Julita Varanauskienė

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Sako, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą. Per atostogas paprastai atleidžiame išlaidų kontrolės vadžias. Jei buvome užsienyje, gali užtrukti, kol vėl priprantame prie Lietuvos kainų ir savo nuolatinių pajamų dydžio. Poilsiaudami galime praleisti įvairių finansinių įsipareigojimų terminus. Jūsų dėmesiui aštuoni dalykai, padėsiantys susidoroti, o gal ir išvengti poatostoginio finansų valdymo streso.

1. Peržiūrėkite kortelių išrašus.

Reikėtų peržiūrėti, ar nurašytos visos sumos ir ar jos nurašytos teisingai – už viešbutį, už kelionę, už automobilio nuomą, už įvairius pirkinius. Dėl to per atostogas pravartu rinkti kasos kvitus. Jei pastebėjote netikslumų, pirmiausia reikėtų kreiptis į kortelę išdavusį banką. Patiems aiškintis su pardavėju užsienyje nebus taip efektyvu. Kartais keliautojai pastebi, kad nors ir susimokėjo už viešbutį, už lėktuvo bilietus, dar liko ir papildomai rezervuotų lėšų (pavyzdžiui, automobilio nuomos užstatas). Paprastai po poros savaičių šios rezervacijos panaikinamos automatiškai, bet, kreipusis į savo banką, galima lėšas atlaisvinti ir greičiau.

2. Peržiūrėkite atidėtąsias išlaidas.

Atostogaujant užsienyje gali padidėti telekomunikacijos paslaugų išlaidos – už pokalbius telefonu, žinutes, interneto duomenis. Kad vėliau už šias paslaugas nurašyta suma nebūtų staigmena, verta pasitikrinti iš anksto, kokia bus sąskaita. Jei užsienyje „pavyko“ užsidirbti baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, derėtų pasirūpinti, kad ji būtų sumokėta. Nors, kaip pripažįsta atsakingi asmenys, tokių baudų išieškojimo mechanizmas tarp šalių dar nėra suderintas, bet tai tik laikinas „džiaugsmas“: informacija apie pažeidimus ir nesumokėtas baudas, kurios laikui bėgant sparčiai auga, lieka, todėl kito susitikimo (pavyzdžiui, per kitas atostogas) su užsienio pareigūnais metu, nesumokėtos baudos gali būti prisimintos ir gerokai pagadinti reikalus.

3. Sugrįžkite į kasdieninių išlaidų gimtinėje režimą.

Atostogos baigėsi, vasara – dar ne. Ilgi vakarai, geras oras, tebesitęsiančios vaikų atostogos, gausūs pramogų pasiūlymai – viskas tarsi kviečia ir toliau ilsėtis: pietauti kavinėse, pramogauti, mėgautis kitais malonumais – tik jau namuose. Visgi jau reikėtų griežčiau apsibrėžti, kiek tam galime skirti pinigų – per savaitgalį ar per savaitę. Kartais žmonėms pabuvus užsienyje (kur didesnės ir vidutinės pajamos, ir kainos, ir vidutinės išlaidos), užtrunka vėl prisiminti, kas, atsižvelgiant į mūsų pajamas, vis tik yra per brangu.

4. Peržiūrėkite atostogų sezono daiktus.

Vasara Lietuvoje kaprizinga. Neretai itin vasarišką aprangą, avalynę, poilsio inventorių, kitus saulėtam ir šiltam orui ir vandeniui skirtus reikmenis tepanaudojame tik tas kelias atostogų dienas ar savaites. Po atostogų reikėtų atlikti sezoninių daiktų inventorizaciją – peržiūrėti, ką pasilikti, ką atnaujinti, ko neprireikė ir veikiausiai nebeprireiks. Antroje vasaros pusėje mūsų parduotuvėse pradedamos išparduoti sezoninės prekės. Taupiems, planuoti gebantiems žmonėms – tai tinkamas metas atnaujinti vasaros daiktų arsenalą.

5. Patikrinkite, ar nesibaigė dokumentų ar sutarčių galiojimo laikas.

Per atostogas namų rūpesčiai pasimiršta. Siunčiami pranešimai – apie bebaigiančias galioti būsto, automobilių draudimo, mokėjimo kortelių, indėlių, periodinio lėšų pervedimo ar kitų paslaugų teikimo sutartis – būnant užsienyje gali nepasiekti arba tiesiog likti nepastebėti. Grįžus iš atostogų vertėtų pasitikrinti – peržiūrėti dokumentų galiojimo laiką, galiojančias finansines sutartis: draudimo, paskolų ir pan., kad vėliau dėl to nekiltų nepatogumų.

6. Padenkite per atostogas susidariusias skolas.

Jei per atostogas teko skolintis, atėjo laikas paskolas grąžinti ar bent jau pradėti tą daryti. Klasikinių finansų valdymo požiūriu, reikėtų pradėti grąžinti nuo brangiausiai kainuojančių paskolų – tų, kurių palūkanos didžiausios. Psichologiniu požiūriu, jei paskolų ir skolų atsirado ne viena, vertėtų pradėti nuo mažiausios. Sako, kad sėkmingai išsprendus pirmą problemą, tegul ir mažą, atsiranda įkvėpimas, įgyjame pasitikėjimo ir jėgų susidoroti ir su visomis likusiomis problemomis.

7. Sumažinkite kitas skolas.

Liūdnai juokaujama, kad kita šventė po Joninių – Kalėdos. Nors dar ir vasara, šildymo sezonas ir su juo susijusios didesnės išlaidos neišvengiamai artėja. Jei atostogoms skolinomės imdami vartojimo kreditą – didesnę sumą ir ilgesniam laikui, – kad tokių paskolų grąžinimo našta žiemą būtų lengvesnė, kiek įmanoma, daugiau grąžinti reikėtų, kol radiatoriai dar nepradėjo šilti. Paprastai vartojimo kreditą ar jo dalį galima grąžinti anksčiau nustatyto termino be papildomų mokesčių.

8. Pradėkite taupyti kitoms atostogoms.

Po atostogų kurį laiką gyvename prisiminimais. Tačiau ilgainiui jie blėsta, o mes pradedame laukti kitų atostogų – kas žiemos, o kas vasaros. Gera žinia ta, kad pradėjus ruoštis iš anksto galima susirasti geriausias įmanomas pagal mūsų galimybes atostogas: išsirinkti, susiplanuoti kelionę ir jai bent šiek tiek susitaupyti. Sakoma, kad pradėjus planuoti, galvoti, įsivaizduoti, kaip ir kur atostogausime, pradedame gyventi tų būsimų gerų įspūdžių nuotaika. O ji pragiedrina kasdieninių rūpesčių padangę, kai dienos trumpėja ir ima dangus niauktis.

Julita Varanauskienė

Kai kalbama apie finansinį išprusimą, daugelis galvoja, kad kažkokiuose slaptuose vadovėliuose yra parašytos stebuklingos formulės, kurias pamatęs žmogus tampa turtingas. Iš tiesų gebėjimas spręsti gyvenimo finansinius uždavinius labai priklauso nuo gebėjimo spręsti matematikos uždavinius.

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Finansinis raštingumas neatsiejamas nuo matematikos

Neseniai Lietuvos banko atlikta gyventojų apklausa parodė, kad į pateiktus tris finansinio raštingumo klausimus teisingai atsakė tik maždaug kas šeštas (16 proc.) vyresnis negu 18 metų respondentas. Kas trečias teisingai neatsakė nė į vieną klausimą iš trijų. Norint teisingai atsakyti į klausimus, tereikėjo žinoti porą ekonominių terminų – kas yra palūkanos, infliacija, paskola – ir  tiesiog mokėti skaičiuoti.

Apie infliacijos įtaką teisingai atsakė kas antras (53 proc.), o teisingai apskaičiuoti palūkanas arba paskolos kainą sugebėjo tik atitinkamai 38 ir 37 proc.

Analizuojant apklausos rezultatus, peršasi išvada, kad, ko gero, būtent dėl skaičiavimo klaidų ir buvo tiek daug neteisingų atsakymų. Apie infliacijos įtaką teisingai atsakė kas antras (53 proc.), o teisingai apskaičiuoti palūkanas arba paskolos kainą sugebėjo tik atitinkamai 38 ir 37 proc.

Pinigų turi tie, kurie mėgsta skaičiuoti

Neseniai paskelbti JAV atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad mokykloje įgytas matematinis išsilavinimas yra susijęs su suaugusio žmogaus finansine padėtimi. Turėdami galimybę palyginti skirtingų valstijų, kuriose mokymo programos yra nevienodos, ir skirtingų laikotarpių, kai programos buvo keičiamos (pavyzdžiui, padidintas matematikos pamokų skaičius), duomenis, mokslininkai nustatė, kad geresnės matematikos žinios suaugusiems žmonėms padeda išvengti brangiai kainuojančių finansinių klaidų. Skaičiavimo įgūdžių stokojantys žmonės skolinasi daugiau ir brangiau, skolas grąžina ne taip drausmingai, mažiau taupo ir sukaupia mažiau turto.

Geriau matematiką išmokę žmonės priima geresnius finansinius sprendimus, ką su tomis pajamomis daryti, kiek ir kaip taupyti, kur ir kaip investuoti.

Ir taip yra ne tik todėl, kad matematikai negabūs žmonės galbūt nesusiranda geriau mokamų darbų, dėl ko jų pajamos yra mažesnės. Bet ir todėl, kad geriau matematiką išmokę žmonės priima geresnius finansinius sprendimus, ką su tomis pajamomis daryti, kiek ir kaip taupyti, kur ir kaip investuoti, kiek ir kaip skolintis, kada ir kaip skolas grąžinti.

Liaudies išmintis teigia, kad pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Vadinasi, pinigų turi tie, kurie mėgsta arba bent jau moka skaičiuoti.

Per matematikos pamokas – ne tik apie kubo viršūnėmis šokinėjančius zuikius

Dar neišsiaiškinta, kokiu būdu matematikos žinios lemia racionalesnę finansinę elgseną: žinoma, kad matematinis išsilavinimas padeda aiškiau formuluoti mintis, daryti logiškas išvadas, taip pat lavina vaizduotę, išradingumą. Kita vertus, sakoma, kad matematikos mokymasis ugdo kantrybę – labai svarbią savybę, kai kalbame ir apie asmeninių finansų valdymą.

Spręsdami matematikos uždavinius moksleiviai gali susipažinti su finansiniais dalykais: sužinoti apie sudėtines palūkanas, išmokti lyginti procentus su procentais.

Daugelis nemėgstančių matematikos skundžiasi, kad per matematikos pamokas jiems į galvas bando sukišti niekur nepritaikomas žinias apie sinusus ir kosinusus, logaritmus, diferencialus, o geriausiu atveju – apie medžiotojus, be perstojo šaudančius į kubo viršūnėmis šokinėjančius zuikius.

Visgi būtent spręsdami matematikos uždavinius moksleiviai gali susipažinti su finansiniais dalykais: sužinoti apie sudėtines palūkanas, išmokti lyginti procentus su procentais (o ne procentus su eurais) ir tiesiog susidraugauti su skaičiais, kurių nemažai pateikta būsto paskolos, pensijų kaupimo ar kitose svarbiose finansinėse sutartyse.

BFL/G.Savickio nuotr.

"Shutterstock" nuotr.

Mokymasis kaip elgtis su pinigais – neturėtų būti kančia. Tai gali išmokti bet kuri pora, jei stengsis rašo “Businessinsider”. “Jei jūs abu nesuteiksite savo finansams prioriteto, jie ir nebus tokiais”, – savo knygoje “Smart Couples Finish Rich” teigia milijonierius ir finansinis konsultantas Davidas Bachas.

Jis priduria, kad dvi galvos yra geriau nei viena ir “kuo greičiau pradėsite dirbti kartu, tuo greičiau galėsite dramatiškai pakeisti savo finansinį statusą”. Pradėkite nuo šių 10 žingsnių:

1. Kalbėkite apie pinigus.

Protingos poros nuolat kalba apie pinigus.

Kad ir kaip atrodytų nemalonu, bet pokalbiai apie pinigus yra ypač svarbūs. Kuo anksčiau su partneriu pradėsite kalbėti apie tai, tuo geriau. Juk ginčai dėl pinigų – pagrindinis skyrybų pranašas.

“Protingos poros nuolat kalba apie pinigus, – teigia D.Bachas. – Kai dirbate kartu, pasiekiate bendrų rezultatų.”

Tuomet suprasite savo partnerio suvokimą apie finansus, kaip jis žiūri į pinigus ir kiek jie svarbūs jo gyvenime. Tai leis suvokti, kaip jis priima finansinius sprendimus. Vėliau susitarkite dėl konkrečių detalių – kas mokės vienas ar kitas sąskaitas arba galbūt norite atsidaryti bendrą sąskaitą.

“Turite suprasti, kad jūs abu esate viena komanda, kai kalbama apie finansų valdymą ir atsakomybę”, – rašo D.Bachas.

"Shutterstock" nuotr.

2. Surašykite konkrečius tikslus

Pirmas žingsnis siekiant bet ko  - tai išsiaiškinti kokių konkrečiai tikslų siekiate. Ko jūs ir jūsų partneris siekiate? Ar tai vasarnamis, daugiau turto ar kelionės po pasaulį?

Savo tikslų susirašymas smarkiai padidina tikimybę, kad jūs juos pasieksite.

“Susikurkite konkrečius, detalius tikslus ir įgyvendinimo terminus, – rašo D.Bachas. – Žmonės, kurie susirašo savo finansinius tikslus, tampa turtingi. Tai faktas. Daug tyrimų įrodė, kad savo tikslų susirašymas smarkiai padidina tikimybę, kad jūs juos pasieksite.”

Pradėkite jau dabar – per šias 48 valandas. “Pradėjus tuoj pat, mano tikslai tampa realesni man ir suteikia daugiau pasitenkinimo, – teigia autorius. – Šis pasitenkinimas ilgam suteiks energijos, kurios jums reikės siekiant įgyvendinti savo tikslus.”

3. Sukurkite planą

“Nesugebėjimas planuoti kartu yra tas pats, kas planuoti žlugti kartu”, – mano D.Bachas.

Visų pirma, būtina suprasti nuo ko pradėti: “Gal galėtumėte pasakyti kiek vertas jūsų turtas? Ar žinote, koks jūsų turtas, įsipareigojimai ar išlaidos? Ar galite tuoj pat surašyti savo turimas investicijas? Kiek pinigų turite namie ir kiek bei kam esate skolingas?” Jei neturite atsakymo į šiuos klausimus, nesijaudinkite – tai normalu. Todėl nuo jų ir reikia pradėti.

Kai surašysite atsakymus, surašykite tikslus ir žymėkitės, kaip jums sekasi eiti jų linkme.

"Shutterstock" nuotr.

4. Peržiūrėkite išlaidavimo įpročius

Paprasčiausias būdas tapti turtingu – taupyti, o šis procesas prasideda nuo išlaidavimo mažinimo.

“Lengva iššvaistyti pinigus, – rašo D.Bachas. – Ypač lengva iššvaistyti smulkmenoms.”

Kalbėkite apie tai, kokias jūs pats/pati išlaidas apribojote, o ne nuo patarimų, ko jūsų partneris turėtų atsisakyti.

Pradžiai pabandykite sekti ir susirašyti visas vienos savaitės išlaidas. Tą savaitę elkitės, kaip iki šiol ir nebandykite keisti savo įpročių. Tačiau po to pabandykite išanalizuoti ir karpyti išlaidas. Pasak D.Bacho, kalbėkite apie tai, kokias jūs pats/pati išlaidas apribojote, o ne nuo patarimų, ko jūsų partneris turėtų atsisakyti.

5. Atsidėkite senatvei bent 10 proc. savo pajamų

“Jei jūs ir jūsų partneris neatsidedate 10 proc. savo pajamų ateičiai, jūsų laukia problemos”, – mano D.Bachas.

Liksite sužavėti, kiek nedaug pastangų reikia, kad išmoktumėte gyventi taupiau.

Jei dabar negalite skirti tam 10 proc. pajamų, tai pradėkite nuo mažiau. Pats autorius pradėjo nuo 1 proc. ir vėliau šį rodiklį didino iki 3 proc., 10 proc. ir 15 proc., kol pasiekė 20 proc.

“Liksite sužavėti, kiek nedaug pastangų reikia, kad išmoktumėte gyventi taupiau. Negalite išleisti to, ko neturite savo piniginėje.”

"Shutterstock" nuotr.

6. Taupykite blogai dienai

Gyvenimas ne visada einasi pagal planą. Žmonės neteka darbo, žlunga verslas, susergama ir t.t. Tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausiam, todėl turėkite avarinį fondą. Pasak D.Bacho, šis fondas turėtų būti lygus 3 mėnesių jūsų išlaidoms.

7. Drįskite svajoti

Svajonės – tai ne tik vaikų užsiėmimas.

“Ką jūs dviese norėtumėte padaryti labai linksmo, visiškai beprotiško, labai keisto? Norite keliauti aplink pasaulį? Vykti ragauti vyno į Toskaną? Plaukioti su delfinais Havajuose? Pasistatyti svajonių namą su svajonių virtuve?“

Niekas labiau nemotyvuoja nei svajonė.

Kiekviena suaugęs nusipelno svajonės, bet kartu egzistuoja ir finansinis privalumas didelės svajonės: “Daug žmonių nebando pakeisti savo išlaidavimo įpročių ar pradėti taupyti, nes neturi motyvacijos žvelgti į ateitį. Niekas labiau nemotyvuoja nei svajonė.”

Dar daugiau, anot D.Bacho, “žmonės nustoja svajoti, nes neturi pinigų svajonėms įgyvendinti.”

Autoriaus teigimu reikėtų atsidėti apie 3 proc. pajamų savo svajonei.

8. Išmokėkite paskolas anksčiau

“30 metų paskola būstui tikriausiai yra populiariausia. Ir mano nuomone, tai kartu didžiausia klaida, kurią žmonės daro”, – rašo D.Bachas.

Kuo ilgesnė yra paskola, tuo daugiau palūkanų sumokate. Todėl daug protingesnis sprendimas išmokėti paskolą anksčiau. Galima peržiūrėti sąlygas ir padidinti 10 proc. įmokas.

“Jei taip elgsitės, 30 metų paskolą išmokėsite per 22 metus. Ši paprasta idėja jums leis sutaupyti dešimtis ar net šimtus tūkstančių dolerių”, – teigia D.Bachas.

"Shutterstock" nuotr.

9. Neužtęskite kitų skolų grąžinimo

“Kredito kortelės įsiskolinimas gali sugriauti santuoką, – sako D.Bachas. – Nesvarbu, kiek du žmonės myli vienas kitą, jei vieno iš jų išlaidos nuolat palieka porą skoloje, tuomet galiu pažadėti, kad santykiai nutrūks. Jei abi pusės prasiskolina, santykiai nutrūks dar anksčiau.”

10. Taupykite vaikams

Vaikai – kainuoja.  JAV vaiko išauginimas vidutiniškai atsieina 245 tūkst. dolerių ir į šią sumą neįskaičiuotas mokslas aukštojoje mokykloje.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė finansinė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.

6 faktai apie lietuvių finansinius įpročius:

1. Linkę taupyti
2015 m. antrąjį pusmetį nors šiek tiek sutaupančių namų ūkių buvo 45,5 proc. Dažniausiai (45,7 proc. visų sutaupiusiųjų) namų ūkiai nurodė vidutiniškai per mėnesį sutaupę nuo 31 iki 150 Eur.

Nors artimiausią pusmetį sutaupysiantys dažniausiai pasisakė didesnes pajamas (nuo 900 Eur per mėn.) gaunantys namų ūkiai (75,3 proc. tokias pajamas gaunančiųjų), tačiau sutaupyti planuojantis nurodė ir beveik kas antras (45,7 proc.) mažas pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantis namų ūkis.

2. Taupo nenumatytoms išlaidoms
Populiariausios taupymo priemonės ir toliau buvo likvidus finansinis turtas: grynieji pinigai, laikomi namuose, ir sąskaita arba indėlis banke. Namų ūkiai dažniausiai taupė siekdami turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (56,9 proc.) ar apsisaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo (51,6 proc.), o ilgalaikiams tikslams (pvz., vaikų mokslams, senatvei) nurodė taupantis kas ketvirtas namų ūkis (25,2 proc.).

3. Kas šeštas namų ūkis turi skolų
16,9 proc. apklausoje dalyvavusių namų ūkių turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų. Apklausti namų ūkiai dažniausiai naudojosi finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis arba skolinosi vartojimo reikmėms.

Per artimiausią pusmetį skolintis ketina 4,9 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai ar remontui (22,4 proc. planuojančiųjų skolintis) ir nuosavo būsto įsigijimui (12,2 proc.).

4. Greitieji kreditai – rimta našta
Apie pusė (47,1 proc.) apklaustų namų ūkių teigė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems buvo našta. Turimus finansinius įsipareigojimus našta daugiausia (83,9 proc.) laikė tie respondentai, kurie vienu iš turimų finansinių įsipareigojimų įvardijo greituosius kreditus. Negalėję laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, namų ūkiai sudarė mažiau nei ketvirtadalį (22,4 proc.) visų namų ūkių, kurie turi finansinių įsipareigojimų. Pagrindinės įsipareigojimų nevykdymo priežastys buvo padidėjusios gyvenimo išlaidos (57,9 proc.) ir prarastas nuolatinis pajamų šaltinis (26,3 proc.).

5. Išlaidas linkę planuoti
Daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.) nurodė, kad jų namų ūkis planuoja pajamas ir išlaidas. Be to, kuo didesnes pajamas namų ūkiai gavo, tuo labiau jie buvo linkę planuoti savo pajamas ir išlaidas. Namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo pajamas planuoti buvo linkę labiau (66,4 proc.), negu tie namų ūkiai, kuriuose asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nebuvo (52,4 proc.). Pristigę pinigų apklausti namų ūkiai pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas – 35,7 proc. namų ūkių įvardijo tai kaip pirmąją priemonę, kurios imtųsi. Kiti dažnai nurodyti sprendimai susidūrus su finansiniais sunkumais buvo turimų santaupų naudojimas (20,5 proc.), skolinimasis iš giminaičių (20,1 proc.) ir papildomo uždarbio paieškos (12,0 proc.). Didžioji dalis namų ūkių tikėjosi, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis, o būtiniausios išlaidos didės.

6. Didžiausias nerimas – kainų augimas
Didžiausią susirūpinimą artimiausią pusmetį namų ūkiams kels maisto produktų (paminėjo 31,6 proc. namų ūkių) ir komunalinių paslaugų kainų kilimas (30,6 proc.). Apklausti namų ūkiai mažiau nerimavo dėl pajamų sumažėjimo (12,5 proc.), kuro kainų didėjimo (6,8 proc.) ir galimo darbo praradimo (6,7 proc.).

Būsto kainų kilimą 2016 m. prognozavusių namų ūkių buvo reikšmingai daugiau (46,8 proc. apklaustų namų ūkių) nei nurodžiusių, kad jos kris (8,0 proc.). Būsto kainų didėjimo besitikintys namų ūkiai dažniausiai (22,5 proc. visų apklaustųjų) manė, kad kainos kils mažiau nei 10 proc., kilimą tarp 10 ir 20 proc. paminėjo 16,9 proc. respondentų, o didesnį nei 20 proc. kainų kilimą įvardijo 7,4 proc. apklaustųjų. Daugiau nei kas penktas (21,7 proc.) namų ūkis teigė manantis, kad būsto kainos per tą patį laikotarpį nepakis.

Visą tyrimą rasite čia