenimis, 2004–2006 m. į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Jei ši byla bus nagrinėjama iš naujo, tai nėra gera žinia Vitalijai Vonžutaitei, kurios byla pernai išskirta iš pagrindinės bylos ir atidėta, nes V.Vonžutaitė tuo metu buvo nėščia.

R.Aliukonienei patirti kratą nėra naujiena. 2009 m. jos būstas buvo kratomas – tiesa, dėl sutuoktinio Rimanto Aliukonio. Kratyta ir advokatų kontora „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurioje tuo metu jis dirbo. Tyrėjai tikrino versiją, kad R.Aliukonis su dar keliais asmenimis neva dalyvavo suokalbyje, kurio tikslas – duoti dabartiniais pinigais apie 30 tūkst. eurų kyšį neįvardytam pareigūnui. Tikslas – vieną įtariamąjį apsaugoti nuo suėmimo pratęsimo.

Krata buvo atlikta be generalinio prokuroro žinios. Norint atlikti kratą pas advokatą reikalingi specialūs leidimai, tačiau greičiausiai jų neturėta. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis tvirtino, kad šį ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo kontroliuoja Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Byloje dėl suokalbio buvo pareikšti įtarimai keliems asmenims, tačiau teisininkų Aliukonių pora jokių teisinių pasekmių tada nepatyrė.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Seimas antradienį pritarė Evaldo Pašilio kandidatūrai į generalinius prokurorus (106 parlamentarai buvo už; 11 – prieš; 10 – susilaikė).  Tai trečiasis kandidatas, ankstesnius du Seimas atmetė. Kas toks naujasis generalinis prokuroras?

1. E.Pašlis teisėjo karjerą pradėjo 1999 m. Ukmergėje. 2007-2012 m. sėkmingai vadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismui. Teisėjas specializuojasi baudžiamųjų bylų nagrinėjime, o jo darbo kokybės rodikliai yra aukštesni už statistinius apylinkių teismų rodiklius.

2. Šiemet Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai jis pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.

3. Teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete.

4. Dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.

5. 42 metų teisininkas nuolat kelia profesinę kvalifikaciją – mokymuose Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, taip pat yra dalyvavęs teismų pirmininkų kvalifikacijos kėlimo programose.

6. E.Pašilis metus yra dirbęs akademinį darbą, kalba angliškai ir rusiškai.

Evaldas Pašilis / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Šiandien Seime prisistatė kandidatas į generalinius prokurorus Evaldas Pašilis. Vienas įvykis, tačiau skirtingos Lietuvos žiniasklaidos priemonės pateikė skirtingas naujienas apie tą patį įvykį. Veidas.lt pateikia pagrindinių naujienų svetainių naujienas apie E.Pašilio prisistatymą Seime:

1. delfi.lt kandidato prisistatyme įžvelgė Seimo ir prezidentės susipriešinimą:

delfi

2. 15min.lt akcentuoja, kad E.Pašilis žada nesidangstyti nepriklausomumu:

15min

3. tv3.lt išryškino nepasitenkinimą kandidatu:

tv3

4. lrytas.lt tik konstatavo faktą:

lrytas

5. alfa.lt akcentavo, tariamą naujų žmonių nebuvimą prokuratūroje:

alfa

BFL / Š.Mažeikos nuotr.

Evaldas Pašilis / teismai.lt nuotr.

Pasak Prezidentūros, 15 metų teisėjo darbo patirtį turintis kandidatas teisėjo karjerą pradėjo 1999 m. Ukmergėje. Prieš kelias savaites E.Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.

Editos Dambrauskienė / BFL / T.Lukšio nuotr.

Prieš E.Pašilį Prezidentė teikė Editos Dambrauskienės kandidatūrą. 46 metų kandidatė taip pat buvo apibūdinama tik teigiamai. Ji buvo dirbusi ikiteisminio tyrimo pareigūne, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, advokate. Nuo 2011–ųjų penkerius metus vadovauja Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Tačiau jos kandidatūrai Seimo nariai nepritarė: 50 balsavo už, 49 – prieš, 19 – susilaikė.

Nerijus Meilutis / BFL / T.Lukšio nuotr.

O pats pirmasis kandidatas buvo 41 metų Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Už jo kandidatūrą buvo 46 Seimo nariai, 50 – prieš ir 19 susilaikė.

Abu kartai buvo įvertinti, kaip Seimo antausis Prezidentei. Ar trečias kartas nemeluos, netrukus pamatysime.