Šilumos įmones siūloma įstatymu įpareigoti kasmet iki gegužės 1 dienos viešai skelbti finansines ataskaitas.

Energetikos ministerija parengė ir teikia derinti tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas.

Dabar Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos įmonės turi viešai skelbti informaciją apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas.

Premjeras Andrius Kubilius sausio pabaigoje teigė, kad šilumos tiekimo įmonės turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą.

Premjeras apkaltino bendrovę “Vilnius energija” neetišku politikavimu, nes ji kartu su sąskaitomis platino ir laiškus, esą dėl išaugusių šilumos kainų kalta valstybė.

2010 metais penktadalio naujų bankuose suteiktų būsto paskolų palūkanos buvo fiksuotosios, o likusios didžiausios dalies, − kintamosios. Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, jau antrus metus Lietuvoje mažos bankų teikiamų paskolų palūkanų normos šiuo metu yra palankios ir paskolas anksčiau paėmusiems gyventojams, ir planuojantiems jas imti artimiausiu metu. Vis dėlto, pasak ekspertės, atsakingai galvojant apie ateitį ir renkantis paskolos palūkanų rūšį, labai svarbu įvertinti savo finansines galimybes, jeigu palūkanos imtų didėti.

„Šiuo metu statistika patvirtina, kad žmonės linkę rinktis kintamąsias palūkanas dažniau negu fiksuotąsias, nes kintamosios palūkanos paprastai yra mažesnės negu palūkanos, nustatomos ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, penkeriems metams“, − sako J. Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertė išanalizavo, kaip pasiteisino sprendimas nustatyti palūkanas ilgesniam laikotarpiui prieš penkerius metus − 2006−aisiais. „Sprendimas nustatyti palūkanas penkeriems metams pasiteisino tiems gyventojams, kurie skolinosi litais. Per tą laiką vidutinė tarpbankinė palūkanų norma litais smarkiai svyravo ir vienu metu net viršijo 10 procentų ribą. Be to, kintamosios palūkanos 30 mėnesių iš eilės buvo didesnės negu sutarties laikotarpio pradžioje“, − įžvalgomis dalijasi J. Varanauskienė.

2006 metų sausį kintamosios palūkanos litais, peržiūrimos kas pusmetį, buvo 3,5 proc., fiksuotosios penkeriems metams − 4,3 procento. „Taigi pasirinkusieji fiksuotąsias palūkanas litais, išvengė beveik dvigubai padidėjusios paskolos įmokos tuo metu, kai palūkanos buvo išaugusios daugiausia, ir per penkerius metus už 100 tūkst. litų paskolą sumokėjo maždaug 8,4 tūkst. litų mažiau palūkanų negu pasirinkusieji kas 6 mėnesius peržiūrimų palūkanų rūšį“, − apibendrina banko ekspertė.

Tuo tarpu 2006-aisiais gyventojai, ėmę paskolas eurais ir pasirinkę fiksuotąsias palūkanas penkeriems metams (atitinkamai fiksuotosios palūkanos eurais tuo metu buvo 3,5 proc., o kintamosios – 4,3 proc.), per tuos metus už tokio pat dydžio paskolą sumokėjo 2,1 tūkst. litų daugiau palūkanų negu pasirinkusieji kintamąsias palūkanas, peržiūrimas kas 6 mėnesius. „Pastarieji apsisaugojo nuo 27 proc. padidėjusios paskolos įmokos 2008-ųjų pabaigoje“, − pastebi J. Varanauskienė.

Vis tik, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, istoriniai rezultatai nereiškia, kad per ateinančius penkerius metus pasikartos tokios pat palūkanų tendencijos. „Jei paskola yra ilgalaikė, tai yra imama 20 ar daugiau metų, prieš priimant sprendimą, kokią palūkanų rūšį pasirinkti, itin svarbu įvertinti ne tik dabartinę palūkanų normą ir tendencijas artimiausioje ateityje, bet ir gerai pasverti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, asmenines ir šeimos aplinkybes, ateities finansines perspektyvas“, − dėmesį atkreipia J. Varanauskienė.

SEB banko ekspertės teigimu, pagal įprastas asmeninių finansų valdymo taisykles ilgam laikotarpiui fiksuotosios palūkanos labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kam svarbus stabilumas ir kas nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį.

„Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos. Taip būna sutarties laikotarpio pradžioje, pasirinkus anuiteto mokėjimo būdą, kai mokamos vienodo dydžio įmokos visą laikotarpį iki palūkanų peržiūrėjimo datos. Kita vertus, reikia žinoti, kad, nustačius palūkanas ilgesniam laikotarpiui ir apsigalvojus keisti sutarties sąlygas jam dar nepasibaigus, teks patirti papildomų išlaidų“, − sako ekspertė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jeigu palūkanos nustatomos, pavyzdžiui, penkeriems metams, o paskola per tuos penkerius metus dar nebus grąžinta, naujam laikotarpiui palūkanos bus nustatomos pagal tuomet esančias sąlygas, t. y. palūkanų norma gali būti ir didesnė, ir mažesnė.

Šiuo metu būsto paskolų kintamosios palūkanų normos rinkoje yra maždaug nuo 3,5 proc. eurais ir nuo 3,9 proc. litais, fiksuotosios penkeriems metams − apie 5 proc. ir litais, ir eurais.

Nepaisant priemonių, kuriomis siekiama paremti bankininkystės sistemą, pasaulio finansų sektoriaus stabilumui “vis dar gresia pavojus”, antradienį sakė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų patarėjas.

“Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo krizės pradžios, pasaulio finansų sektoriaus stabilumas vis dar nėra garantuotas. Jam vis dar gresia pavojus”,- sakė Jose Vinalsas (Chose Vinalsas).

“Laikas yra labai svarbu. Bankams reikės finansavimo dabar ir per ateinančius dvejus metus. Daugelyje išsivysčiusių ūkių, mes turime kovoti su krizės rezultatais pašalinant problemas finansų rinkoje”, – pridūrė jis.

Dėl nuo kitų metų įsigaliosiančios tvarkos, kad visos biudžetinės organizacijos negalės gauti valstybinio finansavimo, kol nepanaudos sutaupytų lėšų, kai kurios kultūros įstaigos teigia galinčios turėti rimtų finansinių sunkumų, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Finansų ministerija visoms biudžetinėms organizacijoms perspėjimus, kad 2011-ieji – paskutiniai, kai jos savo sukauptus pinigus gali naudoti nevaržomos, išsiuntinėjo paskutinę praėjusių metų dieną.

Pirmasis pavojaus varpais ėmė skambinti Vilniaus universitetas. Prie jo prisijungė ir Jaunimo teatras, Nacionalinė filharmonija, Vilniaus mažasis teatras.

“Jie nori valgyti, bet kažkodėl nenori indų išsiplauti”, – pareiškė Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas, reaguodamas į švietimo ir kultūros įstaigų nerimą. Pasak parlamentaro, naujai pinigų apskaitos tvarkai pritarė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas, ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus įsitikinęs, kad naujoji sukauptų arba vadinamųjų specialiųjų lėšų nusavinimo tvarka sukels sumaištį daugelyje valstybinių įstaigų.

“Anksčiau būdavo taip – surinkę pinigus iš studentų už mokslą ar gavę lėšų iš užsienio įvairioms programoms, pervesdavome juos į šalies iždą. Pinigai būdavo įskaitomi kaip valstybės biudžeto pajamos ir vėl mums sugrąžinami. Tokiu būdu Europos Sąjungai jau ne vienus metus demonstruojamas didesnis šalies biudžetas. Pagal naująją tvarką, kol turėsime tų specialiųjų lėšų, tol negausime pinigų iš biudžeto. Taigi viskas bus apversta aukštyn kojomis”, – teigė prorektorius.

Įsigaliojus naujai lėšų panaudojimo tvarkai, universitetui gali tekti keisti visą kompiuterinę įrangą, o tam prireiks nemenkų išlaidų. Be to, prorektorius neatmetė, kad nebus ir iš ko dėstytojams mokėti algų.

Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė nuogąstavo, kad nauja lėšų apskaita smarkiai susiaurins ir nuskurdins repertuarą.

“Norėdami viena ar kita proga surengti koncertą, negalime nuolat siūlyti tiktai savo Kamerinio orkestro programos.

Norisi pasikviesti ir kitų atlikėjų. Bet jeigu iš mūsų bus atimtos sukauptos jų honorarams skirtos lėšos, būsime priversti pinigų prašyti iš Kultūros ministerijos. Tik kažin ar gausime”, – tvirtino Filharmonijos vadovė.

R.Prūsevičienei kelia nerimą ir tai, kad nuo 2012 metų Filharmonija, kaip nacionalinės reikšmės įstaiga, praras savo asignavimų valdytojo statusą.

Jaunimo teatro vyriausioji finansininkė Žibutė Bagdonavičienė teigė, kad jei teatras nebūtų taupęs, krizės nebūtų ištvėręs.

“Mums būtų tekę jau užsidaryti. O pagal tas Seimo priimtas įstatymo pataisas būsime skatinami išlaidauti, nes priešingu atveju sutaupytos lėšos iš mūsų bus tiesiog atimamos”, – teigė finansininkė.

Anot Z.Bagdonavičienės, neramu ir dėl to, kad, praradus sutaupytas lėšas, sustos teatro rekonstrukcija. Iki šiol Vyriausybė tam skirdavo tik nedidelę dalį reikiamų pinigų, ir teatras nemažai darbų galėjo finansuoti iš sukauptų rezervų.

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamos Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė vykstant tyrimui jų pačių prašymu bus perkeltos į kitas pareigas.

Tai po Seimo valdybos pasitarimo padėčiai Finansų departamente aptarti pirmadienį žurnalistams pranešė Seimo kancleris Jonas Milerius.

“Aš turiu vienos raštišką prašymą, labai kvalifikuotai surašytą. Rašo: “esu nekalta, bet dėl to, kas dabar spaudoj, norėdama apsaugot nuo tolesnio eskalavimo šitos žinios, prašau mane, kol baigsis tyrimas, perkelti į žemesnes pareigas, ir pageidautina, ne tame pat departamente”. Konkrečiai tai D.Špakauskienės prašymas, žodinis pareiškimas yra ir D.Petrauskienės”, – žurnalistams sakė Seimo kancleris.

“Kad nekiltų papildomų minčių, tikrai jos dirbs ne Finansų departamente”, – tvirtino kancleris.

Ikiteisminiam tyrimui dėl Seimo kanceliarijos buhalterijos tvarkymo vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė penktadienį BNS patvirtino, kad įtarimai D.Špakauskienei buvo pateikti 2010 metų rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį.

Jų byla buvo išskirta iš buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei O.Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Tinklalapio “Wikileaks”, tebeskelbiančio slaptus JAV dokumentus, įkūrėjas Julianas Assange`as (Džulianas Asandžas) teigia, kad patiria rimtų finansinių nuostolių dėl tarptautinės visuomenės jam daro spaudimo.

Jis pranešė tai interviu Šveicarijos laikraščiui “Tribune de Geneve”.

Atsakydamas į klausimą, ar gali toks spaudimas atsiliepti jo darbui, J.Assange`as paaiškino: “Mano atveju, šis spaudimas tik stiprina pasiryžimą tęsti mūsų veiklą. Tačiau finansiniu požiūriu viskas yra kitaip. Mes prarandame daugiau kaip 600 tūkst. Šveicarijos frankų (maždaug 482 tūkst. eurų) per savaitę nuo tada, kai pradėjome skelbti Amerikos diplomatų susirašinėjimą. Kad galėtume tęsti savo darbą, mums reikia kažkaip susigrąžinti šiuos pinigus”, – sakė “Wikileaks” steigėjas.

“Be to, norėčiau pažymėti, jog pranešimai, kad man sumokėjo 1,5 mln. svarų už mano autobiografiją, neatitinka tikrovės. Čia yra vienas skirtumas: aš galiu gauti 1,1 mln. svarų po kelerių metų, jeigu knyga bus gerai parduodama”, – pridūrė J.Assange`as.

Pasak “Wikileaks” steigėjo, jis drauge su bendražygiais mąsto, kurioje šalyje jiems ateityje bus paprasčiau dirbti.

“Mes mąstome apie tai, kurioje šalyje man ir mano bendražygiams saugiausia būti. Dar nieko nenuspręsta”, – sakė J.Assange`as ir pridūrė, kad dabar kaip variantus nagrinėja Šveicariją ir Australiją.

Jis pabrėžė, kad didelių pertrūkių tinklalapio darbe dabar nėra.

“Viename name su manimi gyvena keli darbuotojai, bet aš negaliu jums pranešti, kiek jų. Išskyrus kelis pertrūkius, susijusius su tuo, kad aš dabar negaliu laisvai važinėti, taip pat su tuo, kad mes turime tik ribotas ryšių priemones, tinklalapis dirba beveik taip pat, kaip ir anksčiau iki slaptų JAV valstybės dokumentų paskelbimo”, – paaiškino “Wikileaks” steigėjas.

“Tribune de Geneve” primena, kad vėliau šią savaitę Britanijos teismas turi nustatyti datą, kada bus nagrinėjimas klausimas dėl J.Asasange`o perdavimo į Švediją.

Stokholme jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais. Kol bus išnagrinėtas ekstradicijos klausimas, J.Asasange`as paleistas už užstatą. Jam neleidžiama išvykti iš Didžiosios Britanijos teritorijos.

Su nuosaikiu optimizmu į šalies vertybinių popierių rinkos ateitį žvelgiantis Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas Artūras Keleras teigia, jog 2010-ieji įmonėms buvo lengvesni, nes jos išmoko dirbti krizės sąlygomis, tapo atsakingesnės, investuotojai užsigrūdino.

“Verslo žinioms” jis teigė, jog bloga žinia ta, kad šalies finansų rinkoje praktiškai baigia išnykti nepriklausomos finansų maklerio įmonės,o Lietuvoje registruoti investiciniai fondai prarado savo rinkos dalį konkuruodami su užsienio fondais.

A.Keleras ragina priminti Vyriausybei jos pažadus padidinti įmokų dydį į pensijų fondus.

“Krizę pergyveno ir išliko geriausios įmonės, taigi galima prognozuoti, kad 2011 metais daugeliui bendrovių augimas įgaus pagreitį.

Vis dėlto nepamirškime, kad pašnibždomis vis dar pakalbama apie krizės “antrąją bangą”. Per pastaruosius metus šalies finansų rinkoje praktiškai baigia išnykti nepriklausomos finansų maklerio įmonės, kurios anksčiau bankams sudarydavo sveiką konkurenciją”, – sakė A.Keleras.

Anot jo, rinkoje trūksta naujų emitentų ir akcijų emisijų, toliau nepanaudojamos galimybės valstybei priklausančias akcijas privatizuoti per biržą, laisvoje prekyboje esančių akcijų dalis vis dar labai menka, nes didieji akcininkai nenori atsisakyti tiesioginės bendrovių kontrolės.

“Visos šios priežastys yra tarpusavyje susijusios, jos mažina rinkos likvidumą ir kapitalizaciją. Į Lietuvos kapitalo rinkos ateitį žiūriu su nuosaikiu optimizmu – įmonės prisitaikė, investuotojai užsigrūdino, taigi, ir ateities iššūkiai bus kur kas mažiau gąsdinantys”, – teigė depozitoriumo vadovas.

Jo vertinimu, “ALT investicijų” nesėkmė Serbijoje yra pavojaus signalas žmonėms, investavusiems Balkanuose. A.Kelero vertinimu, daug saugiau investuoti rinkose, kurios teisiškai ir geografiškai artimesnės Lietuvai ir į kurias Lietuvo verslas jau įkėlęs koją.

A.Keleras teigiamai vertina uždarųjų akcinių bendrovių akcijų savininkų viešumą.

“Daugiau skaidrumo – gerai visai sistemai. Nekotiruojamų bendrovių veiklos skaidrinimo efektas turėtų bent šiek tiek būti juntamas ir biržoje. Juk užsienio investuotojai stebi šalį, mato jos ūkį kaip kompleksą, o priimant sprendimą dėl investavimo gali būti svarbus kiekvienas aspektas”, – teigė jis.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vadovo teigimu, Vyriausybė privalės peržiūrėti savo sprendimą, sumažinusį pervedimus į privačius pensijų fondus.

“Šie būsimi pensininkai yra didžiausia Lietuvoje investuotojų grupė ir jie visi turi balsavimo teisę, todėl būtent į jų nuomonę turi būti atsižvelgiama. Be abejo, normalus kaupimas sunkiai įgyvendinamas, kai pervedama tokia minimali dalis. Todėl, atėjus laikui, reikėtų priminti Vyriausybei jos pažadus padidinti kaupimo lygi į pensijų fondus”, – sakė A.Keleras.

Latvija kitąmet neplanuoja skolintis pagal jai suteiktos tarptautinės finansinės paramos programą, pranešė Latvijos valstybės iždas.

Latvija iki šiol gavo 4,4 mlrd. eurų iš 7,5 mlrd. eurų tarptautinės finansinės paramos paketo, kuris buvo suteiktas 2008-ųjų pabaigoje, paskolas išmokant dalimis per trejus metus. Pagrindiniai kreditoriai – Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas.

Rugsėjį Latvija pasirašė sutartis su penkiomis šiaurės Europos valstybėmis dėl jų bendros 1,9 mlrd. eurų finansinės paramos pertvarkymo į paskolos liniją.

Latvijos valstybės ižde šiuo metu yra apytikriai 1,2 mlrd. latų, iš jų 456 mln. latų rezervuota finansų sektoriaus stabilizavimui.

Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius parlamentinį tyrimą dėl buvusios socialdemokratų valdžios veiksmų šalies finansų sektoriuje sako siūlantis dėl jų “populistinio neatsakingumo torpeduojant šalies finansų stabilumą”.

“Pasiūliau tai daryti, nes matau dabar opozicijoje esančių, taip pat ir tų pačių socialdemokratų, visišką populistinį neatsakingumą teikiant pasiūlymus, kuriais per šį krizės laikotarpį nuosekliai siekiama torpeduoti šalies finansų stabilumą”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Premjero žodžiais, jei kas parašytų pastarųjų dvejų metų Lietuvos kovos su viena didžiausių krizių istoriją, būtų aišku, kad Vyriausybei stengiantis padėti šaliai su mažiausiais nuostoliais pergyventi krizę, “socialdemokratai nuosekliai užsiiminėjo tuo, kad gynė tokias priemones, kuriomis iš esmės labai paprastai būtų sugriautas visas šalies stabilumas”.

“Matyt, iš tikrųjų reikia tokio parlamentinio tyrimo, kad labai aiškiai suvoktume, kokios klaidos atvedė į tai, kad Lietuva sutiko krizę visiškai neapsirengusi, visiškai skirtingai nei kaimynė Estija”, – sakė A.Kubilius.

Apie parlamentinį tyrimą dėl buvusios valdžios veiksmų premjeras užsiminė parlamentui svarstant kitų metų biudžetą, kuriuo siekiama nuo 8 iki 5,8 proc. BVP apkarpyti fiskalinį deficitą – skirtumą tarp išlaidų ir pajamų.

A.Kubilius kolegoms parlamentarams tuomet sakė, kad jį stebina “pastarųjų kelių savaičių nevaldomos populizmo bangos opozicijoje”.

“Opozicija yra taip pat atsakinga už šalies finansus ir už tai, kad finansuose nekiltų kokių nors griūčių”, – sakė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat griežtai sukritikavo opozicijos iniciatyvą jau nuo kitų metų vėl padidinti pensijas, kurios buvo sumažintos dėl krizės. Šis pasiūlymas kelių balsų persvara buvo atmestas.

Pernai Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc. – tai buvo vienas iš prasčiausių rodiklių pasaulyje.

Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis pastaruosius dvejus metus blogėjo labiau nei Europos, tačiau kitais metais jų pajamos ir vartojimo išlaidos gali šiek tiek padidėti, prognozuoja SEB banko ekspertai.

SEB banko parengtoje “Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje” teigiama, kad vartojimui didėti daugiausiai prielaidų sudaro padidėjęs gyventojų optimizmas.

Prognozuojama, kad didesnės Estijos gyventojų pajamos ir kitais metais įvyksiantis euro įvedimas Estijoje lems geresnę šios šalies namų ūkių finansinę padėtį, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai ir toliau išliks didesni negu finansinis turtas.

Lietuvoje namų ūkių finansinio turto grynoji vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) per pirmąjį pusmetį padidėjo 103 mln. eurų (355,6 mln. litų), tačiau tai labiausiai lėmė mažėjantis gyventojų paskolų portfelis.

Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų santykis pirmąjį pusmeti toliau blogėjo – pajamos mažėjo, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Prognozuojama, kad ir artimiausioje ateityje Lietuvos gyventojų pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis.

Be to, nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas, atėmus įsipareigojimus, yra didžiausias visose Baltijos šalyse, lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai.

Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų, kai Estijos gyventojų namų ūkių finansiniai įsipareigojimai viršija finansinį turtą 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna Estijos dirbantieji. Tik šioje šalyje stebimas ir metinis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, kuris per metus augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus.

Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 procento.

Estijoje senatvės pensija taip pat yra didžiausia nei kitose Baltijos šalyse ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 procento. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc. ir yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų.

Pastaraisiais metais labiausiai sumažėjo Latvijos gyventojų pajamos, toliau “rikiuojasi” Lietuvos ir Estijos gyventojai. Latvijos namų ūkių vartojimo išlaidos per metus sumažėjo 24 proc., Estijos ir Lietuvos – atitinkamai 18 ir 17 procentų.

Prognozuojama, kad kitais metais Baltijos šalyse vartojimo išlaidos turėtų liautis mažėti ir pradėti kopti į viršų. Nors šalių ekonomikos augs tik keliais procentais, gyventojų nuotaika turėtų pagerėti.

“Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą” SEB bankas ruoš du kartus per metus. Joje nagrinėjamas namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai, aptariamas įvairių socialinių ir ekonominių reiškinių tiesioginis ar netiesioginis poveikis manų ūkiams.

Seimo nariai raginami neteikti siūlymų skirti papildomų lėšų iš 2011 m. biudžeto vienam ar kitam objektui, tačiau to ir šįsyk nebus išvengta. Nors biudžeto projektas dar nė neatėjęs iki Seimo, papildomi siūlymai jau rengiami. Pagal tai, kam Seimo nariai siūlo skirti papildomų lėšų, nesunku atsekti, kur jie buvo išrinkti.

Štai Kaune išrinkti parlamentarai, nepaisydami politinės priklausomybės, jau sutarė prašyti 20 mln. Lt požeminei aikštelei prie naujosios sporto arenos įrengti. Kaunietė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, kad reikia laikytis valstybinio požiūrio, biudžeto asignavimus skirstyti planingai, jokių naujų objektų nepradėti, tačiau kauniečių proteguojamas objektas būtinai turi sulaukti reikiamo valstybės finansavimo.

Pernai ne vieną papildomą siūlymą biudžeto išlaidų daliai teikęs socialdemokratas Edmundas Jonyla ir šiemet ketina prašyti 300 tūkst. Lt Ariogalos bažnyčiai ir apie pusę milijono Raseinių Kalno vidurinei mokyklai. O štai konservatorius Julius Dautartas, pernai pateikęs krūvą siūlymų, kurie turėjo palengvinti jį į Seimą išrinkusių panevėžiečių gyvenimą, šiemet sako neprašysiąs Panevėžiui nė vieno papildomo lito, nes pernai absoliučiai visi jo prašymai buvo atmesti.

Tačiau J.Dautartas pasirengęs kautis dėl papildomų pinigų kultūrai, iš kurios atstovų jau sulaukta labai daug prašymų, – M.Mažvydo bibliotekai, Kauno dramos teatrui, kitiems teatrams.

Priminsime, kad pernai Seime įregistruota per pusantro šimto pavienių parlamentarų ar jų grupių siūlymų su prašymais papildomai iš biudžeto skirti dar per 330 mln. Lt.

Privataus kapitalo oro bendrovei “Star1 Airlines”, jau savaitę neskraidinančiai keleivių dėl finansinių problemų, duodama laiko iki penktadienio įrodyti, kad ji pajėgi dirbti.

Apie Susisiekimo ministerijoje posėdžiavusios Licencijavimo komisijos priimtą sprendimą žurnalistams po posėdžio pranešė jos pirmininkas, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Jis pranešė, jog “Star1 Airlines” turėtų pateikti papildomus duomenis apie gebėjimą vykdyti skrydžius dar 12 mėnesių. Jeigu bendrovė prašomos informacijos iki ketvirtadienio darbo dienos pabaigos, penktadienį 13 val. Licencijavimo komisija rinksis į kitą posėdį ir spręs, ar oro vežėjo pažymėjimą reiktų sustabdyti, ar panaikinti. Galutinį sprendimą dėl “Star1 Airlines” licencijos priimtų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Papildoma informacija turi apimti įrodymus, kad oro vežėjas 12 mėnesių gali vykdyti turimus ir galimus įsipareigojimus”, – sakė susisiekimo viceministras.

Anot jo, dabar “Star1 Airlines” iškeltas ultimatumas įrodyti savo galimybes dirbti.

“Jeigu būtume turėję visus skaičius pirmadienį, turbūt būtų buvusi galimybė priimti sprendimą. Kadangi tų skaičių neturėjome, turėjome jų pareikalauti papildomos medžiagos”, – sakė R.Vaštakas.

Finansinės “Star1 Airlines” problemos ne tik sužlugdė planuotus įmonės reguliariuosius skrydžius. Tai pačiai įmonių priklausančios kelionių organizatorės “Star Holidays” klientai turėjo anksčiau nutraukti atostogas ir Turizmo departamento rūpesčiu savaitgalį buvo parskraidinti į Lietuvą.

R.Vaštakas neatskleidė, kokios šiuo metu “Star1 Airlines” skolos. Anot jo, Licencijavimo komisija pirmadienį skrydžių bendrovei suteikė šansą išgyventi.