BFL

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktam Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektui, kuriuo siūloma išplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą ir sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai – elektroninių pinigų įstaigoms.

Elektroninių pinigų įstaigos turės teisę leisti elektroninius pinigus, taip pat galės teikti su elektroninių pinigų leidimu susijusias mokėjimo paslaugas – pavyzdžiui, sudarys galimybę jais sumokėti už prekes ir paslaugas, atidaryti mokėjimo sąskaitas, leisti mokėjimo korteles ir teikti kai kurias kitas šiuo metu kredito įstaigų teikiamas mokėjimo paslaugas. Be to, tuo pat metu elektroninių pinigų įstaigos galės vykdyti ir kitą, su mokėjimo paslaugomis ir elektroninių pinigų leidimu nesusijusią, veiklą. Tikimasi, kad tai turės teigiamą įtaką konkurencijai tarp skirtingus mokėjimo paslaugų teikimo būdus siūlančių verslo subjektų.

Elektroniniai pinigai – pinigai, išleidžiami elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose.  Šiais pinigais mokėjimai galės būti vykdomi taip, kaip šiuo metu jie atliekami mokėjimo kortelėse esančiais pinigais, tačiau būsima elektroninių pinigų leidėjų tarpusavio konkurencija ir vartotojų poreikis gali paskatinti naujas mokėjimo elektroniniais pinigais galimybes. Pavyzdžiui, elektroninių pinigų leidėjas galės numatyti elektroninius pinigus įsigyjantiems asmenims galimybę jais atsiskaityti virtualioje erdvėje ar e-parduotuvėse. Taip pat gali būti numatoma, kad jais nebūtų galima atsiskaityti už tam tikras prekes, pavyzdžiui, už tabako, alkoholio gaminius arba nustatomas mokėjimų dienos limitas. Tokia pinigų forma tėvai galėtų duoti rankpinigius savo vaikams bei kontroliuoti jų panaudojimą. Verta pažymėti, kad elektroniniai pinigai išleidžiami, nesiejant jų su mokėjimo sąskaita, į kurią pervedamas atlyginimas ar kitos lėšos ir praradus elektroninių pinigų kortelę, būtų išvengiama didelių nuostolių.

Norėdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga juridinis asmuo privalės gauti šios įstaigos veiklos licenciją. Numatoma, kad licencijas elektroninių pinigų įstaigoms išduos Lietuvos bankas. Jis vertins juridinio asmens pateiktus dokumentus ir duomenis – įstatus, minimalaus nuosavo kapitalo dydį patvirtinančius dokumentus, vadovų kvalifikaciją ir kt.

Priėmus įstatymą, kredito įstaigos ir toliau galės leisti elektroninius pinigus, tačiau tai nebebus jų išimtinė teisė ir tam tikslui nebereikės steigti specializuotų bankų.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymai turi būti priimti šioje Seimo pavasario sesijoje.

Finansų ministrė sako, kad sausio mėnesio biudžeto pajamų planas ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. Tačiau, anot Ingridos Šimonytės, džiūgauti ar atsipalaiduoti dar per anksti, pranešė LTV laida “Panorama”.

I.Šimonytė teigia, kad sausį į biudžetą surinkta daugiau visų pagrindinių mokesčių. Biudžeto pajamos padidėjo 26 proc. ir sudarė daugiau nei 1,5 mlrd. litų – 50 mln. litų daugiau nei prognozuota. Labiausiai augo mokesčiai, susiję su vartojimu.

“Reikia nepamiršti, kad sausio mėnesį sumokamos PVM ir akcizų sumos už tą, kas sumokama gruodžio mėnesį. Gruodžio mėnesį buvo didžiosios šventės, atitinkamai vartojimas ir akcizinių prekių. Palyginti su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, PVM surinkta 200 mln. litų daugiau, o akcizų apie 80 mln. litų – augimas atitinkamai 70 ir 40 proc. Atrodo labai daug, bet tikrai dalis to padidėjimo nulemta to, kad šį mėnesį buvo sumokėtos įplaukos už gruodžio mėnesio veiklą”, – sakė finansų ministrė I.Šimonytė.

Daugiau surinkta ir gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau pasak finansų ministrės, džiūgauti dėl sausio rezultatų gerokai per anksti. Juolab, kad didesnį pajamų surinkimą lėmė ne tik tradiciškai per šventes išaugantis vartojimas.

“Kalbėti apie biudžeto peržiūrėjimą į išlaidų didinimo pusę, mums turbūt ir nevertėtų tokių lūkesčių kurti, nes jei mes ir įvykdysime pajamų planą tokį, kokį užsibrėžę, su visa mokesčių administravimo pagerinimo užduotimi. Tai reiškia, kad mūsų deficitas bus beveik 6 proc. ir reikia nepamiršti, kad tą deficitą reikia mažinti ir toliau, kuo geriau mes įvykdysime planą, kuo daugiau bus pajamų, kuo spartesnis bus ūkio atsigavimas ar efektyvesnės mokesčių administravimo priemonės, tuo mažiau galvos skausmo turėsime 2012 metams”, – aiškino I.Šimonyte.

Anot finansų ministrės, kol kas sunku įvardyti, kuri dalis didesnių sausio pajamų gali būti nulemta vykdant Vyriausybės deklaruotus planus surinkti daugiau mokesčių kovojant su šešėliu ir kontrabanda. Esą realūs šios kovos rezultatai turėtų aiškėti pavasarį.

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamos Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė turėtų būti nušalintos nuo pareigų, BNS sakė parlamento vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

“Manau, kad asmenys, kuriems pateikti įtarimai, neturėtų dirbti”, – penktadienį BNS sakė Seimo kanceliarijos darbą kuruojanti vicepirmininkė.

Ji teigė, jog Seimo vadovybė nebuvo informuota apie tai, kad abiem Finansų departamento vadovėms yra pateikti įtarimai. Nepaisant to, V.Baltraitienės teigimu, su Seimo kancleriu ne kartą kalbėta, jog kilus įtarimams dėl netvarkos buhalterijoje, už tai atsakingos pareigūnės negali toliau eiti pareigų.

“Bet kancleris nieko nedarė. Seimo valdyba pati nušalinti nuo pareigų negali. (…) Žinoma, kol kas tik pateikti įtarimai, teismo sprendimo nėra, tačiau reaguoti į susidariusią padėtį vis tiek reikia”, – kalbėjo V.Baltraitienė.

Jos teigimu, pirmadienį kviečiamas Seimo valdybos posėdis padėčiai Finansų departamente aptarti.

Ikiteisminiam tyrimui dėl Seimo kanceliarijos buhalterijos tvarkymo vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė penktadienį BNS patvirtino, kad įtarimai D.Špakauskienei buvo pateikti dar rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį. Jų byla buvo išskirta iš buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ruožtu paprašė Seimo kanclerį Joną Milerių imtis visų būtinų teisinių priemonių užtikrinant skaidrų ir sąžiningą lėšų naudojimą Seimo kanceliarijoje, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Anot šio pranešimo, nei Seimo vadovė, nei Seimo valdyba, nei Seimo kancleris iki žiniasklaidos pranešimų nėra gavę prokuratūros pranešimo apie Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorei D.Petrauskienei ir jos pavaduotojai D.Špakauskienei oficialiai pateiktus įtarimus dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Finansų departamento direktorė savo ruožtu teigė pinigų nesiskolinusi ir neėmusi jų kitiems politikams ar kanceliarijos darbuotojams.

“Aš galiu drąsiai patikinti: nė vienas Seimo narys, nei darbuotojas nebuvo pas mane atėjęs ir paprašęs, kad aš pasakyčiau ar liepčiau, kad kasininkė R.Petkelienė paskolintų pinigų”, – žurnalistams ketvirtadienį teigė D.Petrauskienė.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei O.Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

“Valstiečių laikraštis” rašo, kad ministerijų planų Vyriausybėje susitarta kol kas neskelbti viešai.

“Tradiciškai asignavimų valdytojų (ministerijų ir žinybų) pageidavimai didesni nei finansavimo galimybės”, – pripažino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Ji neatskleidė, kurios ministerijos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas.

“Nenormalu, kad iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais, valstybės biudžeto projekto iki šiol nėra”, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Remigijus Ačas.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos – vėliausiai iki spalio vidurio. Finansų ministerija Vyriausybei šį projektą žada pateikti spalio 1 dieną.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad vien jos kuruojamai sričiai kitais metais papildomai prireiks 130 mln. litų. Beveik 100 mln. litų daugiau norėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija siekia gauti dar daugiau pinigų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri administruoja šalies skolą ir kuriai palūkanoms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą. Jo nuomone, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną, o preliminarios jo gairės paaiškės maždaug po savaitės.

Prognozuojama, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 18,2 mlrd. litų, o su ES ir kitos paramos lėšomis – apie 29,9 mlrd. litų.

Kitais metais iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – turėtų būti gauta apie 15,11 mlrd. litų, arba apie 83 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją. „Artimiausiais metais daugiausia dėmesio turės būti skiriama biudžeto deficito mažinimui ir skolos augimo stabilizavimui, o šia biudžeto rengimo ir vykdymo reforma siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo bei sudaryti visas prielaidas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Lietuvai skaudžių pasaulio ekonomikos krizės pasekmių būtų padėjusi išvengti antiinfliacinė biudžeto politika, sukaupti finansiniai rezervai ir struktūriškai subalansuoti viešieji finansai”, – rašoma Finansų ministerijos pranešime.

Todėl biudžeto reforma siekiama, kad būtų užtikrinta, jog mokesčių mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas ateityje vyks apsisaugant nuo galimų šalutinių pasekmių, tokių kaip finansų krizės, o siūlomos taisyklės padės mažinti skolos naštą piliečiams.

Siekiant vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką siūloma kartu su biudžeto rodikliais tvirtinti rodiklius, matuojančius, kaip parengtas biudžetas įtakos infliaciją. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir jo vykdymą sustiprinti įdiegiant nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinius rezervus (Sodros, Rezervo fondo) siūloma įpareigoti įstatymu kaupti šiuos rezervus iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki “juodų dienų” laikotarpio.