Amerikoje, Islandijoje, Graikijoje ir kitose šalyse už finansinio kolapso slypi vos kelių asmenų pavardės.

Konkurencija šiais laikais – visiškai įprastas dalykas, tačiau islandas Bjorgolfuras Thoras Bjorgolfssonas vis tiek yra nekenčiamiausias žmogus šioje nedidelėje saloje. Žmonės negali pakęsti visko, pradedant šio sunkiai ištariamos pavardės savininko sarkazmu ir kreiva šypsenėle, baigiant jo 4 tūkst. eurų kainuojančiu laikrodžiu ir kasdien vis kita prabangia eilute.
B.T.Bjorgolfssonas Islandijoje yra 2008-aisiais šalį ištikusio bankroto simbolis. Savo tautiečiams – 320 tūkst. islandų – jis viename asmenyje įkūnija ir bankininkus, ir politikus, ir skrupulų neturinčius verslininkus, dėl kurių kaltės islandai vieną vakarą nuėjo miegoti tikėdami, kad yra „laimingiausia tauta pasaulyje“, o kitą rytą pabudo pačiame pasaulinės finansų krizės epicentre. B.T.Bjorgsolfssonas – vienas tų, kurie Islandijoje statė bankines piramides ir dar už tai mokėjo sau milijonines premijas.
Naujas dokumentinis danų filmas „Vikingų saga: Thoro sūnus“ pasakoja šio pirmojo Islandijos milijardieriaus šeimos istoriją, kuri prasideda nuo senelio Thoro Jenseno, tuščiomis kišenėmis atvykusio iš Danijos į Islandiją ir per trumpą laiką čia tapusio turtuoliu, bet tai padariusio tikrai ne sunkiu ir juodu darbu. Vėliau „pasižymėjo“ ir senojo Thoro Jenseno sūnus ir būsimasis Bjorgolfuro Thoro tėvas Gudmundssonas, Islandijoje tapęs bankroto pradininku. Aštuntajame dešimtmetyje, kai jo berniukas neturėjo nė dešimties, jis buvo nuteistas „už kūrybiškumą“: Gudmundssonas sukūrė, o vėliau tyčia bankrutuoti privertė laivų kompaniją „Hafskip“. Tačiau ir išėjęs iš kalėjimo nesnaudė: 2002-aisiais iš valstybės nusipirko kontrolinį banko „Landsbanki“ akcijų paketą. Priminsime, kad tai – vienas iš trijų 2008-aisiais bankrutavusių Islandijos bankų, į prarają nusitempusių visą Islandijos ekonomiką.
Prie to nemažai prisidėjo ir jaunasis Bjorgolfuras Thoras, tuo metu vystęs įtartiną alkoholio ir farmacijos “biznį”. Pernai Islandijos valdžios atstovų paskelbta ataskaita po dvejus metus trukusio tyrimo – negailestinga nei tėvui, nei sūnui. Joje kalbama, kaip abu veikėjai ėmė paskolas iš jiems patiems priklausančio „Landsbanki“ banko, o už šiuos pinigus supirkinėjo jų pačių valdomų kompanijų nekilnojamąjį turtą.
Bjorgolfuro Thoro darbeliai sulaukė ir didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Štai „The Guardian“ straipsnyje plunksnos kedenamos jo valdytoms bendrovėms Rusijoje, „Die Welt“ pasinaudojo anoniminiais šaltiniais atsekdamas Bjorgolfuro Thoro sąsajas su Rusijos mafija, o „Euromoney“ išspausdino išsamų straipsnį apie šio islando finansinius nusikaltimus, vykdytus po sąžiningo „Landsbanki“ savininko priedanga.

Kiekvienoje šalyje – savi „Madoffai“

Ši islandiškoji saga verčia patikėti, kad polinkis sukčiauti ir kitų sąskaita susikrauti milijonus kartais būna užkoduotas genetiškai ir perduodamas iš kartos į kartą. Juk panašus pavyzdys – ir dabar kalėjime dienas leidžiantis buvęs spekuliantas Bernardas Madoffas, Amerikoje sukūręs vadinamąją „Ponzi“ schemą, dabar laikomą didžiausia afera JAV istorijoje, nes jos padaryti nuostoliai siekia apie 50 mlrd. JAV dol. Kaip ir Thoro Bjorgolfssono atveju, B.Madoffo talkininkai irgi buvo artimiausi giminaičiai: pirmiausia šiam buvusiam akcijų biržos NASDAQ vadovui įgyvendinti stulbinamo masto aferą padėjo jo krikšto tėvas, o vėliau aferas ėmė vykdyti ir milijonieriais tapę abu B.Madoffo sūnūs: Andrew ir Markas, pastarasis po tėvo suėmimo 2008-aisiais nusižudė.
Nekyla abejonių, kad B.Madoffas ir jo šeima nemažai prisidėjo prie didžiųjų Amerikos bankų griūties, tad iš esmės ir Amerikos ekonomikos kolapsą iš dalies galima pavadinti savotišku „šeimos nuopelnu“. Be to, „Madoffo piramidė“ tiesiogiai pakenkė ir Europos šalims. Pavyzdžiui, bankas „Dexia“, kurį Belgijos, Liuksemburgo ir Prancūzijos vyriausybės šiemet nuo bankroto gelbėjo antrą kartą per trejus metus, dėl B.Madoffo vykdytų machinacijų prarado milžiniškas sumas.
Beje, tokių madoffų būta įvairiose šalyse, taip pat ir Graikijoje. „Išskirtinis klastotojas, patyręs manipuliuotojas, sugebantis įtikinti net sumaniausius klientus“, taip Graikijos policija pernai apibūdino pirmąją graikišką B.Madoffo versiją, – Graikijos pilietį, kurio tapatybę teisėsauga saugumo sumetimais vis dar slepia. Atskleidžiamos tik kelios nuotrupos, leidžiančios spėti, kad šis pilietis – vienas tų, kurie bankrutuojančioje šalyje sugebėjo tapti milijardieriais apgaudinėdami ne tik klientus, bet gali būti, kad ir nacionalinį banką. Graikijos laikraštis „Katimerini“ skelbia, kad ši istorija prasidėjo 2003-iaisiais, kai Atėnuose įsikūrusiame JAV investicinės bendrovės padalinyje dirbantis konsultantas patikliems klientams ėmė siūlyti investuoti pinigus į užsienio vertybinius popierius, meluodamas apie tų akcijų pelningumą, o iš tiesų pats savinosi klientų pinigus.
Tačiau šis graikas – ne vienintelis toks gudruolis šioje dabar skęstančioje šalyje. Vien per pastaruosius metus pranešta apie dar keturis asmenis, vykdžiusius panašias machinacijas. Apie panašius pavienių asmenų ir jų artimųjų vykdytus didžiulius finansinius nusikaltimus pranešama ir Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, tad iš esmės savų madoffų turi beveik visos šalys.

cernobyl2666

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius antradienį, minint Černobylio branduolinės katastrofos 25-ąsias metines, dar kartą paragino pasaulį skirti lėšų sprogusio atominio reaktoriaus naujo apgaubo statybai, sakydamas, jog jokia šalis nepajėgtų išspręsti šios problemos savo jėgomis.

“Už ramybę pasaulyje sumokėjome tūkstančių mūsų tėvynainių gyvybėmis ir sveikata, – sakoma V.Janukovyčiaus svetainėje paskelbtame pranešime. – Tačiau jokia šalis, net pati galingiausia, nepajėgų pati viena pašalinti tokio masto katastrofos padarinių”.

Ukraina šiam projektui dar turi surinkti apie 300 mln. JAV dolerių (711 mln. litų), nors tarptautiniai donorai dalį lėšų naujojo apgaubo statybai įsipareigojo skirti per anksčiau šį mėnesį vykusią konferenciją.

Nuo iki šiol didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos labiausiai nukentėjusiose trijose šalyse – Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje – šios tragedijos metinių minėjimo ceremonijos prasidėjo antradienį paryčiais. Vėliau šią dieną Ukrainoje vyksiančiuose renginiuose dalyvaus V.Janukovyčius ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Kijeve antradienio naktį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas vadovavo atminimo ceremonijai prie paminklo Černobylio jėgainės darbuotojams ir ugniagesiams, kurie į nelaimės vietą buvo pasiųsti iškart po sprogimo 4-ame reaktoriuje ir vėliau mirė nuo ūmios spindulinės ligos.

Ortodoksų dvasininkai giedojo gedulingas giesmes, ukrainiečiai uždegė plonas vaškines žvakeles, o varpas suskambėjo 25 kartus, primindamas po avarijos praėjusių metų skaičių.

“Pasaulis nežino jokios kitos taikos meto katastrofos, kurią būtų galima palyginti su tuo, kas įvyko Černobylyje”, – sakė patriarchas Kirilas, kurį lydėjo Ukrainos premjeras Mykola Azarovas ir kiti pareigūnai.

Atminimo ceremonija prasidėjo 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – beveik tuo pačiu metu, kai 1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinėje nugriaudėjo sprogimai, išmetę į atmosferą radioaktyvių medžiagų debesį, paskleidusį pavojingus teršalus didelėje Europos dalyje. Dėl šios avarijos smarkiausiai užterštuose regionuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir vakarų Rusijoje namus buvo priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių.

Per šią avariją į aplinką pateko apie 400 kartus daugiau radioaktyvių medžiagų, negu jų buvo paskleidusi atominė bomba, numesta Jungtinių Valstijų ant Japonijos miesto Hirošimos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Dėl jonizuojančios spinduliuotės poveikio susirgo šimtai tūkstančiai žmonių, o jėgainės apylinkėse augantys miškai ir buvę dirbami laukai tebėra užteršti. Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praeitą savaitę Kijeve vykusioje spaudos konferencijoje pateikė išvadas, rodančias, jog tarp 600 tūkst. didžiausią apšvitos dozę patyrusių žmonių nuo vėžio mirė keturiais tūkstančiais daugiau negu būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis.

Keli šimtai ukrainiečių, daugiausiai žuvusių jėgainės darbuotojų ir avarijos “likvidatorių” našlių, dalyvavo antradienį aukotose pamaldose, pagerbdamos savo artimuosius ir jų likimo draugus. Apsiašarojusios moterys uždegė žvakeles, žegnojosi ir tylėdamos klausėsi ortodoksų giesmių.

“Mūsų gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, – sakė 64 metų Larisa Demčenko. Anksčiau ji dirbo Černobylio jėgainėje, kaip ir jos vyras, kuris mirė prieš devynerius metus nuo vėžio, siejamo su patirta apšvita.

“Ten buvo nuostabus miestas, nuostabus darbas, nuostabūs žmonės. Tai buvo mūsų jaunystė. Staiga viskas sugriuvo, – pridūrė ji. – Jeigu tik žinotumėte, kaip mums skauda širdis dėl mūsų vaikų; kiek daug mūsų vaikaičių nesveiki; kiek daug porų neturi vaikų”.

Rusija, Ukraina ir Baltarusija pastariausiais metais apkarpė lengvatas sveikatos netekusiems Černobylio veteranams, o atminimo renginius temdė jų skundai dėl nepakankamos pagalbos. Vėliau antradienį avarijos likviduotojai planuoja surengti atskirą mitingą Kijeve.