AFP

Sekmadienio vakarą Vilniuje Katedros aikštėje pristatomas miuziklas apie palaimintuoju skelbiamą velionį popiežių Joną Paulių II.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolas Audrys Juozas Bačkis sako tikįs, kad šis miuziklas tikrai prisidės prie visų piliečių, o ypač prie jaunosios kartos, dorinio ir pilietinio ugdymo.

“Miuziklas (…) dar kartą primins, kaip Šventojo Tėvo paraginti nebijoti, išdrįsome patikėti savo laisvės galimybe ir perspektyva”, – pranešime spaudai sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jono Pauliaus II vaidmenį atliks Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis “Žilvitis”.

Miuziklo “Karolis” režisierius Nerijus Petrokas BNS sakė, kad miuziklas”Karolis” pasakos apie jo kelią į kunigystę ir vėlesnę pontifiko veiklą, sako miuziklo režisierius.

“Mes kalbame apie Karolį Vojtylą, kuris tapo popiežiumi, jo kelią į kunigystę, į pasišventimą. Miuzikle bus ištraukų ir fragmentų iš jo knygos “Pašaukė mane”, jo dienoraščių, jo maldų, kad nebūtų vien apie jį, bet ir jo paties. Spektaklio metu bus skaitovas, lyg iš šalies komentuojantis įvykius”, – BNS sakė Nerijus Petrokas.

Po mėnesio, birželio 4 dieną, kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 metais Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.

Lenkų ir lietuvių šiltai prisimenamas velionis popiežius palaimintuoju bus paskelbtas sekmadienį, gegužės 1 dieną. Šis vardas jam bus suteiktas, nes Katalikų Bažnyčia pripažino, jog dėl maldų popiežiui stebuklingai išgijo prancūzų vienuolė.

Iškilmėse Vatikane Lietuvai atstovaus premjeras Andrius Kubilius.

Kad Jonas Paulius II galėtų būti paskelbtas šventuoju, Bažnyčia turėtų pripažinti antrą stebuklą, kuris būtų įvykęs po velionio paskelbimo palaimintuoju ir jam užtariant.

1993 metais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Šiluvoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II yra vienintelis Katalikų bažnyčios vadovas, viešėjęs Lietuvoje. Ši viešnagė buvo ypač svarbus įvykis neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei.

"Veido" archyvas

Neve Campbell tikina anksčiau gyvenusi name, kuriame vaidenosi ir net savo akimis mačiusi vieną vaiduoklį.

Aktorė pasakoja, kad jos buvusiuose namuose Los Anždele nuolat vaidenosi ir ji dažnai akis į akį susidurdavusi su vaiduokliu moters, kuri anksčiau gyveno tame name ir, pasirodo, ten buvo žiauriai nužudyta.

„Žinau, kad vaiduokliai egzistuoja, nes pati vieną mačiau, – teigia N. Campbell, – Prieš kelis metus su draugais įsikraustėme į namą Los Andžele, tačiau paaiškėjo, kad jame gyveno ir moters, kuriai anksčiau priklausė tas namas ir kuri 1991 metais jame buvo nužudyta, vaiduoklis. Durys nuolat trankydavosi, langai patys atsidarinėdavo, o nuo indaujų krisdavo peleninės. Vėliau atėjo laikas, kai pasirodė ir pats vaiduoklis. Ilgainiui, tai pasidarė normalu. Susidūrusi su ja koridoriuje, tiesiog palinkėdavai gražaus ryto.“

Su vaiduokliais realiame gyvenime susidūrusi aktorė šiuo metu kino teatruose grumiasi su žudiku maniaku naujausioje kultinio filmo „Klyksmas“ dalyje „Klyksmas 4“.

Siaubo trileris šiuo metu rodomas ir Lietuvos kino teatruose.

"Veido" archyvas

Lietuvos ambasada Prancūzijoje balandžio 27 dieną Paryžiaus „Fremis“ kino teatre surengė Guillaumo Coudray filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke karys“ peržiūrą.

Renginyje dalyvavęs filmo autorius Guillaumas Coudray atvyko į Vilnių prieš dešimtmetį, norėdamas kartu su Š. Bartu dirbti kuriant filmą „Laisvė“.

Dokumentinė juosta yra pirmasis tokio žanro lietuvių režisieriaus pristatymas, žiūrovui suteikiantis unikalią galimybę susipažinti su Šarūno Barto kūryba nuo pat jos ištakų, jo darbo aplinka ir pamatyti per 10 metų sukauptą medžiagą iš filmavimo aikštelių.

Prieš filmą kompozitorius Alexanderis Zekke atliko muzikinius intarpus iš Š. Barto filmo „Eurazijos aborigenas“.

"Veido" archyvas

Lietuvos TV žiūrovai pagaliau turės galimybę iš arti pamatyti žymiausios šimtmečio mokslininkės Birutės Galdikas veiklą tropikų miškuose. Apie bene garsiausią pasaulyje orangutangų tyrinėtoją, apdovanotą Lietuvos valstybės Ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvai”, ir jos veiklą bus pasakojama gegužės 5 dieną dokumentiniame filme „Paskutinė iš trijų“ per „Viasat Nature“.

7 dešimtmečio pabaigoje legendinis antropologas Louisas Leakey didžiųjų žmogbeždžionių studijas perdavė trims moteris: Dianai Fossey teko gorilos (apie brakonierių nužudytą mokslininkę sukurtas filmas „Gorilos rūke“), Jane Goodall – šimpanzės (ji ir šiandien keliauja po pasaulį, skaito paskaitas ir renka pinigus), o lietuvių kilmės mokslininkė Birutė Galdikas išvyko į Borneo tropinius miškus tyrinėti laukinių orangutangų.

Jos misijos tikslas buvo studijuojant orangutangus daugiau sužinoti apie žmogaus elgesio prigimtį ir tobulinti Leakey palikimą, papildyti jo mokslines žinias faktais apie orangutangų elgesį, aplinką ir mitybą. B. Galdikas mokslo bendruomenę praturtino vertinga informacija apie Indonezijos biologinę įvairovę, tropikų miškų tyrimus, atkreipė dėmesį į sparčiai nykstančius ir naikinamus orangutangus.

„Mano pirmieji metai toje srityje buvo atradimų metai, kai pats orangutango suradimas buvo jaudinantis įvykis, kai orangutango sekimas savaitę ar ilgiau buvo triumfas, kai viskas, ką aš sužinodavau apie orangutangus, buvo nauja“, – pasakojo B. Galdikas.

Praėjus 35 metams Birutė vis dar čia, dirba Leakey vardo stovykloje ir gali didžiuotis ilgiausia vieno žmogaus atlikta tam tikros rūšies studija. Jos ilgametė kova kelia nuostabą ir susižavėjimą, o filmas pasakoja apie viso gyvenimo pastangas siekiant išsaugoti nykstančius laukinius Indonezijos orangutangus, kurių populiacijai grėsmę kelia tiek kertami miškai, tiek brakonieriai.

Ir dabar B. Galdikas dalyvauja daugelyje didelių projektų dėl orangutangų ir jų aplinkos gerovės. Ji išsaugojo Leakey stovyklą, vietą,  kurioje  gyvendama ji atlikinėjo mokslinius tyrimus. Ji daug dirba nykstančio Borneo miško atkūrimo srityje. B. Galdikas rūpinasi našlaičių orangutangų globos centru Borneo saloje. Svarbiausia, ji šviečia ir informuoja žmones apie „raudonųjų žmogbeždžionių“ svarbą, perteikia savo žinias mokslininkų bendruomenėms.

Apie B. Galdikas daug rašė žinomi pasaulio leidiniai: Life, The New York Times, The Washington Post, The Los Angeles Times, buvo sukurta keletas dokumentinių filmų, du kartus jos ir jos sūnaus  atvaizdas puošė National Geographic viršelį bei enciklopedijos apie žymiausias šimtmečio mokslininkes viršelį.

Dokumentinis filmas pasakoja apie Leakey stovyklos Kalimantane praeitį, dabartį ir ateitį dr. Birutės Galdikas akimis ir tyrinėja Australijos orangutangų projekto veiklą šiame regione.

Dokumentinis filmas „Paskutinė iš trijų“ – jau gegužės 5 d. 17 val. per skaitmeninės televizijos „Viasat“ dokumentikos kanalą „Viasat Nature“.

Jurinis erelis

Pasaulyje, kuriame itin daug veikia žmogus, gyvūnams darosi ankšta. Tai pasakytina ir apie pamažu nykstančius jūrinius erelius. Būtent apie juos 2010-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Jūrinis erelis. Paukštis su auksinėm akim“, kurį TV žiūrovai galės pamatyti jau balandžio 26 d. 19 val. per „Viasat Nature“

Baltauodegis erelis, dar vadinamas jūriniu ereliu (mat žuvys yra svarbi jo mitybos dalis), yra vienas iš stambiausių plėšriųjų paukščių Europoje. Šis didžiulis paukštis sveria iki 7 kilogramų, o jo išskleistų sparnų plotis siekia 2 metrus ir 45 centimetrus.

Baltauodegiai ereliai yra aukščiausios grandies plėšrūnai. Tai reiškia, kad gamtoje jie neturi priešų. Vienintelę grėsmę paukščiams kelia žmogaus veikla, kurios rezultatas – nykstančios buveinės ir mažėjantys maisto ištekliai . Nuo 1800 iki 1970 metų baltauodegių erelių stipriai sumažėjo beveik visoje Europoje. Daugelyje Vakarų, Vidurio ir Pietų Europos šalių baltauodegių erelių populiacija visiškai išnyko, bet atokiuose Baltarusijos laukinės gamtos kampeliuose šis didingas paukštis išliko.

Suaugusiam ereliui kasdien reikia bent pusės kilogramo žuvies, kad išgyventų, o sugauti tiek žuvies nėra taip paprasta, ypač šaltą žiemą Baltarusijoje. Ereliams nelengva susirasti maisto, bet jie noriai juo dalijasi su kitais paukščiais.

Erelių stiprybė apipinta legendomis. Daugelyje Europos šalių į laidojamo žmogaus kapą dėdavo erelio kaulų, kad šis paukštis saugotų ir po mirties.

Dokumentiniame filme pasakojama dviejų Baltarusijos miškuose gyvenančių erelių šeimų istorija ir rodoma dviejų jaunų erelių kelionė žiemoti į pietus prie Juodosios jūros. Šį pavojingą kelią įveikia tik stipriausieji. Gyvenimo sąlygos tokios atšiaurios, kad pusė erelių žūva per pirmuosius gyvenimo metus.

Pirmą kartą erelius sutinkame žmogaus nepaliestame Baltarusijos kaime žiemos viduryje. Prasideda atlydys ir pirmoji erelių pora Baltarusijos miškuose pradeda ieškoti geriausios vietos lizdui, nes artėja poravimosi sezonas. Kovo pabaigoje patelė padeda kiaušinį, kurį reikia saugoti, kad dar neišsiritęs jauniklis nežūtų. Bėgant mėnesiams erelio jauniklis dažnai paliekamas vienas kovoti su vasaros audromis ir leistis į pirmąją kelionę po platųjį pasaulį.

Antrasis jauniklis, kuriuo tėvai puikiai rūpinosi, rengiasi savarankiškam gyvenimui. Tėvų raginamas, jauniklis išdrįsta palikti lizdą ir pakyla pirmajam skrydžiui. Artėjant rudeniui jaunasis erelis jau yra pasiruošęs vienas leistis į pasaulį, o mes sekame jo kelionę, kurios metu jis turi išmokti medžioti ir pasirūpinti savimi.

Dokumentinis filmas „Jūrinis erelis. Paukštis su auksinėm akim“ – balandžio 26 d. 19 val. per skaitmeninės televizijos „Viasat“ dokumentikos apie gamtą kanalą „Viasat Nature“.

Dokumentinio filmo “Barzakh”, šiemetiniame Berlyno kino festivalyje apdovanoto “Amnesty International” premija bei Ekumeninės žiuri prizu, režisieriaus Manto Kvedaravičiaus teigimu, filmu jis stengėsi atspindėti valstybės sukeliamą skausmą žmogui.

“Norisi rašyti, norisi parodyti, kas yra žmogus ne sėdint vienoje ar kitoje bibliotekoje su 4 mln. knygų, bet gyvenant ir patiriant”, – sekmadienį per spaudos konferenciją teigė režisierius.

Tarptautiniame kino festivalyje “Kino pavasaris” sekmadienį įvyko filmo premjera Lietuvoje.

“Galvoji, kur važiuosi, tada pasirenki tą pačią šalį ir, jei ten patiri tai, ką negali išreikšti žodžiais, ieškai kitos kalbos, šiuo atveju kino kalbos, vaizdo”, – apie idėją kurti filmą, kurį statė nuo 2007-ųjų rudens iki 2009-ųjų rudens, pasakojo kultūros antropologiją ir povandeninę archeologiją studijavęs M.Kvedaravičius.

“Barzakh” pasakoja apie Čečėnijoje be žinios dingusių žmonių artimuosius ir jų potyrius, nežinant ar šeimos narys yra gyvas, ar ne.

“Kai dingusieji aplanko sapnuose, sakoma, kad jie grįžta iš “Barzakh” – žemės, tarp gyvųjų ir mirusiųjų”, – rašoma festivalio tinklalapyje.

Režisierius pasakojo pasirinkęs filmą, kaip priemonę pavaizduoti įtampą, smurto atmosferą, sukeliamą valstybės, ir pojūtį, kurį sukelia valstybės galimybė panaudoti galią ir vieną iš galios formų – kankinimą.

“Šiuo atveju Čečėnija buvo patogi praktiškai, nes moku rusų kalba, esu išaugęs postsovietinėje erdvėje, turiu judėjimo ir kontaktų užmezgimo tokioje erdvėje patirties”, – pasakojo M.Kvedaravičius.

Jis tvirtino norėjęs paveikti žiūrovus ir vylėsi, kad galbūt filmas padės susiformuoti politinei valiai, kad būtų pasakyta, jog dingę žmonės yra mirę. Anot kūrėjo, gal po filmo bus daugiau kalbama apie kankinimus ir bylų falsifikavimą.

Filmą prodiusavo žymus Suomijos režisierius Akis Kaurismakis, su kuriuo, anot M.Kvedaravičiaus, sutapo požiūriai į šiandienos pasaulio reiškinius.

Anot M.Kvedaravičiaus, filmą ketinama rodyti ir Rusijoje.

Sekmadienį Vilniuje pilnoje kino teatro “Forum Cinema Vingis” salėje filmą žiūrėjo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas,terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė.

“Filmas palieka labai stiprų įspūdį ir galbūt iš dalies dėl to, kad jis nesistengia įspūdžio palikti, nei sugraudinti, nei gąsdinti – tiesiog parodo, kaip šitas pasaulis yra sutvarkytas ir kaip žmonės gyvena”, – po premjeros BNS sakė V.Landsbergis.

Apie prieštaringai vertinamą tinklalapio “WikiLeaks” steigėją Julianą Assange`ą (Džulianą Asandžą) JAV kino kompanija “Josephson Entertainment” ir prodiuserių centras “Michelle Krumm Prods.” rengiasi sukurti filmą, rašo NEWSru.com.

Kaip pranešė “Variety”, JAV žurnalas apie kino industriją, filmo, kuris, kaip pareiškė prodiuseriai bus “labai įdomi drama”, pagrindas bus kol kas neišleista J.Assange`o biografija “Pavojingiausias žmogus pasaulyje” (The Most Dangerous Man in the World), kurią parašė Australijos žurnalistas Andrew Fowleris (Endrius Fouleris).

“Kai tik aš susitikau su Andrew ir perskaičiau kelis knygos skirsnius, aš supratau, kad … ji padės mums sukurti filmą, kuris privers susimąstyti”, – sakė žurnalistams viena biografinio filmo apie J.Assange`ą prodiuserių Michelle Krumm (Mišel Kram).

A. Fowlerio knygoje, kurią šiais metais numato išleisti Australijos leidykla “Melbourne U. Publishing”, “visapusiškai nagrinėjama” J.Assange`o gyvenimo istorija nuo vaikystės metų iki skandalo dėl “WikiLeaks”.

Šiuo metu J.Assange`as yra Didžiojoje Britanijoje, kurios valdžia nagrinėja prašymą jį perduoti Švedijai, kur jis kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais, taip pat ir išžaginimu.

“WikiLeaks” steigėjo šalininkai mano, kad jeigu jis bus perduotas Švedijos valdžiai, ši tučtuojau išsiųsianti jį į JAV, kur jo gali laukti teismas ir net mirties bausmės nuosprendis.

Britų komikas Sacha Baronas Cohenas (Saša Baronas Koenas) vaidins negailestingą lyderį, kurio prototipas bus velionis Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), naujoje kino komedijoje “Diktatorius” (The Dictator).

Filmo “Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė” (Borat. Cultural Learnings of America for Make Benefit of Kazakhstan) kūrėjas įsipareigojo vaidinti tironišką prezidentą filme, kuris bus kuriamas pagal 2000 metais išleistą šio diktatoriaus parašytą romaną.

Irake milžiniško pasisekimo sulaukusi knyga “Zabiba ir karalius” (Zabibah and the King), kurią, kaip manoma, parašė S.Husseinas, prisidengęs “Autoriaus” pseudonimu, pasakoja apie karalių, kuris įsimyli vedusią nekilmingą moterį.

S.Baronas Cohenas planuoja praskaidrinti humoru daugelio neapkenčiamo politiko sukurtą romantišką pasaką filme, kurį kino studija “Paramount Pictures” apibūdino kaip “didvyriška istorija diktatoriaus, kuris rizikavo gyvybe, siekdamas užtikrintų, jog demokratija niekada neateitų į jo šalį, kurią jis taip mylinčiai engė”.

Scenarijų naujajai komedijai sukurs televizijos serialų “Zeinfildas” (Seinfeld) ir “Tramdyk savo entuziazmą” (Curb Your Enthusiasm) scenarijų autoriai Jeffas Schafferis (Džefas Šaferis) ir Davidas Mandelis (Deividas Mandelis).

Tikimasi, kad “Diktatorius” bus išleistas ateinančių metų pavasarį.

Per ceremoniją, kuri tradiciškai laikoma įžanga į kitą mėnesį vyksiančias “Oskarų” dalybas, filmas apie socialinio tinklo “Facebook” įkūrėją Marką Zuckerbergą (Marką Cukerbergą) atnešė geriausios režisūros laurus Davidui Fincheriui (Deividui Finčeriui), taip pat šio filmo scenaristui ir kompozitoriui.

“Socialinis tinklas” pelnė apdovanojimus keturiose kategorijose iš šešių, kuriose buvo nominuotas, tačiau “Karaliaus kalbai”, iš viso surinkusiai net septynias nominacijas, atiteko tik vienas “Auksinis gaublys” – šio filmo žvaigždė Colinas Firthas (Kolinas Fertas) buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.

Geriausios aktorės kategorijoje laimėjo Natalie Portman (Natali Portman) už vaidmenį filme apie baleto pasaulį “Juodoji gulbė” (Black Swan).

“Auksinis gaublys” aktorei buvo įteiktas toje pačioje scenoje, kurioje ji susipažino su savo būsimuoju vyru Benjaminu Millepied (Benžamenu Milpjė), su kuriuo dabar laukiasi kūdikio.

Filmą “Socialinis tinklas” (The Social Network), pasakojantį apie socialinį tinklą “Facebook”, toliau lydi sėkmė šių metų Holivudo apdovanojimų sezone – šeštadienį JAV Nacionalinė kino kritikų draugija (NFCS) jį pripažino geriausiu 2010 metų filmu, taip pat skyrė apdovanojimus jo režisieriui, pagrindiniam aktoriui ir scenarijaus autoriui.

Savo balsus už “Socialinį tinklą” atidavė 46 iš 61 Nacionalinės kino kritikų draugijos dalyvio.

Išgalvotas šio filmo siužetas pasakoja apie “Facebook” iškilimą: nuo idėjos, šovusios į galvą koledžo bendrabutyje, iki pirmojo milijono šio socialinio tinklo vartotojų.

Pastaroji sėkmė padidino “Socialinio tinklo” galimybes tapti šių metų JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijos favoritu. Geriausiu pernai sukurtu filmu jį taip pat yra pripažinusios kelios kitos kino kritikų organizacijos, tarp jų Niujorko, Los Andželo ir Bostono.

Nacionalinė kino kritikų draugija geriausiu praeitų metų aktoriumi taip pat pripažino Jesse’ą Eisenbergą (Džesą Eizenbergą) už “Facebook” įkūrėjo Marko Zuckerbergo (Marko Cukerbergo) vaidmenį.

Apdovanojimus pelnė ir “Socialinio tinklo” režisierius Davidas Fincheris (Deividas Finčeris) bei scenarijaus autorius Aaronas Sorkinas (Aronas Sorkinas).

Tuo tarpu geriausios aktorės apdovanojimas atiteko Giovannai Mezzogiorno (Džovanai Mecodžorno) už Italijos diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) pirmosios žmonos vaidmenį filme “Nugalėti” (Vincere).

Apdovanojimus už vyrų antrojo plano vaidmenį gavo Geoffrey Rushas (Džefris Rašas) už istorinę dramą “Karaliaus kalba” (The King’s Speech), o moterų – Olivia Williams (Olivija Viljams), suvaidinusi Romano Polanski (Romano Polanskio) filme “Vaiduoklis” (The Ghost Writer).

Geriausio filmo užsienio kalba laurai atiteko Prancūzijos ir Vokietijos filmui “Karlosas” (Carlos), pasakojančiam apie Venesueloje gimusį marksistą revoliucionierių Ilichių Ramirezą Sanchezą (Iljičių Ramiresą Sančesą), žinomą Šakalo slapyvardžiu, kurį išgarsino 1975 metais įvykdytas išpuolis prieš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) būstinę Vienoje.

45-oje NFCS apdovanojimų ceremonijoje geriausiu nemeniniu filmu pripažinta dokumentinis filmas “Inside Job”, pasakojantis apie 2008 metų finansų krizę, o filmas “Tikras išbandymas” (True Grit) pelnė apdovanojimą už geriausią kinematografiją.

Kitos anksčiau daug pagyrimų sulaukusios kino juostos, tokios kaip “Kovotojas” (The Fighter), “Juodoji gulbė” (Black Swan) ir “Vaikams viskas gerai” (The Kids Are All Right) šįkart prizų nesulaukė.

NFCS apdovanojimai padeda prognozuoti, kurie filmai gali tikėtis didžiausią prestižą turinčių “Oskarų” statulėlių, kurias JAV Kino meno ir mokslo akademija kasmet teikia paskutinį vasario sekmadienį.

JAV Nacionalinė kino kritikų draugija turi 61 narį, kurie atstovauja didiesiems Los Andželo, Bostono, Niujorko ir Čikagos dienraščiams, taip pat žurnalams “Time”, “Newsweek” ir “The New Yorker”.

Į NFCS, įsteigtą 1966 metais, įeina tokie autoritetingi asmenys kaip Rogeris Ebertas (Rodžeris Ebertas) iš dienraščio “Chicago Sun-Times” ir Davidas Denby (Deividas Denbis) iš “The New Yorker”.

Kino saga “Saulėlydis” (Twilight) trečiadienio vakarą vėl triumfavo per Žmonių simpatijų apdovanojimų (People’s Choice) ceremoniją, atidariusią šių metų Holivudo apdovanojimų sezoną, kurioje taip pat buvo pagerbta dainininkė Katy Perry (Keiti Peri) ir aktorius Johnny Deppas (Džonis Depas).

Organizatoriai nurodė, kad socialinių tinklų vartotojai ir internautai atidavė 175 mln. balsų už populiariausias televizijos, kino ir muzikos žvaigždes. Žmonių simpatijų apdovanojimai skiriami tik pagal viešo balsavimo rezultatus.

Žmonių simpatijų apdovanojimų ceremonija kasmet pirmoji pradeda Holivudo trofėjų teikimų sezoną, tačiau šiemet prizus pelniusiųjų sąrašas vargu ar padės prognozuoti, kas laimės kitus prestižinius prizus, tokius kaip “Oskarai” arba Kino aktorių gildijos apdovanojimai.

Trečiasis romantišką vampyrų pasaulį vaizduojančios “Saulėlydžio” sagos filmas “Užtemimas” (The Twilight Saga: Eclipse) buvo pripažintas geriausio filmo ir geriausios dramos kategorijose, o jo žvaigždė Kristen Stewart (Kristen Stiuart) nuskynė geriausios aktorės prizą, pranokusi didžiojo ekrano veteranes Angeliną Jolie (Andželiną Džoli) ir Julią Roberts (Džuliją Roberts).

“Negaliu patikėti. Jūs išties nepaprasti! Už jau trečiąjį filmą?” – džiūgavo “Saulėlydžio” aktorius Tayloras Lautneris (Teiloras Lotneris), priimdamas apdovanojimus.

“Užtemimas” ir jo žvaigždės vargu ar bus įvardyti tarp nominantų į “Oskarus”, kurie bus paskelbti sausio 25 dieną.

“Saulėlydžio” pirmoji dalis pernai taip pat pelnė Žmonių simpatijų apdovanojimą kaip geriausias filmas. Ši filmų serija pastaruosius dvejus metus dominavo ceremonijose, kuriose apdovanojimai skiriami atsižvelgiant į visuomenės balsus.

Filmo “Alisa stebuklų šalyje” (Alice in Wonderland) žvaigždė J.Deppas antruosius metus iš eilės pelnė Žmonių simpatijų apdovanojimą geriausiam aktoriui.

Komiškų televizijos serialų laurai atiteko muzikinei komedijai “Choras” (Glee) ir Jane Lynch (Džein Linč), kuri joje vaidina intrigas rezgančią striksių komandos trenerę.

Draminių serialų kategorijoje apdovanota ligoninės drama “Daktaras Hauzas” (House) ir jo aktorė Lisa Edelstein (Lisa Edelstin).

Iš naujo perkurtas detektyvinis serialas “Hawaii Five-O” ir socialinio tinklo “Twitter” įkvėpta telekomedija “$#*! (Bleep) My Dad Says” išrinkti geriausiais naujais televizijos šou.

K.Perry, kurios sukurti popmuzikos hitai “California Gurls” ir “Teenage Dream” pernai užėmė aukštas vietas geriausių kūrinių sąrašuose, buvo pripažinta geriausia artiste ir didžiausia interneto garsenybe, pranokusi ekscentriškąją dainininkę Lady Gagą (Leidi Gagą).

“Man šie metai buvo neįtikėtini”, – K.Pery sakė žiūrovams.

Kantri muzikos atlikėja Taylor Swift (Teilor Svift), kurios albumas “Speak Now” pernai sulaukė didelės komercinės sėkmės, buvo pripažinta geriausia šio žanro artiste.

T.Swift apdovanojimą priėmė iš britų popmuzikos superžvaigždės sero Eltono Johno (Eltono Džono). Pastarasis su savo partneriu Davidu Furnishu (Deividu Fernišu) neseniai susilaukė sūnaus, kurį pagimdė surogatinė motina.

“Eltonai! Sveikinus jus! Dabar esate tėtis”, – sušuko dainininkė, prieš padėkodama savo gerbėjams.

37-oje Žmonių simpatijų apdovanojimų ceremonijoje iš viso buvo išdalyti daugiau nei 44 apdovanojimai, tarp jų geriausiam televizijos pokalbių laidos vedėjui – komikui Conanui O’Brienui (Konanui O’Brajenui)”.

Pastarasis praeitų metų pradžioje buvo priverstas palikti laidą “The Tonight Show”, o šiemet pradėjo vesti savo laidą kabelinėje televizijoje TBS.

“Noriu padėkoti visiems, kurie galėjusius tapti siaubingiausiais metus pavertė geriausiai mano gyvenime”, – pareiškė C.O’Brienas.

Emilio Vėlyvio režisuota kriminalinė komedija “Zero 2″ tapo pelningiausiu lietuvišku filmu.

Remiantis BNS pateiktais Kino industrijos asociacijos duomenimis, šių metų sausio pabaigoje pradėtas rodyti “Zero 2″ surinko 934,6 tūkst. litų. Jį aplankė per 71 tūkst. žiūrovų.

“Zero 2″ – pelningiausias nuo 1993 metų šalies kino teatruose rodytas lietuviškas filmas.

Nuo 1993-ųjų metų sudaromame sąraše šią juostą lenkia 27 užsienietiški filmai.

Remiantis šių metų sausio-lapkričio mėnesių duomenimis, “Zero 2″ pagal pelningumą buvo penktas tarp šiemet kino teatruose rodytų visų filmų.

Antruoju pagal pelningumą sausio-lapkričio mėnesiais lietuvišku filmu tapo Tomo Donelos drama “Atsisveikinimas. Laimingo žmogaus istorija”. Nuo balandžio pabaigos rodytą filmą pažiūrėjo 2847 žiūrovai. Filmas surinko 36,8 tūkst. litų.

Trečiąja pelningiausiąja tapo nuo rugsėjo vidurio rodyta Sauliaus Drungos drama “Anarchija Žirmūnuose”. Jį pažiūrėjo 2706 žiūrovai, o filmas surinko 23,1 tūkst. litų.

Ketvirtasis pagal populiarumą – Kristijono Vildžiūno filmas “Kai apkabinsiu tave”. Vis dėlto ši drama buvo pradėta rodyti tik lapkričio 26-ąją ir ją vis dar galima pažiūrėti šalies kino teatruose. Filmo prodiuserė Uljana Kim BNS sakė, kad iki gruodžio 16-osios “Kai apkabinsiu tave” surinko 57,8 tūkst. litų, o jį aplankė 5330 žiūrovų.

Antruoju nuo 1993 metų pelningiausiu lietuvišku filmu yra 2007-ųjų kovą pradėtas rodyti Algimanto Puipos “Nuodėmės užkalbėjimas”, surinkęs kino teatruose per 697 tūkst. litų.

Trečias pagal pelningumą kino ekranuose rodytas lietuviškas filmas – to paties A.Puipos “Dievų miškas”. Jis pradėtas rodyti 2005-ųjų rugsėjo pabaigoje ir surinko per 643,5 tūkst. litų. Trečiasis – 2008-ųjų sausio viduryje startavę Mario Martinsono “Nereikalingi žmonės”. Jis uždirbo kino ekranuose per 596 tūkst. litų.

Pelningiausiu 2010-ųjų sausio-lapkričio mėnesių filmu yra JAV režisieriaus Jameso Camerono mokslinės fantastikos juosta “Įsikūnijimas”. Praėjusių metų gruodžio antrojoje pusėje pradėtas rodyti filmas surinko 3,7 mln. litų. Jį pažiūrėjo 226 tūkst. žiūrovų.

Šis filmas ir pelningiausias Lietuvoje rodytas filmas nuo 1993-iųjų.