Vyriausybės parengtame Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti, trečiadienį rašo “Lietuvos rytas”.

“Įstatyme yra daug netobulumų. Jie nenaudingi patiems skolininkams. Pagrindinis trūkumas – bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga. Jos ir sunku laikytis, ir kainuos labai brangiai. Atrodo, užuot subalansavus skolininko ir kreditorių interesus, įstatymo projektu pirmiausia siekiama atbaidyti žmones nuo bankroto”, – sakė advokatų kontoros “Sorainen” vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius.

Teisininko nuomone, pagrindine kliūtimi taps vadinamasis kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Jį privalo parengti pats skolininkas, bet reikia gauti bankroto administratoriaus ir kreditorių sutikimą. Vėliau planą turi patvirtinti teismas.

“Planą parengti sudėtinga, brangu, o nauda – abejotina. Juk bankroto esmė labai paprasta: skolininko turtas parduodamas, o jis pats dirba ir iš gautų pajamų mažina skolas. Nėra aišku, kokią papildomą naudą kreditoriams ar skolininkui suteiktų šis planas. Juk bankroto schemą užtenka nustatyti įstatyme”, – sakė M.Petkevičius.

Tuo tarpu Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis mano, kad pagal siūlomą tvarką, bankrutuoti apsimokės tik tiems, kurių skola viršija milijoną litų.

Jo skaičiavimais, bankroto išlaidos per penkerius metus gali pasiekti 100 tūkst. litų. Tiek kainuotų atlygis jį prižiūrinčiam bankroto administratoriui, buhalteriui.

Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo nuomone, Lietuvoje, kaip anksčiau Latvijoje, bankrutuos daugiausia žmonės, kurie ekonomikos pakilimo metais spekuliavo žemės sklypais. Todėl dabar jie turi kartais milijonus siekiančias skolas.

“Dėl 20 tūkstančių litų bankrutuoti nebus jokios prasmės. Šią sumą galima atidirbti. Neišsimokantys skolų jas gali pertvarkyti sutarę su bankais, artimaisiais”, – tikino komercinių bankų asociacijos vadovas.

Įstatymą rengusi Ūkio ministerija pati pripažįsta, kad nesitiki bankrutuoti norinčiųjų antplūdžio.

Įstatymo projektą Vyriausybė jau perdavė jį svarstyti Seimui. Tikimasi, kad parlamentarai jį priims iki vasaros.

Fizinio asmens bankrotas užtruktų penkerius metus. Bankrutuoti būtų galima, jei skolos viršija 20 tūkst. litų.

Parduota bendrovė “Logic Step”, valdanti 99,89 proc. vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje kelių tiesimo bendrovės “Klaipėdos keliai” akcijų.

Teigiama, kad “Klaipėdos kelių” valdymą per neįvardijamą įmonę įsigijo fizinių asmenų grupė, turinti tam tikros patirties kelių tiesimo sektoriuje, rašo “Verslo žinios”.

Nors šalių susitarimu sandorio dydis neatskleidžiamas, dienraščio šaltiniai skaičiuoja, kad “Logic Step” akcijas turėję du fiziniai asmenys, tarp kurių – šiuo metu bandymu papirkti įtariamas verslininkas Pranciškus Jurgutis, dabartinis bendrovės “Klaipėdos hidrotechnika” vadovas ir savininkas, gavo apie 2 mln. litų.

2004 metais už 70 proc. privatizuojamos įmonės akcijų P.Jurgučio valdomas Pajūrio investicijų centras Klaipėdos savivaldybei sumokėjo 8,26 mln. litų.

“Klaipėdos kelių” pajamos 2010 metais siekė 22 mln. litų (2009 metais – 35 mln. litų), įmonės veikla pernai buvo nuostolinga, bendrovė turi įsipareigojimų “Swedbank”. “Finasta Corporate Finance” (FCF) atstovavo ir tarpininkavo akcijų paketo pardavėjui.

“Verslo žinios” rašo, jog Lietuvos susijungimų ir įsigijimų rinkoje bręsta nemažai sandorių. Sandorių laukiama ir kituose sektoriuose – telekomunikacijų, energetikos, komunalinių paslaugų, prekybos ir gamybos.

“Sandorių užbaigtų daug dar nėra, tačiau panašu, kad grįžo verslininkų ir investuotojų pasitikėjimas”, – tikino investicinio banko “Gild Bankers” partneris Šarūnas Skyrius.

Anot FCF projektų vadovo Dariaus Saikevičiaus, šių metų pradžioje susijungimų ir jsigijimų rinkoje stebimas atsigavimas, apie tai buvo kalbama jau nuo 2010 metų vidurio.

Savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija dėl įstatymo pataisos gali būti gerokai skurdesnė nei buvusios. Politikai pavasarį palaimino Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, įpareigojančias partijas remiančius fizinius asmenis deklaruoti turtą ir pajamas. Neabejojama, kad toks reikalavimas nemenkai daliai rėmėjų atmuš norą aukoti, rašo “Lietuvos žinios”.

Nesvarbu, ar savo mylimai partijai žmogus skirs maksimalią 42 360 litų sumą, ar 10 litų, prieš tai privalės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti savo ir savo šeimos deklaraciją. VMI patikrins, ar aukotojas iš tiesų turi tiek lėšų bei turto, kad gali pamaloninti ir kitus.

“Karpydami nagus nukirpome ir plaštaką”, – įstatymo pataisą, įsigaliojusią nuo rugsėjo 15 dienos, apibūdino partijos “Tvarka ir teisingumas” vicepirmininkas bei frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis. Politiko nuomone, pradinė intencija – sugriežtinti reikalavimus aukotojams, kad į partijų kasas nepatektų “juodųjų” pinigų – yra gera, tačiau reikalavimas deklaruoti pajamas – perteklinė. “Turime institucijų, kurios gali patikrinti aukotojų sąrašus ir įtartinų asmenų paklausti, kodėl jie tokie dosnūs”, – sakė V.Mazuronis. Jis mano, kad privalomas deklaravimas atmuš žmonių norą paremti partijas.

“Mes, liberalai, sakome: reikėjo griežtinti įstatymo nuostatas, bet tikrai ne tokiu būdu – realiai eliminuojant fizinius asmenis”, – teigė Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis. Pasak jo, pati deklaravimo tvarka, kai reikia pateikti pastarųjų 12 mėnesių deklaracijas, visiškai neadekvati maksimalios aukos dydžiui.

Kita vertus, anot Š.Gustainio, Liberalų sąjūdžiui fizinių asmenų “atstūmimas” nėra labai skausmingas dalykas, nes partiją daugiausia remia juridiniai asmenys.

Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas parlamentaras Juozas Olekas sutinka, kad papildomas deklaravimas gali atstumti privačius asmenis. “Įstatymą greičiausiai teks tikslinti”, – sakė socialdemokratas. Tam pritartų ir Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas taip pat prognozuoja, kad nauja tvarka gali smarkiai atsiliepti rinkimų kampanijos finansams. “Nors ką gali žinoti, gal daugiau lėšų aukos juridiniai asmenys. O ir ištikimiausi partijų rėmėjai gal nepatingės deklaruoti savo pajamų”, – spėjo VRK vadovas.

Jis apgailestavo, kad pataisų rengėjai, užuot leidę aukoti visiems, kurie VMI teikia kasmetines pajamų deklaracijas, pasirinko 12 mėnesių deklaravimo terminą. “Matyt, tokia nuostata liko per nesusipratimą. Svarstant pataisas vyko kova dėl visų normų, jas suderinti buvo sunku”, – sakė VRK pirmininkas.