Visas pasaulis, o su juo ir Lietuva, kasdien vis optimistiškiau žvelgia į ateitį: krizės skaudulius bei nuostolius palikdami užnugaryje, pamažu imame planuoti ir tikėtis, kad bus tik geriau.

Toks galėtų būti optimistinis šių dienų vertinimas. Deja, gyventojų apklausos rodo kiek kitokią realybę. Statistikos departamento paskelbtais naujausio vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, gyventojų lūkesčiai dėl ateities dar tikrai nėra optimistiški ir tik šiek tiek šviesesni nei prieš metus. Ppraėjusių metų gegužę namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius metus tikėjosi 9 proc., šiemet – 10 proc. gyventojų. Taigi išlikęs netikrumas dėl ateities geriausiu atveju leidžia viltis, kad finansinė padėtis bent nebeblogės. To dabar tikisi 46 proc. gyventojų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (bet 2 proc. mažiau nei prieš mėnesį).

Į klausimą, ar tai reiškia, kad finansinio kracho pamokyti ėmėme realiai vertinti savo padėtį, geriausiai atsakytume kiekvienas asmeniškai. Jei vis dėlto taip, tuomet galima tikėtis, kad toks realistiškas padėties vertinimas išeis į gera – galbūt pagaliau nustosime kartoti senas klaidas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje ekonomikai ir pajamoms augant, regis, dar nematytais mastais, apie ateitį negalvojome. To rezultatus matome dabar, kai penktadalis gyventojų staigiai sumažėjus pajamoms negalėtų išgyventi ilgiau nei savaitę, kai būsto ir vartojamosiomis paskolomis apsikrovusius gyventojus nuo įmokų vėlavimo neva gelbėja pastaruoju metu lyg grybai po lietaus sudygusios greitųjų kreditų bendrovės (nors iš tiesų tai jos įsuka į dar greičiau besisukančią įpročio gyventi skolon karuselę).

Deja, jokia draudimo bendrovė nepasiūlys, kaip būtų galima apsidrausti nuo neteisingų asmeninių finansų valdymo sprendimų.

Tačiau išeitis yra – tų klaidų galima tiesiog nebedaryti. Pirmiausia tereikėtų nustoti elgtis ir mąstyti taip, lyg finansinė padėtis, kurioje dabar esate, būtų visiškai nekintama. Ji tikrai gali būti geresnė, kaip ir neabejotinai gali tapti blogesnė. Viskas priklauso nuo to, kaip jūs ir jūsų šeimos nariai įvertinsite dabartinę padėtį ir kokių veiksmų ryšitės imtis, kad ateityje ji neblogėtų.
Finansiniai sunkumai kaip niekas kitas apšviečia daug tamsių kampelių, kurių pasitaiko bene kiekvienos šeimos gyvenime. Žiūrėk, vienur vienas sutuoktinis slėpė ne tik pajamas, bet ir didžiules išlaidas savo išskirtiniams pomėgiams. Kitur pradėtas vesti bendras biudžetas parodė, kad net ir kelerius metus kartu gyvenančių žmonių finansiniai įpročiai gali būti visiškai skirtingi. Štai šių metų sausį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės RAIT atliktas namų ūkių pajamų ir išlaidų tvarkymo tyrimas parodė, kad atskirai vienas nuo kito pinigus tvarko net trečdalis Lietuvos sutuoktinių ir gyvenimo partnerių. Natūralu, kad tai gerokai sumažina atsakomybės jausmą – ne tik už savo veiksmus, bet ir visos šeimos finansinę padėtį.

Taigi kuo anksčiau tokie aštrūs kampai bus nugludinti, tuo darnesnis ir sėkmingesnis bus šeimos finansinis gyvenimas. Kaip laimėtojos iš krizės išeis ne tos šeimos, kurios kokių nors veiksmų tvarkydamos savo finansinę padėtį ėmėsi tik priverstos nepalankiai besiklostančių aplinkybių, bet tos, kurių nariai galvoja apie rytdieną.
Laimės ir tie, kurie krizės metu nuspręs susituokti, jei to dar nėra padarę. Išties, iš pirmo žvilgsnio tai skamba nerimtai, tačiau, kaip rodo statistika, būtent sutuoktinių porų pajamos pastaruosius kelerius metus didėjo beveik sparčiausiai tarp visų tipų namų ūkių. Ką jau kalbėti apie namų ūkio finansinę padėtį labai palengvinantį naštos pasidalijimą. Štai namų ūkiai, sudaryti iš dviejų suaugusių asmenų su vaikais arba be jų, išlaidas už būstą didele našta laiko gerokai rečiau nei kitų tipų namų ūkiai.

Svarbu, kad tų pačių svarbių veiksmų, kurių dabar imamės skatinami neužtikrintumo dėl ateities, nepamirštume ir ateityje.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko “Baltijos tyrimai”.

Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009 m. tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais (2009 m. pradžioje buvo trečdalis), o per paskutinius 2 metus – net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).

Gyventojų “finansinė pagalvė” plonėja

“Mažėja vadinamoji finansinė pagalvė – lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Be to, dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.”

Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie tesugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.

Vertybinės nuostatos dėl taupymo – stiprios

Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per paskutiniuosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.

“Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007 m. pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę”, – sako V. Cibas. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.

Taupymo tikslas – finansinis saugumas

Kaip ir prieš metus Lietuvos gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.

Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.

Gyventojų apklausa vyko 2010 metų kovo 20-31 dienomis. Iš viso apklausti 1004 gyventojai nuo 18 iki 74 m. Apklausiamieji atrinkti naudojant nacionalinę daugiapakopę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko 102 atrankos taškuose visose Lietuvos apskrityse. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.