Tarptautinės automobilių asociacijos (FIA) Generalinės Asamblėjos metu Paryžiuje pirmą kartą Lietuvos ir Baltijos šalių istorijoje lietuvis, Arnas Paliukėnas, Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Revizijos komisijos pirmininkas, buvo išrinktas teisėju į FIA Tarptautinį tribunolą.

Arnai, LASF dirbate daugiau nei 10 metų, taip pat buvote šturmanu, teisėju, varžybų komisaru, ralio komiteto pirmininku. Kaip atsidūrėte automobilių sporte?

Turbūt, kaip ir daugelis, pirmiausiai buvau žiūrovas. Susidomėjęs automobilių sportu tapau šturmanu, tada pradėjau vadovauti komandai ilgų distancijų lenktynėse. Bėgant metams įsitraukiau į LASF veiklą. Teko dirbti įvairiose pareigose: teisėjo, varžybų vadovo, komisaro, ralio komiteto pirmininko – LASF Tarybos nario, taip pat Apeliacinio teismo arbitro ir pirmininko pareigose. Šiuo metu esu Revizijos komisijos pirmininkas.

Taip niekada ir nesustabdžiau ilgų distancijų lenktynių komandos vadovo pareigų. Per visą karjerą išsiplėtė ir varžybų geografija. Teko dalyvauti Palangoje vykstančiose 1000 km lenktynėse, F1 trasose rengiamose Barselonos 24 valandų bei Budapešto 12 valandų lenktynėse.
Nuolatos dirbu ralio komisaro arba komisarų kolegijos pirmininko pareigose Latvijoje, keliauju po pasaulį ir stebiu pasaulio ralio čempionatą. Taip pat dėstau Vilniaus universitete teisės fakultete ir esu praktikuojantis advokatas. Galiausiai viskas persipynė ir taip atsirado mano dabartinė veikla – sporto teisė.

Gal galite papasakoti, kaip vyko rinkimai į Tarptautinį FIA teisėjų tribunolą?

Tai tikrai ilga procedūra, kur pradinę atranką vykdo atskira FIA struktūra. Jos tikslas – atrinkti kandidatus FIA Generalinei Asamblėjai, kur jau vyksta galutinis balsavimas dėl kandidatūros tvirtinimo. Spalio mėnesį gavau laišką iš FIA, kad mano kandidatūra yra patvirtinta ir bus teikiama balsavimui Generalinei Asamblėjai 2014 – 2017 m. kadencijai. Paskutinis etapas vyko gruodžio 6 d. FIA Generalinėje Asamblėjoje, kurioje buvau galutinai išrinktas ir patvirtintas FIA Tarptautinio tribunolo teisėju. Formaliai buvo patvirtinti 4 teisėjai – trys perrinkti dar vienai kadencijai, o aš buvau patvirtintas, kaip pakeičiantis vieną buvusį teisėją, perėjusį dirbti į kitas FIA struktūras. Iš viso yra 12 teisėjų, kurių 1/3 keičiasi kiekvienais metais.

Ar tikėjotės, kad būsite išrinktas į FIA Tarptautinį tribunolą?

Tikėtis, kad išrinks atstovą iš tokios mažos šalies, yra tikrai sudėtinga. Jeigu peržvelgtume dabartinį teisėjų sąrašą, pamatytume, kad jį sudaro atstovai iš: Prancūzijos (2), Jungtinės Karalystės (2), JAV (2), Italijos (1), Vokietijos (2), Belgijos (1), Šveicarijos (1) ir Monako (1). Nėra atstovų iš Rytų ar Vidurio Europos valstybių. Manau, kad tai labai didelis Lietuvos automobilių sporto bei mūsų nacionalinės federacijos (LASF) pripažinimas bei įvertinimas. Anksčiau mažos šalys neturėjo galimybių konkuruoti su didžiosiomis ir labiau įtakingomis valstybėmis, tačiau dabar mūsų federacijos atstovai įgauna vis daugiau svorio FIA. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos vardas atsiranda ten, kur jo niekada nėra buvę, kaip nėra buvę ir nė vienos kitos Baltijos valstybės vardo.

Kaip vykdoma FIA Tarptautinio tribunolo veikla? Ar dažni yra ginčai, kuriuos reikia spręsti?

Ginčai nėra labai dažni. Paskutinis ginčas, kurį nagrinėjo FIA Tarptautinis tribunolas, vyko šių metų birželio mėnesį. Esant ginčui, FIA Tarptautinio tribunolo prezidentas skiria jį nagrinėsiančius teisėjus – konkrečią bylą nagrinėsiančios kolegijos narius, kurių turi būti ne mažiau kaip trys. Bylos dažniausiai yra nagrinėjamos Paryžiuje, tačiau nagrinėjimas gali vykti ir kitur, jei taip būtų patogiau ginče dalyvaujančioms šalims. Nors ginčai ir nėra dažni, tačiau institucija veikia nuolatos, teisėjai keičiasi informacija tiek susitikimų metu, tiek ir nuotoliniu būdu, t.y. panaudojant šiuolaikines informacines technologijas.

Po euforijos, kai iš Europos čempionato mūsų krepšininkai parvežė į Lietuvą sidabrą, – sprogimas krepšinio bendruomenėje: atsistatydino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas – krepšinio legenda vadinamas Arvydas Sabonis, nacionalinės rinktinės vairo atsisakė ją iki sidabrinės pakylos atvedęs vienu geriausių trenerių Europoje laikomas Jonas Kazlauskas.
A.Sabonio įvardytos pasitraukimo priežastys – nenoras dalyvauti intrigose, nuoskauda dėl kritiškų rinktinės atžvilgiu rašinių žiniasklaidoje – kai kam tik sukėlė juoką. Pasitraukiantis J.Kazlauskas priežastimi nurodė nesutarimus su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu. Taip pat besitraukiantis LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas tai šiek tiek sukonkretino, tačiau ir jo argumentai – ne tie, kurie tokius krepšinio ąžuolus iš postų verstų.
Dar vienas krepšinio autoritetas – buvęs rinktinės treneris ir LKF prezidentas, dabar LKF garbės prezidentas Vladas Garastas dar kliustelėjo parako į ugnį, pareikšdamas, kad tai J.Kazlauskui nereikėtų kaltinti M.Balčiūno, nes asmeniniai reikalai negali būti aukščiau už valstybinius, o “Basketnews.lt”, kuris šiame konflikte buvo akmenėlis, išvertęs vežimą, pilną krepšinio žvaigždžių, pateikė visai konkrečią prielaidą, jog J.Kazlauskas gal gavęs vertingą kontraktą, todėl ieškojęs preteksto pasitraukti.
Dėl ko šios aistros – dėl krepšinio ir Lietuvos garbės, asmeninių ambicijų ar pinigų? Kas vyksta krepšinio bendruomenėje ir kaip tai gali atsiliepti krepšinio aikštelėse? Šiame aistrų katile arbitro rasti turbūt neįmanoma, tad „Veidas“ nutarė tai išsiaiškinti su LKF generaliniu sekretoriumi M.Balčiūnu, kuris, vienos konflikto pusės tikinimu, ir yra šios situacijos blogio šaknis.

VEIDAS: Verda aistros, o jūs kartojate, kad LKF viduje nėra jokių piktumų. Ar esate tuo tikras?
M.B.: Aš ant nieko LKF nepykstu, nematau, kad kas ant manęs tiesiogiai pyktų. Bet kai kurie žmonės viduje nešiojasi pyktį ir paskui sprogsta. Nors, tiesą sakant, nemanau, kad tai tikrosios trenerio J.Kazlausko pasitraukimo priežastys. Jis pasirinko tokią taktiką ir jos niekaip nenoriu komentuoti. Niekada nesu tiesiogiai girdėjęs nė vienos jo pastabos man. O gerbiamo Arvydo – visai kita istorija, ir jokiu būdu nereikėtų painioti šitų dviejų išėjimų. Jis išėjo dėl asmeninių priežasčių. Dėl P.Motiejūno, tai seniai buvo sutarta, kad jis pasitrauks (nes grįžo į „Žalgirio“ direktoriaus pareigas).
O LKF vykdomasis komitetas – vieningas kaip kumštis, krepšinio bendruomenė kiekvieną dieną ramiai, nešūkalodama, nerengdama demaršų dirba krepšinio labui, visa sistema puikiausiai veikia. Bet būna – susireikšmina koks žmogus ir taip padaro. Nežinau, ar J.Kazlauskas būtų taip padaręs, jei, neduokdie, būtume pralaimėję grupės varžybose. Viskas čia daug paprasčiau, negu piešiama, – yra kažkokios asmeninės ambicijos, niuansai, nuoskaudos, bet nepasakyta nė vieno konkretaus fakto, kodėl tas vyksta.
VEIDAS: Tai kodėl, jūsų žiniomis, A.Sabonis atsisakė LKF prezidento pareigų?
M.B.: Gal pabodo – jis laisvas žmogus, pripratęs prie kitokio ritmo. Arvydas – nuostabus žmogus, padėjo, kiek galėjo, esame jam dėkingi. Aš manau, jis bus šalia federacijos, tik gal ne taip įpareigotas.
VEIDAS: P.Motiejūnas, V.Garastas užsiminė, kad konflikto šaknis – jūsų ir trenerio J.Kazlausko nesutarimai.
M.B.: Kokie gali būti nesutarimai visai nebendraujant? Nesu jam skambinęs, jis man nėra skambinęs. Vienintelis bendravimas – penkiolikos minučių pokalbis dėl krepšininkų draudimo, kurį išsprendžiau per parą. Įvardykime daiktus tikraisiais vardais – tai senos nuoskaudos, tie patys žmonės – Šarūnas Marčiulionis, J.Kazlauskas, dar vienas kitas jas lieja nuo 2007 m., kai treneris V.Garastas laimėjo LKF prezidento rinkimus. Visą laiką bangom eina atakos, bet mes ramūs, dėl savo veiklos teisintis neturime ko. O jei Lietuvos krepšiniui bus nuo to geriau, jei Lietuvos krepšinio bendruomenė manys, kad geriau, jei manęs LKF nebūtų, ji taip ir nuspręs.
VEIDAS: Intrigos gal ir iš kelių žmonių, tačiau jie – krepšinio autoritetai.
M.B.: Yra du žmonės, kurie periodiškai atakuoja. Tai ką man daryti – teigiamas rekomendacijas apie save rinkti? Supraskite, yra aštuoniolikos manimi pasitikinčių žmonių LKF vykdomasis komitetas, 140 juridinių vienetų atstovų yra federacijos nariai, na, jie gal ne visi šimtu procentų manimi pasitiki. Jie – kritinė masė, kuri sprendžia krepšinio vystymosi kryptį, o ne tie, kurie garsiausiai šaukia, tegu ir krepšinio autoritetai. Bet ar mažiau gerbiamas V.Garastas, Vydas Gedvilas, Sergejus Jovaiša, Modestas Paulauskas?
VEIDAS: Sakote, senos nuoskaudos. Bet J.Kazlauskas – nacionalinės rinktinės treneris, V.Garastas – nebe LKF prezidentas. Jokio preteksto nuoskaudoms nelikę.
M.B.: Aš irgi taip manau. Pasakykite konkrečiai, kas blogai LKF. Kažkodėl niekas to nepasako.
VEIDAS: Pasako: P.Motiejūnas jus kaltina, kad labiau rūpinatės rėmėjais nei komanda, kad jiems reikia nuolat atidirbinėti, nuolat lenda kažkokie interesai.
M.B.: P.Motiejūno nuomonės nenoriu komentuoti. Jis – buvęs LKF darbuotojas, dabar turintis spręsti daug problemų „Žalgiryje“. Jo veiklą tegu vertina kiti. P.Motiejūno elgesio negaliu vadinti garbingu, bet tuo ir baigiu.
Taip, teisingai, aš rūpinuosi krepšinio rėmėjais – krepšinio biudžetu. Tai mano pareiga užtikrinti jos materialinę ir finansinę būklę. Rinktinė turi viską, ko reikia. Užsakomieji skrydžiai, viešbučiai – viskas padaryta. Tai kur čia problema? Jei to nebūtų, tada kiltų problema, galima būtų kaltinti, kad neatlieku savo pareigų.
VEIDAS: O kaip dėl kaltinimų, kad reikia nuolat atidirbinėti rėmėjams?
M.B.: Niekas neduoda pinigų už dyką. Iš 10 mln. Lt, ką šiemet turime LKF biudžete, tik 2,2 mln. gauname iš savivaldybių, tad arti 8 mln. Lt reikia susirasti patiems. Niekas neklausia, už kokius pinigus išvežame vienuolika rinktinių, ar turime pinigų draudimui. Grįžkite į tuos laikus, kai treneris J.Kazlauskas anksčiau dirbo rinktinėje, – kokiuose viešbučiuose tada gyveno, kokie skrydžiai buvo. Dabar visi turėtume tik pasidžiaugti.
Taip, už pinigus rėmėjams reikia atsilyginti reklama. Krepšininkai už ją gauna tik „ant arbatos“, kitkas atitenka LKF. Bet LKF juos išleidžia krepšiniui, administracinis biudžetas LKF aparato algoms nesiekia nė 10 proc. Nenoriu aiškintis, bet LKF, kaip organizacija, atitinka aukščiausios vadybos kokybės standartus. Tai kai kam nepatinka, o kai nėra prie ko prikibti, prasideda asmeniškumai, miglos pūtimas.
VEIDAS: Pasak P.Motiejūno, J.Kazlausko kantrybė trūko, kai dėl jūsų asmeninių principų su Belgijos krepšininkais teko žaisti Sporto halėje, kur buvo galima ir traumą gauti dėl prastos aikštelės dangos.
M.B.: Mano pasiūlymas buvo važiuoti į Alytų – naują modernią salę, bet norėta žaisti Kauno “Žalgirio” arenoje. Aš esu atsakingas už biudžetą ir negaliu leisti neracionaliai naudoti pinigus. „Žalgirio“ arenai būtume sumokėję neadekvačiai: pažiūrėti kovos su belgais būtų atėję 2–3 tūkst. žiūrovų, salės nebūtume užpildę, o mokėti būtų reikėję 30 tūkst. Lt, kaip kad už rungtynes su gruzinais. Bet čia detalės, neesminiai dalykai, sliekų ieškojimas smėlyje, kur jų nėra.
VEIDAS: Sakoma, kad štai jūs nugalėjote A.Sabonį. Kur slypi jūsų galia, jei iš pareigų išeina jus paskyręs LKF prezidentas, o ne atvirkščiai?
M.B.: Absurdas, gerbiamas Arvydas yra dovana mano karjerai – kad aš su juo susitikau ir kartu galėjau dirbti. Tai nuostabi, didi asmenybė. Jis išėjo matydamas tą aplinką. Pasiaiškinkite, iš kur jo minėtos intrigos kyla. Federacijoje ramu. Visos intrigos kyla iš pašalinių žmonių, pakeleivių, kurie ateina – išeina, bando pasinaudoti proga, gauti postą. Mes nuo to atsiribojame. LKF jokių pykčių nėra. Ateikite į vykdomąjį komitetą, kuriame aštuoniolika žmonių, deleguotų skirtingų organizacijų, ar LKF konferenciją ir pamatysite, kokia nuostabi atmosfera. Raskite ten tą konfliktą. Konfliktai – intrigantų galvose.
VEIDAS: Vis dėlto ar dera pavadinti atsitiktiniu asmeniu trenerį J.Kazlauską?
M.B.: Pasakykit, kodėl J.Kazlauskas mane taip iškėlė? Aš nevertas tiek dėmesio.
VEIDAS: V.Garastas sako, kad jūsų J.Kazlauskas nemėgsta. Ar jūs nepanašūs į vaikus smėlio dėžėje: kažkas kažką mėgsta, kažkas nemėgsta?
M.B.: Nesistengiu, kad mane mėgtų, aš stengiuosi gerai atlikti savo darbą ir tai – pasitikėjimo, paramos pagrindas. Nesuprantu tų nesutarimų, nes, kaip sakiau, nesu turėjęs su J.Kazlausku jokių reikalų. O treneris V.Garastas už mane mūru stoja ir žino daugiau nei eiliniai žmonės.
VEIDAS: V.Garastas pateikia užuominą, o “Basketnews.lt” daro prielaidą, kad J.Kazlauskas siekia asmeninių tikslų, esą gal gavo pelningesnį kontraktą ir ieškojo atsistatydinimo preteksto. Ar tai logiška prielaida – ar treneris ką praranda finansiškai, atsisakydamas kontrakto su rinktine?
M.B.: Aš irgi girdėjau, bet nei tvirtinti, nei paneigti negaliu, pamatysim artimiausiu laiku. O nacionalinės rinktinės trenerio kontrakto nutraukimas J.Kazlauskui finansiškai niekaip neatsilieptų.
VEIDAS: Vis dėlto ar šis skandalas – ne dėl kokių pinigų dalybų?
M.B.: Nėra jokių finansinių nesutarimų. Visi gauna algas, kokias patvirtina LKF vykdomasis komitetas, kiti federacijos organai. Čia didelis burbulas dėl nieko.
VEIDAS: Vis dėlto skandalo ašis sukasi apie jus. Ar jūsų postas toks viliojantis, kad į jį taip visi nusitaikė, o jūs štai septynerius metus nepajudinamas?
M.B.: Šis postas – galvos skausmas, nes esi atsakingas už 10 mln. Lt ir nelabai kas klausia, iš kur jų gauti. Mano alga fiksuota, nepriklauso nuo pritrauktų lėšų, ją nustato LKF vykdomasis komitetas.
VEIDAS: A.Sabonis sakė, kad paskutinis lašas buvęs “Basketnews.lt”, LKF informacinio partnerio, rašinys, nekorektiškai kritikuojantis rinktinę bei jos trenerį. Ir šiame kontekste pasigirdo įtarinėjimų, neva straipsnis buvo LKF užsakytas, iš jo kyšo jūsų ausys. Rašinio autorius kategoriškai neigia, kad straipsnis užsakytas. Kaip vertinate šią istoriją?
M.B.: Matot, koks aš galingas – net baisu kartais į veidrodį pažiūrėti. Neturiu ko komentuoti – absurdas. O LKF turi sutartį ne tik su “Basketnews.lt”, bet ir su “Viasat”, “Delfi”, kita žiniasklaida.
VEIDAS: Jums pareikšti įtarimai organizavus sunkų nusikaltimą nuosavybei, kai prieš Europos čempionatą Lietuvoje skirta beveik 2,4 mln. Lt privataus Panevėžio viešbučio „Romantic“ remontui. Ar tebemanote, kad krepšinio pinigai turėjo atitekti privačiam viešbučiui?
M.B.: Ten viskas taip aišku, kad aiškiau ir būti negali. Pateikėme 360 dokumentų, įrodančių veiklos skaidrumą. Krepšiniui skirti pinigai nuėjo krepšiniui, o skirti viešbučiui – viešbučiui. Tai buvo Europos čempionato išgelbėjimas. Teisybė ir čia triumfuos.
VEIDAS: Vis dėlto ar manote, kad jums įmanoma toliau dirbti po skandalo, kurio ašimi esate įvardijamas?
M.B.: Dirbsiu, kol turėsiu pasitikėjimą, ir nė sekundės ilgiau. LKF ir krepšinio bendruomenė neapsiriboja vienu asmeniu – treneriu J.Kazlausku, kad ir koks jis būtų gerbiamas. Turime ne vieną ne mažiau nusipelniusį trenerį – ir V.Gedvilą, ir V.Garastą, ir kitus, kurie kitaip mąsto. Nereikia absoliutinti vieno žmogaus nuomonės.
VEIDAS: Ar neketinate atsistatydinti?
M.B.: Aš jau atstatydintas, jei norite tai girdėti. Mano kontraktas galioja tiek, kiek mane laiko LKF prezidentas, o mane skyręs LKF prezidentas atsistatydinęs. Dabar mano statusas – laikinasis. Suorganizuoju LKF konferenciją, ir naujas prezidentas pasirinks naują generalinį sekretorių. Konferencija – po mėnesio.

Europos federacijos idėją komentuoja Vilniuje viešėjusi Vengrijos ministrė ES reikalams Eniko Gyori.
VEIDAS.: Koks Vengrijos požiūris į labiau centralizuotą Europą?
E.G.: Prezidentavimo ES metu turėjome labai paprastą šūkį – „stipresnė Europa“. Jis labai paprastas, bet kartu atitinkantis būtinybę. Juk šiuo metu svarbu ne vien stipresnė 27 šalių bendruomenė ir jų institucijos, bet ir stiprios atskiros šalys. Europos konkurencingumas globaliame pasaulyje gali didėti tik tuomet, jei bus stiprios Bendriją sudarančios valstybės.
Ir nors tai neprieštarauja stiprios Bendrijos idėjai, vis dėlto mes netikime sąjunga, kurioje išnyksta šalys narės. Nes mūsų stiprybė ta, kad visi esame skirtingi, o mus vienija bazinės ES vertybės.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad reikia atskirti euro zonos šalis nuo euro neįsivedusių valstybių.
VEIDAS: Manote, kad euro zonai turėtų galioti kitokia tvarka?
E.G.: Daugiau nei akivaizdu, kad euro zonos valstybėms šiuo metu reikalingas didesnis bendradarbiavimas ekonomikos klausimais, nes tik tai gali užtikrinti sėkmingą bendros valiutos egzistavimą. Taigi mes nieko prieš, jei euro zona stiprės, didins bendradarbiavimą zonos viduje ir ims judėti fiskalinės sąjungos link.
VEIDAS: Bet ir Vengrija gali tapti tos pačios euro zonos nare?
E.G.: Kol kas mūsų čia dar nėra. Suvokiame įsipareigojimą įsivesti eurą, kai tik tam būsime pasirengę, tačiau kol kas dar nesame. Įstoję į ES, aštuonerius metus mes ne artėjome prie bendrų europinių tikslų, bet nuo jų tolome. Prieš dvejus metus, į valdžią atėjus centro dešiniajai vyriausybei, mes pirmiausia nusprendėme negudrauti su skaičiais. Nes kai atėjome į valdžią, oficialiai skelbiamas biudžeto deficitas siekė 4 proc., o iš tiesų buvo 7 proc. Jei nebūtume įsikišę, jis būtų išaugęs dar labiau, tad mums teko griežtai kontroliuoti valstybės išlaidas, iš esmės reformuoti valstybės finansus ir sumažinti valstybės skolą. Tam mums reikia daugiau lankstumo ir daugiau įrankių savo rankose. Todėl euro zonos įpareigojimai mums būtų labiau žalingi nei naudingi.
Tačiau pasikartosiu – euro zona turi stiprėti, ir ne tik dėl jos pačios gerovės, bet ir dėl šalių, kurios neturi euro, nes kas vyksta euro zonoje, tas nedelsiant atsiliepia ir kitoms ES valstybėms.
VEIDAS: Vis dėlto yra sričių, kuriose visos ES narės turėtų dirbti išvien?
E.G.: Taip, kai kalbame apie augimo skatinimą, darbo vietų kūrimą, vidaus rinką, sprendimai turi būti priimami visų 27 ES narių. Be to, sutarimas įmanomas ir dėl daugybės su fiskaline politika susijusių klausimų. Pavyzdžiui, beveik visos narės sutinka dėl Europos investicijų banko rekapitalizavimo, dėl bendros rinkos akto priėmimo, taip pat dėl siekio sumažinti skolas. Bet, pavyzdžiui, mokesčių suvienodinimo klausimu mes esame labai atsargūs.
VEIDAS: O kaip vertinate ketinimus išleisti euroobligacijas?
E.G.: Visi žinome, kad Vokietijos, kuri yra pagrindinė euro zonos valstybių kreditorė, gyventojai nenori apmokėti svetimų sąskaitų. Ir juos tikrai galima suprasti. Jie kitaip žiūri į pinigus, į išlaidavimą. O juk čia pat – visai kitokius įpročius turintys Viduržemio jūros šalių gyventojai. Tačiau kad ir kokie būtų skirtumai, mano manymu, išleisti euroobligacijas yra labai svarbus sprendimas, ir jis turėtų būti priimtas, kad būtų sumažintas euro zonos šalių disbalansas.
VEIDAS: Ar jums priimtina federalinės euro zonos idėja?
E.G.: Europos Komisija birželio pabaigai jau rengia konkrečius pasiūlymus dėl tiesioginio bankų finansavimo, o Jose Manuelis Barroso kalba apie bankų sujungimą į bendrą sistemą. Tokius siūlymus diktuoja pamokos, kurias išmokome 2008-aisiais, kai iš mokesčių mokėtojų pinigų buvo gelbėjamos privačios finansų institucijos, nes naujausi siūlymai reiškia, kad bankai bus patys už save atsakingi, o valstybės, kartu ir mokesčių mokėtojai, nebeturės rūpintis jų gelbėjimu ištikus krizei.