Kainos kyla jau beveik visose Europos šalyse. Tad ir taip brangiausiu žemynu vadinama Europa išbrango dar labiau.

Po lėtėjusios ekonomikos, bankų bankrotų, valiutų nuvertėjimo ir kitų porą metų Europą niokojusių negandų atėjo nauja bėda – infliacija. Kainos dabar kyla beveik visame žemyne, pradedant ir taip maksimalių kainų teritorijomis Švedija ar Danija ir baigiant ekonomiškai stabilia Vokietija ar šiuo požiūriu jai priešinga Graikija.

Iš esmės ekspertai sutaria, kad apskritai infliacija yra kylančios ekonomikos rodiklis ir dėl to per daug nereikėtų nuogąstauti, bet tik tol, kol šis reiškinys netampa nauju Damoklo kardu.

Vis dėlto dabar visi specialistai lyg vienas trimituoja, kad infliacijos banga ėmė ristis pernelyg greitai ir brangiausias žemynas darosi dar brangesnis, o jei niekas nesikeis, čionykščių žmonių gyvenimo kokybė gali imti prastėti. Pavojingą kainų didėjimą įvairiose šalyse lemia skirtingi veiksniai, be to, kyla nevienodų prekių grupių kainos.

Tarptautinio valiutos fondo specialistai tvirtina, kad dabartinė infliacija – tai pernai vyriausybių įgyvendintų ekonomikos skatinimo priemonių padarinys. Esą negalima tikėtis, kad jei į rinką pumpuoji pinigus, tai anksčiau ar vėliau nepaveiks kainų. Bet yra ir kitokių priežasčių, lemiančių kainų šuolį būtent dabar ir būtent tam tikruose regionuose.

Tose šalyse, kurioms ekonomikos krizė smogė labiausiai, dabar juntamas spartesnis atsigavimas, tad nieko nuostabaus, kad Rumunijoje infliacija yra viena didžiausių Europoje ir liepą siekė net 7,1 proc. Nereikia stebėtis ir sparčiai Islandijoje kylančiomis kainomis – šioje šalyje metinė infliacija liepą siekė 4,9 proc.

Tačiau kainos sparčiai didėja ir ten, kur sunkmetis nebuvo toks pragaištingas. Štai Švedijoje infliaciją labiausiai lėmė smarkiai liepą šoktelėjusios poilsinių kelionių ir skrydžių lėktuvais kainos, kurias sureguliuoti net užsimojo vyriausybė. Be to, pinigų nuvertėjimą skatina bankų užmojai vis didinti skolinimosi palūkanas. O, pavyzdžiui, Danijoje infliacijos lygį vis didina brangstantys drabužiai ir avalynė.

Vokietijoje jau tris mėnesius iš eilės brangsta benzinas. Be to, palyginti su praėjusiais metais, šioje šalyje brangiau kainuoja ir maistas, ir transportas. Iš esmės Vokietijai vietoje pavyko nulaikyti tik elektros ir šilumos energijos kainas. O, tarkime, Rytų ir Centrinėje Europoje labiausiai brangsta eiliniam vartotojui aktualiausi maisto produktai, nes sausa ir karšta vasara čia lėmė grūdų, daržovių ir pieno produktų stygių.

Ir Lietuvoje vos prieš savaitę pakeista infliacijos prognozė: Finansų ministerija žada, kad infliacija šiemet bus 1 proc. didesnė, nei manyta prieš pusmetį, ir labiausiai būtent dėl kylančių maisto produktų kainų. Šis rodiklis Estijoje rugpjūtį irgi buvo net 2,9 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai.

Graikų piniginės – ploniausios

Vis dėlto labiausiai nuo kainų šuolio kentės Graikija. Nors padėtis čia ir taip labai sunki, gyventojams iš pasalų smogusi infliacija dar labiau apsunkino jų kasdienybę.

Jau dabar Graikija yra antra pagal infliacijos rodiklį Europoje. Prognozuojama, kad gana greitai sunkiai įperkamos čia taps visos maisto prekės, mat vyriausybė, vykdydama ES reikalavimus, panaikino mokesčių lengvatas ūkininkams bei perdirbėjams ir tai dabar aiškiai atsispindi kas mėnesį po 5,5 proc. aukštyn kylančomis vartojimo prekių kainomis. O ką jau kalbėti apie tai, kad dėl pakeltų akcizų rugpjūtį Graikijoje net 19,3 proc. šoktelėjo alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Dar maždaug 16,6 proc. ūgtelėjo susisiekimo paslaugų įkainiai.

Tarptautinis valiutos fondas pripažįsta, kad tai tarsi uždaras ratas. Graikai vykdo nurodymus taupyti ir kelti mokesčius, kad visos ES rodikliai pagerėtų, bet kartu tai paverčia Graikiją labiausiai kylančių kainų šalimi, ir dėl to jau minėti ES rodikliai vis tiek nukenčia. Manoma, kad būtent dėl Graikijoje taip dramatiškai didėjančių kainų visos ES infliacijos rodikliai jau balansuoja ties pavojinga riba.

Iškreipia ekonomiką

Reguliuoti infliaciją – ne tik vyriausybių užduotis. Pasiekti, kad šis rodiklis neviršytų 2 proc. ribos visoje euro zonoje, vadinasi, netiesiogiai ir kiekvienoje šalyje, – Europos centrinio banko (ECB) misija. O juk euro zonoje infliacija pasiekė 1,7 proc. ribą, o visoje ES – jau 2,1 proc.

Kadangi padėtis darosi vis grėsmingesnė, šis bankas priverstas imtis drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, ECB dirbtinai nekelia tarpbankinių palūkanų normų ir laiko jas ties rekordiškai maža 1 proc. riba. O tai, kai kurių specialistų nuomone, iškreipia tarptautinę ekonomiką ir gali turėti net tokių rimtų padarinių, kaip mažėjančios užsienio investicijos.

Rugpjūčio mėnesį JAV dolerio kursas lito atžvilgiu pakilo 3,4 proc. iki 2,73 litų už dolerį, lyginant su mėnesio pradžios duomenimis, kai tuo tarpu liepos mėnesį buvo užfiksuotas 5,7 proc. kritimas. Tuo pat metu Didžiosios Britanijos svaras kilo 1,9 proc. iki 4,21 lito už svarą.

Rugsėjo 1 dienos duomenimis, pigiausiai JAV dolerį buvo galima nusipirkti Ūkio banke, kur 1 JAV doleris kainavo 2,71 litus, o brangiausiai – SEB banke (2,73 litai už dolerį). Palankiausia JAV dolerį parduoti buvo Ūkio banke (2,68 litai už dolerį), o mažiausiai siūlė Nordea bankas – tik 2,66 litus už dolerį. Kalbant apie Didžiosios Britanijos svarą, valiutą pirkti palankiausia buvo taip pat Ūkio banke – 4,18 litai. Eurus geriausiu kursu pirko ir pardavė “Citadelė” bankas.

Terminuotų indėlių rinkoje jau kelis mėnesius iš eilės esminių pokyčių neįvyko – kaip ir prieš mėnesį bankai didžiausias palūkanas mokėjo už litais laikomus indėlius. Kalbant apie vienerių metų terminuotus indėlius, didžiausias palūkanas mokėjo Ūkio bankas – 4,7 proc., kai tuo tarpu bankas “Citadelė”, siūlęs taip pat 4,7 proc. palūkanas už terminuotuosius indėlius, sumažino jas iki 3,25 proc. Išvada paprasta – žmonės, taupę pinigus juodai krizės dienai, dabar juos pradėjo nešti į bankus. Vien pastaruoju metu gyventojai terminuotais indėliais laiko per 24 mln. Lt, o dar pridėjus ir juridinių asmenų pinigus gaunasi kone metinis Lietuvos valstybės biudžetas…

Portalo www.bankai.lt duomenimis:

Anot portalo www.bankai.lt analitikų, šiam sprendimui įtakos galėjo turėti keli faktoriai – papildomo finansavimo poreikio sumažėjimas, pigesnių skolinimosi šaltinių atsiradimas rinkoje. Be to, šalies gyventojai iš kojinių ištraukė savo santaupas ir jas nunešė į bankus. Taip susidarė milžiniškas pinigų perviršis. Iš eilės esminių pokyčių neįvyko – kaip ir prieš mėnesį, bankai didžiausias palūkanas mokėjo už litais laikomus indėlius.

Pastebimai mažesnės palūkanos buvo siūlomos už eurais laikomus indėlius – 2,8 proc. (“Citadelė” bankas ir Ūkio bankas) ir atitinkamai 2,1 proc. buvo mokama už doleriais laikomus indėlius Medicinos banke.

Rugpjūčio mėnuo Lietuvos bankiniam sektoriui buvo ypatingas tuo, jog AB “Parex” bankas rugpjūčio 25 d. pakeitė savo pavadinimą į AB “Citadelė” bankas. Banko pavadinimas buvo pakeistas todėl, kad buvo atitinkamai pakeistas vienintelio šio banko akcininko – banko Latvijoje pavadinimas. AB “Citadelė” bankas Lietuvoje tapo naujojo Latvijoje įsteigto “Citadele” banko grupės dalimi ir įstatymų nustatyta tvarka perėmė visas AB “Parex” banko teises ir pareigas. Latvijos AS “Citadele banka” akcininkai yra Latvijos valstybė (75% akcijų) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (25% akcijų).

Portalas “lrytas. lt” praneša:

”Skolų administravimo bendrovė “Creditinfo“ užfiksavo mažiausiai įmonių turto areštų per pastaruosius dvejus metus. Rugpjūčio mėnesį įregistruoti 1089 įmonių turto areštai arba mažiausiai per pastaruosius dvejus metus. Pastarąjį mėnesį užfiksuotas ir mažiausias per paskutinius 2 metus įmonių skaičius, kurioms buvo įregistruoti turto areštai. Per rugpjūtį sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų veiklą vykdančiose įmonėse” – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis”.

“Kalbant apie bendras turto areštų apimčių tendencijas, jos yra teigiamos ir jau pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pastarąjį mėnesį pirmą kartą nuo šių metų kovo fiksuotas didžiausias turto areštų padidėjimas tarp statybos ir nekilnojamo turto įmonių. Šios srities įmonių atsigavimo dar reikės palaukti dėl žymiai nukritusių būsto kainų, silpnos perkamosios galios, augančio nedarbo ir riboto kreditavimo. Be to, neigiamos įtakos gali turėti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas. Neigiamos perspektyvos dėl investicijų stokos prognozuojamos ir komerciniam segmentui“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.

Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito – tai vis dar yra finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sferose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t.y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio bendrovės.

Mažėjantis įregistruojamų turto areštų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau „Creditinfo“ atlikta sektorių ekonometrinė analizė rodo, kad įmonių situacija vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus ir beveik pusė iš jų turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, kurie viršija 4 mlrd. litų.
Per rugpjūtį sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų veiklą vykdančiose įmonėse.

“Bendros turto areštų apimčių tendencijos yra teigiamos ir jau pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pastarąjį mėnesį pirmą kartą nuo šių metų kovo fiksuotas didžiausias turto areštų padidėjimas tarp statybos ir nekilnojamo turto įmonių. Šios srities įmonių atsigavimo dar reikės palaukti dėl žymiai nukritusių būsto kainų, silpnos perkamosios galios, augančio nedarbo ir riboto kreditavimo. Be to, neigiamos įtakos gali turėti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas. Neigiamos perspektyvos dėl investicijų stokos prognozuojamos ir komerciniam segmentui“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.

Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito – tai vis dar yra finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sferose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t.y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio bendrovės.

„Alfa.lt” rašo:

Portalas pažymi, kad liepą Lietuvoje buvo fiksuotas vienas didžiausių mažmeninės prekybos apyvartos nuosmukių Europos Sąjungoje.

Kaip skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“, liepą, palyginus su birželiu, šis rodiklis smuko 1,4 proc. Tuo tarpu per metus rodiklis (palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai) mažėjo 8,8 proc. – tai didžiausias nuosmukis ES.

Kitos Baltijos šalys pasiekė geresnių rezultatų. Per mėnesį mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje mažėjo 0,5 proc., o Estijoje augo 1,2 proc. Tuo tarpu per metus rodiklis Latvijoje ir Estijoje atitinkamai mažėjo 2 ir augo 2,5 proc.

ES ir euro zonoje buvo fiksuotas 0,1 proc. mažmeninės prekybos apyvartos didėjimas, o per metus – atitinkamai 1 ir 1,1 proc.

85 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas.

Skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų. Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, kai eismo įvykio kaltininkas apgadina ne automobilį, bet nekilnojamąjį turtą, tuomet deklaraciją užpildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku.

Vairuotojai paskuba prisiimti kaltę

Eismo įvykis sukelia stresą, tad svarbiausia tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiems ir tvirtiems. Vis dar pasitaiko, kad abu eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją kaip kaltininkai. Kartais vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna atvejų, kai įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį, pavyzdžiui, neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Primename, jog bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiems eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina. Todėl esant neaiškioms aplinkybėms rekomenduojama nedelsiant kviesti policijos pareigūnus.

Moterys užpildo atidžiau

Dažniausiai telefonu dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį. Dažniau konsultuojame miestų gyventojus, ten įvyksta daugiau nedidelių eismo įvykių. Patarimų ir pagalbos labiau linkusios prašyti moterys, vyrai matyt labiau pasitiki savo Kelių eismo taisyklių žiniomis. Tiesa, moterys deklaracijas užpildo atidžiau.

Lietuvoje daugiausiai bandymų sukčiauti specialistai išsiaiškina privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudaro “liūto dalį” – beveik 80 procentų visų išaiškintų lietuvių sukčiavimų.

Inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius, draudimo poliso pirkimas po auto įvykio, įvairių automobilinių detalių vagystės, kurios “stebuklingai” atsiranda draugų garažuose – tai populiariausi būdai, siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovių.

Ekonominė krizė ne tik “paplonino” gyventojų pinigines, privertė atisakyti nemažai pramogų, bet ir “išaugino” tokių, kurie bet kokia kaina siekia pasipelnyti iš draudikų. Jei per 2007 metus buvo išaiškinti 78 sukčiavimo atvejai už 0,6 mln. litų, tai per 2008 metus buvo išaiškinta du kartus daugiau sukčiavimo atvejų – 157 už 3,4 mln. litų.

Užsienio ekspertai atskleidžia, kad viena iš galimų apgavikų taktikų vadinama “paslaugusis vairuotojas”, kuris jums neva duoda signalą, jei norite persirikiuoti į kitą eilę. Sukčius parodys jums apsimestinį gestą, o pats tuo metu padidins greitį, priversdamas jus sukelti įvykį. Aišku, vėliau bus neigiama, kad jis kokį nors gestą rodė.

Mažiau įtarimų visuomet sukelia tie “autoįvykiai”, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas automobilis. Pagal “Įkirsk ir užtūpk” planą avariją režisuoja du vairuotojai. Pirmiausiai vienas automobilis “įkerta” priešais antrojo sukčiaus vairuojamą mašiną, šis staigiai stabdo ir dažniausiai į ją atsitrenkia sustoti nespėjusi niekuo dėta trečioji auka, kuri iš karto apkaltinama neatidumu ir avarijos sukėlimu. Tuo tarpu avariją sukėlusi pirmoji mašina turi pakankamai laiko sprukti iš įvykio vietos, nepalikdama aukai jokių šansų įsidėmėti jos numerio.

“Sustojimo išsigandus” režisieriai pakrastai įsigyja seną galingą trantą, kuris užstoja aukai kelią, o jo keleiviai pro galinį stiklą atidžiai seka, ar pastarasis nepadarys kokios atidumo klaidos. Jei vairuotojas ieško reikiamos radijo programos arba nors minutėlei nukreipia kur nors akis, duodamas signalas, ir sukčius kerta per stabdžius, taip sukeldamas susidūrimą.

Kovojantys su sukčiavimu eismo specialistai ir draudikai pabrėžia, kad patikimiausias būdas išvengti apgavysčių – pačiam laikytis saugaus atstumo ir nerizikuoti priartėjant prie automobilio, kuris gali staigiai stabdyti. “Patekus į autoįvykį verta gerai įsižiūrėti į vairuotoją, o taip pat jo vežamus keleivius, ypač jei jie po avarijos nesijaudina. Patariama nufotografuoti avarijos vietą fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu, o bet kuriam eismo dalyviui prakalbus apie sužeidimus nedelsiant kviesti policiją, taip pat įtariai žiūrėti, jei kas iš praeivių įkyriai siūlosi į liudininkus – jie gali būti sukčiaus bendrininkai.

"Veido" archyvas

Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką gąsdina vėluojantys ir brangstantys Ignalinos AE uždarymo darbai, o ERPB atstovas V.Novakas nemato jokių problemų. Beje, kaip ir kitose šalyse, kur ERPB administruoja analogiškus projektus

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos investicijų fondas Lietuvoje susikompromitavo. Vienas sukėlė abejonių dėl Ignalinos atominės jėgainės uždarymo darbų finansavimo, kitas – dėl paskolų verslui. Kaip Lietuva gali juos priversti dirbti sparčiai ir skaidriai?

“Paprastai ES finansų institucijos retai kaltinamos neskaidrumu, jų dalyvavimas projektuose laikomas skaidrumo ir patikimumo garantu”, – sako premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Tačiau per kelis pastaruosius mėnesius du tarptautiniai finansų fondai Lietuvoje sulaukė ne tik pavienių asmenų, bet ir oficialių institucijų aršios kritikos.

Per 2009-uosius iš Europos investicijų fondo (EIF), kuriam patikėta administruoti  Lietuvai skirtas ES struktūrinių fondų lėšas, verslas negavo nė vieno lito. Pinigai adresatus pasiekė vėluodami metus, kas reiškia tą patį, kaip metams atidėti ūminės ligos ištikto ligonio reanimavimą. Paradoksas, kad JEREMIE fondas, vilkinęs išduoti paskolas, buvo Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo specialiai įsteigtas verslo finansavimo prieinamumui pagerinti.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad europiniai 725 mln. Lt, skirti Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui, per metus banke Liuksemburge netgi uždirbo nuostolių, mat pajamų iš jų gauta 3,9 mln. Lt, tačiau administravimo išlaidos siekė 6,4 mln. Lt. Žinoma, blaiviai mąstant, jei per metus skubiam atvejui – krizei atlaikyti – skirti pinigai nepasiekė adresato, vadinasi, jie buvo blogai administruojami, tad už ką mokėti tokius milijonus?

Dar tragiškesnė padėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo, administruojamo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB): didelė dalis tam skirtų europinių pinigų panaudota, tačiau svarbiausi darbai vėluoja trejus ketverius metus, o vien dėl pagrindinio rangovo “Nukem Technologies” vilkinamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos kiekvienas vėlavimo mėnuo kainuoja per 3,5 mln. Lt nuostolių.

Kodėl tarptautinės finansų institucijos ir fondai, tiek daug parėmę ir teberemiantys Lietuvos projektus, kartais tampa ne gelbėtojais, o svarbių projektų stabdžiais?

Biurokratizmas teisinamas skaidrumo siekiu

“Tokių finansų institucijų kaip ERPB, t.y. valstybių remiamų bankų, finansavimo ir investavimo modelis visai kitoks nei privataus sektoriaus bankų. Čia daugiau biurokratinių koridorių ir visokių konsultacijų tiek viduje, tiek su valstybių agentūromis. Taigi šios institucijos dėl jų valdymo struktūros ir akcininkų (valstybių) priima sprendimus kur kas lėčiau nei tarptautiniai bankai privačiame sektoriuje. Tad kartais reikia kantrybės, kartais – daugiau spaudimo”, – aiškina Didžiosios Britanijos kompanijos “Spencer House Capital Management” direktorius Darius Daubaras.

Tas biurokratizmas aiškinamas kilnia misija – kad pinigai būtų skirstomi kuo skaidriau ir atskaitingiau. Deja, kaip pastebi premjero patarėjas M.Majauskas, tai dažnai mažina jų veiksmų efektyvumą.

Antra vertus, nors tarptautinėse finansų institucijose prigalvota daugybė skaidrumo filtrų, pavyzdžiui, ERPB savo veikla Lietuvoje pažeidžia ES teisę mokesčių srityje, nes ERPB, Ignalinos atominėje elektrinėje finansuodamas darbus, pirkdamas paslaugas ir prekes, nemoka Lietuvai jokių mokesčių. Dėl šio pažeidimo dar pernai spalį Europos Komisija oficialiai įspėjo ir liepė susitvarkyti, bet įspėjo ne banką, o Lietuvą. Tačiau ligi šiol niekas nepasikeitė.

Maža to, ERPB nusistatęs procedūras, pagal kurias atominių elektrinių uždarymo projektuose negali dalyvauti svarbių branduolinės energetikos valstybių – JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos – kompanijos, bet gali Rusijos ar Kazachstano. Konkurencijos ribojimas taip pat prieštarauja ES, kaip ir kitų tarptautinių organizacijų, įsipareigojimams, tačiau kažkodėl tai toleruojama.

“Ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys, nepriklausančios ES, kuriose ERPB vykdo projektus, turi šiam bankui pretenzijų. Tą jau svarstėme Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Ekonominių reikalų ir plėtros komitete, per spalį vyksiantį posėdį planuojame įrašyti į raportą, kad ERPB trūksta atsakomybės dėl projektų vykdymo ir skaidrumo skelbiant projektus”, – pasakoja komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Nuo biurokratizmo skaidrumo ERPB nepadaugėja. Pavyzdžiui, pagrindiniu rangovu AE projekte bankas pasirinko “Nukem Technologies”, nors jo skaidrumas jau kėlė abejonių vykdant analogiškus projektus Ukrainoje. ERPB administruojami projektai sparčiai brangsta ir vėluoja visose šalyse. Žinoma, bankui ir jo parinktiems rangovams, samdomiems konsultantams apsimoka, kad procesai užsitęstų kuo ilgiau. Štai Lietuvoje jau dešimt ir daugiau metų AE dirba ir maždaug po 1 mln. Lt kasmet kainuoja ERPB ekspertai, kurie turėtų kontroliuoti, kaip vyksta darbai, tačiau į Vilnių atvykęs ERPB branduolinės saugos departamento direktorius Vincas Novakas įrodinėjo, jog bankas nekaltas. Kad nekaltas, galima ginčytis, bet kad neatsakingas – tai tikrai, nes tokią sutartį pasirašė Lietuva.

Lietuva spaudė, bet nepakankamai

“Neabejoju, kad po narystės ES, kai pasikeitė Lietuvos statusas, turėjo būti pakeista 2001 m., dar iki narystės ES, pasirašyta sutartis su ERPB. To nepadaryta ir štai turime rezultatą. Be to, Lietuva – ir ERPB akcininkė, esame įmokėję įnašą ir įvairiais valdymo lygiais turėjome kelti klausimą, kad mūsų problema būtų ir jų problema. Gal trūko nuolatinio spaudimo iš mūsų pusės?” – spėja buvęs Lietuvos euroderybininkas, Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Beje, Seimo komiteto nariai susitiko ir su ERPB, ir su EIB atstovais. P.Auštrevičius pripažįsta, kad, pavyzdžiui, Lietuvos pasiūlytas variantas dėl daugiabučių renovavimo – naujas, nėra nustatytos jokios procedūros, tad procesai gali ilgiau užtrukti. Tačiau kai parama krizės ištiktą verslą dėl biurokratinių procesų pasiekia vėluodama metus, ji tiesiog praranda prasmę, taigi Lietuva turėjo kiečiau ginti savo reikalavimus.

“Didieji kreditai, už kurių administravimą atsakingas EIF, dėl savo biurokratinių procedūrų labai užtempė procesus. Man buvo pasižadėję procesą pradėti pernai gegužės mėnesį, o realiai tai padarė šiemet balandį. Mūsų ministerija parašė septynis raštus, vyko keletas pokalbių su aukščiausio lygio vadovais, net svarstyta galimybė nutraukti sutartį, dukart šia tema kreipiausi į EK pirmininko pavaduotoją Guenterį Verheugeną. Spaudėme, kiek galėjome”, – guodžiasi ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pokyčiai – privalomi

“Tarptautinės finansų institucijos ir taip labai gerai gyvena, joms vienodai rodo, kaip vyksta projektai, o jų samdomi konsultantai suvalgo vos ne liūto dalį skirtų lėšų. Pašiurpsti pamatęs, kokios lėšos skiriamos projektams administruoti”, – piktinasi parlamentarė B.Vėsaitė.

“Iš tiesų per pastaruosius metus intensyviai dirbdami su tarptautinėmis finansų institucijomis susidūrėme su ne viena problema. Paprastai jų tempai ir požiūris neatitikdavo mūsų lūkesčių. Kėlėme šiuos klausimus aukščiausiu lygiu atitinkamose institucijose. Siekdami kuo greitesnio ir efektyvesnio poveikio ekonomikos skatinimo planui ir daugiabučių modernizavimui spaudėme Europos finansų institucijas greičiau priimti sprendimus, taip pat tikėjomės ir daugiau lankstumo”, – konstatuoja premjero patarėjas M.Majauskas. Jis pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbios ir Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo konsultacinės paslaugos, ir EIB ar SIB lengvatinės paskolos, ir EIF bei EBRD administruojamos europinės lėšos. “Tačiau ekonomikos sunkmečio akivaizdoje tarptautinės finansų institucijos, deja, pasirodė nepakankamai dinamiškos ir, manau, tą pajuto ne vien Lietuva”, – apgailestauja M.Majauskas.

Lietuva prabilo net apie sutarčių su ERPB nutraukimą. Bent jau prasidėjus naujai ES finansinei perspektyvai po 2014 m. ne tik Lietuva, bet ir ES deklaruoja siekį, kad lėšos būtų panaudojamos ne per tarptautinius tarpininkus, juolab kad lietuviškos agentūros – tiek CPVA, dirbanti su AE projektais, tiek INVEGA, per kurią teikiama parama verslui, – dirbo sparčiau, reikia tikėtis, ir ne mažiau skaidriai nei analogiškos tarptautinės institucijos.

“Didelis nusivylimas, bet pasaulio finansų institucijos, tarp jų ir Pasaulio bankas bei TVF, neatliko savo funkcijų reguliuodami finansų rinkas”, – konstatuoja parlamentarė B.Vėsaitė. O premjero patarėjas M.Majauskas neabejoja, kad daugelis tarptautinių institucijų, taip pat ir finansų, reaguodamos į ekonomikos sunkmečio iššūkius ir atsižvelgdamos į jų dalyvių poreikius, turės keistis.

Vyriausybė pritarė parengtai koncepcijai sujungti finansų rinkos priežiūros institucijas – naikinti Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijas, jų funkcijas perduoti Lietuvos bankui, taip pat sudaryti atskirą patariamąją politikos formavimo bei stebėjimo instituciją – Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamąją komisiją.

Sprendimas sujungti finansų priežiūros institucijas buvo priimtas atsižvelgus ir į Saulėlydžio komisijos siūlymus. Prielaidas šiam sprendimui sudarė besikeičiančios finansų rinkų sąlygos, stiprėjanti jų integracija ES ir pasaulio mastu, sparčiai didėjanti naujų rinkos priemonių įvairovė.

Būdamas atsakingas už visos finansų rinkos priežiūros procesą, Lietuvos bankas turėtų prieigą prie visos reikiamos informacijos, galėtų geriau įvertinti kylančias grėsmes, o tai turėtų teigiamos įtakos visos finansų sistemos stabilumui. Priežiūros funkcijas Lietuvos bankas finansuotų savo lėšomis, kurias papildytų prižiūrimų subjektų mokamos įmokos.

Savo ruožtu Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamoji komisija teiktų siūlymus finansų ministrui dėl politikos formavimo finansų rinkų srityje ir patartų Lietuvos bankui dėl priežiūros praktikos, teisinio reguliavimo derinimo atskiruose finansų rinkos sektoriuose, nagrinėtų kitus finansų rinkos aktualius klausimus.

Toks Lietuvos finansų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų sujungimo modelis pasirinktas įvertinus užsienio valstybių praktiką bei tendencijas po 2008 m. globalios finansų krizės (akcentuota centrinių bankų svarba prižiūrint finansų rinkas), tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir Lietuvos finansų sektoriaus specifiką.

Panašus finansų rinkos priežiūros modelis, kai viso finansų sektoriaus priežiūrą atlieka šalies centrinis bankas, yra Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Airijoje.

Numatoma, kad pagal šią koncepciją pertvarkyta finansų rinkų priežiūros sistema pradėtų veikti nuo 2012 m. sausio 1 dienos.