Šeštadienį Plungėje, kunigaikščių Oginskių dvare, prasidėjo mėnesį truksiantis šeštasis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Be Lietuvos muzikinių kolektyvų, šįmet Plungėje koncertuos Kaliningrado filharmonijos kamerinis orkestras ir Liepojos varpininkų ansamblis “Campanella”. Dvaro rūmuose veiks paroda “Dirigentis instrumentum”, kurioje pristatoma unikali Monikos ir Tadeuszo Strugalų surinkta batutų kolekcija.

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Nidoje atidarytas kino festivalis ,,Baltijos banga“. Į atidarymą, vykusį Baltijos kelio dieną, atvyko ne tik gausus būrys kino pasaulio atstovų, bet ir oficialių svečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Duris atvėrė ir festivalio globojama Animacijos mokyklėlė vaikams.
Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Neringos m. meras Antanas Vinkus. „Džiaugiamės, jog festivalio „Baltijos banga“ idėja gimė ne Vilniuje ar kur kitur, bet būtent čia, nuostabioje Kuršių nerijoje. Jam pagrindą davė keletą metų Nidoje vykęs lietuviškų filmų festivalis „Lietuviški kadrai Nidoje“, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir ypač jos pirmininko režisieriaus Gyčio Lukšo pastangų dėka išaugęs iki tarptautinio lygmens projekto“, – sakė meras.
Oficialius sveikinimus festivaliui atsiuntė Latvijos, Estijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai, džiaugdamiesi, kad Baltijos šalių kino menas – svarbi kultūros vertybė, vienijanti mūsų regioną. Premjerai žiūrovams palinkėjo daug nuostabių kino akimirkų, o festivaliui – toliau augti kokybės ir tarptautinio reikšmingumo prasme.
Festivalio atidarymą taip pat aplankė kiti garbingi svečiai – Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Estijos ambasados pirmoji sekretorė Kiuliki Linamiagi, Estijos garbės konsulas Virginijus Biskys, Latvijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė ir filmų dailininkė Ieva Romanova, Estijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė Erika Laansalu.
Šiais metais Nidos gyventojai ir svečiai sulaukė didelio ,,kino žvaigždžių desanto“, pristatančio savo filmus. Tai – Lietuvos kino režisieriai Audrius Stonys, Mantas Kvedaravičius, Jūratė Samulionytė, vienas geriausių Lietuvos operatorių Viktoras Radzevičius, Latvijos režisierius Andis Mizišs. Festivalyje apsilankęs Latvijos kino klasikas Janis Streičs, dažnai vadinamas latviškuoju A. Žebriūnu, „Baltijos bangos“ atidarymo metu pristatė vieną iš naujausių savo filmų ,,Rudolfo palikimas“ („Rudolfa Mantojums“), apie kurį pats juokaudamas sakė, kad ,,filmą reikia pirmiausia pasižiūrėti, o tik po to jau kalbėti apie jį“. Festivalio uždaryme laukiamas estų režisierius Mart Kivastik, kuris pristatys filmą ,,Mano draugas“ („Uks Mu Sober“).
Didelę festivalio programos dalį sudaro dokumentiniai filmą. Režisierius Audrius Stonys pasidžiaugė, kad vienoje vietoje galima pasižiūrėti daug naujos lietuviškos dokumentikos. „Pamenu, kad anksčiau Vilniaus kino teatre ,,Kronika“ buvo galima bet kada ateiti ir žiūrėti vien dokumentinius filmus. Dabar juos galima pasižiūrėti tik per tokius kino festivalius. O Lietuvos kūrėjų, turėjusių tokį mokytoją kaip H. Šablevičius, darbai džiugina“, – teigė kūrėjas.
Būsimi filmų kūrėjai jau dabar žengia pirmuosius žingsnius Nidoje. Animacijos mokyklėlėje, vadovaujami tokių kūrėjų kaip J. Leikaitė-Aškinienė, V. Aškinis ir I. Bereznickas ir svečio iš Latvijos Nils Skapans, vaikai piešia žuvis, jūrą, dangų, salas, lipdo undines ir piratus, o vėliau savo darbelius privers judėti, pasitelkę animacijos paslaptis. Vaikų sukurtas animacinis filmas bus pristatytas festivalio „Baltijos banga“ uždarymo metu.
Jau trečius metus Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Nidos kultūros ir informacijos centro ,,Agila“ rengiamas tarptautinis festivalis šiemet programoje siūlo 17 trijų Baltijos šalių naujausių vaidybinių ir dokumentinių filmų. Daugiau apie festivalį – www.baltijosbanga.lt

Į Vilniaus gatves išėjo žongliruojantys gatvės artistai ir kviečia vilniečius į rugpjūčio 24–28 d. vyksiantį Naujojo cirko savaitgalį.

Įvairius pasirodymus skirtingose miesto vietose žonglieriai rengs iki pat festivalio pradžios. Vilniaus menų spaustuvėje tarptautinis Naujojo cirko savaitgalis rengiamas jau vienuoliktą kartą. Šįkart žiūrovų laukia penki išskirtiniai Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos trupių spektakliai, kurių metu, kaip žada organizatoriai, visomis spalvomis atsiskleis žongliravimo menas. Be to, numatyta ir edukacinė programa – žymus prancūzų žonglierius Nathanas Izraelis rugpjūčio 26,27 ir 28 d. surengs savo meistriškumo pamokas.

Rugpjūčio paskutinį savaitgalį rengiamame postfolkloro ir baltų kultūros festivalyje “Mėnuo Juodaragis” skambės sutartinės.

Tarp Lietuvos vasaros festivalių “Mėnuo Juodaragis” išsiskiria savo ypatinga dvasia. Retame festivalyje pavyks pamatyti tiek daug atsipalaidavusių, geranoriškai nusiteikusių ir labai įdomių žmonių. Pernai Aukštadvaryje buvo surengtas mažesnis festivalio variantas, todėl ne visiems norintiesiems pavyko į jį pakliūti. Tačiau šiemet, rugpjūčio 26–28 dienomis, jau keturioliktasis “Mėnuo Juodaragis” vėl grįžta į didžiąją Zaraso ežero salą ir laukia visų norinčiųjų.
Festivalyje, kaip ir kasmet, šiemet vėl bus kita tema – liesis sutartinių garsai. “Sutartinės – vienas unikaliausių Lietuvos paveldo dalykų, todėl nutarėme į tai pažvelgti įvairiapusiškiau: ne vien kaip į folkloro tradiciją, bet ir per žmonių bendravimą, juostų pynimą amatų kiemelyje atkreipti dėmesį, kaip skirtingos gijos susipina į vieną gražų dalyką”, – “Veidui” pasakojo festivalio organizatorius Ugnius Liogė.
Daug į festivalį atvykstančių kolektyvų dainuoja sutartines, todėl organizatoriai šiemet sprendė dilemą, kaip įgarsinti šį žanrą, kuris paprastai atliekamas šokant, kamerinėje aplinkoje ar gamtoje. Nuspręsta, kad festivalyje bus pastatyta apvali scena su mikrofonais viršuje.
Festivalyje “Mėnuo Juodaragis” ir šiemet apsilankys lietuviškos grupės, jau tapusios neatsiejama jo dalimi – Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė”, “Kūlgrinda”, “Atalyja”. O tarp garbiausių užsienio svečių U.Liogė minėjo grupę iš Portugalijos “Dazkarieh”, atliekančią į stilistinius rėmus netelpančią muziką, kurioje senasis Portugalijos folkloras susilieja su roku ir portugalų poetų tekstais. Kiti įdomūs projektai – vokiečių grupė “Sonne Hagal”, iš JAV atvykstantis neofolkloro kolektyvas “Blood Axis”, elektroninės muzikos atlikėjų projektas “Rapoon” iš Didžiosios Britanijos – archajinės kultūros atspindys šiuolaikinėje muzikoje. Iš viso festivalyje pasirodys per 50 meno kolektyvų.
“Dar vienas išskirtinis dalykas, kad koncertuos apie dešimt jaunų grupių. Anksčiau turėdavome sukti galvas, ką naujo pakviesti į festivalį, nes Lietuvoje neatsiranda tiek daug naujų jaunų grupių. Bet šiemet mums malonu, kad dalyvaus daug entuziastingų jaunuolių”, – pridūrė organizatorius.
Tiesa, roko gerbėjai šiemet  liks šiek tiek nuvilti, nes “sunkesnės” muzikos atlikėjų šįkart nebus daug. “Šiemet sutartinių tematika padiktavo, kad festivalis bus kaip niekad folklorinis. Žiūrovai pastebėjo, kad bus daug folkloro, bet kasmet stengiamės pakviesti po vieną du įvairaus stiliaus kolektyvą”, – tvirtino festivalio organizatorius U.Liogė. Be lietuviškos grupės “Bix”, roko flangui atstovaus grupė iš Rusijos “Troll Bends Fir”, derinanti folklorą ir metalinį skambesį bei dainuojanti tik apie alų.

Žvangės ginklai, sklis žiežirbos

“Mėnuo Juodaragis” iš kitų festivalių išsiskiria dar ir tuo, kad nesusikoncentruoja į muziką – ne mažiau svarbią jo dalį sudaro paskaitos, amatai, žaidimai. Ir šiemet veiks amatų kiemas, kur audėjos aus juostas, o visi festivalio svečiai galės prisidėti prie festivalio kilimo audimo, bus galima pasimokyti tapyti ant drobės, nusidažyti savo marškinėlius. Per kelias festivalio dienas žiūrovų akyse “Tarailos kalvės” meistras nukaldins tikrą senovinį kalaviją, o senovės karybos klubai “Karionys” ir “Varingis” surems ginklus kovose. Festivalio metu taip pat bus galima išbandyti baltišką pirtį, pašaudyti iš lanko, paklausyti paskaitų, pažiūrėti filmų, o vaikų lauks speciali programa.
Ekologines idėjas propaguojantys festivalio organizatoriai ir šiemet kviečia į Zaraso salą atvykti su dviračiais. Paklusę šiam raginimui entuziastai rengia dviejų dienų dviračių žygį iš Vilniaus per Labanoro girią. Organizatoriai tikisi sulaukti apie 100 dviratininkų, kurie mins į Zarasus daugiau nei šimtą kilometrų, aplankydami įdomias Lietuvos vietas. Tokiems stipruoliams bilietai į renginį kainuos perpus pigiau, o šeštadienį jų lauks speciali programa – pažintinis žygis dviračiais po Gražutės parką.
Iki festivalio pradžios bilietas trim dienoms į “Mėnuo Juodaragis” kainuos 105 Lt, o festivalio metu – 115 Lt. Organizatoriai prognozuoja, kad festivalį aplankys 3–4 tūkst. žmonių. “Tikimės, kad šiemet žmonių bus daugiau nei 2009 m., nes programa daug įvairesnė. Matome tai pagal išankstinį bilietų pirkimą, bet didelio masiškumo nelabai pageidaujame, nes mūsų festivalio publika – su savo dvasia, geranoriško ir laisvo bendravimo principais. Jei įsilies keli tūkstančiai naujų žmonių, bijau, kad nebeliks tos specifinės dvasios”, – teigė komerciškumo nesivaikantis festivalio organizatorius U.Liogė.

Rugsėjo 8 dieną šalyje prasidės aštuntasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuriame – daugiau kaip 160 nemokamų renginių visiems norintiems, o ypač jaunimui.

Augant visuomenės, mokyklų ir aukštųjų mokyklų susidomėjimui, šiais metais festivalio renginiai planuojami jau penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Atidarymo metu Vilniuje – jau tradicija tampantis kino seansas ir diskusija su mokslininkais. Šįkart – apie smegenų tyrimų tendencijas. Prof. Šarūnas Raudys, kompiuteriu modeliuojantis emocijas ir neurobiologas, VU prof. Osvaldas Rukšėnas pamėgins numatyti, kada sugebėsime į kompiuterį perkelti savo smegenų turinį, savąjį „aš“ ir tapsime nemirtingais, kaip fantastiniame trileryje „Išeities kodas“, kuris bus parodytas po diskusijos.

Vilniuje intriguojančią programą parengė VU Gamtos fakulteto mokslininkai. Išgirsite, kur atmosferoje formuojasi meteorologiniai reiškiniai; sužinosite, kaip trūkinėja Žemė ir kad ozonas gali būti ne tik naudingas. Pamatysite kaip sudaromi žemėlapiai ir kodėl kartais reikia bijoti aliuminio. Neurofiziologai atskleis, ar augalams būdingas altruizmas, ar jie jaučia skausmą ir turi atmintį.

Jaukioje VU Centrinių rūmų Teatro salėje – paskaitos apie tai, kaip kompiuteryje modeliuojamas chaotiškai kintantis pasaulis; etnokosmologo prof. Liberto Klimkos įžvalgos apie megalitų sąsajas su astronomija. „Microsoft“ specialistas Tautvydas Dagys papasakos, kaip valdysime kompiuterius ateityje, o VAE atstovas dr. Rimantas Vaitkus nušvies atominės energetikos ateitį mūsų šalyje. Ypatinga naujiena iš pirmų lūpų – apie šiuo metu kuriamą pirmąjį lietuvišką kosmoso palydovą.

Jūsų laukia daug praktinės veiklos: fizikos eksperimentai VU Fizikos fakultete ir genetinių ligų diagnostikos galimybės VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje; moderniausias kristalų puslaidininkiams auginimo įrenginys, tik šiemet pradėjęs veikti VU Taikomųjų mokslų institute; žvilgsnis į biofarmacijos kompanijos „TEVA/Sicor Biotech“ laboratorijas, kuriose konstruojami baltymai chimeros – naujos kartos vaistai nuo vėžio ir kur po kelerių metų galbūt teks darbuotis šiuo metu baigiantiems mokyklą moksleiviams arba studentams.

Kaune – puiki proga aplankyti muziejus ir modernius mokslo centrus. Karo paveldo centre – šaunamųjų ginklų istorija; Lietuvos zoologijos sode – gyvūnų priežiūros paslaptys, o VII forte – Kauno miesto istorijos puslapiai. Taip pat išmoksite profesionaliai plauti rankas ir teisingai ruošti vaistažoles.

Viena diena, rugsėjo dešimtoji bus skirta KTU. Šio universiteto mokslininkai parengė jums net kelias dešimtis įdomių demonstracijų ir eksperimentų iš chemijos ir maisto pramonės, statybos ir architektūros, inžinerijos ir fizikos, elektronikos ir dizaino sričių. Visi norintys tą dieną nuo 10 val. ryto laukiami KTU studentų miestelyje. Kviečiame atvykti šeimomis, kadangi ir suaugę, ir vaikai ras ką veikti. Galėsite išmatuoti savo energetinę būseną – aurą; susikursite savo stilių, pasinaudoję virtualiais dizainerio įrankiais, sukonstruosite mini povandeninį laivą, įsitikinsite, kad vandens laše telpa visas zoologijos sodas ir pamatysite, kaip mokslininkai apsaugo futbolininkų kojas. Mokysimės investuoti geriau negu W. Buffettas ir koduoti slaptą informaciją kaip J. Bondas, skaičiuosime branduolinius virsmus mūsų organizme, paįvairinsime gyvenimą praturtintomis realybėmis, bendrausime su protingu šaldytuvu ir išbandysime ultragarso instrumentą, kuriuo galima įvertinti kraujagyslių užkalkėjimo laipsnį.

Mokslas – šalies ekonomikos ir visuomenės pažangos pagrindas. Todėl kartu su LR Ūkio ministerija ir konsultacinės kompanijos „Chmieliauskas ir Ramonas“ specialistais pakviesime vyresniųjų klasių moksleivius ir studentus į seminarus Vilniuje ir Kaune, skirtus skatinti jų inovatyvumą, verslumą, daugiau sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.

Klaipėdoje šiemet – itin turininga ir interaktyvi programa: puiki proga išbandyti savo sugebėjimus prie laivo šturvalo Lietuvos Aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje; Jūrų muziejuje pabendrauti su narais, jūrų liūtais bei jų treneriais ir sužinoti, kodėl jūriniai gyvūnai geria vandenį ir kodėl vandens čiuožikas nenuskęsta. Taip pat pamatyti jūros dugną tiriančius robotus ir netgi užkopti į mokomojo burlaivio „Brabander“ denį.

Šiauliuose duris smalsuoliams svetingai atveria universitetas. Užsukite ir tapkite bibliotekininku, astronomu, pasigaminkite alternatyvios energijos, susimodeliuokite savo aplinką kompiuteriu, įminkite dirvožemio paslaptis.

Galbūt norite sužinoti, kodėl mums reikalinga reklama, ką reiškia vadovauti logistikos centrui arba kaip sukonstruoti robotą? Nekantraujate pasitikrinti savo reakciją arba mobilųjį telefoną įkrauti nuo savo kūno šilumos? Visa tai jūs rasite KTU Panevėžio instituto laboratorijose.

Nacionaliniame Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kaip įprasta – pasaulio technologijų bei mokslo tendencijos ir naujausi Lietuvos mokslininkų išradimai bei inovacijos, pritaikomos medicinoje, žemės ūkyje, pramogų pasaulyje, pramonėje, architektūroje ir kitur.

Išsamią programą rasite festivalio svetainėje www.mokslofestivalis.eu

Šių metų festivalio programoje – 17 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvairių žanrų pastarųjų metų filmų, kūrybiniai susitikimai, edukacinės popietės, taip pat animacijos mokykla vaikams. Festivalio atidarymas – rugpjūčio 23 d. 19 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida).

Renginys skirtas kino mėgėjams ir profesionalams. „Užaugo nauja, jau nepriklausomų šalių kino kūrėjų karta, kuri menkai pažįsta vieni kitų kūrybą, todėl tokie susitikimai yra gyvybiškai svarbūs“, – tvirtina Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.

Be Lietuvoje populiarių filmų (pvz., ,,Kai apkabinsiu tave“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas), šiemet laimėjusio net 8 ,,Sidabrines gerves“, ar „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius), kuris pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje), festivalio žiūrovai pamatys ir naujausius kaimynų kūrinius. Nidoje bus galima pasižiūrėti estų vaidybinį filmą ,,Mano draugas“ (Uks mu sober, rež. Mart Kivastik, Estija). Tai istorija apie vienatvę ir draugystę, perteikta per dviejų keistų senukų bendravimą knygų aplinkoje. Besidomintys dokumentiniais filmais galės pasižiūrėti ,,Šokiai Paukščių takui. Lennart Meri filmų kelionės“ (Tansud Linnuteele. Pildistusi Lennart Meri Filmirannakutelt, rež. Jaak Lohmus, Estija). Filmo kūrėjai pasakoja apie Lennart Meri, rašytoją ir režisierių, du kartus išrinktą Estijos prezidentu. ,‚Rudolfo palikimą“ (Rudolfa mantojums) pristatys į festivalį atvykstantis pats režisierius – latvių kino klasikas Jānis Streičs. O dokumentinis pilnametražis ,,Šeimos instinktas“ (Gimines Lietas, rež. Andris Gauja, Latvija), pasakojantis kontraversišką istoriją apie kraujomaišą, socialinio tabu ir religinių normų laužymą, jau pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – pagrindinį prizą (Best World Feature) Silverdocs dokumentinių filmų festivalyje Los Andžele (JAV).

Šiemet vėl veiks didelio populiarumo sulaukusi vaikų ir jaunimo animacijos mokyklėlė, kurioje vaikai kartu su profesionaliais animatoriais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kurs animacinį filmą. Vaikų sukurto filmuko premjera įvyks festivalio „Baltijos banga“ uždarymo metu.

,,Kūrybinio meistriškumo dirbtuvėse vaikai galės susipažinti su įvairomis animacijos technikomis, sukurti filmuko įdomius ir patrauklius personažus, juos nupiešti, nulipdyti, iškarpyti, po to juos animuoti. Vienas iš mokytojų – latvis N. Skapans – yra lėlinės animacijos atstovas, tad daug dėmesio skirsime šiai technikai“, – teigė vienas iš kūrybinių dirbtuvių vadovų Valentas Aškinis,

2009 metais vaikai sukūrė animacinį filmą ,,1000 Nidos akimirkų“, 2010-aisiais – ,,Baltija jungia (arba Nauji Jūratės ir Kastyčio nuotykiai. Vamzdžio nugalėjimas)“.

Šeštadienį Vilniuje debiutuoja naujas renginys – “Piano.lt” vasaros festivalis.

Pranciškonų vienuolyno kiemas, kuriame anksčiau vasarą vykdavo “Pasakos” kino centro vasaros seansai, nebyliojo kino ir klezmerių muzikos festivaliai, šįmet užimtas kavinės skėčiais. Kadangi broliai pranciškonai dėl šios teritorijos tebekovoja teismuose, dabartiniai jo savininkai nusprendė, jog užleisti pelningą vietą kultūros renginiams būtų pernelyg didelė prabanga, tad festivalių rengėjams teko pasieškoti kito prieglobsčio.
Blogiausia tai, kad iš kavinės vakarais sklindantys triukšmingos jaunimo muzikos ritmai trukdo rengti kamerinės muzikos koncertus visai šalia, buvusio vienuolyno bažnyčioje, jau ketvirtus metus veikiančioje “Piano.lt” salėje – vienintelėje privačių verslininkų lėšomis išlaikomoje koncertų salėje Lietuvoje. “Kai vyks mūsų renginiai, kavinės vadovai žadėjo geranoriškai pritildyti leidžiamą muziką”, – liūdnai šyptelėjo “Piano.lt” savininkai Aleksandras Šimelis ir Jonas Žiburkus. Ir pridūrė, kad dėl silpnos oro kondicionavimo sistemos vasarą būtina atverti bažnyčios langus, pro kuriuos džiazo ar fortepijono koncertų klausytojų ausis neišvengiamai pasiektų netgi tyliai leidžiamos technomuzikos garsai.
Todėl “Piano.lt” vasaros festivalio direktorė Audronė Misikonienė dėkinga Lietuvos dailės muziejaus vadovams, sutikusiems debiutinį festivalį priglausti Vilniaus paveikslų galerijos kieme. “Planuodami festivalį omenyje turėjome vienuolyno kiemą, nes vasarą norisi ištrūkti į atviras erdves. Ketinom pastatyti rimtą sceną, kuri tiktų netgi teatralizuotiems pasirodymams. Bet kiemą užėmus kavinei, šiuos planus tenka atidėti”, – apgailestavo festivalio organizatorė.

Festivalio svečiai

Tačiau nuspręsta neatsisakyti paties vasaros festivalio. Jį pradės ypatingi svečiai – iš Sankt Peterburgo atvykstantis Rusijos raginių instrumentų ansamblis. Pirmasis orkestras, kuriame pūsti vien medžioklėje, mūšio lauke ar pašto tarnyboje naudoti ragai, Rusijoje buvo įkurtas dar XVIII a. viduryje, bet vėliau tokio muzikavimo tradicija buvo pamiršta. Tik prieš dešimtmetį po ilgų pastangų Sergejui Pesčanskiui pavyko atgaivinti raginių pučiamųjų ansamblį. Šiandien jame groja dvi dešimtys muzikantų, jų dispozicijoje – šimtas raginių instrumentų, kurių ilgis svyruoja nuo 10 iki 250 centimetrų. Ragai ypatingi tuo, kad kiekvienas skleidžia vienintelį tik jam būdingo tono garsą. Orkestro repertuaras apima fanfarų, liaudies, klasikinę, bažnytinę ir netgi populiarąją muziką. Tai – vienintelis panašios sudėties muzikinis kolektyvas pasaulyje. Beje, po “Piano.lt” festivalio atidarymo šeštadienį Rusijos atlikėjai vyks į Lietuvos pajūrį ir sekmadienį koncertuos Palangoje.
Kitas festivalio svečias – Peru gimęs ir šiuo metu Suomijoje gyvenantis kompozitorius bei atlikėjas Claudio Constantini. Nepaisant jauno amžiaus, jis pats vadovauja net trims ansambliams, tačiau Vilniuje pasirodys su Švento Kristoforo kameriniu orkestru, grodamas fortepijonu ir bandonija. “Tai labai įdomus ir talentingas jaunas žmogus”, – apibūdino daugelio tarptautinių konkursų laureatą jo koncerto Vilniuje dirigentas A.Šimelis.

Džiazo koncertai

O štai džiazo kvarteto “Salzburg-Vilnius” muzikantai ryžtasi dvikovai su kavinės ritmais: jų pasirodymas suplanuotas “Piano.lt” salėje. Kartu su jaunais austrų muzikantais Eliasu Stemesederiu ir Maxu Santneriu festivalyje gros publikai gerai pažįstami Vilniaus džiazo “vilkai” Vytautas Labutis ir Eugenijus Kanevičius. Zalcburge vykęs pirmasis jų koncertas baigėsi plojimų audra. Niekas netikėjo, kad iki renginio lietuvių ir austrų muzikantai tarpusavyje bendravo vien elektroniniu paštu, o bendroms repeticijoms tegalėjo skirti vos porą dienų.
Na, ir kaip naujo festivalio debiutas gali apsieiti be karinio orkestro fanfarų? Skirtumas toks, kad “Piano.lt” pasirinko ne pučiamųjų orkestrą, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendą, vadovaujamą kapitono Ričardo Čiupkovo. Jau dvidešimties metų sukaktį šįmet minintis bigbendas – pirmasis, reprezentavęs nepriklausomos Lietuvos kariuomenę užsienio karinių orkestrų festivaliuose. Trisdešimčiai muzikantų reikia erdvės, todėl Vilniaus paveikslų galerijos kiemas jiems nebus per didelis.
“Piano.lt” festivalio koncertai
Rugpjūčio 13 d. 19 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme – Rusijos raginių instrumentų ansamblis
Rugpjūčio 16 d. 19 val. Piano.lt koncertų salėje – džiazo kvartetas “Salzburg-Vilnius”
Rugpjūčio 24 d. 19 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme – Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas
Rugpjūčio 25 d. 19 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme – Claudio Constantini (Suomija, Peru)

Savaitgalį gyvos muzikos ir gamtos mėgėjus kviečia trečiasis “Tamsta muzika” festivalis, vykstantis Varėnos salos Dainų slėnyje.

Ryškiausia festivalio žvaigždė – soul ir hiphopo muzikos atlikėjas Aloe Blaccas iš JAV. Be to, koncertuos daugiau nei dvi dešimtys lietuviškų grupių. Festivalio teritorijoje veiks menininkų turgelis, “One” nuotykių parkas kvies išbandyti savo jėgas sportiniuose žaidimuose bei atrakcijose. Turintieji bilietus į renginį “Lietuvos geležinkelių” traukiniu, kuriame skambės gyva muzika, važiuos už pusę kainos į abi puses.

Koncertas1

Klasikinės muzikos vasaros koncertų tradiciją Neringoje įdiegęs festivalis, kurį tradiciškai rengia Th. Manno kultūros centras, rašytojo memorialinis muziejus Nidoje ir Neringos miesto savivaldybė, finišavo uždarymo vakaru Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Festivalio savaitę čia įvyko iš viso aštuoni akademinės muzikos vakarai, kuriuos šeštadienį reziumavęs uždarymo koncertas apjungė lietuvių bei vokiečių klasiką: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Johanno Sebastiano Bacho kūrinius.

Įspūdingu renginio finalu tapo J. S. Bacho kantata Nr. 21 „Ich hatte viel Bekümmernis“ („Aš daug kentėjau, daug vargau“), kurią scenoje atliko daugiau kaip 30 muzikų: Kauno styginių kvartetas, kamerinis choras „Aidija“, kviestiniai instrumentininkai bei solistai dainininkai, diriguojami Romualdo Gražinio.

Beje, šiuosyk bažnyčia priglaudė ir vieną iš populiariojo festivalio ciklo „Kino naktys prie švyturio“ renginių, užkluptą lietingo oro. Šioje improvizuotuoje kino salėje bei kitais dviem vakarais, vykusiais įprastoje vietoje – ant Urbo kalno, publikai buvo parodyta vokiečių kino klasiko Wimo Wenderso filmų retrospektyva, dokumentinis filmas apie Cz. Miłoszą, trumpametražių filmų programa bei režisieriaus Kristijono Vildžiūno darbas „Kai apkabinsiu tave“.

Šeštadienį tradiciškai paminėta Th. Manno vasarų Nidoje sukaktis – 1930-ųjų liepos 16-ąją rašytojas su šeima pirmąkart atvyko į naujai čia pastatytą savo vasarnamį, kuriame dabar įsikūręs jo memorialinis muziejus. Šia proga čia surengtoje Th. Manno bičiulių popietėje viešėjęs germanistas, ilgametis Goethe‘s instituto darbuotojas Dieter Strauss pristatė knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje ir žaismingai dalijosi žiniomis apie šios talentų dinastijos atstovų likimus.

Rengėjams jau pradedant dėlioti kito festivalio programą, nidiškiai bei kurorto svečiai kviečiami apsilankyti praėjusią savaitę atidarytose parodose: V. ir K. Mizgirių gintaro galerijos-muziejaus Menininkų namuose veikianti „Tarp Vilniaus ir Sidnėjaus: po 20 metų“ pristato išeivijos dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybą, o Neringos istorijos muziejuje eksponuojami rinktiniai Nidos dailininkų kolonijos darbai iš Klaipėdoje veikiančios Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kolekcijos.

Nidos vasaros renginių, skirtų Th. Mannui, tradiciją rugpjūčio 8-12 dienomis pratęs kultūros savaitė „Juozapas Nidoje“ rašytojo memorialiniame muziejuje: su Kuršių nerijai skirtų filmų vakaru, paroda, intriguojančiais pranešimais apie Th. Manno ir jo žmonos Katios santykių istoriją, rašytojo bendravimą su kolega Hermannu Hesse ir kt. Nidoje viešės Reinbek pilies kultūros centras (Vokietija).

Th. Manno festivalis, šiemet pradėjęs Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms dedikuotą trejų metų teminį ciklą ir gvildenęs jo knygos „Gimtoji Europa“ tematiką, pasirinktos krypties laikysis ir 2012-aisiais. Kitų metų festivalio epigrafu taps Cz. Miłoszo programinio veikalo „Pavergtas protas“ pavadinimas, o jame išsakytos autoriaus mintys apie istoriją, kultūrą, politiką bei žmogų įkvėps festivalio temas.

Poetas, rašytojas, vertėjas bei eseistas A. Zagajewskis, į Lietuvą atvykęs Thomo Manno festivalio partnerio Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, trečiadienį dalyvavo susitikime su bendruomene sostinėje, o ketvirtadienį atvykęs į Nidą dalyvavo festivalio žodžio programos vakare tema „Gimtoji Europa ir atskiras rašytojo balsas“, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Pokalbio, kurį moderavo Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz, metu A. Zagajewskis dalijosi pamąstymais apie žymaus lenkų poeto, Lietuvos garbės piliečio, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo, kurio gimimo 100-osios metinės yra minimos šiemet, gyvenimo aplinkybių atspindžius kūryboje, emigracijos įtaką pasaulėvaizdžiui ir savęs suvokimui, pasakojo apie savo požiūrio kaitą bei gyvenimo patirtį.

Pasak A. Zagajewskio, kuris išgarsėjo kaip Lenkijos „naujosios bangos“ ir „1968-ųjų kartos“ poetas, pirmosiose savo poezijos knygose itin daug dėmesio skyręs politinėms temoms, kartą šiuos savo kūrybos pavyzdžių jis parodė kolegai menininkų kolonijoje JAV. „Pamačiau, kad jis šiek tiek nusivylė. Nes tai, kas man anuomet atrodė itin reikšminga ir svaru, plačiau pažvelgus tebuvo vietinės reikšmės dalykas“, – sakė poetas, drauge akcentuodamas „draugystės literatūros“, kuriai nebūdingas politizavimas ir nacionalizmo apraiškos, svarbą XX amžiaus Europoje, suvienytoje bendros Antrojo pasaulinio karo žaizdos.

„Būti europiečiu, vadinasi, būti kritiškam – tiek sau, tiek praeičiai, – lenkų filosofo Leszeko Kołakowskio mintį priminė A. Zagajewskis, paklaustas apie savo europietiškumo suvokimą. – Europa, ko gero, yra per graži… Tai paradoksas – nepaisant ekonominių ir kitokių problemų, esame įpratę gyventi gerai ir pamirštame, kad gyvenimas kituose kontinentuose nėra toks ramus ir patogus. Juo svarbiau puoselėti šį suvokimą ir sveiką nepasitenkinimą savimi.“

A. Zagajewskis gimė 1945 metais Lvove (Ukraina), vėliau būsimojo poeto šeima persikėlė gyventi į Lenkiją. Keletą metų A. Zagajewskis gyveno Berlyne, 1982-aisiais emigravo į Paryžių, 2002 metais grįžo į Lenkiją ir dabar gyvena Krokuvoje. Dėstė keliuose JAV universitetuose, šiuo metu kasmet dešimt savaičių praleidžia dėstydamas Čikagos universitete, skaito paskaitas įvairiuose pasaulio šalyse.

Šio autoriaus, vadinamo Cz. Miłoszo poetinės tradicijos tęsėju, kūryba iki šiol lietuviškai yra pasirodžiusi tik periodikoje, tačiau šiemet rudenį ketinama išleisti į lietuvių kalbą išverstų įvairių laikotarpių jo eilėraščių rinktinę.

. Smalsaus europiečio akimis į istoriją pažvelgęs autorius jau pripratęs, kad jo knyga sukelia kontroversiškas reakcijas.

Poeto ir vertėjo Antano Gailiaus moderuotame susitikime su svečiu iš Berlyno, atvykusiu Goethe’s instituto kvietimu, polemika įsiplieskė vos autoriui perskaičius knygos skirsnį, skirtą Klaipėdos istorijos vingių apžvalgai. „Kodėl nedaug dėmesio skyrėte pastarajam pusšimčiui metų, kurie Lietuvos istorijai buvo itin reikšmingi? Ar Rusijos ir Europos Sąjungos santykių fone Nemunas turi perspektyvų nustoti pasienio upės statuso?“ – klausimų pažėrė susitikimo dalyviai.

Nuomonių įvairovė ir kritinės pastabos knygos autoriui signalizuoja palietus daugeliui rūpimą aspektą. „Turint galvoje tai, kiek laiko vokiečiams ir prancūzams prireikė tariantis dėl kaimynystės Reino srityje, po Sovietų Sąjungos griūties prabėgęs dvidešimtmetis – gana trumpas laikotarpis tokiam procesui“, – svarsto U. Rada.

Audringi knygos pristatymai Rytų Europoje, anot svečio, gerokai skiriasi nuo panašaus pobūdžio susitikimų jo gimtojoje Vokietijoje, daugiausia sutraukiančių vyresnio amžiaus žmones, kuriuos su ilgiausia Lietuvos upe sieja šeimos istorija ir sentimentai, o dabar – ir dėkingumas autoriui, padovanojusiam jiems dalelę Tėvynės.

Autoriaus nuopelną grąžinus į diskusijų lauką vokiečių pamirštą Nemuną (vokiškai – Memelį) įvardija ir kritikai, įvertinę U. Rados lengvą plunksną ir universalumą garbinančiam laikmečiui itin derantį gebėjimą istorinius faktus pateikti populiariai bei poetiškai.

„Plačiau pažvelgus, knyga įkvepia diskusijas ne tik tarp šalių, bet ir tarp kartų“, – pastebi autorius. Jo idėja – į Europos istoriją pažvelgti keliaujant palei didžiųjų jos upių vagas – sulaukė didelio susidomėjimo, ir į kelionę jau leidosi pats U. Rados kūrinys: pernai pasirodžiusi knyga jau yra išleista baltarusiškai, laukiama vertimų į lietuvių bei lenkų kalbas.

Kaip kilo sumanymas į Europos istoriją pažvelgti upės akimis?

Man patinka upės – manau, kad jos rašo kitokią istoriją nei sostinės. Tekėdamos jos nuolat keičia perspektyvą ir, užuot kūrusios sienas, jas aplenkia, kartu siūlydamos ne visai įprastą mums būdą suvokti Europos istoriją ir geografiją. Pirmoji upė, apie kurią parašiau, buvo Oderis, ilgą laiką suvoktas kaip Lenkijos ir Vokietijos sienos sinonimas.

Suvokimas, kad upė gali pati būti riba ir kartu ribas peržengti, buvo mano sumanymo išeities taškas. Siekiau nagrinėti upės fenomeną, pristatydamas tiek jos vietą skirtingų tautų naratyve, tiek bendruosius kultūros ženklus, žinomus skirtingoms, bet šalia gyvenančioms tautoms: kultūros veikėjus, istorines asmenybes bei reiškinius, pranokstančius valstybių sienas.

Pavyzdžiui, Baltarusijai ir Lenkijai tokia asmenybė yra dainų autorius ir dainininkas Czesławas Niemen, tapęs europine figūra. Jis gimė ir augo Baltarusijoje, o šeimai persikėlus į Lenkiją, tęsė čia mokslus ir išgarsėjo kaip roko muzikantas.

Savo tikrąją pavardę – Wydrzycki – jis pakeitė slapyvardžiu Niemen, arba Nemunas, šitaip akcentuodamas savo gimtinę. Teko lankytis jo gimtajame kaime – Senuosiuose Vasiliškiuose – dieną, kai jam būtų sukakę 70 metų. Šia proga ten vyko undergroundo muzikos koncertas.

Yra ir daugiau pavyzdžių: tiek vokiečiai, tiek lietuviai pažįsta Prūsijos karalienę Luizę, rašytoją Johannesą Bobrowskį.

Kaip pradedate upės istorijos tyrimą?

Nagrinėju, kokiuose kognityviniuose žemėlapiuose, „mental maps“, figūruoja upė. Tarkime, Vokietijoje Nemunas tipiškai suvokiamas kaip Rytų Prūsijos upė, faktiškai turint galvoje vos 110 km ilgio atkarpą iš visų beveik 940 km. Tuomet lyginu stereotipus su realybe, atrasdamas vis naujų temų.

Istorija – jūsų profesija ar pomėgis?

Istoriją esu studijavęs, bet studijų nebaigiau; esu žurnalistas. Tai, manau, nulemia mano įasmenintą požiūrį į pasirinktą temą. Galiu leisti sau iškelti bet kokį rūpimą klausimą ir dėlioti kūrinį tarsi mozaiką. Dažnai pasitaiko, kad netikėtai sukritusi dėlionė išryškina neįprastas sandūras arba atskleidžia dalykus, kurie iki tol nebuvo žinomi. Tai man buvo šis tas naujo.

Poreikis regėti situaciją savomis akimis paskatino aprašomąsias upes apkeliauti nuo ištakų iki žiočių, dažniausiai – dviračiu. Galimybes atlikti tyrimą vietoje iš dalies ribojo finansai – knygą rašiau gavęs įvairių fondų stipendijas, tačiau stengiausi maksimaliai daug laiko praleisti tose šalyse, kurias kerta Nemunas, pažinti aplinką, žmones, pabendrauti su vietiniais istorikais bei kultūrologais.

Esate parašęs knygas apie Oderį ir Nemuną, priešaky – darbas apie Elbę. Gal ateityje ketinate domėtis ir kitų kontinentų upėmis?

Ne, manyčiau, kad darbas apie Elbę šiame cikle bus paskutinis, – šypsosi autorius. – Juk ateina laikas išsemti vieną temą ir pradėti ką kita. Tačiau Europos kultūros tyrinėjimų perspektyvomis neabejoju.

Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Bilieto kaina – 10 Lt, vaikai iki 16 metų gali lankytis nemokamai, šunų įsivesti į festivalio teritoriją nebus leidžiama.