1990 metų sausio 14-oji Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei – istorinė diena. Tądien jų bažnyčioje Pylimo gatvėje, sovietmečiu paverstoje propagandinio kino teatru „Kronika“, po beveik 40 metų pertraukos įvyko pirmosios pamaldos.

Prieš 25 metus vykusias pamaldas laikė diakonas Julius Norvila, jų metu giedojo vargonininko Edmundo Meškausko vadovaujamas reformatų choras. Minintys sukaktį tikintieji prisimena nepakartojamą atmosferą, kai pirmąkart įžengus į atgautą bažnyčios pastatą, vis dar alsuojantį sovietmečiu, apėmė jausmas, kad tai jų maldos namai, jų naujosios istorijos pradžia.

Per ketvirtį amžiaus Vilniaus reformatai nuėjo nelengvą bendruomenės atkūrimo kelią. Daugiau nei dešimtmetį, iki 2012-ųjų spalio, durys į bažnyčią jiems vėl buvo užvertos. Joje lankytis galėjo tik bažnyčios turtą iššvaistęs buvęs dvasininkas ir saujelė paskui jį pasukusių tikinčiųjų. Tačiau ne vienus metus trukęs bendruomenės skaldymas ją tik dar labiau sutelkė. Negalėdami rinktis savo maldos namuose, sostinės reformatai už sutartą nuomos mokestį glaudėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje. Teisę grįžti į jiems priklausančius maldos namus reformatams teko išsikovoti teismuose.

Pasibaigus bendruomenės jėgas sekinusiam teismų maratonui Vilniaus evangelikai reformatai tęsia tradiciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių metų pradžioje bažnyčios pastangomis pradėjo veikti krikščioniškasis vaikų darželis.

Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčia pripažinta tradicine religine bendrija. Šiuo metu šalyje veikia 14 bendruomenių, vienijančių apie 7 tūkst. tikinčiųjų.

Lietuvoje evangelikai reformatai pradėjo veikti XVI a. viduryje. Evangelikai reformatai visuomet stengėsi būti aktyvūs visuomenės nariai – skatino raštingumą, klojo demokratinės, apsišvietusios visuomenės pamatus.

Į Sugrįžimo pamaldas daugelį metų bendruomenei uždarytoje Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje susirinko gausi tikinčiųjų minia. Vilniaus Senamiestyje esanti bažnyčia religinei bendruomenei antstolio patvarkymu atverta vos prieš savaitę. Daugiau nei dešimtmetį joje lankytis galėjo tik, įtariama, bažnyčios turtą iššvaistęs buvęs dvasininkas Algimantas Kvedaravičius.

Nepaisant ilgus metus trukusio evangelikų reformatų bažnyčios skaldymo, bendruomenės nariai išliko susitelkę. Neturėdama savo maldos namų, bendruomenė buvo priversta glaustis evangelikų liuteronų bažnyčioje. Nuo šiol tikintieji ir vėl gali susirinkti tikruosiuose evangelikų reformatų maldos namuose.

“Mes tiesiame ranką jau dešimt metų. Mūsų teisumas pasiekiamas per kuklumą, per nusižeminimą. Ir man asmeniškai sunku būti nusižeminusiam, kai atrodo, jog yra užgaunamas mano autoritetas, mano bendruomenė ar kuri nors Švento Rašto eilutė. Tačiau mums visiems reikia išmokti būti kukliems ir nusižeminusiems Jėzuje Kristuje.

Tas nusižeminimas ir reiškia, kad mes tampame stipresni, mes tampame geresni savo šeimose, geresni su draugais ir kolegomis. Mano malda ir prašymas, kad Viešpats man pačiam ir jums visiems ir tiems kitiems reformatams duotų to protingo ir tikro nusižeminimo, kuris mums atveria širdies akis ir mes galime pažiūrėti ir daryti sprendimus jau kitokius – nebe griaunančius, bet kuriančius“, –  savo pamoksle sakė Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas.

Į Sugrįžimo pamaldas visai reformatų bendruomenei atvertoje bažnyčioje susirinko daugiau kaip 200 tikinčiųjų, kurie beveik visą dešimtmetį už sutartą nuomos mokestį glaudėsi gretimuose, evangelikų liuteronų bendruomenei priklausančiuose maldos namuose.

„Tai – šventė. Visuomet žinojome, kad turime savo bažnyčią, tačiau negalėjome joje lankytis, nes pastatas buvo užrakintas, nevykdavo pamaldos, čia mes buvome nepageidaujami. Žinojome, kad yra nesutarimų dėl vieno žmogaus ambicijų bažnyčios viduje, tačiau kunigas ramino, jog galų gale bažnyčia ir vėl bus atverta bendruomenei. Laukėme šios dienos“, – sakė viena iš pamaldose dalyvavusių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios parapijiečių.

Anot T. Šerno, siekiant sudaryti galimybę tikinčiųjų bendruomenei grįžti į jai priklausančias bažnyčias, teko imtis teisinių priemonių.

„Ilgą laiką vengėme kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydami padėti išspręsti sudėtingą padėtį bažnyčioje  – tikėjome, kad vidines bažnyčios problemas, kokios didelės jos bebūtų, esame pajėgūs drauge su tikėjimo broliais išspręsti taikiai ir be išorinio įsikišimo.

Deja, ilgainiui paaiškėjo, jog susidūrėme su tiesmuku piktavališkumu – buvęs evangelikų reformatų dvasininkas, nusižengdamas visiems bažnyčios principams, ėmė atvirai kenkti visai bendruomenei. Suprasdami, kad neteisybė ir pykčiai bažnyčios viduje labiausiai skaudina tikinčiuosius, galiausiai buvome priversti ieškoti sprendimų“, – sakė T. Šernas.

Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir antstolio patvarkymu, iki tol uždarytos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios praėjusią savaitę sugrąžintos Lietuvos evangelikų reformatų -Unitas Lithuaniae- Sinodui saugoti. Sinodui buvo perduota Pylimo gatvėje esanti bažnyčia, taip pat – dar 5 bažnyčių pastatai Biržuose, Pasvalio rajone, Salamiestyje (Biržų rajone) ir Papilyje (Biržų rajone).

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvoje veikia nuo XVII amžiaus, o šiuo metu vadovaujasi dar iki 1940 m. bažnyčios priimtais kanonais. Remiantis jais, aukščiausia bažnyčios institucija – Sinodas, o bažnyčios turtą tvarko bei administracines funkcijas atlieka iš Sinodo narių renkama  Konsistorija.

Nors dar 2002 metais A. Kvedaravičiaus veikla bažnyčioje  buvo suspenduota, jis, kaip teigiama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, pasinaudodamas Lietuvos teisinės sistemos spragomis bei manipuliuodamas dokumentais, be teisėto pagrindo užvaldė beveik visą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Nepaisaint to, jog 2002 metais Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas pavedė administruoti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodui, A. Kvedaravičius, teigiama, neturėdamas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios bendruomenės įgaliojimų bei jos neatstovaudamas, ėmė neteisėtai spekuliuoti bažnyčios ir jos bendruomenės vardu bei turtu.

2011 metais, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai -Unitas Lithuaniae- Sinodui  kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl A. Kvedaravičiaus neteisėtų veiksmų, didžioji dalis bažnytinio turto (kurio rinkos vertė – beveik 17 mln. litų) pardavimo ar dovanojimo sutartimis už 6 kartus mažesnę kainą buvo perleista tretiesiems asmenims.

Vilniaus apygardos prokuratūra dėl šių įvykių šiuo metu yra pareiškusi įtarimus A. Kvedaravičiui ir Jakov Strokanov, o visą iššvaistytą bei šių asmenų asmeninį turtą – areštavusi.