"Vernhet" nuotr.

Nors Tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje pasiutpolkių jau seniai niekas negroja, nes renginys orientuotas į koncertinius muzikos žanrus, netrukus, lapkričio 21 d., prasidėsianti šventė kaip reikiant išjudins muzikos gurmanus. Aštuoni intriguojantys, provokuojantys, jausmingi ir ambicingi koncertai per penkias dienas stipriai įkaitins klausytojų emocijas.

Kristina ŽEBRAUSKAITĖ

Prieš 30 metų pradėtas rengti ir šiandien ypač aktualus festivalis ilgą laiką gyvavo di­džiulio entuziazmo dėka, palaikomas minimalių finansinių injekcijų, bet jame jau grojo be­maž visi žymiausi Europos ir pasaulio akordeonistai. O negrojusieji savo koncertinių maršrutų že­mėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu.

Šiųmečio, XIX tarptautinio akordeono festivalio programa itin koncentruota, o atlikėjai atstovauja toms šalims, kuriose akordeono meno lygis yra labai aukštas, – Italijai, Prancūzijai, Suomijai.

Festivalį lapkričio 21 d. atidarys svečio iš Italijos Giorgio Dellarole koncertas. Šis aistringas senosios muzikos tyrinėtojas ir atlikėjas kviečia įsitikinti, kad baroko mu­zikos šedevrai, atliekami akordeonu, gali skambėti nepaprastai puikiai ir įtaigiai! Ypač kai ši muzika atliekama pagal specialų užsakymą sukonstruotu ir suderintu instrumentu. Nors G.Dellarole įpratęs lenktis didžiulėms auditorijoms, festivalio rengėjai koncerte skambėsiančiai D.Scar­latti muzikai parinko intymią V.Kasiulio muziejaus aplinką.

Negrojusieji savo koncertinių maršrutų že­mėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu.

Suomių akordeonistas Mikko Luoma festivalio klausytojus pakvies į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Natūralu, kad pagrindinėje muzikantų kalvėje su didžiausiu entuziazmu priimami būtent šiuolaikiniai, eksperimentiniai  kūriniai. Tokią muziką atliks ir M.Luoma, pasaulyje išgarsėjęs grodamas suomių kompozitorių kūrinių premjeras ir, anot kritikų, „virtuozišku ir įelektrinančiu grojimu galutinai sugriaunantis likusius neigiamus akordeono stereotipus“.

Keli šimtmečiai, skiriantys senąją ir naujausią muziką, atlikėjams yra neišsemiama įkvėpimo ir kūrybinių ieškojimų erdvė. Visus tuos laikus me­na Šv. Kotrynos bažnyčia, kadaise buvusi religinių apei­gų vieta, o šiandien tapusi muzikantams skam­­besio paieškų lauku. Joje lapkričio 23-iąją du muzikantų kolektyvai atskleis savo santykį su pra­eities ir dabarties muzika. Antai „Duo Accos­phe­re“ iš Lenkijos, iki maksimumo išnaudojantys myg­tukinio ir klavišinio akordeono galimybes, gros J.S.Bacho, W.A.Mozarto, M.Ravelio, I.Sta­vins­kio ir šiuolaikinių autorių muziką. Šio an­samblio nariai Alena Budzinakova ir Grzegorzas Palusas yra daugelio prestižinių tarptautinių konkursų laureatai.

Kitas ansamblis gims tiesiog klausytojų akyse: keturios itin ryškios Lietuvos muzikos pasaulio asmenybės – smuikininkė Justina Auškelytė, arfininkė Joana Daunytė, akordeonistas Andrius Ba­lachovičius ir kontrabosininkas Donatas Ba­gurs­­kas klaidžios po Šv. Kotrynos bažnyčią, grodami ryškiausius savo instrumentų repertuaro kūrinius, kol pamažu scenoje atras vienas kitą ir bendro skambesio galimybes.

Lapkričio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje klausytojų jausmus pakutens du labai skirtingi koncertai. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Antras koncertas bus skirtas nemirtingai A.Piaz­­zollos muzikai ir tango poezijai. Klau­sy­to­jams gerai pažįstamas ansamblis „4Tango“ drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją.

Festivalio kulminacija – lapkričio 25 d. koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Iš pradžių  scena priklausys vienam perspektyviausių ir aktyviausių jaunosios kartos atlikėjų Tadui Motiečiui, kurio pasirodymų tyko jau ne vienas muzikos gurmanas. Šiame koncerte jis ne tik gros solinius kūrinius, bet ir muzikuos drauge su įspūdingo soprano savininke Dovile Kazonaite bei klarnetininku Jonu Morkūnu.

Paskutiniame koncerte klausytojų laukia išskirtinė muzikinė puota. Gražiąja Karmen vadinama prancūzų dainininkė bei aktorė Annick Cisaruk ir akordeonistas Davidas Venitucci lietuvių publikai pristatys ekspresionistiniu kabaretu dvelkiantį projektą „LA VIE EN VRAC“, pergalingai žygiavusį per Europos, Rusijos, Japonijos ir Centrinės Amerikos scenas. Rafinuota muzikos ir poezijos sintezė perteikia tikro ir išgalvoto Annick gyvenimo nuotrupas, kurias žodžiais pavertė Prancūzijos scenos guru Yanowski, įkvėptas geidulingo dainininkės balso, o juos palydi džiazinis D.Venitucci akordeono akompanimentas. Koncerto scena virsta mini teatru, kuriame atlikėjai išpažįsta godumą gyvenimui bei meilei ir nutrina ribas tarp šiapus ir anapus.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Sirenos

Festivalio „Sirenos“ užsienio programoje  žiūrovams bus pristatyti spektakliai iš Graikijos, Portugalijos, Vokietijos, Lenkijos, Izraelio ir Šveicarijos. Graikų „Švarus miestas“ domėsis, kodėl dauguma Atėnų valytojų yra moterys ir imigrantai. Vokiečių spektaklyje „Nutekinimo pamokos“ į jauno viešųjų ryšių specialisto rankas pakliūva itin slapta informacija, kurios nutekinimas turėtų ryškių pasekmių visai Europai, o žiūrovams tenka priimti atsakingą sprendimą: nutekinti ją ar sulaikyti. Portugalų „Pirmadienis – atsargiai iš dešinės“ vyksta bokso ringe, kuriame puldami vienas kitą kumščiais ir argumentais tautiečiai galiausiai susivienija, kad žodžiai virstų veiksmu. Izraelio menininkai  projekte „Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“ kvies į pasivaikščiojimą, įkvėptą vietos istorinės praeities ir jos reikšmės nūdienos miesto gyvenime. Žymiausios festivalio žvaigždės lenko Krzysztofo Warlikowskio spektaklis „Varšuvos kabaretas“ grąžina į 1930-ųjų reviu, kuriame intensyvūs ritmai bando nuslopinti artėjančio militaristinio maršo nuojautas. Šveicaro Christopho Marthalerio muzikiniam vaidinimui „Karališko dydžio“ muzikinių motyvų ieškoma nuo J.S.Bacho iki Jacksonų penketuko, o pagrindinė šerdis – kontrastas tarp to, kokį „King size“ gyvenimą sau įsivaizduojame, ir to, koks jis yra iš tikrųjų.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

A.Lekavecko nuotr.

Šį savaitgalį vyksiantis folkmuzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ iš Zaraso ežero salos keliasi į Dūburio ežero salą, esančią netoli Antazavės.

Tikimasi, kad Dūburio hidrografiniam draus-tiniui priklausanti sala su žaliuojančiais šimtamečiais ąžuolais ir vaizdingais ežero krantais patiks pagoniškos dvasios ieškantiems festivalio lankytojams. Jų saloje lauks keturios scenos, senųjų amatų kiemas, indėniškų palapinių tipių kaimelis ir pie-vų plotai, skirti atvykstančiųjų palapinėms.
Pagrindiniais muzikinės programos svečiais šįmet tituluojama slovėnų grupė „Laibach“. Jau 35 metus gyvuojantis kolektyvas tėvynėje vadinamas grupe, sugriovusia Jugoslaviją ir komunistinį Tito režimą. Jie yra įkūrę savo deklaruojamą valstybę NSK (Neue Slowenische Kunst), kurią sudaro kelios konceptualios įvairių sričių menininkų grupės. NSK valstybė turi savo pasus, pašto ženklus ir ambasadas keliose šalyse.
Dėl provokuojančių ideologinių simbolių „Laibach“ koncertai buvo uždrausti Rusijoje. Užtat „Laibach“ tapo pirmąja vakarietiška grupe, koncertavusia Šiaurės Korėjoje.
Kiti festivalio svečiai – prūsiško tamsiojo neofolkloro grupė „Romowe Rikoito“, akusti-kai „Keltika Hispana“, psichodeliniai suomiai „Hexvessel“, iš Sankt Peterburgo kilęs kolektyvas „Theodor Bastard“ ir garsusis alchemikas iš Italijos Stefano Musso, jau kelis dešimtmečius kuriantis „Alio Die“ vardu. Taip pat pasirodys estų duetas „Puu-luup“ su Šiaurės lyra – talharpa, eksperimentinės elektronikos atstovai „Gas of Latvia“ ir folklorinis moterų ansamblis „Saucējas“.

Martynas Norvilas

Atsisveikinti su velioniu galima šiandien nuo 13 val. P. Beinoro gedulo namuose Plungėje (Minijos g.).  Laidotuvės vyks rytoj, rugpjūčio 19 dieną 10.30 val.

M.Norvilas bus prisimintas ir pagerbtas ir kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame įspūdingame garsaus akordeonininko Martyno Levickio organizuojamame akordeonininkų festivalyje „Akordeono muzikos savaitė“.

Klausytojų laukia šeši lietuvių ir užsienio svečių koncertai, įrodysiantys, kad šis vis dar nepelnytai nuvertinamas instrumentas gali skambėti ne tik įvairiose erdvėse, bet ir savitais akordais kurti bei papildyti skirtingų stilių muziką. M.Levickis festivalyje koncertuos su saksofonų kvartetu „Signum“, kuriame susibūrė muzikantai iš Slovėnijos, Vokietijos ir Italijos. Norvegijos dueto „Julie & Andreas” siūlomos arfos ir bandonijos melodijos užtvindys Vilniaus geležinkelio stoties laukiamąją salę. Ispanų instrumentinis trio „Malandro Club“, jungiantis trimito, kontraboso ir akordeono šėlsmą, surengs linksmą vakarėlį Mokytojų namų kiemelyje. Soprano Dovilės Kazonaitės ir akordeonisto Tado Motiečiaus duetas parengė mitologinę siurrealistinę misteriją „Žemė prašė, kad žmonės mirtų“, kurią pristatys Energetikos ir technikos muziejuje, o „Akordeono muzikos savaitę“ užbaigs tradicinis akordeonininkų maratonas, dėl savo trukmės jau patekęs į Lietuvos Rekordų knygą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Iggy Pop / "Scanpix" nuotr.

Dovaidas PABIRŽIS

Vaizdingoje Baltijos jūros pakrantėje, Salacgryvos uoste Latvijoje liepos 15-17 dienomis vyks jau dešimtasis muzikos festivalis „Positivus“. Per ilgą savo istoriją, iš lokalaus muzikinio renginio, festivalis išaugo į didžiausią muzikinę šventę Baltijos šalyse, pritraukiančią per 40 tūkst. lankytojų iš Latvijos, Estijos, Lietuvos ir kitų valstybių. Neabejojama, kad jubiliejinis festivalis su išskirtine programa šiemet pakvies rekordinį lankytojų skaičių.

Kaip ir kasmet, „Positivus“ programa nėra orientuota į vieną amžiaus ar stilistikos grupę ir siekia atliepti įvairialypę šiuolaikinės ir klasikinės populiariosios muzikos estetika. Legendinis rokeris Iggy Popas, svajingieji prancūzų elektronikos kūrėjai „M83“ ir britų pop muzikos atlikėja Ellie Goulding yra trys pagrindinės šiųmetinio „Positivus“ festivalio žvaigždės.

Šiemetiniame „Positivus“ netruks elektroninės muzikos sąskambių.

Netrukus septyniasdešimtmetį minėsiantis Iggy Popas geriausiai pažįstamas kaip legendinės pankroko grupės „The Stooges“ lyderis bei charizmatiškas solo atlikėjas. Per savo ilgą ir spalvingą karjerą, atlikėjas išleido 17 solinių albumų, o Latvijoje jis visų pirma pristatys naujausią darbą „Post Pop Depression“. Legendinis atlikėjas scenoje pasirodys sekmadienio vakarą.

„Grammy“ apdovanojimui nominuota prancūzų elektronikos grupė M83 gerai žinoma dėl savo tobulai skambančio šiuolaikinio ir 80-ųjų „dream pop“ stilių mišinio. Grupė užsitarnavo savo vardą sukūrusi takelius tokiems filmams ir serialams kaip „Oblivion“, „The Divergent“, „The Vampire Diaries“ ir kt. O grupės hitas „Midnight City“ tapo bene grojamiausia 2011-ųjų m. vasaros melodija. Šių metų balandžio 8 dieną M83 išleido 7-ą studijinį albumą „Junk“, kurį visų pirma ir pristatys festivalyje. M83 „Positivus“ pagrindinę sceną okupuos šeštadienį, liepos 16 dieną.

E.Goulding jau yra koncertavusi Baltijos šalyse – 2013-aisiais pasirodė Vilniaus menų fabrike „Loftas“, o Latvijoje dainininkė apsilankys jau trečią sykį – 2014-aisiais koncertavo ir tame pačiame festivalyje „Positivus“. Atlikėjos karjeros kreivė per tą laiką kilo tik aukštyn ir šiuo metu ji yra viena populiariausių dainininkių pasaulyje. Pernai ji išleido sėkmingą trečiąjį albumą „Delirium“.

Kiek vyresnius melomanus pradžiugins Richardas Hawley – britų dainininkas ir gitaristas, kadaise grojęs grupėje „Pulp“, o vėliau pradėjęs sėkmingą solinę karjerą, kuri tęsiasi daugiau nei dešimtmetį bei ketvirtį amžiaus gyvuojanti JAV alternatyvaus, psichodelinio roko grupė „Mercury Rev“.

Festivalis „Positivus“ suteikia progą pasisemti kuo daugiau muzikinių įspūdžių per kiek įmanoma trumpesnį laiką: migravimas nuo vienos scenos prie kitos festivalio teritojoje dažniausiai netrunka nė dešimties minučių.

Šiemetiniame „Positivus“ netruks elektroninės muzikos sąskambių: festivalyje pasirodys Baltijos šalyse itin šiltai sutinkama grupė „Hot Chip“, populiarieji britai „Years & Years”, prancūzų elektronikos klasikai „Air“, muzikos prodiuseris ir didžėjus Markas Ronsonas bei kritikų numylėtinė, atlikėja „Grimes“. Džiazo ir soul muzikos kryptis atstovaus britų dainų atlikėja ir autorė Joss Stone ir dainininkas Johnas Newmanas, šiuolaikinio nepriklausomo roko dozę pateiks grupė „Wolf Alice“.

Festivalyje, kaip ir kiekvienais metais, pasirodys geriausi Latvijos muzikos atstovai: „Skyforger“, hiphopo žvaigždė Ozols, numylėtieji rokeriai „Dzelzs Vilks“, taip pat „Carnival Youth“, Alise Joste, „Mielavs un Pārcēlāji“, „DaGamba“ ir daugybė kitų pripažintų grupių bei atlikėjų.

Kasmet festivalyje dalyvauja ir įdomiausi bei inovatyviausi atlikėjai iš Lietuvos. Šiemet mūsų šaliai festivalyje atstovaus elektroninius ir akustinius garsus puikiai derinantis Markas Palubenka, šviežio oro gurkšnį į Lietuvos sceną atnešęs atlikėjas „Daddy Was A Milkman“ bei „Positivus“ lankytojus šokdinsiantys „Fingalick and Vaiper“. Pilną festivalio programą galima rasti čia: https://www.positivusfestival.com/en/lineup/

Festivalis „Positivus“ suteikia progą pasisemti kuo daugiau muzikinių įspūdžių per kiek įmanoma trumpesnį laiką: migravimas nuo vienos scenos prie kitos festivalio teritojoje dažniausiai netrunka nė dešimties minučių. Neatskiriama „Positivus“ festivalio dalis yra ir įvairiausios pramogos, šilta atmosfera, gaivinančios Baltijos jūros bangos bei trijų Baltijos sesių draugystė.

BFL

Šį savaitgalį pajūryje vyksiantis  festivalis „Karklė-2015 Live Music Beach“ pasieks masiškumo rekordą – jo dalyviais žada tapti 12 tūkst. muzikos mylėtojų. Net 8 tūkst. žmonių vienu metu galės klausytis muzikos erdvėse po stogu. Tam ant Karklės šlaito statomi du 1 000 ir 1 500 kv. m ploto angarai.

„Electronic Club“ angaras, talpinsiantis 4 500–     5 000 žmonių, bus ne tik didžiausias bei pirmas toks Lietuvos festivalių istorijoje, bet ir aprūpintas moderniausia garso, šviesų technika, jo apipavidalinimui ruošiamos unikalios instaliacijos. Čia pasirodys ir muzikos kūrėjas bei atlikėjas Tiga iš Kanados, kurio vardas gerai pažįstamas šio žanro muzikos gerbėjams. Jo reikšmę muzikiniame pasaulyje patvirtina ir Karklės festivalio organizatoriams atsiųstas atlikėjo reikalavimų, kurie pranoksta iki tol pildytus muzikantų pageidavimus, sąrašas. Svečiui neįtiko nė vienas viešbutis Lietuvoje, todėl jis apsistos Rygoje. Į pasirodymą jis bus vežamas naujais aukščiausios klasės automobiliais ir tai – tik dalis visų Tigos pateiktų reikalavimų. Be Tigos, elektroninę festivalio erdvę kontroliuos Nyderlandų technomuzikos varomoji jėga Stefano Richetta ir didžėjus bei  prodiuseris iš Vokietijos „Tensnake“.

Dar didesnis iššūkis organizatorių laukia pagrindinėje festivalio scenoje, kurioje koncertuos britų grupė „Rudimental“. Ji iš esmės atitinka Karklės festivalio filosofiją, nes tai ne tiek radijo, kiek festivalinė grupė, rengianti įspūdingus gyvus pasirodymus. Ne veltui „Rudimental“ jau kelerius metus iš eilės kviečiami į vieną garsiausių ir prestižiškiausių muzikos festivalių Glastonburyje, o tai tik patvirtina šių atlikėjų lygį.

„Dėl grupės „Rudimental“ konkuravo ne vienas Lietuvos festivalis, bet jie pasirinko Karklę. Išsipildė mūsų svajonė atsivežti tokio lygio kompaniją, tačiau kartu susiduriame su didžiuliais reikalavimais, kuriems įgyvendinti samdome geriausius įvairių sričių specialistus“, – organizacinio darbo virtuvę atskleidžia festivalį organizuojančios kompanijos „Renginių centras“ vadovas Marius Tumšys.

„Rudimental“ muzikantai atskris privačiu lėktuvu, prieš tai į Karklę išsiuntę keturis  sunkvežimius papildomos garso bei scenos technikos. Pasirodymo, vyksiančio jau pirmąją festivalio naktį, metu scenoje bus apie 15–16 žmonių, keisis vokalistai, bus naudojami įspūdingi garso ir šviesų efektai.

Toje pačioje scenoje pasirodys dar du iš Anglijos atvykstantys atlikėjai Example ir Marlon Roudette, taip pat islandų grupė „GusGus“.

Kompozitoriaus M.K.Čiurlionio muzika vasarą skambės Palangoje ir Druskininkuose.

Muzika. Kaip žinome, Kristupo vasaros festivalis gimė iš noro įrodyti, kad ne visi Lietuvos intelektualai vasarą temato sostinę per televizorių. Teorema sėkmingai įrodyta, tačiau absoliutinti neverta: kurortuose vasarą kultūrinis gyvenimas prisikelia jei ne iš kapo, tai bent jau iš letargo miego.

Tiesa ir tai, kad kurortinės publikos branduolį sudaro „sėslūs“ atostogautojai, dėl jiems patiems žinomų priežasčių kiekvieną vasarą atsiduriantys vis tame pačiame Lietuvos kampelyje. Pačių kultūrinių renginių kuriama įcentrinė jėga teveikia itin kuklaus atstumo spinduliu, ir jokie inscenizuoti kultūros sostinių ar tradicinių festivalių triukšmeliai nepajėgūs to pakeisti. Mat kultūros pasiūlos potencialas mūsų šalyje stipriai pranoksta paklausą, o išpaikinti vasarotojai, ištisus metus miestuose lepinami gerais atlikėjais, nemato būtinybės dėl vieno ar kito „serijinio“ renginio toli baladotis. Na, nebent pasinaudos proga apžiūrėti neseniai rekonstruotus rūmus, parkus ir paspoksoti į virš ežero įrengtą sceną. Arba paįvairinti būtį ir buitį keliomis naktimis su draugais palapinių miestelyje.

Taigi kurortų vasaros festivaliai pirmiausia orientuoti į nuolatinę, netgi savaip konservatyvią publiką, kuri labai nustebtų, jei įprastų tapusių koncertų staiga nebeliktų, tačiau tradicinės savo vasarojimo vietos dėl to niekuomet nekeistų. Ši publika atlaidesnė atlikėjų riktams (ir tai palanku jaunųjų debiutui), tačiau nėra itin lanksti turinio atžvilgiu ir verčiau rinksis kokybišką išbandytą, o ne miglotą eksperimentinį produktą. Ir ši nuostata puikiai atsispindi kurortų festivalių programose.

Net du tokie festivaliai Lietuvoje save sieja su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Tiesa, jų patirtį skiria ištisas dešimtmetis: Lietuvos muzikų rėmimo fondas drauge su Druskininkų savivaldybe festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ rengia jau tryliktą kartą, o pianistė ir pedagogė, žymios muzikų dinastijos atstovė Aleksandra Žvirblytė su bendraminčiais į Palangoje rengiamą M.K.Čiurlionio tarptautinį muzikos festivalį pakvies vos trečiąkart. Savaime suprantama, įdirbio skirtumai atsispindi ir programų užmojuose: Palangoje rengiamas nedidukas savaitės trukmės koncertų ciklas, o štai Druskininkų festivalis išplėtotas iki porą mėnesių apimančios savaitgalinių koncertų programos su vienos intensyvios renginių savaitės akcentu.

Šis akcentas vadinamas M.K.Čiurlionio studijų savaite ir šįmet vyks liepos 26–rugpjūčio 2 dienomis. Ją pradės M.K.Čiurlionio palikimo tyrinėjimams skirta konferencija, kurioje, be lietuvių lektorių, pakviesti dalyvauti Kanados Saskačevano universiteto muzikologijos profesorius Walteris Kreyszigas, jau pernai Druskininkuose viešėjęs Romos Šv. Cecilijos muzikos konservatorijos lektorius pianistas Daniele Buccio ir Ukrainoje gimusi Krokuvos Jogailos universiteto lektorė menotyrininkė Anna Baranowa.

Tą pačią savaitę Druskininkuose veiks XX smuikininkų meistriškumo mokykla, į kurią atvyks dvi dešimtys jaunųjų smuikininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Pietų Korėjos, Vokietijos bei Prancūzijos. Rytais jie tobulins instrumento valdymo įgūdžius su dėstytojomis Dalia Stulgyte-Schmalenberg ir Gintvile Vitėnaite, o vakarais surengs keliolika koncertų Druskininkuose ir aplinkiniuose Liškiavos bei Naujasodės miesteliuose.

Iš viso festivalyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ planuojamos keturios dešimtys renginių, kuriuose dalyvaus daugiau kaip du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Italijos, JAV, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Norvegijos. Iš savų atlikėjų paminėtume Roko Zubovo viešnagę Druskininkuose liepos 29-ąją, Čiurlionio kvarteto – liepos 31-ąją, Edvino Minkštimo – rugpjūčio 14-ąją, Ievos Prudnikovaitės – rugpjūčio 23-iąją.

Kaip visuomet gausios, nors koncertų klausytojams mažiausiai matomos, Dzūkijos bažnyčiose koncertuosiančių vargonininkų pajėgos: tai Jūratė Landsbergytė, Renata Marcinkutė-Lesieur, Gediminas Kviklys, Virginijus Barkauskas, Živilė ir Virginija Survilaitės bei italas Gianluigi Spaziani.

Smalsuoliai liepos 28-ąją galės išvysti scenoje kartu su motina smuikininke D.Stulgyte-Schmalenberg koncertuosiantį vienuolikmetį Yvesą Schmalenbergą – festivalio organizatorės, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės anūką. Jauniausiasis muzikų dinastijos atstovas nuo aštuonerių metų mokosi pūsti fagotą ir jau laimi bendraamžių muzikantų konkursus Vokietijoje. O muzikinę karjerą pradėjo būdamas penkerių, kai iš Drezdeno filharmonijos simfoninio orkestro artistų vaikų buvo atrinktas diriguoti vaikams skirtame koncerte. Orkestras pagrojo sklandžiai, nesugriuvo…

Jau šį sekmadienį rengiama festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ pradžios šventė. Ji 16 val. prasidės M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Čia skambės pirmojo respublikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso, vykusio 1965 m.,  laureatės prof. Birutės Vainiūnaitės bei jos mokinės pianistės Aušrinės Garsonaitės atliekami M.K.Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Franzo Schuberto kūriniai. Vėliau pagal festivalio tradiciją bus dedamos gėlės prie kompozitoriaus paminklo, kur dainuos Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos suaugusiųjų mišrus choras „Gaida“. Vakarop Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje vyks sakralinės muzikos ciklo pradžios koncertas, jo metu grieš Norvegijoje gyvenantis šeimyninis altininko Povilo ir violončelininkės Toril Syrrist-Gelgotų duetas „Duo Oktava“, skambins pianistė Audronė Kisieliūtė, dainuos Asta Krikščiūnaitė, vargonuos Bernardas Vasiliauskas.

Paskutiniam festivalio koncertui muzikantai Druskininkuose tradiciškai susiburia rugsėjo 22-ąją, M.K.Čiurlionio gimimo dieną. Šįmet bus minimos 140-osios jo gimimo metinės. Ta proga rudenėjančiame kurorte medžių lapus šiurens Kauno miesto simfoninio orkestro muzikantai, diriguojami Martyno Staškaus, solistai Jovita Vaškevičiūtė bei Virgilijus Noreika.

V.Noreikos benefisą liepos 15-ąją girdėsime ir Palangos kurhauze, M.K.Čiurlionio tarptautiniame muzikos festivalyje. O pradės jį liepos 10-ąją jungtinis jaunųjų atlikėjų pasirodymų maratonas.

Palangoje šią vasarą išvysime nemažai muzikinių dinastijų. Dainininkės Vilijos Kuprevičienės atliekamas operų ir miuziklų arijas paįvairins jos dukters Ievos Otilijos Kuprevičiūtės pučiamos fleitos melodijos. Fortepijono profesorė Veronika Vitaitė pristatys koncertų atlikėjus, jos duktė pianistė A.Žvirblytė pasirodys kartu su garsios Rusijos muzikantų dinastijos atstovu, dabar Prancūzijoje gyvenančiu Igoriu Lazko, o A.Žvirblytės sūnus, taip pat pianistas Paulius Anderssonas – kartu su Ukrainos pianistu Markianu Popilu.

Tačiau Petras Geniušas liepos 11-ąją Palangos Tiškevičių rūmų svetainėje pasirodys be sūnaus Luko, mat šis liepos 14-ąją Kurhauze atliks savo rečitalį pagal kitą programą.

Festivalį Palangoje simboliškai užbaigs Vytautas Landsbergis, skambinsiantis M.K.Čiurlionio kūrinių programą. Ne veltui muzikantai juokauja, kad naujojo festivalio užgimimas prie Baltijos neatsitiktinai sutapo su V.Landsbergio vilos pajūryje statybos pabaigtuvėmis…

Baigiamąjį akordą, kaip ir „Druskininkų vasara“, Palangos festivalis pasitaupo rudeniui. Tik skambės jis nebe prie Baltijos, o Vilniuje. Ir akordu jo net nelabai išeina vadinti: tai savarankiškas, vasariniam turiningumu prilygstantis šešių renginių ciklas, skirtas iš kurortų parvažiavusiam sostinės žiūrovui. Čia jau matysime ir jungtinį tėvo bei sūnaus Geniušų duetą, ir Lenkijos pianistų Drzewieckių dinastiją, ir amerikiečių pianistą, prestižinių Frederico Chopino, Piotro Čaikovskio, Van Cliburno, Ginos Bachauer konkursų nugalėtoją Keviną Kennerį. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto artistai Šokio teatre parodys netgi specialiai kuriamą choreografinę kompoziciją pagal M.K.Čiurlionio muziką.

Bet apie visa tai nuosekliau – rudenį, nuo sraunaus Nemuno ir audringos Baltijos sugrįžus prie kuklios Neries.

Renata Baltrušaitytė

Festivalis. Sekmadienį Vilniuje, „Piano.lt“ vasaros terasoje, pianisto Petro Geniušo koncertu bus pradėtas du mėnesius truksiantis Kristupo vasaros festivalis.

Jūs vis dar mieste, į kurį privežta kalnai braškių ir bijūnų, tačiau iki tikros vasaros kažko trūksta. Šio to daugiau nei atostogų. Kažko, kas privalo vasarą būti Vilniuje, nes jau du dešimtmečius taip buvo.

Vilniaus vasaros muzikos festivalis (Kristupo vasaros festivalis iš pradžių vadintas būtent taip) savo istoriją 1995-aisiais pradėjo su viltingais ateities užmojais, bet, šiandienos akimis vertinant, kukliai: programa apimdavo tris savaites, per kurias būdavo surengiama dešimt koncertų. Dar nebuvo rekonstruota ir šiandien festivalio centriniais namais tapusi Šventos Kotrynos bažnyčia: koncertai anuomet vykdavo Nacionalinėje filharmonijoje, Švento Kazimiero bažnyčioje, Chodkevičių rūmų bei Vilniaus universiteto kiemuose, S.Daukanto aikštėje. Tačiau buvo maestro Donato Katkaus didelis noras įrodyti, kad mieste liekantys vilniečiai anaiptol nenusiteikę ištisus du mėnesius ilsėtis nuo geros muzikos.

Dabar trečiąjį veiklos dešimtmetį pradedančio festivalio programoje – iki pusšimčio įvairaus žanro koncertų: džiazo, ~world music~, klasikos. Neaplenkė festivalio ir kūdikiams skirtų renginių mada: keturių seserų Daunyčių ansamblis „Regnum Musicale“ parengė specialią muzikos programą, tinkamą mažyliams iki 18 mėnesių. Neįprastam koncertui sesutės pasirinko Antonio Vivaldi, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir kitų kompozitorių kūrinių programą, kurioje skambės švelnūs, banguojantys arfos pasažai, artimiausias žmogaus balsui violončelės tembras, atpalaiduojantys fleitos bei smuiko garsai, skirti mažųjų vaizduotei lavinti. Ir visai nesvarbu, kad per pauzes neįprasto koncerto auditorija trumpam paleis dūdas: mokslininkai jau įrodė, kad tai natūrali kūdikių reakcija į muziką. Pirmasis muzikinis eksperimentas su kūdikiais rengiamas liepos 9-ąją, 15 valandą, Šventos Kotrynos bažnyčioje.

„Koncertai mažiausiems klausytojams – iššūkis tiek formos, tiek turinio požiūriu, tačiau labai jų laukiame“, – teigia Kristupo vasaros festivalio direktorė Jurgita Murauskienė.

Dar viena festivalio naujiena – didžioji dalis koncertų išsikelia į atviras erdves: šalia jau įprasta tapusios vasaros scenos Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose festivalis užims ir Pranciškonų rūmų kiemą, kuriame įsikurs „Piano.lt“ vasaros terasa. Čia jau šį sekmadienį skambės festivalio atidarymo koncertas, o vėliau plazdės džiazas, aidės tango, fado, bosanovos, flamenko ir dar egzotiškesnės melodijos.

„Žinoma, koncertai po atviru dangumi – didelė rizika, bet norisi kiek įmanoma pasidžiaugti trumpa vasara, kad ir kokia kaprizinga ji būtų“, – pabrėžia festivalio organizatorė.

Fortepijoninės muzikos gerbėjai į Šventos Kotrynos bažnyčią bus kviečiami vėlyvais šeštadienio vakarais: naktiniai fortepijono rečitaliai prasidės 21 valandą. Iš Niujorko gimtinėn koncertuoti atskris pianistai Ieva Jokūbavičiūtė ir Gabrielius Alekna, vis dar ištikimas kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus muzikai. Taip pat pasirodys jaunos atlikėjos Gryta Tatorytė, Paulina Dūmanaitė ir Gabija Rimkutė, pianistas-dailininkas Viktoras Paukštelis, džiazo kompozicijomis garsėjantis Dmitrijus Golovanovas bei svečias iš Italijos Vincenzo Cipriani.

Ko jau ko, o svečių Kristupo vasaros festivalyje niekada netrūko. Šiemet jų suvažiuos iš JAV, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Gruzijos, Šveicarijos, Austrijos ir kitų pasaulio valstybių.

Antrus metus iš eilės festivalį aplankys iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs, o dabar Didžiojoje Britanijoje įsikūręs baritonas Njabulo Madlala, dainuojantis ne tik operos pasauliui įprastomis, bet ir zulu bei chosu genčių kalbomis. Kreminiu tembru apdovanotam juodaodžiam dainininkui šiandien žadama įspūdinga operos solisto karjera, tačiau jo kelias į didžiąsias scenas prasidėjo dulkėtose Durbano priemiesčių gatvelėse, kurių N.Madlala dar nepamiršo ir mielai apie jas pasakoja savo koncertų klausytojams. Vilniečiai tokią progą turės liepos 24 d. 19 val. „Piano.lt“ vasaros estradoje.

Dar vienas festivalio gerbėjams jau pažįstamas flamenko gitaros meistras ispanas Carlosas Pinana prieš metus stebino publiką „Flamenko mišiomis“, o šįmet užsimojo ispaniškais ritmais praturtinti A.Vivaldi kūrinius. Jo sukurtos siuitos dalys alsuoja vis kita nuotaika: nuo romantiškų Ispanijos peizažų iki tikro flamenko šokio šėlsmo. Interpretuoti Lietuvoje C.Pinanai padės klasikinės gitaros žvaigždė Krzysztofas Pelechas iš Lenkijos  ir ispanų perkusininkas Miguelis Angel Orengo. Jų rugpjūčio 30 d. 19 val. laukiama Kairėnuose.

Gitaros muzikos gerbėjus turėtų sudominti ir prie šio instrumento muzikantų elito priskiriama kinė Xuefei Yang. Ji – pirmoji Kinijos gitaristė, baigusi Pekino konservatoriją (groti vakarietiškais instrumentais joje ilgą laiką buvo uždrausta) ir studijavusi Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Šiandien X.Yang gali pasigirti ne tik įspūdinga tarptautine karjera, bet ir gitaros ambasadorės titulu. Jos rankose šis instrumentas prabyla neįtikėtina tembrų įvairove, prapliumpa pribloškiančiais pasažais, o koncertinėse programose atlikėja suderina geriausias Rytų ir Vakarų muzikos tradicijas. Jos pasirodymo laukiama rugpjūčio 9 d. 19 val. Šventos Kotrynos bažnyčioje.

Viešnia iš Šveicarijos Ania Losinger intriguoja tuo, kad savo kūnu valdo unikalų muzikos instrumentą ~xala~, arba grindų ksilofoną, kurio pagrindas – skambančios juostos, o po jomis montuojamos rezonuojančios lėkštės. Tokių instrumentų pasaulyje tėra tik trys. Groti juo – nelengva akrobatinių gebėjimų reikalaujanti užduotis, nes garsas išgaunamas šokant. Į sceną pirmą kartą Lietuvą aplankysianti A.Losinger žengs apsiavusi flamenko bateliais ir rankose laikydama dvi žmogaus ūgio ilgio lazdas. Jos parengta programa, rugpjūčio 21 d. 19 val. skambėsianti Šventos Kotrynos bažnyčioje, pasakos apie niekada nemiegantį „drakono miestą“ Šanchajų.

Kairėnų vasaros scenoje liepos 19 d. 19 val. pasirodys Austrijos pasididžiavimas, pasaulio chorų čempionato nugalėtojas vokalinis ansamblis „Voices Unlimited“. ~A cappella~ (vokalo be pritarimo) entuziastai, susirinkę į pirmąją repeticiją, net neįtarė, kad po kelerių metų duris jiems atvers garsiausios koncertų salės, o jie patys taps Zalcburgo miesto kultūros ambasadoriais pasaulyje. Aštuoni dainininkai profesionalumą suderina su gera scenos humoro doze, šou elementais, choreografija ir net aksesuarais. Taigi, kad ir skambėtų – viduramžio madrigalas ar Michaelo Jacksono dainos, tai bus nauja bei originalu.

Dainininkės Lily Dahab kertinės kūrybos atramos – tango, džiazas, folkloras, bosanova. Liaupsinama kritikų argentinietė labiausiai vertina publikos simpatijas ir magišką koncertų aurą. Būtent į tokią magija apgaubtą muzikinę kelionę po Argentiną L.Dahab pakvies Lietuvos klausytojus. Išvykimas – liepos 31 d. 19 val. iš „Piano.lt“ vasaros terasos.

Ten pat rugpjūčio 14 d. 19 val. numatytas Portugalijos brangakmeniu tituluojamos Maros Pedro pasirodymas. Jai – vos penkiolika, tačiau nuoširdumu spindinti ir brandžiu balsu apdovanota atlikėja Lisabonos senamiestyje esančius Fado namus (šiam muzikos žanrui skirtą ištisą muziejų) žada trumpam perkelti į Vilnių.

Gruzijos ritmais ir šokiais žada pavergti ansamblis „Chveneburebi“, vadovaujamas George’o Gobejishvili. Nepaisydama karų bei okupacijų, šalis sugebėjo išsaugoti unikalią kultūrą ir tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Beje, gruzinų polifoninė muzika, kaip ir mūsų sutartinės, UNESCO komisijos pripažinta nematerialiu pasaulio kultūrinio paveldo šedevru. Būtent šį šedevrą į „Piano.lt“ vasaros terasą rugpjūčio 6 d. 19 val. ir atveža „Chveneburebi“.

Violončelininkas iš Prancūzijos Dominique’as de Williencourt’as pasižymi aristokratiška laikysena ir laisva dvasia. Nors gyvena daugelio menininkų svajonių mieste – Paryžiuje, įkvėpimo jis ieško dykumoje, kalnuose, Indijoje, Centrinėje Azijoje, o savo programas mieliausiai atlieka tolimiausių pasaulio kaimelių gyventojams ar ant ežero kranto. Vilniaus senamiestyje jokio ežero nėra, tačiau žvelgiant iš Paryžiaus galbūt ir primename tolimą kaimelį… Tai prancūzas galės pasakyti po liepos 8 d. 19 val. „Piano.lt“ vasaros terasoje įvyksiančio koncerto.

Iš Lenkijos jau kitą savaitę, liepos 1 d. 19 val., Šventos Kotrynos bažnyčioje sulauksime Silezijos styginių kvarteto. Jis žinomas kaip šiuolaikinės muzikos ekspertas: iš 300 repertuare esančių kūrinių net 200 parašyti ne anksčiau kaip dvidešimtame amžiuje. Nenuostabu, kad dėkingi gyvieji kompozitoriai šiam kvartetui jau patikėjo daugiau kaip 40 pasaulinių kūrinių premjerų.

O rugpjūčio 11 d. 19 val. ten pat koncertuos pianistas Piotras Szymanowiczius ir mecosopranas Lilianna Zalesinska, pristatysiantys Mykolo Kleopo Oginskio kūrinių programą.

Kaip ir kasmet, nemažai lietuvių atlikėjų Kristupo vasaros festivalyje koncertuos kartu su užsienio muzikantais. Štai solistė Viktorija Gečytė ir saksofonininkas Kęstutis Vaiginis tapo prancūzų kontrabosininko Gene Perla suburto tarptautinio džiazo kvinteto nariais, pianistas Dainius Tenys kartu su dviem latvių violončelininkais bei iraniečiu perkusininku Hamidreza Rahbaralamu koncertuos ansamblio „Dagamba“ sudėtyje, o instrumentininkai Saulius Petreikis, Nerijus Bakula ir Andrius Kairys šįkart palaikys kompaniją Lietuvoje apsistojusiam belgų gitaristui Chrisui Ruebensui.

Sakralinės muzikos valandos Švento Kazimiero bažnyčioje šįkart siūlys pasiklausyti vargonininkų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Danijai atstovaus Jacobas Lorentzenas, Austrijai – Johannesas Ebenbaueris, Vokietijai – Siegfriedas Petri, Lenkijai – Romanas Perucki, Italijai – Carlo Tunesi, Alandų saloms – Henrykas Gwardakas, Olandijai – Abramo Bezuijeno ir Jee Young Park duetas, o JAV – iškiliausiu Amerikos vargonininku laikomas Michaelis Baueris. Šiame nemokamų koncertų cikle sulauksime ir Čikagos choralinio choro, kuriam vadovauja dirigentas Bruce’as Tammenas. Iš Vokietijos atvyks choras „Collegium Vocale Schwabisch Gmund“, kuriam vadovauja Walteris Johannesas Beckas. Lietuvai atstovaus vargonininkės Renata Marcinkutė-Lesieur ir Irena Budrytė-Kummer.

Linksmą operečių arijų programą rugpjūčio 12 d. 19 val. Šventos Kotrynos bažnyčioje pristatys solistai Ona Kolobovaitė, Egidijus Bavikinas ir Liudas Mikalauskas. Dirigentas Vytautas Lukočius šiame koncerte su fortepijonu privalės įgarsinti visą orkestrą.

Rugpjūčio 16 d. 19 val. Kairėnuose akustinę programą atliks „Liūdni slibinai“. Aistė Lasytė pirštais lies ne tik klavišus, bet ir ukulelės stygas, Vaidas Kublinskas sklaidys savo poetiškas įžvalgas, o Dominykas Vaitiekūnas pirmą kartą rimčiau muzikuos didesniu instrumentu, nei iki šiol jo rankose matyti barškalai. Tiesa, išradingieji aktoriai įspėja, kad nors pasirodymas akustinis, jame netrūks ir elektroninių natų.

O rugpjūčio 25 d. 19 val. „Piano.lt“ vasaros terasoje vokalistė Justė Arlauskaitė-Jazzu kartu su klavišininku Kęstučiu Pavalkiu dalysis savo mėgstamiausiais, kurti bei dainuoti įkvepiančiais kūriniais.

„Renkantis koncertus visiems patarčiau gerai pastudijuoti festivalio programą ir pagalvoti, ko tikitės iš pasirodymų, – naujų įspūdžių ir efektų, gerai žinomų atlikėjų naujo amplua, stilių sintezės bei samplaikos, o gal tiesiog geros nuotaikos“, –  ragina festivalio direktorė J.Murauskienė.

Renata Baltrušaitytė

Liepos 10–12 d. seminarų ir poilsio centro „Dubingiai“ teritorijoje sportiniais marškinėliais pasipuošusių mažų ir didelių entuziastų tikrai nestigs. Čia įsikurs pirmąkart rengiamas tokio masto ir pobūdžio sporto bei pramogų festivalis „Strops“.

„Mes turime puikių muzikos festivalių, tačiau neturime festivalių, vienijančių tiek daug skirtingų sporto šakų ir pramogų. Šiuo metu vyraujančią madą sportuoti perkeliame į didžiulį sporto ir pramogų festivalį „Strops“, kuriame bus pristatyta ir pasiūlyta išbandyti per 40 skirtingų sporto šakų ir dar daugiau pramogų“, – sako vienas festivalio organizatorių Arūnas Valickas.

Dalyvavimas sporto varžybose suteiks galimybę kiekvienam ne tik pažinti daugybę sporto šakų, išbandyti savo jėgas ir laimėti festivalio prizų, bet ir pabendrauti su žinomais sportininkais – festivalio ambasadoriais.

„Sportas – tai ir bendravimo būdas. Sportas vienija šeimas, vienija draugus. Prie derybų stalo galima pyktis, bet sportas sulygina žmones ir suvienija juos siekti bendro tikslo, – įsitikinusi Lietuvos moterų krepšinio lygai (LMKL) vadovaujanti Audra Ginelevičienė. – Krepšinis yra mėgstamas, ypač jaunų žmonių. Festivalyje pasirinksime tokį formatą, kad visi atvažiavusieji – profesionalus žaidėjas ar mėgėjas, tėtis, mama ar vaikas – mielai praleistų laiką krepšinio aikštelėje“, – žada LMKL direktorė, kuri ne tik palaiko sporto ir pramogų festivalio „Strops“ idėją, bet ir pati prisideda prie jos įgyvendinimo.
Dar viena sporto šakų ambasadore tapusi bėgikė Vaida Žūsinaitė teigia: „Man labai gražu, kai sportuoja visa šeima: kai matai parke vyrą, stumiantį vežimėlį, o šalia – bėgančią mamą, kai visa šeima važiuoja dviračiais. Manau, kad sportas labai svarbus visavertės asmenybės vystymuisi.“

„Sportas man yra aktyvaus, prasmingo, sveikatai svarbaus laisvalaikio leidimo būdas. Aš nesu sportininkė fanatikė ar profesionalė, nė vienos sporto šakos nesu išlavinusi taip, kad galėčiau sakyti, jog, pavyzdžiui, esu tenisininkė. Šeimoje, būna, kartais pasipyksti, bet kai stoji prie teniso stalo ar imi žaisti futbolą, viskas išgaruoja“, –  teigia dainininkė Vaida Genytė, kuri festivalyje ne tik sportuos ir pramogaus, bet ir džiugins susirinkusiuosius savo koncertu.

,,Sportuodama parodžiau, kad galiu konkuruoti su jaunimu, įrodžiau, kad ir 65-erių galima šokti į vandenį. Jeigu nuo mažens sportuoji, jeigu kūnas parengtas, jeigu visą laiką aktyviai judi, amžius – ne riba dalyvauti ir tokiuose renginiuose kaip ,,Strops“. Aš neįsivaizduoju, kad žmogus gali nejudėti, – tai privalu, norint ilgiau būti sveikam ir energingam. Juk sportuojant būna geresnės emocijos ir sveikata“, – patirtimi dalijasi Lietuvos moterų sporto asociacijos direktorė Joana Bartaškienė, nepabūgusi tapti festivalio globėja ir ambasadore.

„Strops“ – tai nauja sporto mada, subalansuota kiekvienam: Tau, Tavo šeimai, Tavo draugams!

BFL

20-asis festivalis „Kino pavasaris“ šią savaitę išrinko geriausius Lietuvos kino kūrėjus. Geriausiai žiūrovų įvertintu lietuviškos tematikos festivalio filmu pripažinta dokumentinė juosta „Gyvenimas yra šventas“, pasakojanti apie Kolumbijos lietuvį, buvusį Bogotos miesto merą Antaną Mockų. Filmą kūrė tarptautinė dokumentininkų komanda, kuriai vadovavo danų kinematografininkas Andreas M.Dalsgaardas. Tai – antrasis šio režisieriaus darbas, skirtas A.Mockui: anksčiau lietuvį, drąsiai metusį iššūkį Kolumbijoje vyravusiai smurto ir prievartos kultūrai, jis pristatė savo filme  „Greitėjantys miestai: Bogotos pasikeitimas“.

„Kino pavasario“ žiūrovai festivalio metu rinko geriausią metų Lietuvos aktorę ir aktorių. Geriausia aktore šįmet pretendavo tapti Jurga Šeduikytė, Aistė Diržiūtė bei Severija Janušauskaitė. Daugiausiai balsų surinko A.Diržiūtė (nuotr.), sukūrusi vaidmenį Alantės Kavaitės filme „Sangailės vasara“. Jos debiutas kino ekrane sulaukė ir tarptautinio pripažinimo – A.Diržiūtė vienintelė iš Rytų Europos šįmet buvo pakviesta dalyvauti kylančioms Europos kino žvaigždėms skirtoje tarptautinėje programoje „European Shooting Stars“. A.Diržiūtė baigia vaidybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jos kursas, kuris buvo surinktas specialiai Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui, savo paruoštus diplominius spektaklius jau rodo šio teatro repertuare.

Vytautas Kaniušonis, Marius Repšys ir Andrius Žiurauskas susikovė dėl Geriausio metų aktoriaus apdovanojimo. Juo didžiuotis gali M.Repšys, nusifilmavęs komedijoje „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“. Šis vaidmuo kine aktoriui anaiptol nėra pirmasis, anksčiau jį matėme trumpo metražo juostose „Man septyniolika“, „Bergenas“, „Porno melodrama“.

Geriausiu studentišku filmu buvo pripažintas režisieriaus Lino Mikutos dokumentinis filmas „Pakeleiviai“, kuriame autorius naudoja savo paties kelyje pavėžėtų ir sutikusių būti filmuojamais žmonių atsivėrimus. O specialus „Kino pavasario“ garbės apdovanojimas atiteko Vilniuje viešinčiam lietuvių kilmės režisieriui Michaeliui Hazanaviciui už šįmet festivalyje pristatytą jo naująjį filmą „Ieškojimai“, vaizduojantį tarptautinės humanitarinės misijos atstovų, dirbančių Čečėnijoje, kasdienybę ir jų beviltiškus bandymus padėti nuo Rusijos armijos išpuolių besitraukiantiems vietos gyventojams.

Vasario 4 d., trečiadienį, paskelbta, kam atiteko šiųmečiai KINFO apdovanojimų stikliniai VHS kasetės formos prizai. Šiemet žiūrovai galėjo balsuoti net penkiolikoje nominacijų.

Metų kino renginiu tapo „Kinas po žvaigždėmis“, Metų kino festivaliu – Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Metų KINFO apdovanojimu – Šoblės kino klubas.

Metų trumpametražiu filmu pripažintas režisieriaus Ernesto Jankausko darbas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, o Metų trumpametražiu dokumentiniu filmu  – Emilijos Petkūnaitės „Mažute mano, išjunk kamerą“. Nestebina ir tai, kad šalyje, kurios antrąja religija laikomas krepšinis, Metų dokumentiniu filmu išrinktas Rimvydo Čekavičiaus režisuota juosta „Arvydas Sabonis.11“.

Daugybę apdovanojimų susišlavė filmas „Redirected/Už Lietuvą!”. „The Bus” pripažintas Metų garso takeliu, Emilis Vėlyvis ir Jonas Banys apdovanoti už Metų scenarijų, filmo operatorius Feliksas Abrukauskas tapo Metų operatoriumi, na, o Asta Liukaitytė, Daiva Jovaišienė, Andrius Paulavičius, Donatas Šimukauskas ir Norbertas Pranckus dalinosi garbe tapę Metų prodiuseriais. Viską vainikavo E.Vėlyvio paskelbimas Metų režisieriumi, o „Redirected/Už Lietuvą!” – Metų filmu. Visgi „Redirected/Už Lietuvą!” Metų aktoriaus ir Metų aktorės nominacijose nustelbė Vytautas Kaniušonis, Igno Jonyno režisuotame filme „Lošėjas“ suvaidinęs pagrindinį talentingo, bet į lošimus įnikusio greitosios pagalbos gydytojo vaidmenį, ir Rimantė Valiukaitė už pasirodymą Donato Ulvydo režisuotoje komedijoje „Kaip pavogti žmoną“. Buvo įvertintas ir visų vaikų mylimas personažas Gustavas. Juosta „Gustavo nuotykiai“ (rež. Vaidas Lekavičius ir Augustinas Gricius) paskelbta Metų animacija.

Šiuose lietuviško kino rinkimuose nominuoti filmai, kurių premjeros Lietuvoje įvyko nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Žiūrovai savo paramą kūrėjams galėjo išreikšti balsuodami internetu dviejuose atrankos etapuose. Po pirmojo turo iš kiekvienos kategorijos (išskyrus animacijos, dėl mažo skaičiaus) atrinkta po tris daugiausia balsų surinkusius nominantus,  šie varžėsi antrajame ture. Iš viso sulaukta per 60 tūkst. balsų. Renginį vedė jaunosios kartos aktoriai Laurynas Onuškevičius ir Simonas Storpirštis.

Sausio 22 d., ketvirtadienį, režisieriaus Jeano Pierre’o Améris fimu „Mari istorija“ atidarytas 10-asis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kokius filmus vertėtų pamatyti?

Vaiva Sapetkaitė

Šių metų festivalio „Žiemos ekranai“ devizas – „Regards de femmes“. Festivalyje bus rodoma ir kino menininkių kūryba – pasaulis „moters žvilgsniu“, ir apskritai „moterys, į kurias žiūri“ – tokios šio devizo prasmės.

Intriguoja pagrindinis atidarymo filmas „Mari istorija“. Kaip galima padėti suvokti pasaulį vaikui, negalinčiam nei matyti, nei girdėti? Būtent tai bando išsiaiškinti ir perteikti scenaristas bei režisierius Jeanas Pierre’as Améris, įkvėptas tikros XIX a. pabaigos istorijos – Marie Heurtin gyvenimo.

Ši mergaitė (akt. Ariana Rivoire) gimė akla ir kurčia. Kadangi tais laikais su tokiais vaikais niekas per daug neužsiimdavo, jie būdavo išstumiami į visuomenės pakraščius. Būdama keturiolikmetė mergina, Mari labiau primena purviną sutrikusį žvėrelį. Ji negali su niekuo bendrauti. Vienintelis būdas nors kiek pažinti pasaulį – paliesti jį. Nesugebantis tokia dukra rūpintis tėvas atveža ją į Lamė institutą, kuriame vienuolės moko kurčias mergaites. Mari niekas nenori priimti, juk ji ne tik kurčia, bet ir akla. Kas išaugs iš tokio vaiko? Vis dėlto viena vienuolė (akt. Isabelle Carré) pasiryžta ją globoti ir išmokyti gestų kalbos. Bet kaip rasti būdą mažai susigaudančią, nebendraujančią mergaitę išmokyti pirmojo žodžio?

Mari istorija prasideda nuo absoliučios tylos, tamsos, izoliacijos ir žingsnis po žingsnio veda į kalbą. Padaromas neįmanomas dalykas – Mari išmoksta susikalbėti su pasauliu.

Juosta išsiskiria tuo, kad tai itin kinematografiškas darbas. Jame netrūksta tylos, bet nors kalbama mažai – čia svarbiausia ne žodžiai, o lietimas. Beje, atrinkta Mari vaidinti A.Rivoire yra neprofesionali aktorė, iš tiesų kurčia mergina.

„Veidas“ rekomenduoja apsilankyti ir komedijoje „Maestro“ (rež. Léa Fazer). Ši kino juosta ypač turėtų patikti kinomanams, kuriems smalsu iš arčiau žvilgtelėti į bohemišką ir dažnai nenuspėjamą filmų kūrimo procesą. Tai galima parodyti ne romantizuotai, o gana juokingai – aktoriaus Anri (akt. Pio Marmaï) akimis. Visai ne meniškas ir ne bohemiškas, jis svajoja vaidinti tokiuose filmuose, kaip „Greiti ir įsiutę“. „Maestro“ susiduria du skirtingi kino pasauliai: kino meno ir kino pramonės.

Likimo ironija – paviršutiniškasis Anri nusamdomas vaidinti autorinio kino grando Sedriko Rovero juostoje. Atėjęs čia jis randa tikrus menininkus – žmones, skaitančius ir cituojančius poeziją, garbinančius kiną kaip Didįjį meną ir diskutuojančius būties klausimais (taip pat pamirštančius buitiškas technines detales ir filmo kūrimą pasiunčiančius į chaosą). Nors tai visiškas kontrastas ankstesnei Anri aplinkai, sukeliantis nemažai streso, tačiau galiausiai tai pasirodo esą naudinga jo, kaip menininko, augimui. Aišku, prie motyvacijos nemažai prisideda paties autorinio kino grando (akt. Michaelis Lonsdale’as) palankumas ir noras patikti žaviai kolegei Glorijai (akt. Déborah François).

Pagrindinėje „Žiemos ekranų“ programoje rekomenduotinas scenaristo ir režisieriaus Jeano Jacques’o Zilbermanno darbas „Už gyvenimą“, kuriame galima išvysti populiarias prancūzų aktores Julie Depardieu ir Suzanne Clément bei Nyderlandų aktorę Johanną ter Steege.

Filmo istorija sukasi apie trijų žydų kilmės moterų (dviejų prancūzių ir olandės) patirtį nacistų Aušvico koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais. Nepaisant to, filmas yra giedras kaip oras Berko paplūdimyje Šiaurės Prancūzijoje, kur po ilgo išsiskyrimo susitinka trys buvusios draugės. Nors istorija vis sugrįžta prie karo metu patirtų baisumų, tačiau svarbesni ne jie, o tai, kaip po karo susiklostė šių moterų gyvenimas. Neabejotina šio filmo stiprybė – dialogai ir aktorių meistriškumas, leidžiantys vienoje erdvėje išplėtoti turtingą, daug metų aprėpiančią istoriją.

Nicole Garciai skirta retrospektyva

Šių metų festivalio „Žiemos ekranai“ retrospektyva dedikuota Nicole Garciai – pripažintai Prancūzijos aktorei, režisierei ir scenaristei. „Jai jau 79-eri, tačiau ir dabar kaip tik renkamos lėšos paskutiniam jos filmui „Akmeninis skausmas“. Ji neabejotinai yra visapusiška, nusipelniusi kino menininkė, tai mums pasirodė natūralus pasirinkimas“, – apie retrospektyvą pasakoja festivalio programos koordinatorė Eglė Maceinaitė.

Beje, šįkart „Žiemos ekranų“ retrospektyva bus visiškai kitokia, negu įpratę festivalio žiūrovai: romantikos mažai, o štai kriminalų – su kaupu. Vienas ryškiausių „perliukų“ – Lucas Belvaux režisuota juosta „38 liudininkai“, sukurta pagal tikrą kraupią istoriją, įvykusią 1935 m. Niujorke. Juosta turėtų patikti tiems, kurie mėgsta psichologiškai stiprius darbus ir nebijo perkainoti žmogiškosios prigimties.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.