Lietuva pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvenciją, nes šalies teismai dviejose bylose verdiktus priėmė remdamiesi slaptais įrodymais.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių Vido Pociaus ir Roberto Užukausko teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems neleista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Strasbūro teismas minėtiems kauniečiams priteisė po 3500 eurų (12,25 tūkst. litų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, R.Užukauskui nurodyta sumokėta 1290 eurų (4450 litų) kaštams ir išlaidoms atlyginti, informuoja Teisingumo ministerija.

Kaune gyvenantys V.Pocius ir R.Užukauskas į EŽTT kreipėsi dar 2004 metais.

V.Pocius, gimęs 1962 metais, skundėsi, kad 2002 metais Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai panaikino jo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą savigynos tikslais bei medžioklinį šautuvą, nes vyras įtrauktas į policijos operatyvinę įskaitą, t.y. duomenų bazę, kurioje talpinama teisėsaugos institucijų surinkta informacija.

1972 metais gimusiam R.Užukauskui dėl tos pačios priežasties nesuteiktas leidimas šaunamajam ginklui, o 2003 metais panaikinti ir kiti pareiškėjo turėti leidimai šaunamiesiems ginklams.

Kauniečiai kreipėsi į administracinius teismus, reikalaudami įpareigoti policiją išbraukti juos iš operatyvinės įskaitos, taip pat prašydami įpareigoti policiją pateikti visą ar bent dalį informacijos, susijusios su jų įtraukimu į įskaitą. Administraciniai procesai Lietuvoje baigėsi pareiškėjams nepalankiais sprendimais. Policija rėmėsi savo surinkta slapta informacija, bet V.Pociui ir V.Užukauskui ji nebuvo prieinama.

EŽTT nusprendė, kad operatyvinė policijos pareigūnų surinkta informacija turėjo įtakos pareiškėjų reputacijai, kurią gina ir Lietuvos teisė. Leidimo šaunamajam ginklui atšaukimas paveikė jų teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, kurią garantuoja ir Lietuvos teisė, ir Žmogaus teisių konvencija.

Nagrinėdamas lietuvių skundus, Strasbūro teismas pabrėžė, kad besibylinėjančių šalių lygybės principas, t.y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, yra vienas iš teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui.

Teismas pripažino, kad bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės, anot jo, gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais.

Teismas pabrėžė, kad nesiima vertinti, ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau jis teigė nagrinėjantis, ar per teismo procesą laikytasi šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų argumentavimo matyti, jog informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, laikyta svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamą pareiškėjų keliamą pavojų visuomenei.

“Taigi, kitaip negu policijos atstovai, pareiškėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų pagrįstumo”, – sakoma Strasbūro teismo sprendime.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad “procesai, kuriuose priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams”.

Lietuvai pareiškus norą trečiosios šalies teisėmis dalyvauti Nukryžiuotojo bylos nagrinėjime, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) šią savaitę patenkino šį prašymą.

Apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalintas Rolandas Paksas Strasbūre sieks atgauti prarastą teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Prancūzijos Rytuose esančiame Strasbūre įsikūrusio Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija trečiadienį viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos vyriausybės atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė.

Pernai į Europos Parlamentą išrinktas R.Paksas apkaltos procesą prieš jį iki šiol vadina perversmu.

“Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau – esu įsitikinęs, kad tai buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose valstybėse”, – BNS sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo posėdyje.

Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai – žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

“Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi”, – BNS sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

“Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali tekti laukti labai ilgai – kartais laukti tenka pusmetį ar visus metus”, – sakė E.Baltutytė.

Bylą “Paksas prieš Lietuvą” nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.