VEIDAS: Kaip Jūs, daugiausiai paramos iš juridinių asmenų surenkančios partijos pirmininkas, vertinate siūlymą, kad juridiniams asmenims būtų uždrausta remti partijas?
E.M.: Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad iš visų parlamentinių partijų esame tarp tų, kurios gauna mažiausią valstybės biudžeto paramą. Akivaizdu, kad norint užsitikrinti lygiavertę konkurenciją su kitomis partijomis reikia susirinkti daugiau paramos iš juridinių asmenų. Matyt, tokio poreikio neturi didžiosios partijos, susišluojančios didžiausias valstybės biudžeto dotacijas.
Pirmiausia todėl, kad kartu reikėtų įvesti fizinių asmenų rėmimo kontrolę – kad nebūtų taip, jog juridiniai asmenys ir toliau remtų partijas per fiktyvią fizinių asmenų paramą.
Antras argumentas – Lietuvos Konstitucija garantuoja vienodas sąlygas dalyvauti politikoje. Nekeičiant partijų finansavimo iš biudžeto principų, partijų padėtis tampa labai nelygiavertė: vienos iš biudžeto per metus gauna du tris milijonus, o kitos – tik kelis šimtus tūkstančių. Ką jau kalbėti apie neparlamentines partijas, kurios tokiu atveju visiškai praranda galimybę konkuruoti rinkoje.
VEIDAS: Nagrinėdami šių metų Liberalų sąjūdžio rėmėjų sąrašą matome daugybę įmonių, vienaip ar kitaip patenkančių į Susisiekimo ministerijai pavaldžių valstybinių įmonių įtaką – ar tai būtų telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės, ar statybininkai bei statybinių medžiagų tiekėjai automobilių kelių tiesimui, ar “Lietuvos geležinkelių” skelbiamų konkursų dalyviai. Kaip pakomentuotumėte šį labai jau dviprasmišką vaizdą?
E.M.: Visą gaunamą finansinę paramą mūsų partija skelbia savo viešose ataskaitose ir tai yra stiprus visuomenės kontrolės instrumentas. Mes neslepiame savo pajamų, ir akivaizdu, kad deklaruodama vienos ar kitos įmonės paramą mūsų partija kaip tik apsidraudžia.
Kartu noriu pasakyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) niekaip nėra susijusi su Susisiekimo ministerija.
VEIDAS: Bet jūs teikiate RRT veiklą reguliuojančius teisės aktus.
E.M.: RRT yra nepriklausoma tarnyba ir neturi jokių pavaldumo santykių su Susisiekimo ministerija. Dėl kitų įmonių man sunku ką nors pasakyti – gal jos kaip subrangovai dirba? Aš stebiu, kad tarp partijos rėmėjų nebūtų kompanijų, laiminčių konkursus, kuriuos skelbia Susisiekimo ministerija ar jai tiesiogiai pavaldžios institucijos. Ne kartą esame ir atsisakę paramos.
VEIDAS: O ką pasakytumėte tiems, kurie mena, kad prieš pustrečių metų naujas susisiekimo ministras Masiulis žadėjo įvesti tvarką “Lietuvos geležinkeliuose”, išvaikyti ten įsikūrusią “socialdemokratų kuopelę”, o dabar, kai jo partija gavo paramos iš “Lietuvos geležinkelių” rangovų, savo grasinimus pamiršo?
E.M.: Socialdemokratų kuopelės “Lietuvos geležinkeliuose” išardytos ir jų ten nebėra. Žinoma, tikrai ne visi socialdemokratų ten susodinti veikėjai atleisti, bet mes stengiamės, kad įmonės veikla būtų depolitizuota.
O mano ryžtas įvesti tvarką šioje įmonėje tikrai niekur nedingo, “Lietuvos geležinkeliams” keliami tikrai dideli reikalavimai. Matome tikrai daug galimybių dirbti efektyviau ir niekas tenai negali būti užtikrintas dėl savo vietos, taip pat ir Stasys Dailydka.

BLF

“Prie to prisidės ne tik valstybės biudžetas, bet ir valstybinė energetikos įmonė”, – sakė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

“Latvijos, Estijos ir Lenkijos įmonės vis dar yra įsipareigoję ir norėtų dalyvauti projekte”,- pridūrė ji.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina iki 2020 metų Visagine pastatyti naują atominę elektrinę, dėl kurios strateginio partnerio vaidmens varžosi JAV ir Japonijos korporacijos “Westinghouse Electric” ir “Hitachi-GE Nuclear Energy”.

“Lietuva yra “patenkinta”, gavusi du pasiūlymus”, – sakė D.Grybauskaite. Pasak jos, dar per anksti sakyti, ar pasiūlymai yra patrauklūs, nes derybos nesibaigė.

Strateginiam investuotojui gali būti pasiūlyta iki 51 proc. būsimos AE statybos įmonės akcijų, o likusią dalį pasidalytų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Elektrinės statyba, preliminariais skaičiavimais, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų).

BFL

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariai sako, jog nė procento nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) nesiekiantis finansavimas gynybai, atsižvelgiant į įsipareigojimus NATO, bado akis ir privalo būti didinamas.

Pasak delegacijos narių, dėmesį į kai kurių šalių itin mažą finansinį indėlį gynybai NATO PA pavasario sesijoje atkreipė ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

“NATO generalinis sekretorius savo kalboje pabrėžė, kad norint užtikrinti reikiamą saugumo lygį reikia palaikyti bendrą NATO gynybos lygį, ir labai aiškiai pabrėžė, kad 2 proc. bendras siekis, kurį kiekviena valstybė įsipareigojusi, yra tik siekis, ir kad tik kelios valstybės tą įsipareigojimą vykdo”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė delegacijos narys Juozas Olekas.

“Jis (A. F. Rasmussenas – BNS) labai apgailestavo, kad yra keletas valstybių, kurios nesiekia nė vieno procento, ir labai gaila, kad tarp tokių valstybių atsidūrė ir mūsų šalis. Aš manau, kad pasitinkant kitų metų biudžeto svarstymus į tai turi būti atkreiptas labai rimtas dėmesys, nes toks finansavimo lygmuo tiesiog bado akis”, – kalbėjo parlamentaras.

“Su tokiu požiūriu į savo gynybinius reikalus finansų prasme mes ne tik sau nepadedam, mes kenkiam ir sau, ir visam Aljansui, ir tas yra labai rimta, ir reikia sugrįžti prie viso šito klausimo rudenį ir svarstyt juos labai rimtai”, – sakė kitas Seimo delegacijos NATO PA narys Saulius Pečeliūnas.

“Jau daugiau taip būti nebegali, tikiuosi, tai paskutinis laiptelis, ir mes turime padaryti viską, kad jis palaipsnui augtų, ir tam reikia politinio susitarimo tarp visų politinių partijų”, – reziumavo delegacijos vadovas Petras Auštrevičius.

Lietuvos išlaidos gynybai siekia apie 0,9 proc. BVP, nors NATO šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2 procentai.

Premjeras Andrius Kubilius anksčiau yra sakęs, kad gynybos finansavimas taps prioritetu sumažinus per didelį valstybės biudžeto deficitą. Prognozuojamas 2011 metų šalies biudžeto deficitas siekia 5,1 proc. nuo BVP.

BFL

Generalinis komisaras Saulius Skvernelis policijos sistemai prašo didinti finansavimą. Šiuo metu trūksta pinigų tiesioginei policijos veiklai – degalams ir papildomam darbo krūviui apmokėti.

Tokį prašymą policijos vadovas pareiškė trečiadienio rytą Premjerui Andriui Kubiliui. Tiesa, konkrečios pageidaujamos sumos S. Skvernelis neįvardino.

“Yra tokie policijai aktualūs klausimai, susiję su motyvacinės sistemos įdiegimu arba kūrimu ir finansavimu. Dėl konkrečių skaičių kol kas nenoriu kalbėti, bet finansavimas yra veiklai, tiesiog mūsų veiklos efektyvinimui, kad būtų rezultatas, kuris duotų grąžą šalies biudžetui”, – po susitikimo sakė jis.

Pasak generalinio policijos komisaro, trūksta pinigų degalams, nes jie pabrango, ir pareigūnų darbui apmokėti, kai dirbama naktimis ar per poilsio dienas. Tai esą yra krizės pasekmės.

“Manome, kad mums reikia aktyvinti veiklą, o tas aktyvinimas yra įmanomas ir galimas per du aspektus: žmonės dirba papildomai daugiau, papildomai daugiau tyrėjų ir t.t., vadinasi, už tą papildomą darbą, o tai dažniausiai susiję su darbo apmokėjimu šeštadieniais, sekmadieniais, nakties metu, reikia papildomų lėšų. Antras punktas, kaip minėjau, yra ženklus degalų pabrangimas. To iš tikrųjų skirstydami 2011 metų biudžetą pačios sistemos viduje nenumatėme ir negalėjome numatyti, kad bus toks degalų kainų šuolis”, – kalbėjo S. Skvernelis.

"Veido" archyvas

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas gegužės 12 dieną Varšuvoje vykusiame Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikime pristatė pagrindinius Lietuvos prioritetus Europos Sąjungos finansavimo srityje.

Anot jo, Lietuva suinteresuota, kad ES tęstų finansinę paramą sanglaudos politikai, bendrajai žemės ūkio politikai, energetikos infrastruktūros plėtrai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Specialiajai Kaliningrado tranzito programai.

Šį Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikimą inicijavo 2011 metų liepą pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Lenkija, siekiant aptarti bendraminčių šalių pasirengimą deryboms dėl naujosios ES finansinės perspektyvos 2014-2020 metams.

Susitikime E. Meilūnas palinkėjo Lenkijai sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai. Jis pažymėjo, kad Lenkijos pirmininkavimo interesai sutampa su Lietuvos.

Diskusijose Lietuvos ir kitų ES valstybių atstovai pabrėžė ES sanglaudos politikos naudą šalių narių ekonomikai bei svarbą naujoje ES finansinėje perspektyvoje.

Sanglaudos politika yra reikšmingas įrankis naikinant ekonominės ir socialinės gerovės skirtumus ES viduje, telkiant pastangas konkurencinei aplinkai visoje ES ir ypač mažiau išsivysčiusiuose jos regionuose gerinti.

Susitikime taip pat aptarta šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos iniciatyva dėl didesnio Europos Parlamento įtraukimo į derybų dėl naujos finansinės perspektyvos procesą ir pristatyti Lenkijos pirmininkavimo prioritetai.

Posėdyje dalyvavo dvylikos ES valstybių, gaunančių paramą iš Sanglaudos fondo, atstovai, Europos biudžeto ir finansinio programavimo komisaras Januszas Lewandowskis.

Birželio mėnesį yra numatomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl būsimų ES finansinių prioritetų ir gairių.

BFL

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė siūlymui, kad valstybė galėtų finansuoti studijas užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, veikiančiuose Lietuvoje.

Kaip posėdyje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, šiuo metu egzistuojanti tvarka, kurioje nenumatyta tokia galimybė, yra diskriminacinė, todėl ją reikia keisti.

“Žiūrint iš Europos Sąjungos teisės pozicijų ir apskritai (siekiant – BNS) vienodų galimybių jauniems žmonėms rinktis Lietuvos teritorijoje studijas, toks pakoregavimas atrodytų logiškas”, – sakė G. Steponavičius.

Ministro teigimu, šiuo metu Lietuvoje kaip atskiros įstaigos, o ne užsienio aukštųjų mokyklų filialai veikiantys, pavyzdžiui, ISM Ekonomikos ir vadybos universitetas arba LCC tarptautinis universitetas gali pritraukti studijų krepšelius -valstybės finansavimą studijoms. Tuo metu filialams tokia galimybė iki šiol nebuvo numatyta.

“Užsienio aukštųjų mokyklų filialai iki šiol buvo palikti neįtraukiant jų į studentų gautų krepšelių pasiskirstymą, kitaip tariant, į užsienio universitetų ar kolegijų filialus valstybės lėšų studentas net ir norėdamas neštis negali, tai atitinkamai apraše mes siūlome pakoreguoti nuostatą tokią galimybę numatant ir puikiai suprantant, kad, tarkime, kitomis teisinėmis formomis veikiančios užsienio aukštosios mokyklos Lietuvos studentams yra prieinamos”, – aiškino ministras.

Anot švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, Lietuvoje šiuo metu veikia vienintelis užsienio aukštosios filialas – Lenkijos Balstogės universiteto padalinys. Esą tokiu principu galėtų veikti ir britų ar kitų šalių aukštosios mokyklos, kurios, pasak G. Steponavičiaus, domisi galimybėmis organizuoti studijas Lietuvoje.

"Veido" archyvas

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta beveik 38,5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tikslinis finansavimas skiriamas 49 projektams – valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Šios lėšos padės sparčiau tiesti ar rekonstruoti gatves, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Dalis lėšų numatoma šalies kurortinėms vietovėms. Druskininkų savivaldybei teks daugiau kaip 1,7 mln. litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Palangos savivaldybei iš viso skiriama beveik 2 mln. litų, Birštono savivaldybei – 295 tūkst. litų, Neringos savivaldybei – beveik 772 tūkst. litų. Atliekami darbai užtikrins patogesnį atvykimą turistams ir poilsiautojams, pagerins eismo sąlygas vietos gyventojams ir svečiams.

Kitose Lietuvos savivaldybėse didžiausias dėmesys skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, kurie jungiasi su krašto ir rajoniniais keliais, leidžia patogiau pasiekti svarbiausias šalies magistrales. Pavyzdžiui, sostinės savivaldybei skiriama 8 mln. litų Gariūnų tiltui ir Gariūnų gatvei rekonstruoti. Dar 7 mln. litų skiriama rekonstruoti Žirnių gatvei, kuri jungiasi su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu ir yra svarbi kaip Europos tarptautinio tinklo kelių tęsinys.

Kauno miesto savivaldybei paskirta 5 mln. litų. Iš jų 2 mln. litų teks Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje susisiekimo infrastruktūrai bei 3 mln. litų – Taikos, Jurbarko ir Veiverių gatvėms remontuoti.

Tarp kitų šalies savivaldybių šiemet daugiausia lėšų tenka Trakų rajonui – 3,78 mln. litų. Šios lėšos bus panaudotos Rūdiškių miesto Trakų gatvei, sutampančiai su krašto keliu Trakai–Rūdiškės–Alytus, rekonstruoti, taip pat Trakų, Aukštadvario ir Lentvario seniūnijų vietinės reikšmės keliams taisyti bei rekonstruoti.

Ministro įsakymu paskirstytos lėšos papildys jau anksčiau šiais metais savivaldybėms paskirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Įskaitant ir rezervines šios programos lėšas, iš viso šiemet savivaldybes pasieks daugiau kaip 240 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – apie 34 mln. litų daugiau nei pernai.

Klaipėdos uostas vis nesulaukia žinių dėl Europos Sąjungos (ES) paramos keleivių ir krovinių terminalo projektui – jei krantinių ir prieplaukos statybą tektų finansuoti vien uosto lėšomis, neatmetama galimybė, kad investicijas teks karpyti kitiems uosto projektams.

Nežinia dėl ES paramos terminalo infrastruktūrai tęsiasi jau daugiau nei metus. Dabar įvertinimo arba galutinio atsakymo dėl paramos laukiama kovo pradžioje, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš pat pradžių ES atstovams kliuvo žemės nuomos uoste reikalai, mat gerokai anksčiau atsirado žemės nuomininkas nei pradėtas projektas. Uosto direkcija jau trečią kartą atsakė į ES pateiktus kone tokius pačius klausimus kaip ir anksčiau, pateikė paprašytus patikslinimus.

Pasak uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiuo atveju blogiausias dalykas yra laiko gaišinimas. Anot jo, yra padaryta kai kurių išlygų, tenkinančių ES pastabas – sutrumpintas žemės nuomos terminas nuo 50 m. iki 25 metų.

“Reikia pripažinti, kad iš pat pradžių Lietuvoje buvo blogai pradėta įgyvendinti šį projektą. Pirmiau atsirado žemės sklypo nuomininkas, o tik paskui pradedama statyba. Bet negaliu nieko kaltinti, nes tas nuomininkas įsigijo anksčiau ten veikusios įmonės akcijas ir paveldėjo teisę į žemės nuomą”, – sakė E.Gentvilas.

Susisiekimo ministro nurodymu buvo nuspręsta keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros darbus pradėti dar pernai lapkritį uosto direkcijos lėšomis, kol neaišku dėl ES paramos. Konkursą laimėjęs rangovas “Latvijas tilti” yra įsipareigojęs krantines ir prieplauką per pustrečių metų pastatyti už 112,5 mln. litų.

Anot E.Gentvilo, jei uosto direkcija neturės finansinių išteklių, gali sustabdyti darbus, būtų koreguojami objekto pastatymo terminai. Neabejojama, kad jei terminalo infrastruktūra bus kuriama vien uosto direkcijos pinigais, tektų karpyti kai kuriuos kitus uosto projektus.

“Šiandien mūsų srautai dar subalansuoti, lyg ir neatsitiktų baisi tragedija. Tačiau jei atsirastų didesnių projektų, mums pinigų gali pradėti trūkti. Tada pirmiausia jų pristigtų keleivių ir krovinių terminalo akcininkių – “Achemos grupės” ir “Begos” – objektams. Dėl to neturėtų kentėti kitos uosto kompanijos”, – teigė E.Gentvilas.

Šalies valdžia kitąmet turbūt dar nedidins kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų, bet kultūrininkai gali gauti daugiau pajamų rengdami projektus, nes įvairioms programoms numatomas didesnis finansavimas, teigia kultūros ministras.

“Siūlymas dėl atlyginimų didinimo 5-10 proc. susilaukė gana neigiamos reakcijos, preliminariai svarstant su įvairiomis žinybomis, su valdžios institucijomis, įvairių valdžių kontekstuose”, – BNS sakė A.Gelūnas, rugsėjį kalbėjęs apie būtinybę kelti kultūrininkų algas.

“Tai buvo priimta kaip fiskalinio deficito didinimas tuo metu, kai reikia fiskalinės drausmės”, – aiškino ministras.

Rudenį buvo atlikta lyginamoji visų kultūros darbuotojų atlyginimų analizė, kuri, A.Gelūno teigimu, parodė, kad atlyginimai turi būti didinami, nes jie yra “netoleruotinai mažose ribose” .

Ministras pabrėžė, kad vis dar neatmetama galimybė lengvinti kultūros ir meno darbuotojų suteikiant jiems mokestinių lengvatų, tačiau, anot A.Gelūno, vykstančios diskusijos nenuteikia optimistiškai.

“Šiuo metu Seime yra kaip tik diskutuojama dėl mokesčių lengvatų, bet kol kas ženklai rodo, kad dar tam optimizmui yra ankstoka”, – kalbėjo ministras.

A.Gelūnas sakė manantis, kad Kultūros ministerijos biudžetas kitais metais didės, daugiausia – įvairioms programoms, o kultūrininkai galėtų tikėtis gauti didesnį finansavimą rengdami projektus.

“Programoms didės. Turiu omenyje tautinių mažumų kultūrinės raiškos skatinimą, regionų kultūrinės plėtros programą, knygų įsigijimą. Keleto eilučių padėtis tikrai pagerėjo, nors ir nelabai ženkliai (…) Sakykime, šiuo metu yra daugmaž sulygta, kad tautinėms mažumoms lyginant su pernai biudžetas didėja 40 proc., nuo 629 tūkst. litų iki maždaug 1,03 mln. litų”, – pasakojo ministras.

“Regionų kultūros programoms milijonas atsiranda iš apskričių buvusios programos ministerijos biudžeto eilutėje. Knygų įsigijimas didės gal ne taip reikšmingai, bet vistiek didės”, – tvirtino A.Gelūnas.

Ministras pasakojo, kad su kultūrininkų profesinėmis sąjungomis tariamasi, kaip reikėtų padidinti minėtųjų darbuotojų atlyginimų lubas.

“Dabar antradienį vyks susitikimas su profsąjungomis ir mes norime pasirašyti kolektyvinę sutartį su jomis ir pažvelgti giliau, nes aptarėme, kad tas kosmetinis 5 proc. padidinimas būtų labai vienetinis reiškinys ir galbūt neišspręstų įsisenėjusios problemos. Kolektyvinės sutarties pasirašymas reikštų, kad mes tas vadinamas atlyginimo koeficiento žirkles išplėstume”, – tvirtino ministras.

Anot jo, Kultūros ministerija tikisi pasiūlymą dėl algų lubų išplėtimo pateikti kitų metų Seimo pavasario sesijoje.