"Scanpix" nuotr.

Warrenas Buffetas yra vienas turtingiausių pasaulyje žmonių ir vienas sėkmingiausių verslininkų. “Businessinsider” pateikia 10 geriausių jo citatų, kurios yra tarsi patarimai, kaip elgtis su pinigais.

1. Niekada nepraraskite pinigų

Pirmas W.Buffetto patarimas, kurio jis pats šventai laikosi: “Taisyklė Nr.1: Niekada nepraraskite pinigų. Taisyklė Nr.2: Niekada nepamirškite taisyklės Nr.1.”

2. Gauk gerą vertę už žemą kainą

W.Buffettas sako: “Kaina yra tai, ką tu moki, o vertė – tai, ką tu gauni.”

Daugumos elgesys kyla iš įpročių. Ir sakoma, kad įpročio grandinės yra per lengvos, kad pajustum, kol jos netampa per sunkios, kad atsikratytum.

Netekti pinigų galima, kai kaina, kurią sumokate, neatitinka vertės, kurią gaunate. Pavyzdžiui, kai mokate dideles palūkanas už pasiimtą greitąjį kreditą ar už išnaudotas kreditinės kortelės lėšas. Kitas atvejis, kai išleidžiate pinigus daiktams ar paslaugoms, kurias retai naudojate.

3. Suformuokite sveikus piniginius įpročius

“Daugumos elgesys kyla iš įpročių, – 2007 m. W.Buffettas kalbėjo Floridos universitete. – Ir sakoma, kad įpročio grandinės yra per lengvos, kad pajustum, kol jos netampa per sunkios, kad atsikratytum.”

“Manau, didžiausia klaida – anksti neišmokti taupyti, nes taupymas yra įprotis”, – pridūrė jis.

Kitaip tariant, stiprinkite įpročius, kurie padeda jums būti finansiškai stipriais ir atsisakykite tų įpročių, kurie daro neigiamą poveikį jūsų finansams.

4. Venkite skolų, ypač kredito kortelių skolų

W.Buffettas tapo vienu turtingiausiu pasaulyje žmonių iš palūkanų, o ne pats mokėdamas palūkanas.

Jei skolinčiausi pinigus už 18-20 proc., aš bankrutuočiau.

“Aš mačiau daug žmonių, kurie žlugo dėl alkoholio ir sverto rodiklių (…) Šiame pasaulyje nebūtina labai daug skolintis. Jeigu esi sumanus, tu uždirbsi pinigų nesiskolindamas”, – dar 1991-aisiais pareiškė jis.

Pats W.Buffettas labai nemėgsta kreditinių kortelių. “Kredito kortelių palūkanos labai didelės, – kartą jis pareiškė. – Kartais jos siekia 18 proc., kartais 20 proc. Jei skolinčiausi pinigus už 18-20 proc., aš bankrutuočiau.”

6. Turėkite grynųjų

Dar vienas esminis W.Buffetto patarimas – turėkite grynųjų pinigų rezervus.

Neišeikite iš namų be grynųjų.

“Mes visada turime mažiausiai 20 mlrd. dolerių ir dažniausia daugiau grynųjų atsargoje”, – teigė jis vienoje iš ataskaitų. Būtent šie rezervai labai padėjo W.Buffettui išsilaikyti krizių metu.

“Grynieji – verslui, tai tarsi deguonis žmonėms: niekada apie tai negalvoji, kai turi. Atsimeni – kai jo trūksta, – sakė W.Buffettas. – Kai ateina sąskaitos, tik grynieji yra teisėta išeitis. Neišeikite iš namų be grynųjų.”

6. Investuokite į save

“Investuokite į save tiek, kiek galite. Jūs esate jūsų pagrindinis turtas”, – kartą pasakė W.Buffettas.

“Viską, ką jūs investuojate į save, atsipirks dešimteriopai,” – mano milijardierius. Ir skirtingai nei įsigijus kitą turą ar investavus “niekas jūsų neapmokestins; niekas iš jūsų to nepavogs”.

7. Mokykitės apie pinigus

Dalis investavimo į save turi būti savišvieta apie pinigų valdymą. Vienas pagrindinių W.Buffetto, kaip investuotojo užduočių, – sumažinti rizikas.

Eik miegoti protingesnis, nei atsikėlei.

“Rizikos atsiranda iš nežinojimo, ką darai”, – kartą žurnalui “Forbes” sakė jis. Kuo daugiau žinai apie asmeninius finansus, tuo esi saugesnis, nes sumažini rizikas.

Kaip išsireiškė W.Buffetto verslo partneris Charlies Mungeris, “eik miegoti protingesnis, nei atsikėlei”. Pačio W.Buffetto receptas labai paprastas: daug skaityti: “Taip statomas žinojimas, tarsi interesų kvartalas.”

8. Pasitikėkite žemų kainų indekso fondais

Jei esi vienas iš to 1 proc. laimingųjų pasaulio žmonių, tu esi skolingas likusiai žmonijai galvoti apie kitus 99 proc.

Jei iki šiol milijardieriaus patarimai atrodė labai filosofiški ar abstraktūs, tai jis turi ir konkrečių minčių, kaip elgtis su pinigais. W.Buffettas siūlo pasitikėti indekso fondais, t.y. investiciniais fondais, kurių portfelį sudaro tokie vertybiniai popieriai ir tokiomis proporcijomis, kaip ir atitinkamą indeksą. Tokie fondai turi mažesnes administravimo sąnaudas ir dar vadinami pasyvaus valdymo fondais. Tinka investuotojams, netikintiems valdytojų gebėjimu pasiekti didesnį pelningumą nei visos rinkos.

“Jei investavote į žemų kainų indekso fondus ir nesudėjote visų pinigų vienu metu, bet tai padarėte vidutiniškai per dešimtmetį, jums seksis geriau nei 90 proc. žmonių, kurie viską suinvestavo vienu metu”, – 2004 m. įžvalga pasidalino W.Buffettas.

9. Dalinkis

“Jei esi vienas iš to 1 proc. laimingųjų pasaulio žmonių, tu esi skolingas likusiai žmonijai galvoti apie kitus 99 proc.”, – teigė W.Buffettas 2007-aisiais ir pats laikosi šios taisyklės.

Praėjusiais metais W.Buffetas padovanojo 2,8 mlrd. dolerių vertės akcijų penkioms labdaros organizacijoms. Jis taip pat su kitu pasaulio turtuoliu Billu Gatesu sukūrė filantropijos fondą, kuriam pažadėjo atiduoti didžiąją savo turto dalį.

10. Žiūrėk į pinigus, kaip į ilgalaikį žaidimą

“Kažkas sėdi šešėlyje šiandien, nes kažkas kitas pasodino medį labai seniai”, – kartą pasakė W.Buffettas.

Sodinimas ir auginimas finansinės sėkmės sėklų dabar vėliau taps priedanga nuo skolų, užtikrins garbingą senatvę ir padės padengti vaikų išlaidas mokslui.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Praėjusią savaitę Vilniuje vykstant konferencijai “Lietuvos gyventojų finansinė elgsena ir švietimo perspektyvos” buvo padaryta išvada, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visada adekvačiai vertina savo finansines žinias.

Tokias išvadas leidžia daryti kovo mėnesį “Swedbank” asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikto tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (ir tai tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus. Be atlyginimų ir kainų, nerimą gyventojams kelia pavojus netekti darbo, rizika susirgti, dalis nerimauja ir dėl būsto įsigijimo ar išlaikymo.

Tokios baimės, įvertinus šiandieninę Lietuvos gyventojų finansinę ir darbo rinkos padėtį, atrodo gana pagrįstos. Tad atrodytų, kad tiksliai identifikavus tai, ko bijome, tereikia imtis konkrečių kovos su tų baimių priežastimis veiksmų.

Žinoma, nepavyks paneigti, kad vienokiems ar kitokiems mūsų šalyje vykstantiems procesams (ir jų keliamam nerimui) didelę įtaką daryti gali ir tolimi gamtiniai, politiniai bei ekonominiai veiksniai. Štai, pavyzdžiui, rekordines aukštumas pasiekusios degalų kainos, daugelį vairuotojų verčiančios labai rimtai susimąstyti apie būtinybę keisti įpročius, daugiausia priklauso nuo įvykių naftos turtingose šalyse.

Kad ir kaip būtų, didelė dalis mūsų ateities vis dėlto priklauso nuo mūsų pačių. Išlaidos sveikatai bus kur kas mažesnės, jei tuo rūpinsimės nuolat, ne tik ligoms užklupus ar skausmui surietus. Išlaikyti augančius ir vis didesnių poreikių turinčius vaikus, išleisti juos į mokslus bus gerokai paprasčiau, jei kaupti tam pradėsime vos atžalai išvydus šį pasaulį.

Finansiniai įsipareigojimai netaps tokiu dideliu galvos skausmu, jei bus padengiami laiku ir nedidės kapsint palūkanoms už pavėluotas dienas. Galiausiai juk ir pensijos dydis veikiant trijų pakopų sistemai daug priklauso nuo mūsų pačių.

Savaime suprantama, ne visiems vienodai paprasta laikytis šių ir daugybės kitų patarimų. Galimybės gyventi sveiką finansinį gyvenimą išties gana glaudžiai susijusios su gyventojų gaunamomis pajamomis (juk kainos, mokesčių tarifai visiems vienodi). Vis dėlto šio komentaro pradžioje pateikta išvada apie gyvenimą šia diena ir nepakankamą rūpinimąsi ateitimi nėra iš piršto laužta, o pritaikyti ją galima visiems. Minėto tyrimo duomenys rodo, kad daugelis šalies gyventojų šiandien savo tikrąja finansine padėtimi tiesiog nesidomi.

Daugiau nei 10 proc. gyventojų, besinaudojančių finansų kaupimo priemonėmis, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus. Padėtis dėl pensijų kaupimo priemonių dar sudėtingesnė: viską apie pasirinktą kaupimo kryptį, rizikingumą, sukauptą sumą žino tik 15 proc., o nieko arba tik šį bei tą žino beveik 50 proc. šiomis priemonėmis besinaudojančių asmenų. Beveik penktadalis gyventojų prisipažino savo finansinio turto (pinigų grynaisiais ir sąskaitose, sukauptų sumų, investicijų vertės ir t.t.) dydį žinantys tik su didesne nei 5 proc. paklaida arba visai nežinantys.

Čia galima daryti dvi prielaidas. Gali būti, kad gyventojai iš tiesų nėra taip susirūpinę dėl ateities, kad tai priverstų juos atsakingiau žiūrėti į savo finansinę padėtį. Kartu tikėtina, kad gyventojams tiesiog trūksta asmeninių finansų valdymo žinių.

Pastarąją prielaidą patvirtina ir tai, kad net ketvirtadalis respondentų teigė, jog didžiausią įtaką jų finansinei elgsenai daro artimųjų, giminaičių, draugų ar kaimynų patarimai. Kas gali garantuoti, kad nuolat kintančioje finansų sistemoje gyvenimiška patirtis ar kaimynas nebus klaidinantis patarėjas? Kol kas šis klausimas telieka be atsakymo. Visuomenės finansinis švietimas ir pastangos, kad savo finansinę padėtį gyventojai vertintų visiškai realiai, yra labai svarbus, bet toli gražu ne vienos dienos darbas, kuriam reikia ne tik tuo užsiimančių institucijų susitelkimo, bet ir pačios visuomenės brandos.