Šią savaitę Vilniuje vyksta tarptautinis vasaros muzikos festivalis “Vivace Vilnius”. Antradienį 18 val. Taikomosios dailės muziejuje koncertuos smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės duetas. Trečiadienį 19 val. Nacionalinės M.K.Čiulionio menų mokyklos koncertų salėje girdėsime JAV gyvenantį lenkų violončelininką Ignacy Grzelązką. Ketvirtadienį 19 val. ten pat pasirodys pianistė iš Albanijos Inesa Gegprifti. Penktadienį 18 val. Taikomosios dailės muziejuje koncertuos “Jemur Piano Trio” iš JAV, kuriame griežia ir lietuvaitė smuikininkė Eglė Jarkova.

Nidoje visą šią savaitę vyksta vienas didžiausių vasaros sezono kultūros renginių – XVI Thomo Manno festivalis „Pavergtas protas“. Kaip ir visuomet, festivalio koncertai, dailės parodos, literatūrinės popietės, atviros diskusijos vyks įvairiose Nidos vietose: T.Manno vasarnamyje, evangelikų liuteronų bažnyčioje, Mizgirių galerijoje. Didelio žiūrovų dėmesio sulaukiančios profesionalių Lietuvos ir užsienio režisierių kino filmų peržiūros, iki šiol rengtos ant Urbo kalno, šiemet pirmą kartą vyks modernioje Nidos meno kolonijoje. Visi festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Liepos 14 dieną, šeštadienį, Nidoje startavo XVI tarptautinis Thomo Manno festivalis, visą savaitę kviesiantis į muzikos, meno ir žodžio programos renginius.

Pradžios koncerte pilnoje Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios salėje pasirodė pianistų Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetas bei kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio. Festivalio svečius sveikino renginio globėjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Vokietijos ambasados Vilniuje patarėjas Wolfgangas Wiethoffas, Neringos miesto meras Antanas Vinkus.

Pirmajame festivalio renginyje pristatytas naujasis festivalio fortepijonas „Petrof“: įsigyti vertingą instrumentą Thomo Manno kultūros centrui padėjo Vokietijos ambasada Vilniuje, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir Th. Manno bičiulių klubas, veikiantis Berlyne.

Anot festivalio globėjo V. Adamkaus, nuo 1997-ųjų organizuojamas renginys yra solidi ir svari tradicija. „Jis tapo tikru tarptautiniu renginiu, atveriančiu kaimyninių kultūrų klodus ir skatinančiu analizuoti gilias, nebanalias temas“, – akcentavo Prezidentas. Šiųmečio festivalio tema – „Pavergtas protas“ – įkvėpta rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo eseistikos knygos.

Festivalio koordinatorė, Th. Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė džiaugėsi, kad renginio programa kasmet tampa vis įvairesnė. Savita atmosfera bei koncepcija garsėjantis festivalis, skirtas vienam iš garsiausių XX amžiaus vokiečių rašytojų, Nobelio premijos laureatui Th. Mannui, šiemet publikai siūlo iš viso aštuonis akademinės muzikos koncertus, šešis žodžio programos susitikimus, keturias meno parodas bei keturis kino vakarus, kuriuos pradės jauni muzikos atlikėjai. Festivalio programoje šiemet dalyvauja menininkai bei intelektualai iš Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Latvijos, Baltarusijos.

Tarptautinis festivalis, vykstantis lietuvių bei vokiečių kalbomis, sulaukia didelio užsienio publikos dėmesio. Tradiciškai į renginį atvažiuoja svečių iš Vokietijos – tiek turistų grupių, tiek pavienių kultūros renginių mėgėjų; jau antruosius metus dalyvauti festivalyje į Nidą atvyksta turistų grupės iš Šveicarijos.

Itin didelis yra susidomėjimas pirmadienį, liepos 16-ąją, vyksiančiu susitikimu su Th. Manno vaikaičiu – rašytoju bei psichologu Frido Mannu (Vokietija). Bilietai į šį renginį išpirkti gerokai iš anksto. Muziką, teologiją, psichologiją studijavęs ir daugelį metu klinikiniu psichologu dirbęs F. Mannas vėliau ėmėsi rašytojo plunksnos, nemažai dėmesio skyrė šeimos istorijos fiksavimui. Anksčiau festivalyje jau viešėjęs svečias šiuosyk publikai pristatys šiemet dienos šviesą išvydusią savo knygą „Mein Nidden“ („Mano Nida“), kurioje keliauja protėvių pėdsakais ir apžvelgia krašto XX a. istorinę panoramą.

Th. Manno festivalis įtrauktas į Kultūros ministerijos tęstinių tarptautinių renginių programą, kuri projektams garantuoja trejų metų laikotarpio finansavimą. Finansinę bei visapusišką organizacinę paramą renginiui teikia ir Neringos miesto savivaldybė.

Išsami renginio programa pateikiama interneto svetainėje www.mann.lt.

Šiųmetis festivalis vyksta liepos 14-21 dienomis.

“WAFT” išvertus iš anglų kalbos, reiškia atsklidęs / atplaukęs kvapas / garsas, trumpalaikis pojūtis; veiksmažodinė forma – sklisti, skrieti, plaukti ore. Iš praeities atsklidęs autentiškas sutartinių dvelksmas, persipynęs su šiuolaikine alternatyvia elektronine muzika, efektais, šviesa ir instaliacijomis,  sudrebins ir prikels XVIII a. parko paunksnėje snaudžiantį dvarą bei jo apylinkes.

Klasicistinis, trijų šimtų metų senumo dvaro ansamblis  ir audiovizualinė magija sukurs nepakartojamą atmosferą, priversiančią  pasijusti ant plonos linijos tarp daugiasluoksnės turtingos praeities ir šiuolaikiškumo. Tarp dabarties urbanistinio pasaulio ir pamiršto, barokinio, kvepiančio mira, satinu čežančio dvaro gyvenimo.
„WAFT“ – prieš porą metų sukurtas, unikalus projektas, pirmąkart pristatytas Vokietijoje.  Rūtos Virbickaitės inicijuotas sumanymas sujungti sutartines ir alternatyvią elektroniką virto įspūdingu, gurmanams skirtu meno spektakliu. WAFT – tai dviejų skirtingų muzikos stilių ir idėjų sintezė. Pirmasis kolektyvas – tai vienas įdomiausių elektronikos projektų Lietuvoje „Fusedmarc“. Alternatyvi audiovizualinė elektronikos grupė, susibūrusi 2004 m. siekia pakelti lietuviškos muzikos kartelę į naują lygį.  Įkvėpianti ir užburianti muzika susivienija su vaizdu ir pakeri savo klausytojus tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Antrasis kolektyvas – „Trys keturiose“ – sutartinių giedotojos neatsisakančios amžių nugludintos vertybės – autentiško giedojimo, nors pastaruoju metu ieškančios būdų kaip autentišką sutartinių giedojimą derinti su šiuolaikiniais menais. Ilgametė patirtis ir pagarba į UNESCO paveldą įtrauktoms sutartinėms, kurios vis labiau išstumiamos pigios komercinės muzikos ir dūlėja atmintyje, kaip ir kai kuriai Karpių dvaro ansamblio pastatai.  Tai gyvas prisilietimas prie lietuviškos dainos istorijos, kai sutartinės sklisdavo per Lietuvos kaimus ir laukus.
Šiame bendrame projekte visiškai skirtingi kolektyvai darniai susipina į muzikos spektaklį. Gyviems  instrumentams ir elektronikos garsams kuriant užburiančias melodijas, pasigirsta „Fusedmarc“ vokalistės Viktorijos vokalas. Jį papildo giedamos sutartinės, scenoje žaidžiančios šviesos bei ekrane plaukiantys praeities ir dabarties vaizdai.  Stebuklingas pasirodymas,  įtrauks jus į senovę, bet ji kalbės jums jūsų, šiandienos kalba ir vaizdu.
Jau liepos 28 d. (šeštadienį), 20 val., šį unikalų projektą bus galima išvysti tik Karpių dvare, Joniškėlyje, Pasvalio rajone.

Sekmadienį Druskininkuose prasidėjo dešimtasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Keturiasdešimtyje festivalio renginių dalyvaus daugiau kaip du šimtai Lietuvos menininkų, taip pat jų kolegos iš Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos. Kiekvieną liepos ir rugpjūčio sekmadienį kompozitoriaus M.K.Čiurlionio bei jo amžininkų muzika skambės Druskininkų bažnyčioje. Koncertai taip pat vyks kurorto muziejuose, viešojoje bibliotekoje, sanatorijose, viešbučiuose, Liškiavos ir Senosios Varėnos bažnyčiose.

Vilniuje prasidėjo Kristupo vasaros festivalis, žadantis nudžiuginti 53 koncertais. Sostinėje jie vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje, Mokytojų namų kieme, Šv. Kazimiero bažnyčioje ir VU Botanikos sode. Festivalis taip pat viešės Šešuolėlių ir Taujėnų dvaruose. Ryškiausi festivalio svečiai – vargonininkas iš Zalcburgo Bernhardas Gfrereris ir amerikiečių smuikininkė, buvusi ilgametė Jaschos Heifetzo scenos partnerė Ayke Agus. Kartu su Martynu Švėgžda von Bekkeriu ji parengė jaukią kamerinę programą, priminsiančią didįjį muziką.

Daugiau nei prieš savaitę (birželio 15-17d.) Vilniuje įvyko jau ketvirtasis tarptautinis Afrolatin šokių festivalis „One Love“, kuris į Lietuvą sukvietė žmones iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių.

Visi dalyviai tris dienas praleido kartu kaip viena didelė šeima: bendravo, šoko,  dienomis mokinosi daugiau nei 20 Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių, o vakarais linksminosi vakarėliuose iki paryčių.

Savaitgalį, kuomet visas Vilnius šurmuliavo „Tebūnie naktis“ ritmu, Crowne Plaza Vilnius viešbutyje vyko Afrolatin šokių studijos „Souls“ vadovų Giedrės ir Šarūno Kondratų jau ketvirtą kartą organizuotas Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių festivalis „One Love“. Kaip ir praeitais kartais, taip ir šiemet jis vėl sulaukė įvairiuose pasaulio kontinentuose gyvenančių žmonių susidomėjimo. Šiais metais festivalį aplankė piliečiai iš dvidešimt penkių Pasaulio šalių, 4  pasaulio žemynų, tetrūko Azijos.
Pernai metais festivalyje dalyvavę žmonės vieningai sako, kad jame buvo aukščiausios klasės pasaulinio lygio Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių meistrai, tokie kaip Kwenda Lima (Žaliojo iškyšulio sala/ Portugalija) bei Kadu Pires ir Larissa Thayane (Brazilija/Australija). Šiemet buvo tikėtasi ir planuota, kad bus visi tie patys instruktoriai ir keli nauji, tačiau dėl didelio noro atvežti Lietuvai gyvos muzikos grupę iš Dominykos Respublikos ir dėl mažesnio valstybės finansavimo, nei buvo žadėta, ne visi norai išsipildė. Vilniečiai ir Vilniaus svečiai mėgavosi pasaulyje Bachata muzikos kunigaikščiu tituluojamu Joan Soriano gyvo garso koncertu, „Pasaka“ kino teatre rodytu dokumentiniu filmu apie jį, bei naujų, festivalyje dar nedalyvavusių Lietuvos ir užsienio instruktorių pamokomis. Vakarėliai taip pat stebino savo programomis. Juose pasirodė šaunios Vilniaus ir Kauno šokių studijos: „Souls“, „Soul Lounge“, „Tumbao“, „Šokių akademija“, „Indance“, Flamenko šokių grupė „Solea“, „Salsa Kaunas“. Tango šokį pristatė Lietuvoje gerai žinoma pora Deividas Meškauskas ir Ineta Stasiulytė, dainas atliko Rasa Kaušiūtė, Cha Cha su „Tiene Tumbao“ dovanojo Donatas Chlebinskas, o afrikietiškų rūbų kolekciją pristatė afrikietė dizainerė Eskedar Tilahun („Matihana“).
Pasibaigus festivaliui buvo sulaukta dvejopų nuomonių. Tie, kurie tikėjosi instruktorių iš pernai metų, buvo nusivylę. Tačiau daugiau buvo tų, kurie nedėjo visų vilčių į pavienius žmones ir pasiėmė iš festivalio „kiek galėjo panešti“. Štai keletas dalyvių atsiliepimų:
“Festivalis buvo jėga, džiaugėmės “viena meile” tiesiogine tų žodžių prasme. Laimė slypi smulkmenose ir kas mokėjo į tai atkreipti dėmesį – patyrė nepamirštamą savaitgalį.” – Rytis Druskinis (Lietuva)
„Dėkojam už viską, lietuvių svetingumas mus giliai sujaudino! Viena meilė amžiams!“ – Angie Kallianou (Belgija)
“Tai buvo nuostabi šventė! Ačiū Jums už patirtį, svetingumą ir Vieną Meilę.“ – Neka Vis (Nyderlandai)
Ačiū už galimybę prisijungti prie jūsų šiame šviesos ir meilės renginyje. Tai buvo nepakartojama patirtis – grožiu ir taika alsavo kiekviena diena… Dievas telaimina jus, būtinai būtinai palaikykime ryšį. Ačiū! – Barbie Marianne (Meksika/JAV)
Nors visus metus organizuotas festivalis ir baigėsi, tačiau šokiai Vilniuje vis dar tęsiasi. „Mylim jus be galo. Laukiam visad. Nes esam visad. Čia ir dabar. Kad jūs rastumėte“ – sako Giedrė Ieva Kondratė – festivalio organizatorė ir Afrolatin studijos „Souls“ šokių vadovė. Ji su savo vyru Šarūnu ves Afrikos ir Lotynų Amerikos pamokas ir vasaros metu. Laukiami visi pradedantieji ir Afrolatin šokių ritmams neabejingi žmonės.
O šios vasaros naujiena – pirmą kartą Lietuvoje vedamos Angolietiškos Sembos pamokos. Ši pora, pirmieji į Lietuvą iš Karibų atvežę jausmingąją bachata ir paskutiniu metu sparčiai išpopuliarėjusią afrikietiškąją Kizombą, dabar pirmieji Lietuvoje pradeda mokinti ir pašėlusios Sembos žingsniukų.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje jau šeštą kartą vyks “Tebūnie naktis” - aikštes, skverus, kiemelius, parkus, terasas ir netikėčiausias miesto erdves užtvindys įvairiausių meno rūšių projektų pristatymai. Šeštadienį nuo 18 val. miesto aikštės virs šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai – didelėmis kino salėmis ant žolės, upė pasipuoš instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, bažnyčios prabils naktiniais klasikos, roko, vargonų koncertais, siaurose gatvelėse bus vaidinami spektakliai, iš balkonų dainuojamos meilės dainos, švies rankų darbo žibintai, bus skaitoma poezija. Muziejai vilniečius ir miesto svečius vilios muzikiniais spektakliais ir animacija.

Dovana Lietuvai – jautriai nutapytas pokario Vilnius

Trečiadienį 17 val. 30 min. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre duris atvers žydų kilmės lietuvių dailininko Rafaelio Chvoleso tapybos darbų paroda “Leidžiama išvežti”. Šis menininkas, gyvenęs Vilniuje keliolika metų po Antrojo pasaulinio karo, tapė sau brangius Vilniaus miesto kampelius, gatves, griuvėsius – viską, ką norėjo įamžinti įsigalint stalinistiniam monumentalumui. Dailininkui puikiai pavyko atsilaikyti prieš sovietinę kultūros cenzūrą, o 1981 m. Paryžiuje jis pelnė Academie Europeene des Beaux Arts apdovanojimą.

Parodos, kuri Vilniuje veiks iki rugsėjo 21 d., eksponatus Lietuvai padovanojo menininko sūnūs Alexanderis ir Milijus Chvolesai.

Penktadienį sostinėje prasideda savaitę truksiantis šešioliktasis Vilniaus festivalis.

Nors šįmet Vilniaus festivalis pakvies vos į septynis susitikimus, lankytojai bus stebinami muzikinių žanrų gausa. Programoje atsirado vietos netgi šiuolaikiniam šokiui, kuris anksčiau net nepatekdavo į šio festivalio akiratį.
Niujorko šiuolaikinio šokio trupę „Ailey II“ 1974 m. įkūrė afroamerikiečių choreografas Alvinas Ailey (1931–1989). Jis stengėsi amerikiečių šokį praturtinti afroamerikietiškos kultūros paveldu, bet vengė tiesmuko etnografiškumo ir džiaugėsi, kad jo trupėje susibūrė įvairių tautų ir rasių šokėjai. „Ailey II“ per metus pasirodo scenoje daugiau nei šimtą kartų. Lietuvoje jie pristatys trijų spektaklių, sukurtų žymiausių Amerikos choreografų, programą.
„Reference Point“ („Atspirties taškas“) – tai dabartinio trupės meno vadovo Troy Powello klasikinį baletą, džiazą ir šiuolaikinį šokį vienijanti kompozicija. „Echoes“ („Aidai“) – choreografo Thang Dao gyvenimo Vietname ir emigracijos į Ameriką prisiminimai. O 1960 m. pastatytame spektaklyje „Revelations“ („Apsireiškimai“) A.Ailey tarsi atsiliepė į savo kraujo šauksmą: spiričiuelais, gospelais ir religiniais bliuzais pasakojama afroamerikiečių vergovės ir išsivadavimo istorija.

Nuo giesmių iki džiazo

Pianistės Mūzos Rubackytės iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą lankysis vienas seniausių Rusijoje – 1930 m. įkurtas Maskvos Piotro Čaikovskio simfoninis orkestras. Kartu atvyks ir daugiau nei tris dešimtmečius šiam orkestrui vadovaujantis dirigentas Vladimiras Fedosejevas. Svečiai su lietuvių pianiste ketina atlikti P.Čaikovskio kūrinių programą.
Į Vilnių grįžta norvegų džiazo ansamblis „Brazz Brothers“, kuriame groja dvi poros brolių ir vienos jų pusbrolis. Mažoje Siulos saloje Norvegijos vakarų pakrantėje užaugę muzikantai šįkart scenoje pasirodys su džiazo improvizacijoms pasiryžusiu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos Martynas Staškus.
Vilniaus festivalyje nuskambės italų kompozitoriaus Ennio Morricone „Noktiurno pasakalijos“ pasaulinė premjera. Šį kūrinį atliks Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras ir italų fleitininkas Massimo Mercelli. Koncerto programoje taip pat numatyti Antonio Vivaldi ir Johanno Sebastiano Bacho koncertai bei Giedriaus Kuprevičiaus žvilgsnis į Niccolo Paganini kaprisus.
Senovinei muzikai skirtą nišą šiemet užims subtiliomis interpretacijomis garsėjantis ansamblis iš Prancūzijos „Venance Fortunat“.Tai vienas pirmųjų kolektyvų, XX a. atgaivinęs viduramžių mistika dvelkiančios muzikos kūrinius. Jo vadovė Anne Marie Deschamps, keliaudama po Europos šalių bibliotekas, ieško retų rankraščių, kuriuose užfiksuoti senosios muzikos kūriniai. Vilniuje girdėsime Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos rankraščiuose išlikusių XII–XVI a. giesmių retrospektyvą. Ansamblio giedojimą lydi išraiškingi judesiai, tarytum perkelti iš senųjų paveikslų.

Almo Švilpos rečitalis

Rečitalio pakviestas Vokietijoje gyvenantis lietuvių operos dainininkas Almas Švilpa. Jau penkiolika metų jis yra Eseno mieste įsikūrusio Aalto muzikinio teatro solistas, kviečiamas dainuoti kituose Vokietijos, Austrijos, Olandijos teatruose.
O festivalį užbaigs violončelės meistras Mischa Maisky, pastarąjį kartą Lietuvoje viešėjęs prieš septynerius metus. Rygoje gimęs, Belgijoje gyvenantis pasaulinio garso violončelininkas, būdamas vos dvidešimt penkerių, grojo prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ salėje su Pitsburgo simfoniniu orkestru. Po šio koncerto nežinomas gerbėjas solistui padovanojo garsaus XVIII a. italų instrumentų meistro D.Montagnanos violončelę, kuria virtuozas griežia iki šiol. Šįkart su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru svečias atliks Dmitrijaus Šostakovičiaus, Johanneso Brahmso kūrinius bei kompozitoriaus Juozo Pakalnio „Romantiškąją uvertiūrą“.

Vilniaus festivalio programa
Birželio 1 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – šiuolaikinio šokio trupė „Ailey II“ (JAV)
Birželio 2 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – pianistė M.Rubackytė ir P.Čaikovskio simfoninis orkestras (Rusija)
Birželio 3 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – pučiamųjų instrumentų džiazo ansamblis „The Brazz Brothers“ (Norvegija) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Birželio 4 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – fleitininkas M.Mercelli (Italija), smuikininkas S.Krylovas (Rusija) ir Lietuvos kamerinis orkestras
Birželio 5 d. 19 val. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje – senosios muzikos ansamblis „Venance Fortunat“ (Prancūzija)
Birželio 7 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – solisto A.Švilpos rečitalis
Birželio 8 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – violončelininkas M.Maisky (Belgija) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ šiemet – jau devintą kartą – pakvies užčiuopti neramų naujosios Europos teatro realybės pulsą: rudenį užsienio spektaklių programoje bus parodyti trijų šiuolaikinio Europos teatro vizionierių darbai.

ilniuje viešės didysis scenos provokatorius Romeo Castellucci (Italija), socialinės realybės dekonstrukcijos meistras Rodrigo García (Ispanija-Argentina) bei popkultūros tyrinėjimo ekspertas Michel Schröder (Šveicarija). Trys spektakliai, kuriuos išvys „Sirenų“ žiūrovai – tai trys pasaulio vizijos, išsitenkančios mažame užantyje tarp tikėjimo ir erezijos.

„Sirenos“ devintuosius festivalio metus pasitinka su naujais virtualiais namais – internetine svetaine www.sirenos.lt bei staigmena teatro mylėtojams – galimybe įsigyti išankstinius bilietus į festivalį už simbolinę kainą.

Šiemetinio festivalio „Sirenos“ tema – „Šiuolaikinio Europos teatro vizionieriai“.

Žodyje „vizija“ telpa daug prasmių: vaizduotės sukurtas paveikslas, haliucinacija, dieviška inspiracija, ateities tendencijų nuspėjimas. Vizionierius – tai žmogus, kurio regos laukas platesnis nei įprasta, nebūtinai suprastas, bet būtinai suprantantis ir matantis. Tuo tarpu eretiko pažiūros radikaliai prieštarauja visuotinei nuomonei, o iš graikų kalbos „hairesis“ – tai atskiras, nuosavas tikėjimas. Visi trys menininkai, kurių darbus išvysime „Sirenose“ – pasižymi ne tik matymu, bet ir turėjimu – atskiro, savito tikėjimo teatro misija išjudinti tai, ką visuotinai priimta laikyti neišjudinamu.

Šveicarijoje reziduojančio vokiečių režisieriaus Michel Schröder spektaklis „Apie gyvenimo trumpumą“ – tai žmogaus būties vizija – su visomis jai būdingomis formomis, tačiau be cinizmo ir moralizavimo. Perskaitęs Romos filosofo Senekos esė „De brevitate vitae“ pavadinimą, režisierius susimąstė apie žmogaus pastangas išlikti nepaisant esminės aplinkybės – gyvenimas vis tiek vieną dieną baigsis. Kam tuomet apskritai stengtis išlikti? Kokius tikslus turėtume sau kelti, kad norėtume gyventi ir turėtume dėl ko kovoti? Koliažo principu sudėliotame spektaklyje šmaikščiai ir rimtai, jautriai ir triukšmingai šveicarų trupė „Kraut_produktion“ pasakoja apie žmogiškąją būtį ir jos iššūkius.

Režisierius ir dramaturgas Rodrigo García garsėja tekstais, kurie sprogsta lyg bombos. Jo spektaklis „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ – tai uždaras, savitas pasaulis, kuriame du vieniši kaubojai stoja į kovą prieš šiandieninę vakarų visuomenę. Režisieriaus pasakojama istorija žiūrovus nukelia į reklamos pasaulį, prasiskverbusį į kiekvieną mūsų egzistencijos užkampį, pakeitusį politiką ir vyriausybes. Ir nubloškia į giliausius vertybių krizės ir jos pasekmių užkaborius. O jie slypi visai čia pat komfortabilios, bet tuo pat metu tragiškos ir groteskiškos, mūsų egzistencijos. Spektaklio „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ premjera įvyko 2009 m., už šį darbą menininkui įteiktas prestižinis Europos Naujosios teatrinės realybės prizas.

Visiems, smalsaujantiems koks yra šiuolaikinis Europos teatras, tiesiog privalu pamatyti bent vieną italų teatro režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį – su savo trupe „Societas Raffaello Sanzio“ jis kuria tai, kas neretai klasikinio teatro gerbėjams atrodo kaip erezija ar šventvagystė scenoje. Europos teatro enfant terrible, Romeo Castellucci į Lietuvą grįžta jau trečią kartą ir pristato spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.

Spektaklis paprasta kadrų seka pasakoja apie sūnaus mėginimą nuprausti seną tėvą ir sugrąžinti jam orumą. Sceną „stebi“ įdėmus Antonello da Messinos nutapytas Išganytojo portretas, kuris tampa nebyliu sūnaus nesėkmės liudininku. Castellucci vizijos ašis ir kodas – Jėzus. Kaip simbolis, ikona, provokacija mąstyti apie žmogaus būseną. Spektaklyje religija pateikiama ne kaip mistinė ir teologinė manifestacija, bet kaip esminių teatrą dominančių įvaizdžių ir praktikų rinkinio dalis.

Nors festivalis vyks rugsėjo 27 – spalio 7 dieną, „Sirenų“ rengėjai jau dabar siūlo pasinaudoti išskirtine galimybe ir gegužės 17-31 dienomis įsigyti išankstinius bilietus į festivalio užsienio programą už simbolinę kainą. Įspėjama, kad nuo birželio 1 dienos bilietai ženkliai brangs. Išsamesnė informaciją apie renginį – naujoje „Sirenų“ internetinėje svetainėje www.sirenos.lt. Lietuviškoji festivalio programa bus paskelbta vėliau.

Trečiąjį albumą intensyviai įrašinėjantis „KEYMONO“ ketvertukas vasaros koncertų maratoną pradės nuo pasirodymų dviejuose užsienio festivaliuose. Gegužės 26 d. lietuviai koncertuos septintus metus iš eilės vykstančiame Prancūzijos festivalyje „EuropaVox“, o birželio 3-ąją – Londone vienos dienos festivalyje „Soundcrash All-dayer“.
„Nors albumo įrašinėjimas reikalauja nemažai laiko ir energijos, pasiūlymą vykti į festivalį mielai priėmėme. Pagalvojom, kad ši kelionė leis pakeisti aplinką. Girdėjom, kad Clermont-Ferrand yra labai gražus mažas miestelis. Galbūt išvykos metu čia gims šviežių idėjų ir draugystė su nauja publika,“ – apie artimiausią festivalį pasakoja „KEYMONO“ nariai.
Pasak atlikėjų, Clermont-Ferrand mieste tris dienas vyksiantis festivalis „EuropaVox“ bus puiki proga pasirodyti ir susipažinti su muzikos industrijos profesionalais iš visos Europos. Europos muzikos kultūros populiarinimui skirtas festivalis šiemet pritrauks daugiau nei 50 atlikėjų ir bemaž 20 tūkst. muzikos mylėtojų. Į renginį  „KEYMONO“ vyks su Lietuvos Muzikos Eksporto projekto parama.
Kolektyvas nemažiau laukia ir koncerto Londone, mat toje pačioje scenoje birželio 3-ąją pasirodys nemažas būrys žinomų grupių ir didžėjų, tarp kurių bus ir lietuvių ypač mėgstamas DJ Vadim.
„Kadangi Londonas mums seniai yra tapęs antraisiais namais,  stengiamės nuolatos palaikyti ryšį su vietine publika. Be to, keletas festivalio dalyvių yra seni pažįstami, tad festivalis bus gera proga patiems prasiblaškyti ir turiningai pabendrauti,“ -  sako „KEYMONO“.
Į festivalius grupė vyks su atnaujinta programa iš albumų „Waiting“ ir „Synthezatorium“. Pasirodymų metu „KEYMONO“ atliks tokias dainas kaip „Bubble In A Trouble“, „Everything“, „Butterfly“ , „Star“ ir daugelį kitų. Ketvertukas taip pat planuoja kelionės metu rašyti dienoraštį, kurį bus galima sekti oficialiame grupės „Facebook“ profilyje.
Apie „KeyMono“
Grupę sudaro prodiuseris – multiinstrumentalistas Alvydas Mačiulskas, trimitininkas Aurimas Rimeikis, vokalistė Daiva Starinskaitė ir būgnininkas Marijus Aleksa. Praėjusiais metais pasauliniuose „The People‘s Music Awards“ apdovanojimuose grupės daina „Bubble In A Trouble“ laimėjo nominaciją geriausios šokių ir elektroninės muzikos kategorijoje. Šiemet kolektyvas buvo nominuotas net trijose M.A.M.A. apdovanojimų kategorijose ir laimėjo T.Ė.T.Ė. alternatyvios muzikos apdovanojimą už geriausią metų albumą.

Gintaro Mačulio nuotr.

Šių metų konkurse dalyvavo 24 chorai iš Lenkijos, Ukrainos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Moldovos, Serbijos, Rusijos, Rumunijos, Izraelio, Gruzijos ir Osetijos. Kolektyvai varžėsi keturiose kategorijose – parapijų, vaikų, mišrių mėgėjų ir profesionalių chorų. „Pro musica“ pateko į gausiausią – 8 chorų – mišrių mėgėjų chorų grupę. Chorus vertino šešių narių žiūri, kuriai pirmininkavo žymus lenkų kompozitorius Romuald Twardovsky.

Nuo 1982 m. vykstančiame konkurse VU choras „Pro musica“ pristatė įspūdingą programą: D. Bortnianskio chorinį koncertą, S. Rachmaninovo, P. Česnakovo, G. Sviridovo ir A. Paerto kūrinius.

„Tiek choristams, tiek man nepaprastai patiko programa, kurią ruošėme konkursui, todėl dirbome negailėdami jėgų. Aukštas įvertinimas tarptautiniame konkurse džiugina ir kartu vainikuoja kelių pastarųjų metų įdirbį“, – džiaugėsi VU choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

Anot chorvedės taip pat malonu buvo išgirsti komisijos nario iš Kazachijos, Operos ir baleto teatro dirigento J. Dautovo žodžius, jog choras „Pro musica“, jo nuomone, buvo neabejotinai geriausias choras ne tik savo kategorijoje, bet ir visame konkurse.

Tai ne pirmas choro „Pro musica“ laimėjimas užsienyje. 2004 m. choras Ispanijoje vykusiame tarptautiniame chorų konkurse iškovojo trečiąją vietą už privalomąją programą ir specialųjį prizą už geriausią sambos atlikimą. 2005 m. Lietuvoje choro „Pro musica“ veikla buvo įvertinta „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusios žvaigždės“ kategorijoje. Šis apdovanojimas skiriamas jaunam chorui per trumpą laiką pasiekusiam įspūdingų rezultatų.

2004 m. susikūręs choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Choras ypatingą dėmesį savo repertuare skiria retai mūsų šalyje skambantiems kūriniams.

2012-uosius „Pro musica“ iškilmingai pradėjo didinguoju J.S. Bacho „Magnificat“, kovo gale surengė gastroles Brazilijoje, Lietuvoje su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ atliko du stambios formos kūrinius: šiuolaikinio olandų kompozitoriaus J. de Haano simfoniją Nr. 1 „Urizeno knyga“ ir šiuolaikinio austrų kompozitoriaus Sh. Woodborne „Rohrau mišias“.