Po kelių mėnesių paslaptingos tylos pagaliau į dienos šviesą ištrauktas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Kad ir ką kalbėtų finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiemet Finansų ministerija elgėsi išties negražiai ir ydingai, nes atsisakė nurodyti, kiek kuri ministerija ir institucija prašė skirti asignavimų pačiame pirmajame variante. Iš to Lietuvos gyventojai būtų galėję susidaryti puikų vaizdą, kas yra kas Lietuvoje ir koks kieno apetitas. Bet jiems tokia galimybė suteikta nebuvo. Pamėgintų kokios Didžiosios Britanijos ar Vokietijos biudžeto formuotojai paslapukauti – žiniasklaida ir piliečiai juos į miltus sumaltų.
Dar didesnės kritikos nusipelno ministrės aiškinimai, kad šis biudžetas suformuotas naujoviškai ir taip, kaip tai daro pažangios valstybės. Pats programavimas, skaičiukų stumdymas bei stulpelių dėliojimas gal ir pasikeitė, bet esmė juk liko ta pati. Kai valstybės skola didžiulė, kai pinigų visiems trūksta, tai prirašinėjimai ir nurašinėjimai, stumdymai ir kilnojimai nieko nepadės. Ir ministrė tai puikiai supranta. Reikia valstybės išlaidų audito. Bet jo kažkaip visi vengia, o, tarkime, ant Valstybės kontrolės išvadų ir pasiūlymų valdžiai apskritai nusičiaudėt.
Pirmais metais po rinkimų dabartiniai valdantieji dar kažką svaičiojo apie saulėlydžius ir saulėtekius, apie valstybės institucijų darbo efektyvinimą, apie pinigų mokėjimą už rezultatus, o ne už procesą, apie kai kurių nereikalingų institucijų likvidavimą, bet dabar net ir šnekėti liovėsi. O saulėlydžiai ir saulėtekiai seniausiai nusileidę ir net prasmegę tamsos karalystėje.
Žinoma, politikai visada turi paaiškinimą: ai, ten mažos sumos – ką ten trys ar penki milijonai, kai stinga dviejų milijardų litų. Todėl nieko ir nekeičia. Bet turėdama efektyvią Saulėlydžio komisiją, įvedusi tvarką viešųjų įstaigų pinigų melžimo ūkyje, bent šiek tiek aptramdžiusi valstybinių pensijų chaosą, nustojusi tyčiotis iš Viešųjų pirkimų tarnybos ir net palaikydama ją, dabartinė valdžia nuo 2008 m. iki dabar tikrai galėjo padaryti proveržį ir sutaupyti šimtus milijonų litų.
Žinoma, čia nebe finansų ministrės I.Šimonytės, o premjero Andriaus Kubiliaus bei visos šios Vyriausybės reikalas ir atsakomybės ribos. Ši Vyriausybė tikrai gera diržų veržimo ir pusėtina taupymo ekspertė, bet ja būti nėra labai sudėtinga. O visur kitur, kur reikia permainų, kur reikia išminties, įžvalgumo, ryžto, sunkaus darbo, bėgimo nuo rutinos, ten valdantieji atrodo liūdnai. Natūralu, kad ir kitų metų valstybės biudžeto projektas neįkvepia ir taip pat atrodo liūdnai.
Dabar įdomu bus išgirsti, ką konservatoriai ir liberalai žadės prieš rinkimus, kalbėdami apie modernią ir efektyvią valstybės tarnybą, apie reformas. Nors, kita vertus, koks skirtumas: kad ir ką jie kalbės, tai bus vėjai.

v

Lietuvos finansų ekspertai prognozuoja, kad naujoji krizės banga šįsyk suduos skaudų smūgį kitam verslo sektoriui nei prieš kelerius metus. Nukentėti pirmiausia turėtų smulkios ir vidutinės pramonės srities kompanijos, neefektyviai valdančios savo finansus.

„Bendrovių bankrotų skaičius gali pasiekti 2009 – ųjų metų lygų, kuomet iš konkurencinės kovos pasitraukė net 1848 verslo organizacijos“, – įsitikinęs išorinio finansų valdymo paslaugas teikiantis FINDEP.LT finansų patarėjas Žydrūnas Zdanavičius.

Jo įsitikinimu, antroji krizė nuo pirmosios gerokai skirsis. 2007 – ųjų pabaigoje prasidėjusi ekonominė suirutė verslininkus užklupo nepasirengusius. Daugiausiai per pastaruosius metus bankrutavo statybinių ir prekybos įmonių.

„Šįsyk finansinių sunkumų turės pramonininkai“, – neabejojo finansų patarėjas.

Vokietijoje atlikus 142 krizinėje situacijoje atsidūrusių įmonių analizė parodė, jog 68 proc. jų problemos ištiko dėl kapitalo trūkumo, 60 proc. dėl vadybininkų kompetencijos trūkumo. 42 proc. bendrovių ties bankroto riba atsidūrė dėl nepakankamo rinkos vertinimo ir neefektyvios finansų planavimo bei kontrolės sistemos.

2011 metais, UAB “MVP sprendimai” užsakymu, Lietuvoje atlikus 120 smulkių ir vidutinių įmonių apklausą paaiškėjo, jog šiuo metu finansus planuoja tik 14 procentų apklaustų įmonių.

„Didžiąją bankrutuojančių įmonių dalį sudaro bendrovės iš statybos ir prekybos sektoriaus, tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad su sunkiomis finansinėmis problemomis susiduria ir gamybinės įmonės“, – kalbėjo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugos“ bankroto administratorius Kęstutis Stankus.

Anot jo, praktika rodo, kad bankrotai dažniau vyksta tose įmonėse, kuriose labai silpna vidinės kontrolės sistema ir neatliekama finansinė analizė. Be abejo, K. Stankaus pastebėjimu, dažna problema ir vadovų kompetencijos stoka.

„Iš ne vieno įmonės direktoriaus teko girdėti, jog jų organizacijoje krizės nėra, nes sąskaitoje yra pinigų… Bet juk tai nieko neįrodo! Tik finansinė analizė gali atsakyti į klausimą – pelningai kompanija dirba ar balansuoja ant bankroto ribos“, – perspėjo Ž. Zdanavičius.

Finansų patarėjo teigimu, išanalizavę įmonės situaciją ekspertai gali numatyti jos veiklą artimiausius kelis metus ar mėnesius.

„Matydamas, kad nevykdomas planas, direktorius gali imtis skubių sprendimų. Finansinė analizė nustato ir investicijų tikslingumą, pelningiausias veiklos kryptis, nuostolių ir išlaidų mažinimo būdus“, – paaiškino Ž. Zdanavičius.

Įprastai planavimą įmonėje atlieka Finansų direktorius. Tik mažesnės bendrovės išlaikyti brangaus etato neišgali, todėl darbą patiki buhalteriams, kurių tiesioginio darbo specifika nesusijusi su finansų planavimu.

„Vis daugiau įmonių supranta, jog tiek buhalterius, tiek finansų direktorius galima pasamdyti ir, nepatiriant per didelių išlaidų, išspręsti ekonomines problemas arba užkirsti joms kelią“, – sakė finansų patarėjas.

BFL

Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai

Skolų krizės situacija Europoje ir toliau turėtų išlikti tarp svarbiausių šios savaitės naujienų. Savaitės pradžioje vyks Eurogrupės ir euro zonos finansų ministrų susitikimai, kurių metu turėtų būti patvirtintas Portugalijos finansų gelbėjimo planas ir svarstomos antro finansinio paketo Graikijai galimybės. Iš ekonominių rodiklių, svarbiausi bus euro zonos infliacijos ir Vokietijos ZEW verslo lūkesčių rodikliai. Prognozuojama, jog metinė infliacija balandį išliko tokia pati kaip ir kovą – 2,8 %, o Vokietijos verslo lūkesčių indeksas gali fiksuoti kritimą nuo 7,6 iki 4,5 punkto. JAV bus įdomu sužinoti Filadelfijos FED gamybos pasitikėjimo rodiklį, turint omenyje, kad šis indeksas smarkiai krito praėjusį mėnesį. Svarbūs bus pranešimai iš JAV NT sektoriaus, kur sužinosime jau pastatytų būstų pardavimų apimtis ir naujai pradėtų statyti būstų kiekį balandžio mėnesį. Analitikai tikisi kuklaus pašviesėjimo šioje rinkoje ir prognozuoja, jog naujų statybų skaičius lyginant su kovo mėn. padidėjo beveik 4 % iki 570 tūkst. Azijoje pagrindinis įvykis bus Japonijos I ketv. BVP paskelbimas. Šiam rodikliui įtakos jau turės kovo 11 d. šalį užklupusio žemės drebėjimo padariniai, ir pagal prognozes Japonijos ūkis galėjo susitraukti apie 1,3 %.

Praėjusios savaitės įvykiai

Praėjusią savaitę Suomija pritarė 78 mlrd. eurų paskolai, kuri bus skirta Portugalijai. Taip pat tęsėsi diskusijos dėl tolesnės finansinės pagalbos Graikijai. Su biudžeto deficitu nesusitvarkančiai šaliai artimiausiais metais gali prireikti 60 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Vokietijos ir Prancūzijos valstybėse ekonominė situacija nepalyginimai geresnė, kai per I š. m. ketvirtį šių šalių ūkiai išaugo atitinkamai 1,5 % ir 1,0 %. JAV investuotojus kiek nuvylė blankūs mažmeninės prekybos rezultatai. Atmetus automobilius ir kurą, prekybos apimtys per balandį tepaaugo 0,2 % (prognozuota 0,5 %). Jau antrą mėnesį iš eilės krito NFIB smulkaus verslo optimizmo rodiklis. Tuo tarpu stambiam verslui JAV sekasi kur kas geriau, ką parodė 3,2 % kovą išaugęs šalies eksportas. Kinijos centrinis bankas 0,5 % pakėlė rezervų normą bankams. Taip šalis stengiasi kovoti su infliacija, kuri per balandį sumažėjo tik 0,1 % iki 5,3 %.

Rytų Europos akcentai

Pirmadienį Rusija paskelbs pirmo š. m. ketvirčio BVP rodiklį. Analitikai tikisi, jog didžiosios kaimynės ūkis galėjo išaugti 3,9 %. Prie ekonomikos kilimo turėjo prisidėti ne tik aukštos naftos kainos, bet ir kaip prognozuojama 19 % išaugusios gyventojų kreditavimo apimtys. Baltijos šalys pranešė apie spartų BVP augimą. Labiausiai I ketvirtį kilo Estijos ūkis – 8,0 %. Lietuvoje augimas siekė 6,9 %, o Latvijoje – 3,4 %.

Finansinės prognozės

Akcijų rinka

Daugelio išsivysčiusių šalių įmonių P/E (pelno akcijai) rodikliai gerėja. Tačiau investuotojus jaudina neapibrėžtumas dėl FED ir ECB skatinimo politikos nutraukimo. Dėl to vis įdomesnė investuotojams tampa likvidžių obligacijų rinka. Danske banko analitikai pusės metų perspektyvoje pagrindinėse akcijų rinkose įžvelgia tik 0–5 % grąžą. Net ir pastaruoju metu atpigus žaliavoms, įmonių sąnaudos išlieka gana aukštos, o vartotojų perkamoji galia yra neigiamai paveikta aukštų energetikos išteklių kainų. Pasaulio ekonomikai kyla grėsmės dėl monetarinio ir fiskalinio skatinimo priemonių nutraukimo. Palankesnių ekonominių sąlygų realu sulaukti 2011 m. gale.

Fiksuotų pajamų rinka

S&P sumažino Graikijos kredito reitingą trimis laipteliais iki B. Vis daugiau analitikų mano, jog vyriausybės skolai gresia neišvengiamas restruktūrizavimas. Švelnus skolos pertvarkymo scenarijus galėtų apsiriboti skolų terminų prailginimu ir palūkanų sumažinimu bei papildomo finansinio paketo patvirtinimu. Prastos naujienos Europoje bei keli prastesni nei tikėtasis makroekonominiai rodikliai iš JAV padidino investicijų srautus į obligacijas. Tai sumažino ilgesnio termino palūkanas eurais ir JAV doleriais.

Valiutų rinka

Pastaruoju metu EUR/USD poroje pastebimi ryškūs svyravimai. ECB nepateisinus investuotojų lūkesčių dėl bazinės palūkanų normos kėlimo birželio mėn. ir dėl blogėjančios Graikijos finansinės padėties euras JAV dolerio atžvilgiu nuo gegužės 5 d. nukrito daugiau kaip 5,5 %. Po tokio smukimo euras atrodo nuvertintas ir trumpuoju laikotarpiu dėl palūkanų normų skirtumų kursas gali grįžti iki 1,46 lygio. Kita vertus, eurui gresia nuopuolis, jei probleminės euro zonos šalys atsidurs prie nemokumo ribos. Saugios valiutos statusą vis labiau įtvirtina Šveicarijos frankas. Šios šalies ekonomika yra viena iš sveikiausių Europoje. Tai bei žemas skolos lygis ir einamosios sąskaitos perviršis palaiko stiprias franko pozicijas.

Žaliavų rinka

Prajusią savaitę žaliavų sektoriuje vyko konsolidacija po masinio gegužės 4-6 d. išpardavimo. Tarptautinei energetikos agentūrai pranešus apie išaugusias naftos atsargas ir sumažinus paklausos prognozės 2011 m., WTI naftos barelio kaina ketvirtadienį krito iki 95 JAV dolerių, tačiau penktadienį vėl priartėjo prie 100 JAV dolerių ribos. Danske analitikai 2011 m. prognozuoja naftos barelio kainą 100 –130 JAV dolerių ribose.

Šią apžvalgą parengė Danske Bank A/S Lietuvos filialo Finansų rinkų departamentas

"Veido" archyvas

Šiemet, Lietuvoje renkant jau trečią Metų Finansų direktorių 2011, prie iniciatyvos aktyviai prisideda ir Baltosios bangos judėjimas. Baltoji banga vienam iš Metų Finansų direktorius 2011 nominantų įteiks specialų Baltosios bangos pažymėjimą bei gali suteikti nemokamą narystę iki metų pabaigos.

Ko siekia Baltoji banga, šiemet aktyviai prisidėdama prie Metų Finansų direktoriaus rinkimų?

“Finansų direktorius yra vienas pagrindinių asmenų įmonėje, priimančių svarbius sprendimus dėl verslo organizavimo, plėtros. Pinigų neužtenka tik turėti, reikia juos išlaikyti ir padauginti, o svarbiausia tai daryti atsakingai.” – sako už Baltosios bangos veiklos vystymą atsakinga Andželika Vysockaja. – “Labai svarbu, kad finansų vadovas, būdamas puikus profesionalas, būtų ir stipri asmenybė, diegianti vertybes savo įmonėje ir jį supančioje aplinkoje. Baltoji banga, siekdama skleisti skaidraus ir atsakingo verslo praktiką Lietuvoje, prisideda prie Metų finansų direktoriaus rinkimų, padėdama įvertinti skaidraus ir etiško verslo praktiką puoselėjančius finansų vadovus ir jų atstovaujamas įmones.”

Baltosios bangos tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė atskleidė, kaip bus parinkta įmonė ir jos finansų vadovas, kuriam bus įteiktas Baltosios bangos pažymėjimas ir narystė. „Renkant nugalėtojus bus kreipiamas dėmesys į tai, ar įmonės finansų ataskaitos audituojamos, ar įmonės finansų vadovas skatina skaidrumo praktiką, kaip įmonė integruoja socialinės atsakomybės aspektus priimant verslo sprendimus, susijusius su skaidriu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, atsakingu mokesčių mokėjimu ir skaidriai vykdoma darbo užmokesčio politika.” – sakė R. Skyrienė. Įmonę, kuriai bus įteiktas iniciatyvos „Baltoji banga“ įsteigtas pažymėjimas, išrinks komisija, kurios viena iš narių yra ir Rūta Skyrienė, projekto „Baltoji banga“ vadovė.

Baltoji banga jungia verslo įmones, kurios siekia skleisti skaidraus ir atsakingo, etiško verslo praktiką Lietuvoje. Pasaulinė praktika rodo, kad socialiai atsakingos bendrovės pasiekia daug aukštesnių rezultatų savo veikloje, jų konkurencinis pranašumas didėja, reputacija visuomenėje gerėja, minimizuojamos neigiamos verslo rizikos valdymo pasekmės, gerėja darbuotojų lojalumas, kuriamas ilgalaikis pasitikėjimas tarp verslo partnerių, bendruomenės atstovų ir kitų įmonę supančių interesų grupių.

Finansų vadovas įmonėje yra vienas iš kritinių įmonės valdymo ir sprendimo priėmimo asmenų, kuris skatindamas skaidraus ir atsakingo verslo praktiką savo bendrovėje prisideda prie ilgalaikės įmonės sėkmės ir jos konkurencingumo rinkoje.

Baltosios bangos judėjimas skatina įmones aktyviai teikti paraiškas ir siūlyti savo finansų vadovus Metų Finansų direktorius 2011. Rinkimus organizuoja specializuota interneto svetainė finansų vadovams fin-dir.lt bei Vilniaus konferencijų centras. Paraiškos priimamos iki š.m. balandžio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie Baltosios bangos projektą: www.baltojibanga.lt

Daugiau informacijos apei Metų finansų direktoriaus rinkimus: www.fin-dir.lt

vertyb

Išankstiniais duomenimis, pernai valdžios sektoriaus deficitas sudarė 6705,3 mln. litų, arba 7,1 proc., palyginti su BVP. Mažesnį nei buvo prognozuota (8,1 proc. BVP) valdžios sektoriaus deficitą lėmė sumažėję savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai ir mažesnės nei planuotos valdžios sektoriaus išlaidos. Taip pat patikslintas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas. Jis sudarė 8727 mln. litų, arba 9,5 proc. (anksčiau skelbtas 2009 m. deficitas sudarė 8401,9 mln. litų, arba 9,2 proc.).
Pernai valdžios sektoriaus pajamos siekė 32318,8 mln. litų, išlaidos – 39024,1 mln. litų . Mokestinės pajamos sudarė 15673,2 mln. litų (48,5 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 2 proc., arba 319,3 mln. litų. Socialinės įmokos sudarė 10207,1 mln. litų (31,6 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 7,9 proc., arba 873,8 mln. litų.

Valdžios sektoriaus išlaidos, kurių didžioji dalis atitenka socialinei apsaugai (apie 38 proc. visų išlaidų), švietimui (16 proc.) ir sveikatos apsaugai (13 proc.), 2010 m. sumažėjo 3,1 proc. Išlaidos socialinėms pašalpoms ir pervedimams 2010 m. sumažėjo 10,4 proc.

Centrinės valdžios deficitas sudarė 4307,4 mln. litų (4,6 proc., palyginti su BVP). Vietinės valdžios pajamos viršijo išlaidas 77,9 mln. litų (0,1 proc., palyginti su BVP). Socialinės apsaugos fondų deficitas 2010 metais, sumažinus pensijų ir motinystės išmokas, sumažėjo 534,4 mln. litų ir sudarė 2475,8 mln. litų (2,6 proc., palyginti su BVP).

2010 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte sudarė 36113,8 mln. litų, arba 38,2 proc. BVP. Per pastaruosius dvejus metus valdžios sektoriaus skola didėjo: 2009 m. – 9608,3 mln. litų, 2010 m. – 9130,7 mln. litų per kiekvienus metus.

2010 m. pabaigoje konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 33655,1 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1350,3 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 1108,4 mln. litų. Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 29619,8 mln. litų (82 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje siekė 6477,5 mln. litų. Pagal skolos trukmę didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį 2010 m. sudarė ilgalaikė skola (93,7 proc.). Trumpalaikė skola sudarė 6,3 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola per 2010 m. padidėjo 8040,9 mln. litų ir metų pabaigoje siekė 33824,6 mln. litų, o trumpalaikė skola padidėjo 1089,8 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 2289,2 mln. litų.

Didžioji skolintų lėšų dalis buvo panaudota valstybės skolai ir valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti ir valstybės investicijoms finansuoti.

Infliacijos šuokus

Dreams foto

Finansų rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai tikėtina rizika laiko augančią infliaciją, nors ji šalies finansų stabilumui didesnės įtakos neturi, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai.

Pirmą kartą šalyje atlikta tokio tipo apklausa parodė, jog finansų sistemos stabilumas pastaruoju metu išaugo – nebesitikima valstybės skolos rizikos priedų augimo.

Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus ekonomisto Vaidoto Tamulėno, susirūpinimą finansų institucijoms kelia infliacijos didėjimas, politinės aplinkos nestabilumas, pradėtų reformų ir viešųjų finansų konsolidavimo tęstinumo užtikrinimas.

Būtent infliacijos augimo tempus dauguma apklausos dalyvių laiko didžiausia tikėtina rizika, nors jos galimas poveikis šalies finansų sistemai ir yra nežymus.

Apklausa taip pat parodė, jog Lietuvos finansų institucijos daug dėmesio skiria pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų raidos tendencijoms, su kuriomis itin glaudžiai susijusi ir Lietuvos ekonomikos atsigavimo sparta.

Tuo tarpu situacija darbo rinkoje vis dar tebėra sudėtinga, tačiau pastebima, jog kai kurios rizikos mažėja – mažesnį pavojų kelia verslo ir namų ūkių kredito rizika, nesitikima, kad ir toliau mažės nekilnojamojo turto kainos.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje kovą sumažėjo 77,4 mln. litų iki 8,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietuvos banke per kovą padaugėjo 1,9 mlrd. litų iki 6,3 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios indėlių – 1,5 mlrd. litų iki 3,5 mlrd. litų.

Kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke per mėnesį padaugėjo 381 mln. litų iki 2,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko išorės turtas kovą padidėjo 1,5 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 17,8 mlrd. litų, išorės įsipareigojimai sumažėjo 465,5 mln. litų iki 583,3 mln. litų.

Namų ūkių finansinis turtas 2010 metų pabaigoje siekė 76,2 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje.

Namų ūkių įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje siekė 37,6 mlrd. litų – 3 proc. mažiau nei 2009 metų pabaigoje, pranešė Lietuvos bankas.

Daugiausia namų ūkių finansinio turto 2010 metų pabaigoje sudarė akcijos (38 proc.) ir grynieji pinigai bei indėliai (41 proc.). Paskolos sudarė 76 proc., kitos mokėtinos sąskaitos – 24 proc. visų namų ūkių įsipareigojimų.

2010-ųjų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 24 tūkst. litų namų ūkių finansinio turto ir 12 tūkst. litų įsipareigojimų.

Portugalijos laikinoji vyriausybė trečiadienį pranešė priėmusi sprendimą prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

Iki šiol Lisabona, jau ne vieną mėnesį jautusi rinkų spaudimą kreiptis paramos, tvirtino, kad sugebės išsiversti be tarptautinės pagalbos, nors valstybės finansų būklė sparčiai prastėjo ir smarkiai išaugo skolinimosi kaina.

Politinio nestabilumo laikotarpį išgyvenanti Portugalija, turinti 10,5 mln. gyventojų, tapo trečiąja euro zonos nare po Graikijos ir Airijos, paprašiusia finansinės paramos.

Ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) savo pareiškime, kurį transliavo televizija, sakė, kad praėjusį mėnesį parlamento priimtas sprendimas atmesti papildomų taupymo priemonių planą pablogino finansinę situaciją, todėl prašymas suteikti pagalbą tapo “neišvengiamas”.

“Mėginau viską, tačiau reikia sąžiningai pasakyti, kad atėjo momentas, kai nepriėmę šio sprendimo neišvengtume grėsmių, kurių šaliai nereikėtų”, – sakė premjeras.

J.Socratesas neįvardijo jokios sumos, tačiau vienas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad Portugalijai trejų metų laikotarpiu iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikiausiai reikės 60-80 mlrd. eurų paskolų. Bet kokia finansinė pagalba bus suteikta tik nustačius griežtas sąlygas.

TVF sakė negavęs Portugalijos prašymo suteikti finansinę pagalbą, tačiau yra pasirengęs padėti. ES iždininke vadinama Vokietija reikalauja, kad bet kokia finansinė pagalba būtų suteikiama tik dalyvaujant TVF.

Portugalijos padėtis pablogėjo, kai kovo 23 dieną atsistatydino socialistų mažumos vyriausybė, pralaimėjusi balsavimą parlamente dėl naujų taupymo priemonių. Šalies prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva) paleido parlamentą ir birželio 5 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

Obligacijų pelningumas išaugo, reitingų agentūros pablogino vyriausybių ir bankų skolinimosi reitingus, o vietos bankai šią savaitę įspėjo, jog jie daugiau negali pirkti vyriausybės vertybinių popierių.

“Šioje sudėtingoje situacijoje, kurios buvo galima išvengti, suprantu, jog būtina pasinaudoti finansavimo mechanizmais, kurie egzistuoja Europos kontekste”, – sakė finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas (Fernandu Teišeira duš Santušas).

ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas (Olis Renas) sveikino Portugalijos sprendimą ir sakė, jog jis atitinka visos euro zonos, vienijančios 17 valstybių, interesus.

“Portugalijos vyriausybė žengė atsakingą žingsnį dėl ekonominio stabilumo šalyje ir visoje Europoje”, – sakė eurokomisaras.

Estijos vartojamųjų paskolų banko “Bigbank” filialas Lietuvoje, iki šiol teikęs vartojamąsias paskolas fiziniams asmenimis, pradeda siūlyti paskolas ir šalies įmonėms.

“Bigbank” yra pasiruošęs žengti į verslo kreditų rinką Lietuvoje. Mūsų tikslas – kad visos, net ir mažiausios verslo įmonės būtų įvertintos individualiai, neapsunkinant paskolos gavimo proceso ir taip sutaupant jų laiką”, – pranešime teigė “Bigbank” filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

Pasak pranešimo, sprendimą teikti naują paslaugą paskatino nuolat pastebimas tokių paskolų poreikis rinkoje bei faktas, jog didiesiems šalies bankams smulkios bei vidutinės įmonės nėra prioritetinės.

Kol kas banko filialas teiks kredito linijos ir apyvartinių lėšų kredito paslaugas.

Metų palūkanų norma įmonėms sieks nuo 8 proc., be to, ateityje kartu su verslo kreditais įmonėms planuojama teikti ir banko garantijas.

Paraiškas kreditui gauti galės teikti ir mikro įmonės.

“Bigbank” filialas Lietuvoje pernai uždirbo 1,7 mln. litų neaudituoto pelno – 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais, kai jo pelnas siekė 4,4 mln. litų.

Filialo turtas per metus padidėjo 10,7 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 67,4 mln. litų.

“Bigbank” veiklą Lietuvoje pradėjo 2007-ųjų rugsėjį, 2008-aisiais banko filialas patyrė 563 tūkst. litų nuostolių.

Šiuo metu “Bigbank” turi 10 klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir Šiauliuose.

Per du šių metų mėnesius Vyriausybei nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja.

Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas eksportuojančioms įmonėms, bet šie netolygumai esą laikini, pranešė LTV Naujienų tarnyba.

“Dviejų mėnesių mokesčių planas buvo 2 milijardai 450 milijonų litų, surinkta maždaug 50 milijonų litų mažiau. Su planu palyginti, yra atsilikimas daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, daugiausia dėl to, kad dėl labai spartaus eksporto iš tikro padidėję PVM grąžinimai, lyginant su praėjusiais metais. Be jokios abejonės, per laikotarpį tai išsilygina, tuomet taip pat atsiranda papildomos pajamos, tačiau laike tarp mėnesių, gali būti šiokio tokio svyravimo”, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Kitų mokesčių surinkimas yra geresnis. Anot ministrės, nepaisant pasigirstančių, degalų prekybininkų teiginių, kad jų pardavimai mažėja, mokesčių inspekcijos duomenys rodo priešingai – kuro pardavimas auga. Tai lėmė, kad degalų ir kitų rūšių akcizų surinkta 7 proc. daugiau nei pernai.

Pasak finansų ministrės, bendras visų mokesčių surinkimas per porą mėnesių buvo 16 proc. didesnis nei pernai. Nepaisant to, yra tikimybė, kad biudžetą teks tikslinti.

Biudžeto įstatyme numatyta, kad jis turi būti peržiūrimas jau pirmąjį ketvirtį, jei, palyginti su pernai, pajamos augs mažiau nei 17 proc. Ministrė kol kas nedrįsta spėlioti, ar prireiks dar vieno karpymo.

“Kol kas tikrai negalėčiau pasakyti, kad reikės, todėl, kad manau, net jei tai yra 16, o ne 17 proc. dėl mėnesių specifikos, negalėčiau padaryti išvados, kad tikrai reikės. Kovo mėnesis bus labai svarbus, todėl, kad kovo mėnesį svarbus pelno mokesčio avansinis mokėjimas, taip pat bendra dinamika mokesčių per ilgesnį laikotarpį”, – aiškino ministrė.

Šiemet be Europos Sąjungos paramos į biudžetą planuota surinkti beveik 17 milijardų litų.

Viena moderniausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, kurios finansiniai rodikliai 2009-aisiais neatitiko kai kurių paskolų sutartyse numatytų reikalavimų, turės 16,9 mln. litų iš ilgalaikių įsipareigojimų perkelti į trumpalaikius.

Vertybinių popierių komisija įpareigojo AB Vilkyškių pieninę ištaisyti 2009 metų finansinių ataskaitų netikslumus. Teikdama savo finansines 2010 metų ataskaitas, 2009 metų eilutėje įmonė 16,9 mln. litų turi sumažinti savo ilgalaikius įsipareigojimus ir tokia pačia suma padidinti trumpalaikius, rašo “Verslo žinios”.

Vilkyškių pieninės finansiniai duomenys 2009-aisiais neatitiko kai kurių reikalavimų, kurie buvo numatyti paskolų sutartyse su SEB ir “Swedbank” bankais. Jei įmonė nevykdo minėtų sąlygų, bankas gali pareikalauti grąžinti paskolą pirma laiko.

Vilkyškių pieninė komisijai pateikė bankų raštus, kuriuose teigiama, kad bankai sankcijų taikyti neketina, tačiau šiuose raštuose bankai neatsižada teisių pritaikyti minėtas sankcijas kada nors vėliau. Todėl 16,9 mln. litų įmonė iš savo ilgalaikių įsipareigojimų turi perkelti į trumpalaikius.

Vilkyškių pieninės finansų direktorė Vilija Milaševičiūtė teigė, kad įmonė tiek 2009 metais, tiek ir dabar laiku ir tvarkingai atsiskaito su bankais.

Įmonė dar nepateikė savo 2010 metų finansinės ataskaitos, todėl V.Milaševičiūtė negali atskleisti, ar Vilkyškių pieninė tenkino sutartyse su bankais įrašytus kontrolinius rodiklius 2010-aisiais.

Įmonės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame prekybos sąraše.