Berlyno kino festivalyje „Kino pavasario“ programų sudarytojas E. Pukšta,  kaip konfederacijos CICAE žiuri narys, vertino „Jaunojo kino forumo“ programos filmus ir rinko nugalėtoją.  Šiemet „Jaunojo kino forumas“ jau pirmais seansais prikaustė dėmesį išradingais atradimais, ilgus debatus provokuojančia dokumentika, plačia egzotika, tarp dviejų žanrų balansuojančiais filmais.  Po ilgų debatų  CICAE žiuri geriausiu filmu paskelbė vokiečių režisierės Anjos Marquardt režisuotą debiutinę dramą „Ji prarado kontrolę“.

„Nuoširdžiai vertinu pasitaikiusią galimybę sudalyvauti Berlyno tarptautiniame kino festivalyje su specialiu statusu ir pamatyti vieną didžiausių kino industrijos renginių iš arčiau. Šių metų akreditaciją jau pirmą dieną pavadinau „auksine“, nes galėjau laisvai eiti į visus pageidaujamus seansus be jokių eilių, išankstinių registracijų ir bilietų. Žinoma, kad pasirinkimo prioritetą skyriau „Jaunojo kino forumo“ filmams, bet vis tiek numatytą pažiūrėti kandidatų sąrašą viršijau dešimčia papildomų filmų“, – pasakoja E. Pukšta.

Sprendimas –  po dviejų dienų svarstymų ir derybų

Galutinis CICAE žiuri sprendimas negimė per penkias minutes, bendrą verdiktą  pasisekė pasiekti tik po dvi dienas užtrukusių pokalbių bei derybų. „Mano asmeninis favoritas į trejetuką nepateko, nes kolegoms nepasisekė susidraugauti ir užmegzti ryšį su japonų režisierės Ayumi Sakamoto debiutiniu psichologiniu trileriu „Forma“. Jiems filmas pasirodė pernelyg radikalus, kad rekomenduotume konfederacijos CICAE vienijamiems nepriklausomiems kino teatrams ir kino festivaliams,  – pasakoja E. Pukšta,  – tačiau  labai apsidžiaugiau, kai kitą dieną „Jaunojo kino forumo“ vadybininkė išdavė paslaptį, kad „Forma“ vakare atsiims FIPRESCI kino kritikų asociacijos prizą už geriausią filmą.“

„Man asmeniškai net šiandien visi trys finalininkai yra absoliučiai lygūs ir kiekvieną iš jų drąsiai rekomenduočiau būtinai peržiūrėti. Svarbiausia, kad jie visi yra skirtingi. Suprantama, kad išrinkti vieną patį geriausią nebuvo lengva. Smulkiai išnarstėme kiekvieną filmą ir aptarinėjome visus „už“ bei „prieš“ komentarus. Ilgam laikui tiesiog užstrigome trejų filmų sankryžoje, kai niekas nenorėjo pasitraukti. Natūralu, kad teko traukti kompromisų ginklus, pritaikyti CICAE prezidento manifeste užrašytus principus ir mąstyti, kuriam kanditatui CICAE prizas būtų labiau reikalingas“, – prisimena E. Pukšta

Oficialioje festivalio programoje – ir Lietuvos vardas

Oficialioje programoje pastebėtas ryšys su Lietuva. Aštuonerius metus brandintame, per kelias ekspedicijas Afrikoje nufilmuotame ir konkretaus žanro apibūdinimui nepasiduodančiam belgų režisieriaus Peterio Krugerio kūrinyje “N” aktyviai, virtuoziškai ir įspūdingai pasireiškė lietuvių operatorius Rimvydas Leipus. Jis specialiai atvyko į sausakimšą salę pripildžiusio filmo premjerą iš Odesos, kur ruošiasi filmuoti ukrainiečių režisierės Evos Neymann naują dramą. Ekscentriško prancūzų tyrėjo ir enciklopedijos sudarytojo Raymondo Boremanso minčių srautą vizualizavusio filmo žiūrovai triukšmingai plojo Rimvydui Leipui net du kartus – per pristatymą ir po seanso, kuriam pasibaigus žingeidžiausi berlyniečiai ir svečiai klausinėjo lietuvį apie “N” filmavimo ypatumus ir nuolat judančią kamerą

„Apibendrindamas  festivalio nuotykį, formuluoju išvadą, kad „Jaunojo kino forume“ radau žymiai daugiau vertingesnių filmų negu oficialiame konkurse, kuriame galėčiau išskirti tik vieną ypatingą kūrinį – amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio dramą „Paauglystė“ (Boyhood), kurioje autentiškai ir stulbinančiai užfiksuota vaikų branda per 12 metų, – pasakoja E. Pukšta, – pagrindinių vaidmenų atlikėjai tiesiog užauga su filmu – iš pradžių jie yra tik dūkstantys vaikai, o po beveik trejų nenuobodžių, linksmų, dramatiškų, emocingų valandų tampa mąstančiais ir savarankiškus sprendimus priimančiais paaugliais. Žmogiškų emocijų kupinas filmas lengvai užsitarnaus žiūrovų simpatijas ir rekomendacijas, giliai palies tėvų širdis ir skatins atpažinti daugelį svarbių momentų vaiko brandoje. Šį filmą reikia rodyti visiems nuo 7-erių iki 100 metų amžiaus. Tai faktiškai vienintelis „Berlinalės“ konkurso filmas, kuris liks ilgai mano atmintyje.“

Apie festivalį:
19-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) „Kino pavasaris“ vyks 2014 m. kovo 20 – balandžio 3 dienomis. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta apie 230 filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 30 tarptautinių festivalių. Daugiau informacijos: www.kinopavasaris.lt

Rodos, dar visai nesenai pasibaigė tradicinis XVIII tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, o jau ant slenksčio XIX konkursas.

Šis konkursas po kruopelytę buvo užaugintas ir išpuoselėtas iki tarptautinio chorų konkurso kūrėjų Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, vėliau Algio Zaboro. Dabar šią estafetę, jausdama didžiulę atsakomybę už konkurso ateitį, perima dabartinė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuro“ taryba.
Nuo 1976 m. vykstantis, turtingą istoriją turintis tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas yra gerai žinomas ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir Europoje. Konkursas įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informacija apie jį skelbiama prestižiniame Europos chorų sąjungos periodiniame žurnale “Europa Cantat” bei Tarptautinės chorinės muzikos federacijos (International Federation for Choral Music, Choral Festival Network) internetinėje svetainėje. Konkursas yra šių organizacijų tikrasis narys.
Šis Konkursas, garsėjantis kaip solidus konkursas, į kurį atrenkami aukšto meninio lygio žinomi Lietuvos ir užsienio kolektyvai. Konkurso vertinimo komisijos darbe dalyvauja žymūs Lietuvos ir Europos chorvedžiai.
XIX tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas vyks š.m. lapkričio 22-24 dienomis Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Rengėjai – Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos liaudies kultūros centras
Šių metų konkursas yra skirtas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 25-čiui.
Šiemet konkurse ketina dalyvauti 12 kolektyvų. Konkursu yra susidomėjusi Tarptautinė chorinės muzikos federacija bei Tarptautinės chorų konkursų ir festivalių organizacijos. Šiemetinio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas – Pasaulio chorų žaidinių INTERKULTUR vienas iš steigėjų ir Meno vadovas, Tarptautinio Robert Schumann chorų konkurso Zwickau įkūrėjas ir meno vadovas prof. dr. Ralf Eisenbeiß (Vokietija). O komisijos vertinimo nariu bus – Tarptautinių chorų festivalių ir konkursų Voci Nei Chiostri ir Rimini meno vadovas, IFCM (Tarptautinės chorinės muzikos federacijos) leidžiamo žurnalo vyriausiasis redaktorius Dr. Andrea Angelini (Italija). Šie garbūs, tokio aukšto rango svečiai nėra atsitiktiniai parinkti. Jų atvykimas dirbti konkurse – tai tąsa konkurso pripažinimo tarptautinėje erdvėje ir yra susijęs su konkurso ateitimi, kad jis įgautų dar didesnį prestižą, dar daugiau sustiprėtų bei įsitvirtintų tarp pasaulinių konkursų. Žinoma, Klaipėdos miestui tai didžiulė ir išskirtinė garbė, o ir nemažesnė atsakomybė.
Šalia konkurso numatomi konkurso dalyvių koncertai ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingoje bei Palangoje. Be koncertų, vyks diskusija – seminaras prie apvalaus stalo konkurso dalyviams ir svečiams, kurį ves konkurso vertinimo komisija, numatomi ir kiti renginiai.
Tikimės sulaukti didelio žiūrovų dėmesio ir pačiame konkurse, ir konkurso dalyvių koncertuose, o diskusijose – seminare laukiame visų choro dirigentų, muzikos mokytojų bei norinčių daugiau sužinoti apie pasaulio ir Europos chorinę muziką bei jos aktualijas.
Konkurso išsamesnę informaciją galima rasti konkurso internetiniame puslapyje www.ssimkus.ku.lt  bei Klaipėdos savivaldybės tinklapyje www.klaipeda.lt

Septyniolika trumpametražių filmų – šeši lietuviški, aštuoni estiški ir trys latviški. Dešimt vaidybinių, trys dokumentiniai ir keturi animaciniai filmai. „Pirmasis kartas“, naktinis nutikimas autobuse, sidabrinės vestuvės, slapta kanapes auginančios šeimos operacija, Naujųjų metų sutiktuvės, ežiukų nuotykiai mieste.

Tai tik dalis pasakojimų, kuriuos žiūrovai pamatys prasidėjusioje Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“.

„Jau penktus metus rengiame konkursinę programą, taip į festivalį įtraukdami mums svarbią baltiškąją dimensiją. Mes vertiname ir auginame šalia mūsų esančius jaunus režisierius, kurie į kiną žengia su originaliomis idėjomis ir ambicijomis. Tikiu, konkursas taps impulsu kurti toliau, nesustoti“, – sako dr. Gražina Arlickaitė, festivalio direktorė.

Šiandien programoje bus parodyti šeši naujausi trumpametražiai lietuviški filmai. Austėjos Urbaitės „Etiudas“ leisis į dviejų aktorių repeticijų užkulisius, kur realybė susipins su fantazija. Animatorės Skirmanta Jakaitė ir Solveiga Masteikaitė pristatys siurrealistinį animacinį kūrinį „Neeuklidinė geometrija“. Marija Kavtaradzė papasakos istoriją apie Beno ir Vegos „pirmąjį kartą“ filme „Pasakyk, kad neskaudės“. Dokumentinis Lino Mikutos filmas „Pietūs Lipovkėje“ pažvelgs į labdaringos valgyklos kasdienybę. Ieva Veiverytė „Šuns dienose“ gilinsis į motinos ir dukters santykius. Aistė Žegulytė prisilies prie žmogaus tapatybės ir grožio temos poetiškame filme „Tapatumai“.

Du iš šių filmų jau sulaukė tarptautinių festivalių dėmesio. M. Kavtaradzė naujausią darbą pristatė San Sebastiano studentiškų filmų programoje. L. Mikutos dokumentinio filmo premjera įvyko prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje. Anot G. Arlickaitės, būti pakviestiems į tokio lygio kino festivalius yra didelis įvertinimas jauniems kūrėjams ir įrodymas, jog einama teisingu keliu.

Latviams konkurse atstovaus Ēvaldas Lācis (animacinis filmas „Ežiukai mieste“), Edmundsas Jansonas (animacinis filmas „Choro gastrolės“) ir Liene Linde (tragikomiška drama „Suvaidink man laimingus Naujuosius“). Estiškų filmų šiais metais programoje – net aštuoni: „Čia tu?“ (rež. Moonika Siimets), „Mai“ (rež. Maria Reinup), „Nuotrauka“ (rež. Katrina Maimik ir Janas Erikas Nõgisto), „Sidabrinės vestuvės“ (rež. Katrina Maimik ir Andresas Maimikas), „Gimtadienis“ (rež. Erikas Norkroosas), „Musių malūnas“ (rež. Anu-Laura Tuttelberg), „Olga“ (rež. Kauris Kokkas) ir „Užuojauta“ (rež. Margusas Paju). Latvių ir estų filmai festivalyje bus rodomi šeštadienį ir sekmadienį.

Geriausią trumpametražį programos filmą ir geriausią lietuvišką trumpametražį filmą rinks profesionali tarptautinė vertinimo komisija. Jos pirmininku šiais metais bus lenkų kino režisierius Krzysztofas Zanussis. Taip pat vertinimo komisiją sudarys prodiuserė, Europos kino akademijos tarybos narė ir kino gamybos kompanijos  „Selavy Filmproduktion“ bendraturtė Dagmara Jacobsen iš Vokietijos, atviro Rusijos kino festivalio „Kinotauras“ direktorė Sitora Alieva ir graikų režisierius Thanosas Anastopoulosas. „Scanorama“ rodo jo filmą „Duktė“.

„Naujojo Baltijos kino“ konkurso nugalėtojui atiteks „Vilniaus kino klasterio“ įsteigtas prizas – kino aparatūros nuomos paslaugos, o geriausiam jaunajam lietuvių režisieriui bendrovė TEO LT, AB suteiks finansinę paramą būsimam jo kino projektui.
Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti Europos šalių kino forumo „Scanorama“ uždarymo metu šį sekmadienį, lapkričio 17 dieną.
„Scanoramos“ klipas: http://youtu.be/DuZ-v0L_C7k

Daugiau informacijos:

www.scanorama.lt

Ketvirtadienį Vilniuje prasideda vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Jo programoje šalia pripažintų meistrų – prancūzo Jeano Luco Godard’o, brito Peterio Greenaway’aus, portugalo Edgaro Pera, rumunų Cristi Puiu ir Corneliu Porumboiu, lenkų Andrzejaus Wajdos ir Agnieszkos Holland – filmų matysime ir jaunų Europos kino meistrų debiutus. Forume bus pristatyti ir keturi lietuviški ilgametražiai dokumentiniai filmai: Audriaus Stonio “Kenotafas”, Ričardo Marcinkaus “Galutinis tikslas”, Vytauto V.Landsbergio “Trispalvis” bei berlynietės J.Jackie Beier kartu su lietuvių komanda sukurta “Julija”. Savaite vėliau „Scanorama“ prasidės Kaune ir Klaipėdoje.

„Per pastarąjį dešimtmetį dar nemačiau tokio galingo, siurrealistinio ir gąsdinančio filmo“, – taip „Žudymo aktą“ („The Act of Killing“) apibūdino garsus dokumentinio kino režisierius Werneris Herzogas.

Filmas jau apkeliavo daugiau nei 20 tarptautinių kino festivalių ir buvo apdovanotas daugiau nei 25 apdovanojimais. Triumfuojančioje kūrinio odisėjoje – ir lapkričio 7 d. prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Svarbiausias rudens kino renginys rodys išskirtinius filmus, kurie iki šiol pasaulyje renka svarbius kino prizus ir nominacijas.

„Programoje žiūrovai išvys filmus, kuriuos festivaliuose lydėjo kritikų ir žiūrovų simpatijos, karštos diskusijos ir audringi plojimai. Filmai, kurių pavadinimus girdėdavai bėgdamas iš vienos kino salės į kitą. Tuos, kurie susirinko svarbiausius apdovanojimus“, – sako Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė.

„Žudymo aktas“ – daugiausia apdovanojimų pelnęs šių metų festivalio filmas – pasakos hipnotizuojančią ir košmarišką istoriją apie žudymo banalumą, beprasmybę ir absurdą. Tai aštuonerius metus filmuota istorija apie Indonezijos žmonių genocido kaltininkus. Apie žudikus, kurie šiandien ne tik nenubausti, bet tapo vietinėmis žvaigždėmis. Juos kviečia į televiziją, jie vaidina kine, tiksliai ir entuziastingai pasakoja apie vykdytus kraupius nusikaltimus.

„Iškreipta realybė filme susipina su sapno atmosfera taip stipriai, kad galiausiai tampa sunku patikėti tuo, ką matai. Nejaugi tai vyksta iš tikrųjų? Šis filmas įrodo, kaip stipriai dokumentinis kinas gali veikti mūsų emocijas“, – pasakoja G. Arlickaitė.

Festivalis rodys ir Berlyno kino festivalyje „Auksinį lokį“ bei pagrindinį tarptautinės kino kritikų asociacijos FIPRESCI apdovanojimą pelniusią rumuno Călino Peterio Netzerio dramą „Vaiko pozicija“, kurią Rumunija jau pristatė „Oskarams“. Bekompromisis režisieriaus filmas atskleis sudėtingus motinos ir sūnaus santykius, kuriuos pats režisierius apibūdino liguistais. Kornelija bet kokiais būdais dangsto nusikaltimą padariusį sūnų, tačiau 34-erių metų Barbu toks motinos pasiaukojimas atrodo baisesnis nei gresiantis kalėjimas. Atsiimdami apdovanojimą Berlyne režisierius ir prodiuserė pirmiausia dėkojo, jų žodžiais tariant, fantastiškai pagrindinio vaidmens atlikėjai – aktorei Luminitai Gheorghiu.

Puikiu nuotykių filmu kritikai vadina norvegų režisierių dueto Joachimo Rønningo ir Espeno Sandbergo „Kon-Tiki“. Filmas buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Tikrais faktais paremtas filmas žiūrovą nukels į 1947 metus, kai norvegų tyrinėtojai leidosi į nutrūktgalvišką ekspediciją per Ramųjį vandenyną. Tai stilingas ir vizualus pasakojimas apie žmogaus triumfą.

Vienuoliktoji „Scanorama“ pristatys Kanų kino festivalio prizininkus: „Ypatingo žvilgsnio“ programoje už režisieriaus meistrystę įvertintą atvirą Alaino Guiraudie „Nepažįstamąjį prie ežero“, „Ypatingo talento“ prizu apdovanotą Diego Quemada-Díezo „Auksinį narvelį“, „Kritikų savaitės“ programos didžiojo prizo laimėtoją Fabio Grassadonios ir Antonio Piazzos „Salvo“ ir programos „Dvi režisierių savaitės“ atradimą – Guillaume’o Gallienne’o komišką dramą „Aš, aš pats ir mano mama“.

Iš Kanų konkursinės programos atkeliaus geriausios aktorės apdovanojimą pelnęs bendras Prancūzijos ir Irano filmas „Praeitis“ (rež. Asgharas Farhadis), kurį Iranas taip pat pristatė „Oskarams“. Bus parodytas šiais metais Kanuose geriausiu režisieriumi paskelbto Amato Escalante’s provokuojantis filmas „Heli“. Programą puoš ir Venecijos, Karlovi Varų, Roterdamo festivaliuose rodyti filmai, kurių kiekvienas, anot festivalio organizatorių, drebins žiūrovo įsitikinimus ir klibins įsitvirtinusias normas.

„Sunku suminėti visus apdovanojimus, kuriuos gavo šių metų programos filmai. Nors apdovanojimai yra svarbus dalykas – aklai jais nesekame, pats kinas, jo pasakojamos įsimintinos istorijos keis žiūrovų požiūrį į daugelį dalykų“, – teigia G. Arlickaitė.

Vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–17 d. Vilniuje, lapkričio 14–24 Kaune, lapkričio 14–17 Klaipėdoje, lapkričio 23–24 Šiauliuose.

Filmo „Nepažįstamasis prie ežero“ anonsas: http://youtu.be/PgcEGKn7waI
Filmo „Žudymo aktas“ anonsas: http://youtu.be/tQhIRBxbchU
Filmo „Kon-Tiki“ anonsas: http://youtu.be/97XrASFPhF0
Filmo „Vaiko pozicija“ anonsas: http://youtu.be/wQUh3hoGSfI

Šią savaitę Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyks vienuoliktasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“, laukiantis svečių iš Anglijos, Airijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Ukrainos ir kaimyninių valstybių. Antradienį 18 val. sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės koncertas poetui Marcelijui Martinaičiui atminti. Penktadienį 18 val. ir sekmadienį 18 val. ten pat – jungtiniai festivalio dalyvių pasirodymai. Festivalį užbaigs sekmadienio koncertas Kauno „Žalgirio“ arenos GALA amfiteatre. Kitomis dienomis numatyti autoriniai lietuvių bei svečių koncertai Vilniaus mokytojų namuose, įvairiose sostinės kavinėse bei klubuose. Festivalyje dalyvaus Domantas Razauskas, Gediminas Storpirštis, Vytautas V.Landsbergis, Giedrius Arbačiauskas, Ieva Narkutė ir kiti žinomi dainuojamosios poezijos meistrai.

„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“ – tokiomis nuotaikomis gyvena valstybės primirštos leidyklos. Vilniaus knygų festivalio organizatoriai nepaiso liaudiškų posakių bei prietarų ir rugsėjo 13 d., penktadienį, renginį pradeda aktualia diskusija apie leidybos politikos situaciją Lietuvoje. O festivalį baigia pokalbiu apie literatūros sklaidą.
Diskusijoje apie kokybiškos literatūros leidybą dalyvaus įvairių šalies leidyklų darbuotojai, verslo ir mokslo žmonės bei Kultūros ministerijos atstovai. Jos metu bus nagrinėjamos leidybos rėmimo spragos ir svarstomos galimos perspektyvos.
„Nors per keletą metų ir padidėjo literatūros finansavimo biudžetai, tačiau rimtų knygų leidybos Lietuvoje klausimas išlieka probleminis ir atviras. Neseniai buvo įkurta nauja institucija – Kultūros ir meno taryba, kuri administruoja kultūrai skiriamas lėšas. Šis faktas – gera priežastis pokalbiui“, – teigia Gediminas Baranauskas, leidyklos „Kitos knygos“ direktorius ir vienas iš Vilniaus knygų festivalio organizatorių.
Paskutinę festivalio dieną, sekmadienį, Vertėjų sąjungos rengiamoje diskusijoje apie literatūros sklaidą bus svarstoma, kaip gerą, intelektualią literatūrą priartinti prie žmonių, kaip ugdyti jų skonį ir skaitymo kultūrą? Jos metu bus aptariamas ir bibliotekų bei jų fondų formavimo klausimas.
„Dažna biblioteka neturi konkrečių atrankos kriterijų, todėl rimtų knygų užsako po vienetą, o meilės romanų, detektyvų ir kitų vienadienės literatūros knygelių – penkiolika ar dvidešimt. Jei biblioteka neformuoja skaitytojo, nebando pateikti jam geros literatūros, tuomet kyla klausimas, kas dar už tai atsakingas?“ – svarsto Eurika Stogevičienė, viena iš festivalio organizatorių.
Festivalio lankytojai taip pat galės aktyviai įsitraukti į pokalbį apie valstybės remiamą meną. Architektai diskusijų cikle „Miesto skaitymai“ kalbėsis apie miesto erdvės kultūrą Lietuvoje. Filosofai ir kultūros žmonės leisis į pokalbį apie vaizduotę, kūrybiškumą ir atmintį bei diskutuos apie lietuvišką kontrkultūrą.
Antrasis Vilniaus knygų festivalis sostinėje vyks rugsėjo 13–15 dienomis Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“ (Maironio g. 3).

Savaitgalį Klaipėdos „Švyturio menų doke“ vyks tarptautinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalis „PLArtFORMA“. Jau penktadienį 19 val. Baltijos kamerinis operos teatras parodys operą „Faustas“, kurioje sceninis veiksmas perkeltas į beprotnamį, o visus vaidmenis (taip pat ir Margaritos) atlieka solistai vyrai. Taip pat matysime du užsienio svečių šokio spektaklius: „Artemis žvelgia į veidrodį“ (Ispanija, Čekija) bei „2men2mahler“ (Danija). Naujo spektaklio eskizą festivalyje pateiks šokėja bei choreografė Beata Molytė. Ispaniškos muzikos ritmais pulsuojantį spektaklį „Un extracto del blog“ ji kuria kartu su garsiu perkusininku Arkadijumi Gotesmanu.

Kaimyninėje Lenkijoje 11 dienų vyko vienas lankomiausių nepriklausomo kino festivalių Europoje – „Nauji horizontai“. Kokius filmus savo gerbėjams siūlo Vroclave 100 tūkst. kino gerbėjų sulaukiantis kino renginys ir ką žada kitąmet lenkų kinas, domėjosi „Kino pavasario“ komanda, tęsianti odisėją po garsiausius kino festivalius.

Didžiausias Lenkijos kino festivalis konkursinėje ir kitose programose kasmet pasiūlo neįprastų, specifinių ar vadinamųjų neformato filmų. Kitokio kino čia žvalgėsi ir „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta.

„Džiugu Vroclavo konkursinėje programoje išvysti du „Kino pavasaryje“ šiemet rodytus filmus ir sutikti jų kūrėjus. Kanadoje gyvenantis bosnis Igoris Drljača vėl grįžo į Europą su filmu „Krivina“. Paskutinėmis dienomis į Vroclavą trumpam užsuko ir rusų režisierius Aleksejus Fedorčenko, pavasarį pristatęs juostą „Dieviškos pievų marių žmonos“ kino gerbėjams Vilniuje,“ – pasakoja E.Pukšta.

Unikalus A.Fedorčenko filmas „Dieviškos pievų marių žmonos“ Vroclave sulaukė ne tik kino mylėtojų dėmesio, bet ir festivalio „Nauji horizontai“  pagrindinio prizo – 20 tūkst. eurų.

Drąsūs lenkų pasirinkimai

Pagrindinėje konkursinėje programoje taip pat varžėsi spalvingų ir žiūrovų kantrybę išbandančių filmų rinktinė: beveik 4 valandas trunkantis dokumentinis epas „Žaibas“ (Lightning), hipnotizuojanti lenkų kilmės argentiniečio Leonardo Brzezickio drama „Naktis“ (Noche), Roterdamo kino festivalyje „Tigrą“ pelniusi iraniečio Mohammado Shirvani drama „Riebalų purtytojas“ (The Fat Shaker), du ekstremalūs ir sunkiai išgliaudomi Filipinų režisierių eksperimentai bei skandalingiausias Kanų festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ erotinis trileris „Nepažįstamasis prie ežero“ (Stranger by the Lake).

„Radikaliais, originaliais ir eksperimentiniais naujų kino formų filmais išsiskiriančio Vroclavo kino festivalio žiūrovai nebijo nei ilgos trukmės, nei šokiruojančių filmų, jų per dieną pamato po tris. Festivalis užsiaugino jau ir būrelį vadinamųjų ekstremalų, kurie kasdien aplanko po penkis kino seansus,“ – pasakoja „Kino pavasario“ programos sudarytojas E.Pukšta.

Lenkijos kinomanai neliko abejingi Filipinų maestro Lavo Diazo 4 valandų trukmės nusikaltimo ir atpildo dramai „Šiaurė. Istorijos pabaiga“ (El Norte. The End of History). Solidžiu lankomumu mėgavosi ypatingas pastarųjų metų kino įvykis – charizmatiškojo Marko Cousinso 15 valandų trukmės dokumentinis epas „Kino istorija. Odisėja“ (The Story of Film. An Odyssey). Vroclavas drąsiai startavo su Kanuose „Auksinės palmės šakelę“ nuskynusia, 3 valandų trukmės erotine drama „Adelės gyvenimas“.

Lietuviška juosta – vienas lankomiausių filmų

Vroclave puikiai lankomi buvo ir nepatogiais vadinami rytiniai kino seansai, vykstantys darbo dienomis. Tokių kino atostogų taikiniu tapo ir vienintelė lietuviška juosta, dalyvavusi Vroclavo kino festivalyje – „Aurora“, patekusi tarp lankomiausių ir paklausiausių festivalio seansų. Visi bilietai į susitikimus su režisiere Kristina Buožyte ištirpo dar išvakarėse. Toks kino mylėtojų dėmesys didžiausiame Lenkijos kino festivalyje itin vertingas lietuvių kūrėjai. Juo labiau, kad į Vroclavą atvyksta ir beveik visi svarbiausi bei įtakingiausi Europos kino industrijos veikėjai, tarp kurių -  Berlyno kino festivalio vadovas Dieteris Kosslickas.

Ypatingu kino industrijos atstovų dėmesiu mėgavosi ambicinga, nespalvotame formate užfiksuota Joannos Kos-Krauze ir jos sutuoktinio Krzysztofo Krauze biografinė drama „Papusza“ apie pirmąją čigonų kilmės poetę. Publikos simpatijų prizo, puikių įvertinimų bei sausakimšų seansų sulaukė Tomaszo Wasilewskio provokuojanti dviejų vaikinų ir merginos jausmų trikampio erotinė drama „Plaukiantys dangoraižiai“ (Floating Skyscrapers).

Daug žadančios būsimos lenkų kino premjeros

„Peršasi išvada, kad režisieriams vėl staiga parūpo nepamirštos praeities istorinės dramos. Net keturi pristatyti filmai kalba apie Sovietų Sąjungos okupacijos, komunizmo ir Šaltojo karo laikotarpį. Dviejų trilerių režisieriai detaliai tiria kraupiai pagarsėjusių serijinių žudikų psichologiją,“ – lenkiško kino kitų metų pasiūlymus apibendina E.Pukšta.

Apdovanotas dokumentalistas Marcinas Koszalka debiutuos vaidybiniame kine su kriminaline drama „Raudonasis voras“ (Red Spider) apie išgarsėti kraupiomis žmogžudystėmis sumaniusį sportininką Karolį Kotą. Waldemaras Krzystekas trileryje „Fotografas“ (Photographer) serijinio žudiko gaudynėms Maskvoje išnaudos kitų žmonių balsus imituoti gebančio ir negailestingai tėvą nužudžiusio berniuko Kolios Sokolovo istoriją.

Per pastaruosius dvejus metus „Kino pavasaryje“ apdovanotų lenkiškų filmų aktoriai vėl ryškiai spindės kino ekranuose. Robertas Wieckiewiczius („Drąsa“) ir Julia Kijowska („Myliu“) susitiks svarbiausia 2014 m. Lenkijos premjera pakrikštytoje nusipelniusio režisieriaus Wojciecho Smarzowskio („Vestuvės“, „Blogi namai“) dramoje „Stiprusis angelas“ (The Mighty Angel). Marcinas Dorocinskis („Myliu“) dar šį rudenį vilios į 3,5 mln. JAV dolerių kainavusį maestro Wladyslawo Pasikowskio istorinį trilerį „Jack Strong“ apie Lenkijos šnipą Ryszardą Kuklinskį. Svarbų vaidmenį filme sutiko atlikti ir šiek tiek lenkiškai pramokęs Holivudo aktorius Patrickas Wilsonas.

Didžiųjų kino festivalių ir „Kino pavasario“ favoritai

Industrijos profesionalai šilčiausiai priėmė tris debiutus apie šiuolaikinę jaunąją kartą. Anot E.Pukštos, didelius lūkesčius sukėlė pernai „Kino pavasaryje“ rodyto trumpametražio filmo „Nelaimėliai iš šaldytuvo“ autorius Grzegorzas Jaroszukas, ruošiantis absurdiškų situacijų ir spalvingų personažų komediją „Kebabai ir horoskopai“ (Kebab and Horoscope). Šiuolaikiniame Lenkijos kine nematomą farso humoro stilių talentingai brandinantis ir šmaikščius dialogus rašantis režisierius iškart atsidūrė Berlyno kino festivalio žvalgų apsuptyje. Paslaptingos romantinės komedijos „Maži susižavėjimai“ (Little Crushes) kūrėjai iš Roterdamo kino festivalio išgirdo paskatinimus kuo greičiau užbaigti filmavimo darbus. Berlyno „Jaunojo kino forume“ tikriausiai atsidurs dviejų debiutuojančių režisierių juosta „Atlikėjas“ (The Performer) apie mistiškiausią Lenkijos menininką Oskarą Dawickį, kuris sutiko suvaidinti pats save.

„Šviežiausių lenkiškų trumpametražių peržiūros buvo ypač naudingos „Kino pavasariui“. Pretendentų sąraše jau šiandien turime 7 filmus ir bus labai sunku kažko iš jų nepaimti: šio „Kino pavasario“ nugalėtojo Grzegozo Zarichny („Švilpukas“) premjera, kontroversiškai suintrigavęs vroclaviečio Bodo Koxo darbas („Mergina iš spintos“), giliausiai sujaudinęs dokumentinis trumpametražis „Mūsų prakeikimas” (Nasza klatwa/ Our Curse), Tomaszo Sliwinskio drąsi ir įkvepianti jaunos šeimos istorija bei kiti darbai, kuriuos tikiuosi išvysti kitų metų Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje,“ – favoritus atskleidžia „Kino pavasario“ programos sudarytojas E.Pukšta.

Kitą savaitę festivalio „Kino pavasaris“ komanda vyksta į tarptautinį kino festivalį Lokarne. Naujienas sekite: www.kinopavasaris.lt

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Vilniuje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, antrą kartą vyks tarptautinis vasaros muzikos festivalis „Vivace Vilnius“. Žinomi muzikantai iš Lietuvos, JAV bei kitų šalių visą savaitę rengs meistriškumo kursus smuiko, violončelės bei fortepijono studentams, o klasikinės muzikos mėgėjai turės galimybę apsilankyti festivalio dienomis vykstančiuose nemokamuose koncertuose. Bus galima pasiklausyti Michaelo Lewino (fortepijonas, JAV), Markuso Placci (smuikas, Italija), Nomino Samdano (fortepijonas, Mongolija), Edevaldo Mullos (violončelė, Albanija), Edit Fazakas (fortepijonas, Rumunija) ir Onos Jonaitytės (fleita) atliekamų kūrinių, taip pat studentų, „Vivace Vilnius“ kursų dalyvių, koncerto.

Savaitgalį Nidoje vyks tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“. Jo svečiais šįmet žada tapti modernaus folkloro grupės „Ballycotton“ iš Austrijos ir „Diskreetse Mango Trio“ iš Estijos, liaudiškos muzikos ir dainų ansamblis „Kryničanka“ iš Baltarusijos bei atlikėjų pora iš Norvegijos. Penktadienį 19 val. festivalio vėliava bus pakelta aikštėje prie Neringos savivaldybės.
22 val. prasidės modernaus folkloro koncertas Nidos prieplaukoje. Ten šeštadienį 19 val. vyks ir didysis festivalio pasirodymas „Eina saulelė aplinkui dangų“. Sekmadienio vakarą per Rasų šventę bus surengta eisena su fakelais nuo Saulės laikrodžio iki prieplaukos, kurioje vyks Joninių koncertas.

Kontrastingi, provokuojantys, banguojantys ir liūtimis apšlakstyti Kanai šiemet ilgai ieškojo to tikrojo, įsimintino kino įvykio. “Auksinę palmės šakelę” per ypač emocingą, spėlionėmis ir gandais apipintą uždarymo ceremoniją atsiėmė ilgiausias ir kontroversiškiausias konkursinis festivalio filmas “Adelės gyvenimas”.

Tunise gimęs ir Nicoje užaugęs Abdellatifas Kechiche’as yra pasiruošęs sušvelninti griežčiausiai cenzūrai pretenduojančias “Adelės gyvenime” šmėžuojančias jaunų moterų sekso scenas, bet jokios korekcijos nepakeis filmo skleidžiamos žinios, kad meilėje visi lygūs. Labai įdomu, kaip anksčiau ar vėliau Lietuvos kino festivalius ir tikriausiai repertuarą pasieksiantį “Adelės gyvenimą” įvertins garsiausias dorovės sergėtojas Petras Gražulis.
66-asis Kanų festivalis apskritai buvo kaip niekada derlingas Lietuvos komerciniam repertuarui. Garantuotai pamatysime mūsų platintojų įsigytus Romano Polanskio, Nicolaso Windingo Refno, Jameso Gray’aus, brolių Joelio ir Ethano Coenų naujausius kūrinius. Didelę tikimybę pasirodyti platesnei Lietuvos žiūrovų publikai turi ir Francois Ozonas bei Asgharas Farhadi. Vis dar deramasi dėl Paolo Sorrentino ekscentriško žvilgsnio į neturistinės Romos elitinių piliečių naktines apeigas, o antrą pagal svarbą konkursinę programą “Ypatingas žvilgsnis” pradėjęs Sofios Coppolos stilingas, muzikalus, dramatiškas, jaunatviškas ir kurioziškas nuotykis “Blizgantis žiedas” jau įsispraudė į laisvesnį laiką birželio 28 d.

Nugalėjo meilė
Atsitiktinė pažintis, užmigti neleidžiantis susižavėjimas, gundantis viliojimas, pirmasis bučinys, karšta meilė, intymūs atsidavimai, begalinis noras išsaugoti jausmą amžinai, naujos pagundos, blėstančios aistros, pavydo scenos, išsiskyrimas, bandymai susitikinėti ir prisiminti, galutinis sudie. Daug kartų Kanų ignoruotas ir pražiūrėtas A.Kechiche’as provokuojamai ir drąsiai testavo toleranciją tos pačios lyties įsimylėjėlių santykiams. Iki paskutinės akimirkos montuota, be jokių titrų rodyta ir pratęsimą pažadėjusi 3 val. erotinė drama “Adelės gyvenimas” pasakoja apie literatūrą studijuojančios paauglės Adelės meilės paieškas ir aistringą gyvenimą su vyresne dailininke Ema. Nutraukti santykius sumaniusi mergina priverčia jaunąją meilužę žengti neištikimybės keliu, o po to nubaudžia už išdavystę širdį draskančiu išsiskyrimu.
Skandalingų vertinimų, radikalių išvadų, fanatiško pasipiktinimo bangą sukėlęs “Adelės gyvenimas” yra objektyviai geriausias, įsimintiniausias ir stipriausias 66-ojo Kanų festivalio filmas. Bet koks kitas Steveno Spielbergo žiuri komisijos verdiktas nebūtų sutiktas taip emocingai, draugiškai ir su tokiu ažiotažu. “Adelės gyvenimo” auksinė pergalė visų konkursinių filmų išbandymą ištvėrusiems liudininkams atrodė teisingiausias rezultatas. Jam vienbalsiai pritarė ir FIPRESCI kino kritikų asociacijos vertintojai. Po penkerių metų pertraukos Prancūzijoje likusi “Auksinė palmės šakelė” bus naudinga Kanų festivaliui, nes drąsūs ir šokiruojantys filmai kino istorijoje įsimena ryškiausiai.
Tiesą sakant, šių metų oficialią programą savotiškai sulipdė meilė ir įvairiausios jausmo išraiškos, bet labiausiai išryškėjo homoseksualumas. Paprastai didžiausi festivaliai atsargiai renkasi filmus su tos pačios lyties veikėjais, tačiau Kanai surizikavo ir tokio pobūdžio filmams suteikė svarbiausius ekranus. Adele’s Exarchopoulos ir Leos Seydoux didmoteriškai, intensyviai, natūraliai, neįtikėtinai suvaidintos lesbietiškos meilės aistros (sekso scenos geriausiu atveju užima 15 min. iš 179 min. filmo) užtemdė tikrą vyriškos meilės istoriją “Mano gyvenimas su Liberači”.
Po sunkios ligos grįžęs Michaelas Douglasas šlovingai ir virtuoziškai suvaidino pianistą gėjų Walterį Liberace’į, kuris slėpė seksualinę orientaciją dėl karjeros ir gyrėsi sumeluotais romanais su gražiausiomis moterimis. Vienuolika metų trukusius aistringus santykius su jaunu veterinarijos gydytoju į viešumą iškėlė paties meilužio Scotto Thorsono parašyta autobiografinių prisiminimų knyga, kuri ir nugulė į scenarijaus intrigas. M.Douglasas negavo pelnyto apdovanojimo už geriausią vaidmenį, bet paskutiniu filmu karjeroje skelbiama “Auksinės palmės šakelės” laureato Steveno Soderbergho drama laimėjo daugiau, nei galėjo tikėtis. Televizijai HBO prodiusuotas filmas Kanų festivalio uždarymo dieną debiutavo eteryje rekordiniais žiūrimumo reitingais.
Tai reiškia, kad įvairiausių kvailių ir idiotų provokuojami žiūrovai neatstumia filmų apie kitaip mylinčius žmones.