Dažnoje šeimoje bandymai sustyguoti finansinį gyvenimą virsta į nuolat besisukantį tarsi užburtą nesutarimų ir ginčų ratą. Priežasčių gali būti įvairiausių: nesutarimus gali lemti ir skirtingas indėlis į šeimos biudžetą, ir tai, kad kuriai nors vienai pusei tenka daugiau atsakomybės už šeimos finansus, ir paprasčiausias nepasitenkinimas antrosios pusės finansiniais sprendimais bei veiksmais.
Kaip to išvengti? Pirmiausia vertėtų suprasti, kad ne visi vyrų bei moterų finansiniai įpročiai, žinoma, ir pareigos, yra lemiami gaunamo darbo užmokesčio (kitaip tariant, sumos, kuria viena ar kita pusė papildo šeimos biudžetą) dydžio. Yra ir kitų svertų, lemiančių tai, kas ir kaip šeimoje tvarko finansinius reikalus.
Nors moterų gaunamas vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar mažesnis nei vyrų, pastaruoju metu skirtumas kito moterų naudai. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos moterys, į rankas per mėnesį gaudamos vidutiniškai 1539 Lt, uždirbo 15 proc. mažiau nei vyrai, kurių vidutinio atlyginimo dydis siekė 1772 Lt per mėnesį. Tačiau dar 2007-ųjų pabaigoje moterys uždirbo net ketvirčiu mažiau nei vyrai. Taigi pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo darbo užmokesčio mažėjo. Situacija pasikeitė, nes ekonominiai sukrėtimai labiausiai palietė tas sritis, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudarė vyrai: statybas, transportą ir pan. Tad ne tik mažėjo vyrų atlyginimai, bet daugiau jų apskritai neteko darbo ir buvo priversti likti namie.
Galima daryti prielaidą, kad tokia situacija dar labiau pakeitė vyrų bei moterų pareigų pasidalijimą, mat pokyčių būta jau ir anksčiau. Nagrinėjant laiko panaudojimo tyrimų duomenis matyti, kad XXI amžiaus lietuviai (pastarasis toks tyrimas atliktas 2003 m.) namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė kur kas mažiau laiko nei prieš dešimtmetį. Daugiau laiko kitoms veikloms ėmė skirti būtent moterys. 1990 m. namų ūkiui ir šeimai jos skirdavo po penkias valandas per parą, o prabėgus keliolikai metų pradėjo šiek tiek ilgiau miegoti ir daugiau laiko skirti laisvalaikiui, tad namų ūkiui skiriamo laiko sumažėjo daugmaž valanda. Tiesa, moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai vis tiek skiria vidutiniškai dviem valandomis daugiau nei vyrai, tad, tikėtina, tvirčiau laiko ir namų kampus. Atrodo, kad daugiau pareigų namie kartu reiškia ir didesnę atsakomybę už šeimos finansus.
Kaip parodė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu vasario mėnesį atliktas šalies gyventojų nuomonės dėl gyvenimo partnerio finansinės elgsenos sociologinis tyrimas, didesnę dalį namų ūkio biudžeto dažniau valdo moterys. Tačiau tai, be jokios abejonės, didelėje dalyje šeimų vis tiek tebėra diskusijų objektas ir tarpusavio nesupratimo priežastis.
Tyrimo metu gavę progą įvardyti pokyčius, kurių pageidautų savo antrosios pusės finansinėje elgsenoje, respondentai vyrai dažniau sakė norį, kad jų antroji pusė racionaliau apsipirktų (36 proc.), dažniau pasitartų prieš ką nors pirkdama (32 proc.). Taigi atrodo, kad vyrai jaučiasi praradę kontrolę. Tuo tarpu biudžetą valdančios moterys žino, ko reikėtų, kad jis būtų pilnesnis: vyrai turėtų pasiieškoti geriau atlyginamo darbo (taip mano 38,5 proc. respondenčių).
Natūralu, kad tokia padėtis, kai abi pusės turi skirtingų lūkesčių, gali sukelti nesutarimų. Vis dėlto priekaištų daugiausia atsiranda tuomet, kai norima pakeisti kitą. O tai nėra būtina – valdant šeimos finansus svarbesnis yra pasitikėjimo, saugumo ir susitelkimo dėl bendro tikslo jausmas. Tad svarbu nepamiršti, kad už sėkmingą finansų valdymą vienodai atsakingi abu partneriai, kurie gali vienas kitą papildyti, paaiškinti, o suklydus – padėti.
Loading ...