Praėjusiais metais Taline duris atvėręs „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus – šiandien viena populiariausių lankytinų vietų Baltijos šalyse. Unikalios koncepcijos jūrų muziejų, supažindinantį lankytojus su pasauliu, tyvuliuojančiu po vandeniu ir besidriekiančiu virš jo, per metus aplankė daugiau nei 324 tūkst. smalsuolių.

Šį pavasarį į „Hidrolėktuvų uosto“ muziejų kviečiami ne tik jūrų technikos gerbėjai, bet ir mokslinės fantastikos entuziastai iš viso pasaulio.

Žiulio Verno svajonių sala

Šį pavasarį „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje veiks išskirtinė legendinio fantastinės literatūros genijaus Žiulio Verno ir povandeninių laivų meistro Otomaro Gern įkvėpta paroda. Mokslinės fantastikos tėvo, parašiusio legendinį romaną „20 000 mylių po vandeniu“,  garbei surengta ekspozicija pakvies muziejaus lankytojus pakeliauti bene garsiausios pasaulyje fantastinės knygos puslapiais.

Muziejaus svečiai turės galimybę pasivaikščioti jūros gelmėse įkalinto povandeninio laivo deniu ir pamatyti mistišką jūrų būtybę, gąsdinusią romano skaitytojus devyniolikto amžiaus viduryje.

Parodoje bus eksponuojami ir pirmojo Estijos povandeninio laivo kūrėjo Otomaro Gern išradimų modeliai. Lankytojai akimirksniu nusikels į laikus, kai povandeniniai laivai judėjo rankiniu būdu, o laivo korpusai priminė vyno statines.

Netikėčiausias fantazijas virtusias realybe Estijos „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje bus galima pamatyti iki šių metų birželio pabaigos.

Muziejuje – kompiuteriniai žaidimai

„Hidrolėktuvų uosto“ muziejus sudomins ne tik žingeidžius vaikus, bet ir daug ko mačiusius suaugusiuosius. Muziejaus svečiai turės progą susipažinti su daugiau nei dviem šimtais eksponatų, kuriems apžiūrėti prireiks daugiau nei kelių valandų. Daugelis muziejaus eksponatų – interaktyvūs, papildyti kompiuterine grafika, vaizdo ir audio medžiaga.

Vienas didžiausių muziejaus eksponatų yra 1935 m. Anglijoje statytas povandeninis laivas „Lembit“, galėjęs per vieną minutę nusileisti į 900 metrų gylį. Nors jis seniai nebenaudojamas, lankytojai galės pasivaikščioti laivo deniu, pasižvalgyti po jo patalpas, savo akimis išvysti kapitonų kajutes ir kariškių miegamuosius.

Įtaigiai ir įdomiai pažinti jūrą „keliaujant“ aplink pasaulį leis kino sale virtęs geltonasis submarinas. Tokį kadaise apdainavo ir grupė „The Beatles“. Neišdildomiems įspūdžiams patirti laivas sumontuotas taip, kad jūsų pažintinės „kelionės“ metu ūžtų ir drebėtų tarsi iš tiesų plaukdamas.

Muziejuje lankytojai taip pat galės išbandyti rankos taiklumą, „ginant“ Taliną priešlėktuvinės gynybos imitatoriumi, ar įšokti į pirmojo pasaulinio karo metu Didžiojoje Britanijoje sukurto „Sopwith Camel“ lėktuvo modelį ir išbandyti skrydžio treniruotę.

Specialiai mažiesiems muziejaus baseine įkurtas karinis uostas. Tikrus laivų mūšius vaikai galės įmituoti valdydami laivus nuotoliniais pultais. Autentiškos jūreivių ir karininkų uniformos čia nėra slepiamos po stiklu – pasimatuoti ir net įsiamžinti su jomis galės kiekvienas pageidaujantis.

Žingeidžiausieji net be gido galės sužinoti viską apie vandens ir oro techniką, mat prie eksponatų įrengti specialūs kompiuteriniai terminalai. Naudodamasis jais lankytojas ne tik gaus visos reikalingos informacijos, tačiau ir galės dominančią medžiagą parsisiųsti į savo elektroninį paštą.

Angarai, kuriuose įrengtas povandeninį pasaulį imituojantis „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus, buvo pastatyti pirmojo pasaulinio karo metais kaip karinio jūrų laivyno  tvirtovės dalis. Muziejaus lankytojus nustebins ne tik Talino senamiesčio pakrantė, įspūdinga ekspozicija, bet ir inovatyvūs muziejaus interjero sprendimai. 2012 m. „Pasaulio architektūros festivalyje“ „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus pateko į finalą drauge su kitais geriausiais pasaulyje metų architektūros darbais.

Daugiau informacijos: www.visitestonia.com
Muziejų pristatantis video klipas: http://www.youtube.com/watch?v=12oOs2T9ag8
Muziejaus renginiai pavasarį: http://www.lennusadam.eu/en/visit-the-museum/spring-in-seaplane-harbour/24-eng/625-underwater-fantasies-dreams-of-jules-verne-ottomar-gern
Žemėlapis: http://www.lennusadam.eu/en/visit-the-museum/getting-here