Šiais metais A.Rakauskas ir jo šeima pakilo į ketvirtąją turtingiausiųjų sąrašo poziciją. Pažvelkime, kas iš tikrųjų yra šis filosofuojantis verslininkas, kaip jam pavyko uždirbti šiuos turtus ir kaip jie yra naudojami.
66-erių Augustinas Rakauskas šių metų turtingiausių lietuvių trisdešimtuke nebe penktoje, kaip pernai, o ketvirtoje vietoje. Šiuo metu Rakauskų šeimos turtas siekia apie 770 mln. Lt.
Tiesą sakant, kauniečio talentas verslui yra akivaizdus – šis verslininkas, kartu su partneriais įkūrė ir išvystė Baltijos šalyse didžiausią prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklą „Senukai“, kuriam jau beveik dešimt metų sėkmingai vadovauja jo sūnus Artūras.
Pats Augustinas Rakauskas dabar yra investicijų grupės RAZ vadovas ir kontroliuojantis akcininkas – ši grupė investuoja į nekilnojamą turtą, atsinaujinančią energetiką, finansinio tarpininkavimo verslą, žiniasklaidą, viešbučių verslą Baltijos šalyse ir Baltarusijoje. Šiai kompanijai priklauso trys prekybos centrai Lietuvoje: „Banginis“ ir „Mega“ Kaune, „Banginis“ Vilniuje bei vienas centras Latvijoje – Rygoje esantis „Domina“.
Verslininkas taip pat investuoja į viešbučių ir turizmo verslą, tarkime praėjusių metų gruodį Turkijoje, netoli Alanijos atidarytas prabangus viešbutis „Villa Augusto“, o šiais metais Prienų rajone, Vaizgakiemio kaime duris atvėrė 160 hektarų ploto Visuomenės harmonizavimo parkas. A.Rakauskas taip pat yra ir UAB „Žinių radijas“ valdybos pirmininku.
Šių metų pradžioje A.Rakauskas išrinktas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos pirmininku, šiose pareigose jis pakeitė įmonės „Actas“ valdybos pirmininką Aloyzą Ulbį. Be to, pono Augustino iniciatyva, jam priklausančiame Visuomenės harmonizavimo parke šių metų kovą buvo suorganizuotas Baltijos šalių premjerų susitikimas dėl Visagino atominės elektrinės.
Visi šie faktai byloja, kad A.Rakauskas pasižymi neįprastu aktyvumu, jis niekada nenustygsta vietoje, jo galva nuolat pilna skirtingų minčių, jis amžinai ieško vis naujų idėjų verslams, o kartu ir visuomeniniams projektams. Todėl įdomu, kas varo šį žmogų į priekį, kaip gimė „Senukai“, šiandien virtę didžiuliu verslo dariniu bei kokie jo planai ateičiai?
Deja, verslininko praeitį dengia paslapties šydas, o dalis jo visuomeninės veiklos daug kam kelia šypseną. Apie kontroversišką A.Rakausko asmenybę byloja ir faktas, kad nemažai jį pažįstančių žmonių atsisakė kalbėti su „Veidu“, o kiti pašnekovai prašė jokias būdais neminėti pavardžių. Tuo tarpu pats A.Rakauskas nebuvo linkęs bendrauti su žiniasklaida – su „Veidu“ kalbėti jis atsisakė.
Verslo pradžia su druskos krislu
Viešuose šaltiniuose informacijos apie A.Rakausko vaikystę ir jaunystę yra labai mažai – nedidelės nuotrupos, iš kurių sudėtinga susidaryti vaizdą, koks šis verslininkas buvo jaunas. „Mano mama šešerius metus gyveno be dokumentų, slapstėsi, keitė gyvenamąsias vietas, viena augino keturis vaikus, nes didžioji dalis giminės buvo išvežta į Sibirą, o tėvas – nušautas ir į aikštę išvilktas“, – tik tiek pats yra pasakojęs A.Rakauskas.
Visgi kai kurie pavardžių nenorėję skelbti „Veido“ pašnekovai primena, kodėl A.Rakauskas vengia pasakoti apie savo jaunystę, – esą jis turėjęs problemų su tuometine teisėsauga. Pasak kai kurių šaltinių, A.Rakauskui vidurinę mokyklą teko baigti Pravieniškių kolonijoje, be to, jam nepavyko užbaigti dvylikos klasių.
Nepaisant to, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, trys partneriai – Mečislovas Rondomanskas, Vytautas Švirinas ir A.Rakauskas kartu pradėjo savo verslą. Pasak panašiu metu verslininkauti pradėjusių amžininkų, apie 1992-uosius, pačiame blokados įkarštyje, kai dauguma kasdienio vartojimo prekių buvo perkama už talonus, trijulė ėmėsi prekybos druska, kurią pirko Ukrainoje ir gabeno į Lietuvą. Tiesa, dauguma to laikmečio „kapitalistų“ į tokį verslą žiūrėjo iš aukšto – juk „rimti“ verslininkai tuo metu į Lietuvą vežė spiritą bei cigaretes.
Aptariamieji verslininkai, skirtingai nei kiti, pirmųjų uždirbtų pinigų neišsidalino, bet iš karto investavo į tolesnį verslą. Tuo metu rytinėse Lietuvos kaimynėse siautė infliacija, tačiau Rusijos ir Ukrainos sunkioji pramonė vis dar veikė pilnu pajėgumu – taip iš druskos uždirbti pinigai buvo investuojami į statybinių medžiagų, chemijos ir metalų importą.
Kai šios prekės pradėjo kauptis sandėliuose, 1993-iaisiais Jonavos gatvėje Kaune atsidarė pirmoji „Senukų“ parduotuvė. Po metų įmonė ėmėsi didmeninės prekybos, pradėjo vystyti transporto veiklą, 1997-aisiais pradėtas kurti mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, o dar po ketverių metų atidarytas pirmasis „Senukų“ prekybos centras Kaune – beje, anksčiau nei pirmasis „Maxima“ prekybos centras.
Svarbu paminėti, kad dauguma „Veido“ kalbintų pašnekovų akcentavo tai, kad šie verslininkai nuo pat pradžių stengėsi kurti kuo skaidresnę įmonę – mokėti visus mokesčius, tvarkingai vesti buhalteriją – toks požiūris nebuvo dažnas tarp tuometinių verslininkų.
Deja, 2001 m. du iš trijų įmonių asociacijos „Senukai“ akcininkai – V.Švirinas ir M.Rondomanskas – pardavė visas jiems priklausiusias bendrovės akcijas. Jos buvo parduotos stambiausiam akcininkui A.Rakauskui, iki tol valdžiusiam 43 proc. „Senukų“ įstatinio kapitalo. Kokiu būdu A.Rakauskui pavyko įkalbinti partnerius parduoti akcijas – neaišku, tačiau daug byloja faktas, kad buvę akcininkai V.Švirinas ir prof. M.Rondomanskas griežtai atsisako kalbėti apie šiuos įvykius. Šešėlį sandoriui meta ir aplinkybė, kad 2005-aisiais dalį pinigų už akcijas buvę partneriai iš A.Rakausko išsiieškojo teismo keliu.
Kita vertus, verslo pradžia bei pasirinkti partneriai rodo, kad A.Rakauskas turi neeilinių derybinių sugebėjimų ir savitą požiūrį į verslą. Juk jei teisingi faktai apie jo išsilavinimą ir teistumą, šis žmogus turėjo mokėti sudaryti tikrai gerą įspūdį, kad universitetinį išsilavinimą turintys žmonės be baimių imtųsi bendro verslo su juo. Ypač žinant, kad tais laikais Lietuvoje didžiulę įtaka turėjo organizuotos nusikaltėlių gaujos, o sąžiningi verslininkai nuolatos rizikavo susidėti su apsukriais apgavikais.
Verslininkų dinastijos pradininkas
„Augustinas labai ryški asmenybė, pasižyminti orginaliu mąstymu, savitu pasaulio suvokimu, vertybių sistema, begaliniu darbštumu, aistra idėjoms, nuolatiniu siekiu jungti žmones“, – taip verslininką apibūdina Alvydas Žabolis, kompanijos „Zabolis Partners“ direktorius. Ko gero, sunku būtų tikėtis kitokio apibūdinimo iš jau keturiolika metų kartu su A.Rakausku dirbančio verslo partnerio.
Gerų žodžių ponui Augustinui negaili ir kiti verslininkai – beveik vienbalsiai iškeldami A.Rakausko sugebėjimus vystyti esamus ir kurti naujus verslus. Vienas stambiausių Kauno verslininkų Tautvydas Barštys vertina A.Rakausko principingumą ir savo krypties laikymąsi. Kad šis verslininkas turi tvirtą charakterį ir žino, kaip daromas verslas, įrodo ir tai, kad Rakauskų šeima išlaikė verslo kontrolę net ir po to, kai 2003-iaisiais „Senukų prekybos centras“ ir Suomijos korporacijos KESKO padalinys „Rautakesko OY“ sudarė strateginės partnerystės sutartį, pagal kurią pastaroji įsigijo balso teisę suteikiantį akcijų paketą.
Pramoninkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys išskiria A.Rakausko visuomeniškumą ir nenorą apsiriboti siauru savo verslo interesu. Kaip pavyzdį, G.Rainys pateikia A.Rakausko iniciatyvą sudaryti šešias verslą atstovaujančias organizacijas su pagrindinėmis politinėmis partijomis suvienijantį nacionalinį susitarimą.
Svarbu ir tai kad A.Rakauskas siekia, kad jo verslas taptų šeimos verslu. „Augustinas ilgą laiką įvedinėjo sūnų į verslą ir jam tas labai gerai pavyko“, – pažymi kaunietis verslininkas K.Pūkas, kelių radijo ir televizijos kanalų savininkas. Jam antrina ir A.Žabolis teigdamas, kad „Augustinas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos verslininkų, sėkmingai perdavusių sukurtą verslą savo vaikams.“ Kita vertus, Artūro Rakausko vadovavimo sugebėjimais abejoja „Veido“ kalbinti buvę „Senukų“ darbuotojai, teigę, kad sūnaus vadovavimo metodai dažnai virsta tiesioginiu pavaldinių išnaudojimu bei žeminimu.
„Tiesą sakant, A.Rakausko reiklumas sau ir kitiems yra tapęs legenda ir nepalieka jokio kompromiso vidutinėms pastangoms ar idėjoms“, – priduria A.Žabolis. Kita vertus, perdėtas reiklumas peržengęs tam tikras ribas, virsta darbuotojų išnaudojimu. Vienas pavardės nenorėjęs atskleisti „Senukų“ įmonių grupės darbuotojas vidinę organizacijos kultūrą bei požiūrį į darbuotojus palygino su aviliu, kuriame žuvus vienai bitei spiečius didelio nuostolio nepajunta, todėl jos ir nevertina.
Pragmatiškasis Kauno geradaris
Negalima nuneigti teigiamo, nors ir apgalvoto, A.Rakausko įnašo Kauno miestui. Vystydamas daugumą savo didžiųjų projektų, verslininkas visada prisidėdavo prie šalia esančios infrastruktūros – nauda ir verslui, ir miestui. Tarkime, šalia „Megos“ prekybos centro, virš magistralės Kaunas – Vilnius buvo pastatytas naujas keturių eismo juostų viadukas, sujungęs Vytėnų gyvenvietę su Šilainių gyvenamuoju rajonu – visi darbai kainavo apie 14 mln. litų. Tuo tarpu statant „Banginio“ prekybos centrą Kaune, už 2,5 mln. litų modernizuotos šalia esančios sankryžos.
„Su A.Rakausku bendrauti išties nepaprasta, bet ir įdomu tuo pačiu. Manau, kad jo pozicija darybose dėl Kauno arenos statybų padėjo gerokai sumažinti jos kainą“, – pažymi Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras. Pasak pašnekovo, 2007-ųjų pavasarį areną statyti parinkta prancūzų bendrovė „Bouygues Batiment International“ pateikė projektą, kurio kaina sudarė beveik pusę milijardo litų. Tuo metu A.Rakauskas pateikė savo pasiūlymą – statyti areną prie „Megos“ prekybos centro, kurį kainuotų apie 200 mln. litų, be to, pusę sumos jis planavo padengti savo lėšomis. Tai tapo akstinu pradėti derybas dėl arenos statybų galutinės kainos, kuri galiausiai nukrito iki 170 mln. lt.
A.Rakauskas ir toliau nenustygsta vietoje. Vasarį „Senukų“ įmonių asociacija pateikė planus Kauno rajone statyti 80 hektarų ploto gyvenvietę, kurioje kurtųsi šios įmonių asociacijos darbuotojai su šeimomis. Tuo tarpu gegužę pradėti pilti pamatai pirmajai biokuro katilinei Kaune.
Ezoteriškas visuomenės harmonizuotojas
Daugelis su A.Rakausku susidūrusių žmonių pažymi jo filosofinį, dažnai net ezoterišką požiūrį į verslą ir gyvenimą. Tas pastebima net ir „Senukų“ logotipe, kuriame pamatysime po tris S ir X raides bei tris aštuonetus – pasak pačio A.Rakausko, čia užfiksuoti „aštuoni vertybiniai faktoriai, sujungiantys dangiškus ir žemiškus dalykus į amžinojo judėjimo ratą.“
Norėdamas aiškiau išdėstyti savo pažiūras, 2002-aisiais A.Rakauskas išleido savo paties parašytą knygutę „Verslumo dvasia“, kurioje metaforomis kalbama apie ne tik apie verslą, bet ir dėsningumus, kuriuos verslininkas pastebėjo per savo gyvenimą. Visos mintys knygoje pateiktos su iš įvairių religijų pasiskolintais elementais – todėl skaitant ją susidaro dvilypis įspūdis. Tiesa, kai kurie „Veido“ kalbinti verslininkai pastebėjo, kad daugumą knygoje išdėstytų minčių galima rasti tiek filosofijos vadovėliuose, tiek verslumo skatinimo knygose.
Šis A.Rakausko kiek perdėtas mesianizmas pereina ir į jo verslą – pasak „Veido“ pašnekovų, aukštesni „Senukų“ prekybos tinklo Kaune vadovai vieną kartą per savaitę renkasi į filosofijos paskaitas, kurias veda pats A.Rakauskas. Ko gero, panašus motyvas pastūmėjo verslininką įsigyti ir „Žinių radiją“, kuriame rengiama laida „Verslumo dvasia“ – joje radijo stoties savininkas milijonierius kiekvieną penktadienį skleidžia savo „evangeliją“. Šis A.Rakausko noras skleisti savo mintis tapo priežastimi, kodėl radijo direktoriaus pareigas prieš kelis metus paliko Vaidotas Žukas.
Visgi ir šioje sferoje A.Rakauskas išlieka tikru verslininku – dauguma kalbintų su juo susidūrusių verslu užsiimančių žmonių pasakojo, kad ponui Augustinui paaiškinus, kad ezoterinė filosofija nedomina – jis savo minčių nebeperša ir kalba racionalia verslo kalba. O kaip rodo jo turtas bei pasiekimai, šią kalbą jis išmano beveik tobulai.
Įkirta
A.Rakauskas turi žmoną Dalę (ji – „Senukų“ labdaros ir paramos fondo prezidentė) bei du vaikus – Artūrą (g. 1972 m., UAB „Senukų prekybos centras“ direktorius) bei Agnietę (g.1989).
A.Rakausko MINTYS
Apie gyvenimo tikslą
„Gyvenimo tikslas – ne turtus turėti. Tikslas – išmokti juos materializuoti, remiantis išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės vienybės harmonija.“ („Verslumo dvasia“)
Apie verslą
„Kiekvienas žmogus, kol jis dar vaikšto žemėje, yra verslininkas, nes čia, žemėje, vyksta jo tobulėjimo verslas.“ („Verslumo dvasia“)
Apie polinkį į filosofiją
„Mano mintys kilo iš kančios ir nevilties, kai pastebėjau, kaip daugelis painioja vertybes, neįžvelgia ir net nesistengia įžvelgti gilesnės egzistencijos prasmės.“ (Balsas.lt)
Apie akcijų pardavimą suomių koncernui „Kesko“
„Sudaryta strateginė partnerystė yra akivaizdus „Senukų“ ir Rakauskų šeimos sėkmingo darbo rezultatų pripažinimas, liudijantis „Senukų“ grupės strategijos ir vadovavimo nuostatų sėkmę.“ (Delfi.lt)
Apie verslo ir politikų etiką
„Lietuvos verslo etika yra Lietuvos politikų etikos padarinys. Tas padarinys nesiskiria nuo politikų mentaliteto. Tai vienas mūsų valstybės organizmas su dviem rankomis, turinčiomis po penkis pirštus, kurie linksta tik į save.“ (Balsas.lt)
Apie „Žinių radijo“ įsigijimą
„Įsigijau „Žinių radiją“, nes tikiuosi nors vieną tvirtesnį ramstį sukurti, nes nusibodo laukti ir nuolat bijoti, kad sugrius šie mėšlo ir molio pamatai, sugriaudami ne tik mano kuriamo verslo pastatus, bet ir visus valstybės pamatus.“ (Balsas.lt)
Apie religijas
„Reikia suprasti, kad visos religijos tarnauja ne mistiniam Dievui su barzda, žiūrinčiam iš debesų, o pačiam Dievo Kūnui, kurį mes visi sudarome. Religijos tarnauja visiems žmonėms, kad jie tarpusavyje gerai sugyventų, būtų jautrūs vienas kitam, kad vienas kitą mylėtų, vienas kitam padėtų…“ (XXI amžius)
Iš kalėdinio sveikinimo
„Viešpatie, padėk mums, būnant vieningame vienyje, susijungti su dieviškos išminties, teisingumo, tikėjimo ir meilės dvasia.“ („Žinių radijas“)