Garsiai ištrimituotos pareigūnų operacijos Gariūnuose praėjo ir nutilo, o didžiulis šešėlis tiek ten, tiek kitose turgavietėse liko. Gariūnų istorija rodo, kad mūsų valstybės institucijos vis dar bejėgės pažaboti nelegalius turgininkus. Bet jei jos neįveikia turgaus prekeivių, ko tuomet tikėtis gaudant stambesnes žuvis?

Už valstybės finansų sistemos apsaugą atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovaujama tyliai ramiai dirbančio ir į skandalus nesiveliančio Kęstučio Jucevičiaus, dirba lyg ir neblogai, bet gana rutiniškai, pernelyg nestebindama rezonansiniais tyrimais. Taip FNTT veiklą praėjus beveik dvejiem vidaus tarnybos generolo K.Jucevičiaus vadovavimo metams vertina kai kurie įtakingi politikai.
Taigi apie nenugalimą šešėlį Gariūnuose, didžiausias šiandienos grėsmes valstybės finansams ir apie tai, ar FNTT nemiega žiemos miegu, – „Veido“ pokalbis su K.Jucevičiumi.

VEIDAS: FNTT yra gana svarbi institucija, nes nuo jūsų veiklos priklauso, kiek neapskaitytų lėšų sugrįžta į valstybės biudžetą. Kokie yra jūsų 2013 m. darbo rezultatai?
K.J.: Skaičius “13″ gal nėra toks geras, bet praėjusių metų rezultatai neblogi. Pernai tarnybos užregistruota 1170 nusikalstamų veikų – beveik 300 daugiau negu 2012 m. Iš jų sunkių nusikaltimų užregistruota 259, 2012 m. – 160. 2013 m. ištirtos 856 nusikalstamos veiklos, 2012 m. irgi buvo mažiau – 681. Skaičiai didėjantys, bet mes tikrai nenorime sakyti, kad tarnyba dabar pradėjo dirbti. Ir anksčiau mes dirbome, tik taip susiklostė, kad 2012 m. buvo atliekami gana stambūs tyrimai, susiję su „Snoru“, Ūkio banku, kuriems reikėjo skirti daugiau jėgų. Tad tyrimų kiekis ne visuomet atskleidžia bendrą vaizdą.
2013 m. mūsų išaiškintų nuslėptų mokesčių suma siekė 40,2 mln. Lt. Tiesa, duomenų, kokia dalis šių lėšų realiai sugrįžo į valstybės biudžetą, mes jau nebegauname. Tos lėšos grįžta tikrai ne iš karto ir tikrai ne šimtu procentų. Pvz., šiemet į valstybės biudžetą patenka pinigai iš tyrimų, kurie buvo atliekami 2009–2010 m. Be to, 2013 m. mes laikinai apribojame teises į nuosavybę, vertą 92,9 mln. Lt. Bet tai nereiškia, kad teismo sprendimu visas šis turtas yra arba konfiskuojamas, arba išieškomas valstybės naudai.
VEIDAS: Geriausiais laikais – 2008-aisiais FNTT veiklai iš valstybės biudžeto buvo skirta 29 mln. Lt, o pastaraisiais metais tarnyba mokesčių mokėtojams kainuoja apie 21 mln. Lt kasmet. Bet ar dabar jūs tikrai dirbate daug blogiau nei anuomet su daug didesniu biudžetu?
K.J.: Mes tikrai nesiskųsim ir nesakysim, kaip mums blogai, – kaip yra, taip yra, turime verstis su tuo, ką mums skyrė valstybė. Stengiamės dirbti taip pat, o lėšų buvo sumažinta turto įsigijimui, materialiniam bei techniniam aprūpinimui. Žinoma, pripažinkime, kad daug mūsų tyrimų pastaruoju metu yra tarptautiniai, dirbame kartu su latviais, lenkais ir kitų šalių atstovais, tenka daug važinėti, o kai degalų, automobilių limitai varžo, tenka save šiek tiek riboti kai kuriais klausimais.
VEIDAS: Nusikaltėliai tobulėja, o jūs su savo turimais resursais ar neatsiliekate?
K.J.: Tobulėja, bet mes nenorėtume dabar viešai pasakyti, jog ko nors neturim, kad kai kurie nusikaltėliai trintų rankomis: oi, kaip gerai, kad jie neturi. Parašykit, kad turim. Galbūt net esame aprūpinti geriau nei patys nusikaltėliai.
VEIDAS: Kovo mėnesį sukaks dveji metai, kai vadovaujate FNTT. Kas pasikeitė tarnyboje jums atėjus, ar matote kurioje nors srityje pasiektą proveržį?
K.J.: Ne viskas priklauso nuo mūsų tarnybos rezultatų, mes sunkiai galime daryti įtaką ekonominiams, makroekonominiams procesams. Prevenciškai, aišku, daug dirbame, kad nesąžiningas verslas žinotų, jog mes lipam jiems ant kulnų, ir tai atgrasytų nuo nusikaltimų darymo ar grobstymo. O sakyti, kas pasikeitė… Pastaruoju metu dar labiau vystosi vadinamasis karuselinis sukčiavimas, tačiau kuriasi jau nebe Lietuvos mastu, o pagal tarptautines schemas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje veikiančios grupuotės. Jas išaiškinti daug sudėtingiau, nes į tas schemas įtraukiami ūkio subjektai, registruoti kitose valstybėse. Ši tendencija darosi vis aktualesnė tiek Lietuvai, tiek visai Europai.
VEIDAS: Kokia veikla sukčių dabar laikoma pelningiausia?
K.J.: Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas. Taip pat manome, kad bus bandymų neteisėtai įsisavinti Lietuvai skiriamą ES paramą 2014–2020 m. – mūsų šaliai bus skirta 44 mlrd. Lt. Jau steigiamos įmonės, įmonių grupės, kurios bus naudojamos paramai įsisavinti, ir mūsų pareiga užtikrinti, kad tai būtų daroma skaidriai.
VEIDAS: Kai FNTT prieš keletą metų krėtė Gariūnus, visuomenė jūsų tarnybai už tai parašė didelį pliusą: visi kalbėjo, kad pagaliau pareigūnai pakrutino Gariūnus, kurių lig tol niekas nedrįso liesti. Tačiau tai jau praeitis, o pastaruoju metu apie rezonansinius FNTT tyrimus tarsi nebegirdėti. Ar jūsų tarnyba miega žiemos miegu?
K.J.: Negalima sakyti, kad miega. Galbūt tautai aktualiau, kai mūsų tyrimai būna susiję su tokiais žemiškais dalykais, kaip Gariūnai, kur visi lankosi ir mato, kad ten tikrai daug netvarkos, jokių čekių nėra ir t.t. Vos ne kiekvienas Lietuvos pilietis, apsilankęs Gariūnuose, gali pasakyti, kad va čia tai tikras šešėlis.
Nuėjus į kokį prekybos centrą šešėlio tarsi ir nematyti, čekiai ten išduodami ir viskas atrodo gražu. Kaip parodė pernai mūsų atliktas tyrimas, kurio metu išaiškinta organizuota PVM sukčiautojų grupė, prekiavusi buitine technika ir tiekusi ją tiek Gariūnams, tiek didiesiems prekybos centrams (spalį atliekant šį tyrimą sulaikytas 21 asmuo, o jų slaptame bunkeryje rasta daugiau nei 0,5 mln. Lt grynųjų pinigų – pirminiais duomenimis, nusikalstamai veiklai buvo naudojamos 27 Lietuvoje ir devynios užsienyje registruotos įmonės – G.B.), yra kuriamos daug profesionalesnės sukčiavimo schemos ir jų nusikalstama veikla dažnai būna nematoma. Gariūnai, aišku, yra mūsų darbo sferoje, bet labiau orientuojamės į stambųjį verslą.
VEIDAS: Tačiau šešėlis tebeklesti ir Gariūnuose, ir kitose turgavietėse.
K.J.: Pripažinkim visi sąžiningai: taip, klesti.
VEIDAS: Tad ar galite čia ką nors padaryti?
K.J.: Esmė ta, kad ne per vieną dieną turgus susikūrė, ne per dieną ir ta problema atsirado, bet pamažu reikalai taisosi, mokesčių surinkimas turgų sektoriuje gerėja.
Padėtis tokia, kad ateina mokesčių inspektorius, ir prekeivis kasos čekį išduoda, bet kai jis nueina, ir vėl galima čekio neduoti. Kai aš nueinu į turgų, man čekį tikrai duoda, tiesiog prašo paimti. Kartais net juokingai atrodo, nes prieš tai pirkusiam žmogui čekio taip nesiūlė. Ir mokesčių inspekcijos darbuotojai sako, kad juos kai kuriuose turguose puikiai pažįsta. Be to, praktika rodo, kad baudimo sistema turgų sektoriuje nėra labai efektyvi. Susimoka baudas ir toliau tą patį daro. Kasos aparatų įvedimas buvo lyg ir sveikintinas dalykas, bet susidūrėme su kita problema – ar tie kasos čekiai yra išduodami. O tai kontroliuoti dar sudėtingiau.
VEIDAS: Išeitų, nelegalūs prekeiviai gali gyventi ramiai: teko sutikti netgi tokių, kurie namus su baseinais iš prekybos turguje pasistatė…
K.J.: Visko yra, neįmanoma taip paprastai pasakyti: štai dabar turguje padarysim tvarką. Kartais tas tvarkos padarymas gali kainuoti brangiau nei galutinis rezultatas. Mes žinome, kad Gariūnai yra problema, bet nors tie mūsų tyrimai, kurie ten buvo pradėti, tikrai rezonansiniai, tačiau sumos, sugrįžusios į valstybės biudžetą, nėra didelės. O sąnaudos buvo labai didelės.
VEIDAS: Mūsų šaltiniai sako ir dabar susiduriantys su atvejais, kai FNTT pareigūnai į kokią įmonę atsiunčiami aiškiu politiniu nurodymu. Ar išties tarnyba dar vykdo politinius užsakymus?
K.J: Geras klausimas – „dar vykdo“. Jūs pasakykit, o kada vykdė? Na ne, nevykdo. Galiu atsakingai pareikšti, kad man niekas jokių įsakymų neduoda, o jei ir duotų, nevykdytume mes jų.
VEIDAS: Tai jūs tvirtinate, kad niekuomet nesulaukiate skambučių ar iš politikų, ar iš kitų įtakingų veikėjų, kurie jums sako: generole, reikia paspausti vieną tokią įmonę?
K.J.: Kol kas to nebuvo ir, tikiuosi, nebus. Stengiamės neužsiimti politika, kad mūsų rankomis kažkas nežarstytų žarijų.
Tokie kaltinimai metami ne vien mūsų tarnybai ir tai atrodo logiška, nes tos įmonės, kurias mes tikriname, gali būti susijusios su kokiomis nors politinėmis partijomis, kurias galbūt yra parėmusios, ir t.t. Tad iš karto imama gintis: tai politinis užsakymas.
VEIDAS: Vis dėlto sunku patikėti, kad net ir tada, kai užkliudote kokią stambią žuvį, nesulaukiate raginimų iš viršaus to ir ano geriau neliesti…
K.J.: Kai jau pakliudai, vėlu sakyti. O kodėl neliesti? Manau, politikui daryti tokius dalykus būtų savižudybė, nes tai bet kada gali iškilti į viešumą. Buvęs tarnybos vadovas, dabar Seimo narys (po skandalo iš pareigų atleistas ankstesnis FNTT direktorius Vitalijus Gailius – G.B.) yra sakęs, kad jam spaudimas buvo daromas, tad galbūt tokie jo vieši pasisakymai kaip tik ir atgrasė kitus nuo tokių veiksmų, jei taip tikrai buvo, – šito aš nežinau. O gal čia buvo politinių reitingų dalykas.
VEIDAS: Kaip jums po skandalo sekasi dirbti su į FNTT grąžintu pavaduotoju Vytautu Giržadu?
K.J.: Iš šalies žiūrint gal ir keistai atrodo: kaip jūs čia dabar dirbate. O kodėl ne? Tiesiog dirbame savo darbą, ir būtų keista, jei būtų kitaip. Ir apskritai reikia žiūrėti į priekį, o ne kas buvo vakar. Turim vienytis, o ne skaldyti save iš vidaus, nors šito daug kas norėtų. Taip sakant, šluota dirba tiktai surišta.
VEIDAS: Jūsų veiklą stebintys politikai sako, kad jūs dirbate neblogai, bet “prie Gailiaus”, kad ir kaip būtų, buvo pajudinami rimtesni tyrimai. Kad ir tie patys Gariūnai buvo užkabinti…
K.J.: Vienas Gariūnų tyrimas buvo prie jo, kitas – jau prie manęs. Aš jums štai ką dėl Gariūnų pasakysiu: čia iš tikrųjų toks smulkus tyrimas… Tik garsiai ištrimituotas. Iš tikrųjų tai kioskų lygis, bet Andriaus Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei laikais turguose buvo įvedinėjami kasos aparatai ir dėl to tai buvo labai aktualu. O iš tiesų tyrimas buvo vienas paprastesnių.
VEIDAS: Ar jūs sakote, kad tai tebuvo viešųjų ryšių projektas?
K.J.: Tikrai, tai buvo labai geras viešųjų ryšių projektas: o, Gariūnus užkliudė! Kioskininkus užkliudė.

Trys klausimai Finansinių nusikaltimų tarnybos direktoriui (FNTT) Kęstučiui Jucevičiui

VEIDAS: Niekas neskelbia, kokia yra plačiai nuskambėjusių kratų Gariūnų turgavietėje atomazga.
K.J.: FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje šiuo metu atliekami trys ikiteisminiai tyrimai, susiję su Gariūnų turgaviete. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai apie įtarimus dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo įteikti 90 asmenų, iš jų 13 yra nuteisti. Per tyrimus nustatyta valstybei padaryta žala siekia 1,4 mln. Lt, o iki šios dienos valstybei atlyginta 270 tūkst. Lt.
VEIDAS: Kokie yra jūsų vadovaujamos tarnybos praėjusių metų rezultatai: kiek FNTT pareigūnai atskleidė nusikaltimų, kokią išaiškino nuslėptų mokesčių sumą?
K.J.: Praėjusiais metais FNTT buvo užregistruotos 872 nusikalstamos veikos, iš jų 160 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei ištirta 681 nusikalstama veika. Iš viso praėjusiais metais atskleistų nuslėptų mokesčių suma siekia daugiau nei 42 mln. Lt. 2012 m. prioritetinis FNTT dėmesys buvo sutelktas į atskleidimą nusikalstamų veikų, kurios daro didžiausią žalą valstybės biudžetui ir labiausiai kenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui: tai nusikalstamos veikos, susijusios su pridėtinės vertės mokesčio įgijimu iš valstybės biudžeto ar jo išvengimu apgaule, Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, neteisėtu praturtėjimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu.
VEIDAS: Pareigūnai yra ne kartą minėję, kad finansiniai nusikaltimai sudėtingėja, bet nedatalizuoja kaip. Tad kaip jie sudėtingėja ir kokie yra įmantriausi būdai, pridarantys daugiausiai nuostolių valstybei?
K.J.: Tarnybos atskleistos nusikalstamos veikos yra daugiaepizodės, jas vykdo organizuotos grupės, neretai susijusios su kitų valstybių nusikalstamomis grupuotėmis. Tokie sudėtingi tyrimai dažniausiai būna susiję su sukčiavimu bei turto pasisavinimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu. Tokie nusikaltimai ir padaro didžiausią žalą valstybės finansų sistemai.

Kas taps naujuoju vidaus reikalų ministru, dar neaišku. Buvusių Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovų atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo istorijoje atomazgos taip pat dar nematyti.

Todėl nusprendėme pasidomėti, kas, Lietuvos gyventojų vertinimu, lėmė pastarąją Vyriausybės krizę ir ar prie FNTT vairo turėtų būti grąžinti V.Gailius bei V.Giržadas.
Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo, jog ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad V.Gailius ir V.Giržadas turėtų būti grąžinti prie FNTT vairo, 4,4 proc. tvirtina, kad šiai tarnybai turėtų vadovauti naujai paskirtas direktorius K.Jucevičius, bet net 42,8 proc. linkę manyti, kad geriausiai šią istoriją išspręstų teismas. Kitaip tariant, kaip matome iš apklausos, nė viena pusė neturi maksimalaus palaikymo, nors kai kurie politikai tai ir bando įrodyti.
Gana stipriai respondentų nuomonės skiriasi ir dėl to, kas lėmė pastarąją Vyriausybės krizę. Septintadalis “laurus” atiduoda A.Čapliko vadovaujamiems liberalcentristams, aštuntadalis – konservatoriams, o dešimtadalis – buvusiam VR ministrui R.Palaičiui. Tačiau net 44 proc. apklaustųjų pabrėžia, kad šioje istorijoje būta daug kaltų ir visų jų elgesys per šią krizę buvo nebrandus.
“Nemažai respondentų minėjo, kad šiuo metu vyksta pasirengimas artėjantiems rinkimams ir “tokių spektaklių” bus dar daugiau. Tuo pat metu daug apklaustųjų apgailestauja, kad yra taip negražiai žaidžiama su žmonėmis ir jų likimais”, – apibendrina “Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius.

Jūsų nuomone, ar prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vairo turėtų būti grąžinti V.Gailius ir V.Giržadas? (proc.)

Taip, abu    21,2
Taip, bet tik V.Giržadas    3
Taip, bet tik V.Gailius    2,2
Ne    17,4
FNTT vadovu turėtų dirbti naujai paskirtas direktorius K.Jucevičius    4,4
Mano vertinimu, šią istoriją turėtų išspręsti teismas    42,8
Nežinau / neturiu nuomonės / turiu per mažai informacijos    9

Jūsų vertinimu, kas lėmė pastarąją Vyriausybės krizę? (proc.)

A.Čapliko vadovaujami liberalcentristai    14,4
A.Kubiliaus vadovaujami konservatoriai    12,6
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis    10
FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas    7,4
Saugumo departamentas    2,2
Prezidentė D.Grybauskaitė    1,8
Visi kažkiek prisidėjo ir visų elgesys per šią krizę buvo nebrandus    44
Nežinau / neturiu nuomonės    7,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. kovo 26–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

BFL

Mūšis, paliaubos, kompromisų nesilaikymas, vėl surikiuotos kariaunos, po to vėl momentinės paliaubos, taip pat pasibaigusios žodžio sulaužymu, vėl kaktomuša. Maždaug taip galima apibūdinti tai, kas aukščiausiuose valstybės valdžios ešelonuose vyksta jau trečias mėnuo. Konservatorių ir liberalcentristų, dviejų valdančiosios daugumos brolių, dvikova žūtbūtinė. Tarpusavio apsižodžiavimuose, seniai peržengusiuose ne tik politinės kultūros, bet ir nekaltumo prezumpcijos ribas, atrodo, seniai užmiršti ne tik valstybės interesai, bet net konflikto priežastys.
Prezidentė kaip mama leido vaikams pasimušti, net pakurstė nesutarimus, o paskui vėl liepė taikytis. Dalis valstybės piliečių patikėjo sąmokslo teorijomis apie rengiamus vos ne valstybės perversmus ir mitinguose grūmoja visiems manantiems kitaip. Tam tikroje žiniasklaidoje tiražuojama operatyvinė nepatikrinta medžiaga kelia nerimą ne tiek dėl savo turinio, kiek dėl akivaizdaus fakto, kad valstybės specialiosios tarnybos, tiksliau, šiuo atveju tarnyba, savo informaciją (ar dezinformaciją) panaudoja politinėms kovoms.
Kas iš tikrųjų atsakingas už tokį politinį chaosą, ir dar tokiu laiku, kai valdančioji dauguma turi paskutinį šansą padėti juridinius pagrindus savo visos kadencijos prioritetiniam tikslui – energetinei nepriklausomybei?

Pirmi kovą pradėjo konservatoriai
„Tikrosios problemos, nuo kurių prasidėjo konfliktas – „Snoras“ ir jo bankrotas, sąmoningai pamirštos. Viskas suvesta į kovą, kurią Tėvynės sąjunga vadina kova už teisingumą, bet ji labai panaši į rinkimų agitacijos pradžią“, – mano politologas Vladimiras Laučius.
Per skandalo triukšmą mažai kas beprisimena, kad tai nebuvo kažkoks sąmoningas FNTT ir jos vadovų puolimas: aštuoni skirtingų institucijų pareigūnai, žinoję apie planuojamą operaciją „Snore“, buvo patikrinti melo detektoriumi, aiškinantis, kuris iš jų nutekino valstybės paslapčiai prilygstančią informaciją, galėjusią sukelti pavojų ne tik bankų sistemos, bet ir visos valstybės stabilumui. Dviem – FNTT direktoriui Vitalijui Gailiui ir jo pavaduotojui Vytautui Giržadui poligrafo rezultatai buvo nepalankūs. Po to prasidėjo sunkiai prognozuojami įvykiai: konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius ėmė pats diktuoti klausimus poligrafininkui, pareigūnus atleidęs iš darbo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis imtas kaltinti klanų rėmimu, nors atleidimas, atrodytų, logiškas, nes ką FNTT galėtų veikti vyrukai, kuriems panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija.
Politologo V.Laučiaus įsitikinimu, tai konservatoriai pradėjo politinę kovą, pareiškę, kad jiems netinka FNTT vadovų atleidimas ir tokį sprendimą priėmęs ministras. Galiausiai puolimas buvo nukreiptas ir prieš prezidentę, nes susikirto jos ir premjero vadovaujamos partijos požiūriai. Atrodęs kaip tradicinis priešrinkiminis šou, skandalas pradėjo įgauti pavojingą pagreitį, keldamas kur kas rimtesnius klausimus, nei kas kelis mėnesius iki rinkimų pabus vidaus reikalų ministru.

Kuo tokia išskirtinė FNTT
Net darant prielaidą, kad FNTT vadovai gali būti ir nekalti dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo (nes melo detektorius kitose valstybėse paprastai būna papildomas, bet ne vienintelis kaltės įrodymas, o šiuokart apie kitus įrodymus R.Palaitis tik neaiškiai mykia), vis dėlto kodėl dėl tų dviejų asmenų ant kortos konservatoriai stato viso šios kadencijos Seimo ir energetikos projektų, kurie buvo konservatorių valdymo pagrindinis tikslas, likimą?
Niekas neprisimena, kad konservatoriai taip karštligiškai gintų kokį kitą pareigūną, nes nėra ko prisiminti. Prieš kelerius metus dėl labai panašios kaip šįsyk priežasties – galimo slaptos informacijos nutekinimo konservatoriams – iš Valstybės saugumo departamento išmesti aukšti pareigūnai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis. Tačiau konservatoriai jų taip aklai negynė. „Kas sakė, kad jiems nepadėjome? Suradome darbą energetikos įmonėje, o kodėl juos iš ten atleido, reikia klausti energetikos ministro ar dar aukščiau“, – aiškina įtakingas konservatorius Jurgis Razma.
Vis dėlto darbo suradimas (kas, švelniai tariant, nerodo didelio teisingumo paprastų piliečių atžvilgiu) – ne tas pat, kas bandymas grąžinti į postą. O ar kas iš politikų gulė ant bėgių, kai buvo atleidinėjamas STT vadovas Valentinas Junokas, kada šis užkliudė zuokinio „Rubicono“ interesus, ar kai iš posto politikų imtas ir išspirtas vienu geriausių kriminalistų vadintas policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius? Galų gale konservatoriai taip nesižudė net dėl keturių šią kadenciją kritusių savo partijos ministrų.
Ką konservatoriai taip aprauda – kvalifikuotus specialistus ar galimybę per juos valdyti labai svarbią instituciją?
Beje, net jei konservatoriams pavyktų grąžinti V.Gailių į postą, jie jau padarė meškos paslaugą ir jam, ir visai institucijai: ar po rinkimų atėjusi nauja valdančioji dauguma pasitikėtų FNTT vadovu, kuris taip proteguojamas vienos partijos? Nors V.Gailius atmetė prezidentės užuominas, kad FNTT tikslingai nesidomėjo konservatorių rėmėjais, vis dėlto toks vienos partijos įtūžis praradus jų siūlytą ir, R.Palaičio teigimu, premjero atstovo konkurso komisijoje balsu laimėjusį postą pareigūną nekelia iliuzijų apie tarnybos apolitiškumą.
Skandalo įkarštyje eskaluota, kad FNTT vadovų atleidimas – tai liberalcentristų kerštas, nes FNTT pajudino jų rėmėjų firmas. Tačiau, bent jau liberalcentristų tikinimu, firmelės, paaukojusios neženklias sumas per rinkimus, tikrai nepakankama priežastis įsiūbuoti politinio gyvenimo pamatus.
Ieškant gilesnių FNTT skandalo priežasčių svarbus faktas, kad tai vienintelė politikams likusi tiesioginės įtakos specialiųjų tyrimų institucija: jos vadovus skiria vidaus reikalų ministras, o STT, VSD, Generalinės prokuratūros vadovų skyrimo procedūroje, o kartu ir įtakos balanse, galutinio parašo teisė priklauso prezidentui. D.Grybauskaitė dar prieš dvejus metus reikalavo FNTT reformos, bet politikai apsiribojo kosmetinėmis permainomis ir vadovo pakeitimu.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius primena, kad V.Gailiaus paskyrimu Prezidentūra nebuvo patenkinta, – tokią nuomonę išdėstė prezidentės patarėjas Jonas Markevičius. Gal V.Gailiaus išmetimas iš posto – revanšas? Kodėl liberalcentristai, remiami prezidentės, taip skubinosi skirti naują vadovą, nors daugybei valstybės įstaigų ilgai vadovauja ar vadovavo laikini vadovai? Tokia skuba panašesnė į bandymą perimti iš konservatorių galios centrą, nei į bandymą depolitizuoti tarnybą.
V.Laučiaus manymu, tokia įnirtinga kova dėl dviejų pareigūnų gali kelti prielaidą, kad ginamas ne teisingumas, o klaninio pobūdžio interesai: „Neramu dėl Lietuvos, kurios viešojoje erdvėje informacinius ir net politinius partinius karus kovoja ir dalis žiniasklaidos. Tai panašu į gerai organizuotą puolimą, manipuliavimą patiklių žmonių nuomone, nors elementari politinė įžvalga leidžia manyti, kad viskas daroma dėl rinkimų, o ne dėl teisingumo.“
Konservatorių partijos sąsajas su „MG Baltic“ ir jos valdoma žiniasklaida bei su ja bendradarbiaujančia „Achemos“ grupės mass media nesunku įžvelgti, kaip ir kai kurių šios žiniasklaidos, verslo ir politikos asmenų komunikacinius tinklus, pradedant tuo, kad įtakingiausias premjero patarėjas Virgis Valentinavičius į jo komandą atėjo iš „MG Baltic“.

Liberalcentristus iš koalicijos – bet kokia kaina
Vis dėlto jei FNTT skandalas būtų rankų lenkimo varžytuvės, šiandien konservatoriai būtų nugalėtojai. Kitaip ir būti negalėjo, nes jų ir liberalcentristų svorio kategorijos skirtingos tiek pagal mandatų skaičių valdančiojoje koalicijoje, tiek pagal dabartinius pasitikėjimo reitingus. Konservatorių pusėje teisybė, kad kolegialiame organe – Vyriausybėje sunku dirbti, kai vienas ministras demonstratyviai nepaklūsta premjerui ir kolegialiai nuomonei.
O A.Kubiliui teko iš tiesų nepavydėtina situacija: ministro nesuvaldo, savo partijos – juo labiau, nes vos sutikęs su kokiu kompromisu savo vadovaujamos partijos užpuolamas patyčiomis, kad į jį valosi kojas, ir priverčiamas elgtis priešingai – diktuoti liberalcentristams ultimatumus ar iškreipti prezidentei duotą pažadą, jog FNTT buvę vadovai į darbą galės grįžti tik teisiniu keliu, o ne greitutėliai reformavus FNTT.
Liberalcentristai elgiasi tik tiek geriau, kad R.Palaitis tesėjo žodį atsistatydinti, tiesa, dar spėdamas prieš premjero valią paskirti naują FNTT vadovą. Tačiau konservatoriai išsidavė, kad jiems ministro galva – menkas kovos trofėjus, nes svarbiausia susigrąžinti FNTT. Konservatoriams, ko gero, trūks plyš rūpi ištremti liberalcentristus iš valdančiosios koalicijos. Konservatoriai akivaizdžiai provokuoja, kad šie prarastų kantrybę. Vos R.Palaitis pareiškė atsistatydinąs dėl ramybės, bet ne dėl klaidų, Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai ėmė džiūgauti, kad pagaliau jis pripažino klydęs. Konservatoriai grasina atimsią iš liberalcentristų vidaus reikalų ministro postą, mat pasikeitė koalicijos proporcijos, nors nieko nekeitė nei tada, kai perėmė ne jiems skirtą Seimo pirmininko postą, nei tada, kai subyrėjo valinskininkai.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kad ir kokios būtų skelbiamos paliaubos, nenuilsdamas kartoja, kad koalicijos de facto nebėra, ir neslepia, kad prieš liberalcentristus eitų obuoliauti su bet kuo. Regis, taip ir daro: paramos prašė “darbiečių”, nesunku prognozuoti, ko mainais, sudarė prielaidas grįžti į Seimą Rolandui Paksui (dalis nedalyvavo balsavime, kai kurie balsavo už). Vertybine save vadinančiai partijai – per daug keistenybių. O jei cituotume partijos radikalus, visai neatpažintume konservatorių tapatybės.

Visi pralaimėję
A.Krupavičiaus nuomone, nė vienas konflikto dalyvis nėra šventas, o skirtingais jo etapais buvo svarbūs skirtingi veikėjai. Nėra šiame konflikte ir laimėtojų.
ISM dėstytojas politologas Vincentas Vobolevičius konfrontuojančių partijų elgsenoje įžvelgia ne tik Lietuvoje prieš rinkimus prasidedančius pokyčius bandant save kuo sėkmingiau pozicionuoti. Jis daro prielaidą, kad gal liberalcentristai, atleisdami FNTT vadovus, neplanavo iš to darytis rinkimų žaidimo, bet susiklosčius tokioms aplinkybėms pasinaudojo įprasta schema: mažesnės nepopuliarios partijos prieš rinkimus dažnai pabando atitolti nuo nepopuliarių didesniųjų, su kuriomis buvo valdančiojoje koalicijoje. Partijos bando lošti korta, kad juos skriaudžia, nes žmonėms patinka remti skriaudžiamuosius, kaip buvo R.Pakso atveju.
O I.Degutienės siūlyti priešlaikiniai rinkimai liepą būtų šansas konservatoriams: vasarą rinkėjai mažiau aktyvūs, kas palanku nuolatinių rinkėjų branduolį turintiems konservatoriams, be to, dar nebūtų užsimiršusios FNTT skandalo emocijos.
Politologas V.Laučius daro prielaidą, kad konservatoriams šis skandalas – išsigelbėjimas prieš artėjančius rinkimus. „Partija valdžioje išbuvo štai beveik visą kadenciją, visą laiką išlaikė svarbiausius postus ir koalicinę daugumą Seime, tad jai reikės prisiimti ir atsakomybę už nenuveiktus darbus, o geresnį pasiteisinimą, kaip ilgai besitęsiantis skandalas, sunku rasti. Ši partija mėgsta ieškoti priešų, rodyti į juos pirštais. Štai ir sugalvojo, kaip būnant valdžioje skleisti opozicinius šūkius savo rinkėjams mobilizuoti“, – mano V.Laučius.
Tačiau A.Krupavičius mano, kad pastarųjų savaičių konflikte didžiausia atsakomybė teko prezidentei. „Ji galėjo išspręsti konfliktą, tam turėjo visus svertus savo rankose, bet tuo nepasinaudojo“, – apgailestauja politologas.
Prezidentė, nepatenkindama premjero teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą, vis dėlto įkalė konflikto pleištą dar giliau. Ir vis tiek vėliau buvo priversta R.Palaitį paaukoti. Taip galėjo pasielgti iš karto, neleisdama įsisiūbuoti konfliktui, nors, antra vertus, konservatoriai jau pademonstravo, kad R.Palaičio galva jiems nelabai rūpi.
Konservatorių ir liberalcentristų paliaubų požymių bent jau kol kas – nė ženklo. „Pasitikėjimo krizė tęsiasi, ir labai abejotina, ar ją pavyks išspręsti iki Seimo rinkimų rudenį, kaip ir apskritai ar koalicija tiek gyvuos“, – prognozuoja A.Krupavičius.
Premjeras A.Kubilius darnaus darbo iliuzijų nebeturi, nes pats prasitarė, kad dėl Visagino AE koncesijos sutarties teisinius aktus priims dar šis Seimas, o kiti šio projekto klausimai liks kitai kadencijai.
Net darant naivią prielaidą, kad abi konfliktuojančios partijos, kaip deklaruoja, gina teisybę, tebesitęsianti koalicijos brolžudystė atskleidė daug rimtesnes problemas nei elementari priešrinkiminė kova: partijos pasirengusios aukoti savo vertybinius principus ir prioritetinius tikslus, kad tik galėtų manipuliuoti institucija, kuri turėtų kovoti su korupcija nepaisydama partinės priklausomybės.

Konservatorių ir liberalcentristų nesantaikos chronologija
Sausis
Į viešumą praslysta informacija, kad FNTT direktorius V.Gailius tikrintas melo detektoriumi, tiriant informacijos apie operaciją „Snore“ nutekinimą. Rezultatai jam nepalankūs. Konservatorių lyderis premjeras A.Kubilius pats suformuluoja klausimą papildomam tyrimui poligrafu – kad būtų klausiama, ar jis nenutekino informacijos žiniasklaidai, o ne kam kitam. Šis tyrimas V.Gailiui palankus, jo pavaduotojui V.Giržadui – ne. V.Gailius nesutinka jo atleisti iš darbo.
Vasario 14 d.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis FNTT vadovams panaikina leidimą dirbti su slapta informacija ir tuo pagrindu atleidžia iš darbo.
Vasario 21 d.
Seimo Antikorupcijos komisija imasi tyrimo, po kurio padaro išvadą, kad FNTT vadovus į postus būtina grąžinti, ministrą R.Palaitį – atleisti.
Vasario 22 d.
Mitinge prie Prezidentūros reikalaujama grąžinti FNTT vadovus į darbą, kovoti su klanais teisėsaugos srityje.
Kovo 6 d.
Premjeras prezidentei teikia ministro atleidimą, bet ši jo netenkina.
Kovo 12 d.
Seimo pirmininkė I.Degutienė pasiūlo liepą rengti pirmalaikius rinkimus.
Kovo 14 d.
Vakare konservatorių prezidiumas priima ultimatumą: atsistatydinti R.Palaičiui, grąžinti FNTT vadovus į darbą, nutraukti konkursą į FNTT vadovus, per tris dienas parengti ir Vyriausybėje patvirtinti FNTT pertvarkos projektus.
Kovo 15 d.
Vyriausybė rekomenduoja R.Palaičiui stabdyti FNTT vadovo konkursą, šis sutinka, bet vėliau persigalvoja.
Konservatoriai skelbia, kad koalicijos de facto nėra, ir ieško paramos nesvarbu kokios ideologinės krypties partijose.
Kovo 17 d.
Mitinge prie Seimo – reikalavimai atleisti R.Palaitį, grąžinti į pareigas FNTT vadovus.
Kovo 19 d.
Prezidentė skelbia paliaubas: R.Palaitis sutiko atsistatydinti, o FNTT vadovai galės grįžti į postą, tik teisiniu, o ne politiniu keliu. Tačiau A.Kubilių bendrapartiečiai spaudžia kuo greičiau grąžinti juos į darbą. Tada premjeras pareiškia, kad teisinis kelias reiškia ekstra reformuoti FNTT ir taip sudaryti sąlygas atleistiesiems grįžti į darbą.
Kovo 21 d.
R.Palaitis įteikia premjerui atsistatydinimo pareiškimą, tačiau nuo 26 d., kad dar spėtų paskirti naują FNTT vadovą. Seimo Antikorupcijos komisija paskelbia, kad laimėjęs konkursą K.Jucevičius galbūt pradangino per šimtą slaptų FNTT dokumentų, šis tai neigia.
Kovo 22 d.
Premjeras reikalauja atidėti naujo FNTT vadovo skyrimą, R.Palaitis jį paskiria.
Kovo 23 d.
Konservatoriai pareiškia, kad vidaus reikalų ministro posto liberalcentristams nebeatiduos.

Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad valdančiosios koalicijos partnerių ginčo epicentre atsidūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) turėtų būti pertvarkoma greitai, praneša BNS.

„Dabartinė situacija mūsų tikrai netenkina, todėl vienaip ar kitaip pertvarka turi būti greitai realizuota, kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praeitų metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė anksčiau antradienį sakė, kad FNTT pertvarka turėtų užtrukti apie metus, galutinai būtų įgyvendinta jau esant naujos sudėties Seimui, tačiau premjeras pabrėžė, kad Seime bus ieškoma sutarimo, kuris leistų nedelsti pertvarkant FNTT.

„Mes vakar Vyriausybės pasitarime sutarėme, kad konsultuosimės su Seimu, su Seimo komitetais – nacionalinio saugumo, teisės ir teisingumo, kad Seime būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos, ir aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymai bus greitai priimti“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis pakartojo, jog FNTT bus siekiama pertvarkyti taip, kad tarnybos vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo Vyriausybės.

„Ir, kaip sakėme prezidiumo sprendime prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama tokiu būdu, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo yra skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Šiuo atžvilgiu skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys
ir spręsti, kaip turi būti atkurtas teisingumas buvusių FNTT vadovų atžvilgiu“, – teigė premjeras.

A. Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, jog FNTT pertvarkai reikalingi įstatymai Seime gali būti priimti per mėnesį.

FNTT pavaldumo klausimas buvo iškilęs daugiau nei prieš pusantrų metų, po buvusio šios tarnybos vadovo Romualdo Boreikos atsistatydinimo 2010 metų gegužę.

Premjero 2010 metais sudaryta darbo grupė nusprendė, kad tikslinga keisti FNTT pavaldumą. Tarnybą svarstyta paversti pavaldžia nebe Vidaus reikalų, o Finansų ministerijai ir ilgainiui sujungti ją su Muitinės kriminaline tarnyba arba FNTT funkcijas tiesiog išskaidyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Valstybinei mokesčių inspekcijai, Policijos departamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai.

Tačiau Vyriausybė darbo grupės parengtų išvadų tuomet nesvarstė, nes finansų ir vidaus reikalų ministrai neteikė atitinkamų nutarimų projektų.

Prie idėjos pertvarkyti FNTT grįžta kilus skandalui, kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš pareigų vasarį atleido šios institucijos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Pareigūnai pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“.

Premjeras: Gelūnas yra profesionalas ir nesvarbu, ar jis turi partijos bilietą

Premjeras Andrius Kubilius teigia kultūros ministrą Arūną Gelūną vertinantis kaip savo srities profesionalą ir pabrėžia, jog nesvarbu, ar jis turi „partijos bilietą“.

Pirmadienį A.Gelūnas pranešė atmetęs jį į ministro postą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojo Arūno Valinsko raginimą atsistatydinti. Ministras taip sakė esantis pasirengęs svarstyti galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje, jei jį delegavusi partija trauktųsi iš valdančiosios koalicijos.

Kalboms apie liberalcentristų pasitraukimą iš koalicijos aprimus Gelūnas atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje.

„Aš čia nematau jokios probleminės situacijos, tikrai vertinu Arūną Gelūną kaip aukšto lygmens profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės paramą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas ministru pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą turi ar neturi iš viso, mano įsitikinimu, tikrai yra ne pats svarbiausias dalykas“, – antradienį šią situaciją Lietuvos radijui komentavo A.Kubilius.

Jis paragino, koalicijos partnerius suvokti atsakomybę už Vyriausybės darbo stabilumą ir pridūrė, kad „energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur“.

Premjeras taip pat sakė nesvarstęs, kas laikinai vadovaus Vidaus reikalų ministerijai, nes kol kas nėra gavęs atsistatydinti pažadėjusio dabartinio jos vadovo Raimundo Palaičio pareiškimo.

„Manau, kad štai iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Ir reputacija, ir profesionalumas, ir gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą gražinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną“, – būsimam VRM vadovui svarbias savybes vardijo A.Kubilius.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, vakar Prezidentė priėmusi Jus, Liberalų centro sąjungos primininką A. Čapliką ir vidaus reikalų ministrą R. Palaitį pareiškė, kad rastas kompromisas. Liberalų centro sąjunga ir Prezidentė sutinka su R. Palaičio pasitraukimu, o Jūs – kad FNTT vadovai negrįš į pareigas. Vakar Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasveikino vidaus reikalų ministro traukimąsi ir pareiškė, kad ji tikisi, kad tai tik pirmas žingsnis iš Liberalų centro sąjungos ir bus kiti žingsniai FNTT vadovų atstatymo istorijoje. O Jūsų frakcijos seniūnas J. Razma šį rytą paragino Vyriausybę ir toliau svarstyti vidaus reikalų ministro įsakymų panaikinimo galimybę. Kodėl vakar buvo pasiektas toks kompromisas ir kokie Jūsų tolesni žingsniai?

Praėjusį trečiadienį mūsų partija savo Prezidiume aptarė taip vadinamus keturis žingsnius, kurie buvo paskelbti po Prezidiumo. Vėliau jie buvo surašyti kaip pasiūlymai koalicijos partneriams, visų pirma – Liberalų centro sąjungai. Viešoje erdvėje jie buvo vadinami ir ultimatumais. Bet tai buvo nuostatos, kurias mes žingsnis po žingsnio ir įgyvendiname. Tose nuostatose ir buvo numatyta, kad pirmiausia ministras R. Palaitis turi atsistatydinti. Vakar aš turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą. Suprantama, tai galėjo būti padaryta ir anksčiau. Prieš dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti. Tas sugaištas laikas tik sukėlė daugiau emocijų. Tačiau vis tiek toks sprendimas turėjo būti padarytas. Sprendimą lėmė ne tik klaidingas ministro elgesys FNTT pareigūnų atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje, kuris žeidė visos Vyriausybės veiklos integralumą. Toks sprendimas leidžia koalicijoje tartis dėl galimybių toliau dirbti. Mes pasiruošę vardan svarbiausių tikslų konstruktyviai (valstybės politinių institucijų stabilumo, svarbiausių energetikos projektų įgyvendinimo) ieškoti tinkamo sutarimo ir efektyvaus veikimo būdų. Kalbant apie FNNT, noriu pasakyti, kad praeitą savaitę Prezidiume buvo labai aiškiai išdėstytos mūsų nuostatos, kurių mes nuosekliai ir laikomės. Tos nuostatos remiasi keliais principiniais dalykais. Visų pirma, FNTT turi būti vykdoma pakankamai greita pertvarka, kuri padėtų išspręsti sistemines FNTT veiklos problemas, sukeltas ministro sprendimais nepamatuotai atleisti du vadovus. Siūloma pertvarkyti taip, kad FNTT vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo visos Vyriausybės. Kaip jau sakėme savo Prezidiumo posėdyje prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama taip, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo būtų skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys spręsti teisingumo buvusių FNTT vadovų atžvilgiu atstatymo klausimą. Kaip jau sakiau vakar po susitikimo su Prezidente, Vitalijaus Gailiaus ir jo kolegos moralinio ir profesinio statuso atstatymo klausimus atitinkamomis priemonėmis esame pasiruošę spręsti artimiausiu metu.

Premjere, dėl pertvarkos – kritikuojama, kad ji gali užtrukti labai ilgai, nes Prezidento institucija ir liberalcentristai, akivaizdu, nenori, kad jie grįžtų. Prezidentės patarėjai kalba, kad pertvarka truks gal metus. Iš kitos pusės – liberalų sąjūdis, matyt žvalgydamasis į Prezidentūrą, kalba, kad reiktų palaukti, neskubėti, diskutuoti. FNTT pertvarkai reikia Seimo, nes jinai įsteigta įstatymu – vadinasi reikia Seimo, Prezidentės parašo. Prezidentė gali vetuoti. Reikia iš naujo balsuoti Seime… ir tai gali užtrukti gana ilgai ir įstrigti.

Vakar Vyriausybės pasitarime sutarėm, kad konsultuosimės su Seimu ­– Seimo Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisingumo komitetais – kad būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos. Aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymų projektai bus greitai priimti. Čia aš matau ne tik neteisingai atleistų pareigūnų klausimą, bet taip pat ir svarbą išspręsti FNTT sistemines problemas, kad tokia institucija galėtų efektyviai dirbti. Nuo pat darbo šioje Vyriausybėje pradžios mums rūpėjo, kad tokios institucijos galėtų dirbti efektyviai, kad jų vadovybės dirbtų profesionaliai,  nesibaimintų, kad už gerus rezultatus bus baudžiamos. Dabartinė situacija mūsų netenkina, todėl vienaip ar kitaip – pertvarka turi būti greitai realizuota,  kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praėjusių metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti.

Premjere, ar tolimesnis darbas su Liberalų centro sąjungos frakcija Seime  yra įmanomas? Ypač po to, kai jie savo partijos taryboje padarė daug šmeižikiškų pareiškimų  Seimo pirmininkės I. Degutienės atžvilgiu ir toliau tęsia tą liniją, reikalaudami atsakyti Seimo tribūnoje  į žinomai melagingus klausimus?

Vakar sakiau, kad tokie melagingi, šmeižikiški išpuoliai yra visiškai netoleruotini. Ministro atsistatydinimas atveria kelius tartis, kaip būtų galima toliau dirbti koalicijoje. Šioje situacijoje viena iš labai aiškių sąlygų yra koalicijos partnerių aiškus įsipareigojimas laikytis bendražmogiškų taisyklių, kurios yra nesuderinamos su šmeižtais, netiesomis, vieno iš valstybės vadovų puolimu.

Vakar gelbėdamas Vyriausybę kultūros ministras A. Gelūnas nepakluso, kaip jis teigia, ultimatyviems reikalavimams  iš Liberalų centro sąjungos lyderių A. Čapliko ir A.Valinsko atsistatydinti. Tai buvo bandymas atitraukti keturis ministrus, kad Vyriausybė nebetektų įgaliojimų. Jis pareiškė svarstysiantis galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje. Tuo metu tokia galimybė  atrodė reali. Šiandien Liberalų sąjūdis svarsto, kad galbūt jis pereitų į jų partiją. Kokia A.Gelūno situacija dabar?

Aš nematau jokios probleminės situacijos. Vertinu A. Gelūną kaip aukšto lygio profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės pagarbą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas Ministru Pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą jis turi ar neturi – tikrai nėra pats svarbiausias dalykas. Aš raginčiau visus koalicijos partnerius, tame tarpe ir liberalcentristus, suvokti bendrą visų mūsų atsakomybę už Vyriausybės, kaip vienos svarbiausių valstybės  institucijų, darbo stabilumą. Energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur.

Ar bus žiūrima į naujojo kandidato į Vidaus reikalų ministrus reputaciją? Apie ministrą R. Palaitį spaudoje buvo atskleista daug tokių įvairių nesimpatiškų dalykų – dokumentų klastojimas, galimi ryšiai su kriminalu,  Seimo Antikorupcijos komisija kalba apie jo spaudimą teisėsaugai partijos rėmėjų bylose. Ar Vidaus reikalų ministro ir ministrų reputacijos svarbu?

Taip, tai bus svarbu. Manau, kad iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Reputacija, profesionalumas, gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių – tai yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą grąžinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną.

Kas laikinai eis vidaus reikalų ministro pareigas?

Kol kas to nesvarsčiau, nes dar neturiu ministro pareiškimo.

Ir paskutinis klausimas. Premjere, Jūs vis akcentuojat energetinius projektus. Čia net buvo iškilus diskusija visuomenėje: ar dėl ekonominių projektų verta aukoti teisingumą, žodžiu, dvi pagrindinės temos dabar. O energetiniai projektai – kada Jūs juos teiksite Seimui, nes net diskutuojant dėl mažumos Vyriausybės daug įvairių Seimo narių ir partijų reiškė galimybę remti Jūsų projektus ir Jūsų Vyriausybę. Kada bus tie projektai pateikti ir kokias Jūs matot Seime galimybes?

Aš džiaugiuosi, kad tiek daug paramos iš anksto yra išsakoma tokiems svarbiems projektams. Suskystintų dujų terminalo įstatymas, kuris apibrėš, kaip ir kokiam ekonominiam režime veiks terminalas, kurio statyba vyksta intensyviai, pasieks Seimą turbūt balandžio pradžioje. Dabar su Europos Komisija baigiamos derinti jo veiklos ekonominės nuostatos. Visagino atominės elektrinės reikaluose taip pat sparčiai judama į priekį. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis bus pasirašyta koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju, kuri vėliau pasieks ir Seimą. Dabar ant mano stalo guli spalvoti grafikai, rodantys ekonominę Visagino atominės elektrinės veiklos perspektyvą po to, kai ji bus pastatyta. Iš šių grafikų labai aiškiai matyti, kad projektas ekonomiškai tikrai apsimoka, yra naudingas.  Elektros energija pagaminta atominėje elektrinėje tikrai bus konkurencinga ir duos daug naudos ir vartotojams, ir valstybei.

Ačiū už pokalbį.

Pastaruosius ketvertą metų galios svertai grįžo ten, kur ir turėtų būti demokratinėje valstybėje, – į žmonių išrinktų, taigi visuomenės ir viešosios erdvės kontroliuojamų, politikų rankas.

FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimas visiems, prisimenantiems valstybę užvaldyti bandžiusio „valstybininkų“ klano skandalą ir VSD veiklos tyrimo Seime 2006–2007 m. išvadas, iš karto priminė tų laikų šešėlinės valdžios veiklos metodus. Juk lygiai taip pat – dėl VSD pažymos atėmus teisę dirbti su valstybės paslaptimis, taigi praradus galimybę dirbti su pagrindine darbine informacija, „valstybininkai“ susidorojo su parodymus Seimo komisijai davusiais VSD kontržvalgybos vadovais Vytautu Damuliu ir Kastyčiu Braziuliu.
Anksčiau tuo pačiu metodu – be jokio teisinio tyrimo, be jokių formalių bausmių, tik VSD atimant teisę dirbti su slapta informacija, „valstybininkai“ buvo atsikratę keleto jiems netikusių Užsienio reikalų ministerijos bei kitų valstybinių institucijų darbuotojų ar apriboję jų galimybes dirbti valstybės tarnyboje.
Monopolinė teisė suteikti ar atimti teisę dirbti su slapta informacija, kurią įgijo „valstybininkų“ kontroliuojamas VSD, kai jam vadovavo Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas, jų pavaduotojai Dainius Dabašinskas ir iš URM deleguotas klano įkūrėjo Albino Januškos artimiausias pagalbininkas Darius Jurgelevičius, buvo vienas svarbiausių viso valstybės tarnybos aparato ir netgi dalies politikų kontrolės instrumentų. Šio instrumento panaudojimas (pirmą kartą per penkerius metus) prieš naują, itin sėkmingai dirbusią FNTT vadovybę vėl pagimdė kalbas apie „valstybininkų“ užvaldytą valstybę. Juoba kad šioje istorijoje aktyviai veikusiose VSD ir liberalcentristų valdomoje Vidaus reikalų ministerijoje prieglobstį rado ne vienas aukšto rango „valstybininkas“, įskaitant patį D.Dabašinską.
Tačiau kalbantieji apie „valstybininkų“ klano atgimimą pro akis praleido vieną esminį faktą: vien tradicinio „valstybininkų“ metodo panaudojimas atsikratant neįtikusių teisėsaugos pareigūnų sukėlė milžinišką skandalą. Metodas buvo įvardytas, klano narių pavardės pradėtos linksniuoti žiniasklaidoje, Seime skandalą nedelsiant ėmė tirti Antikorupcijos komisija, prie Prezidentūros savo pasipiktinimą atgijusiais „valstybininkų“ veiklos metodais pareiškė tūkstantinė minia.
Tais laikais, kai klanas faktiškai valdė valstybę, nieko panašaus nebūtų buvę vien todėl, kad žmonės nebūtų žinoję ir supratę, prieš ką ir kodėl reikia protestuoti, – anksčiau, susidorodami su pareigūnais ar politikais, „valstybininkai“ per sąjungininkus žiniasklaidoje sugriaudavo jiems neįtikusiųjų reputaciją (kaip tai buvo padaryta, pavyzdžiui, su prezidento patarėju Dariumi Gudeliu).
Dabar padėtis visiškai atvirkščia: V.Gailiaus ir V.Giržado, kaip nuo mafijos nukentėjusių kovotojų su korupcija, reputacija gerėja valandomis, o „valstybininkų“ metodą panaudojusieji prakaituoja Seimo Antikorupcijos komisijos apklausose ir painiojasi tarp savo parodymų. Svarbiausia, visiškai akivaizdu, kas priims sprendimus tiek dėl FNTT vadovų, tiek dėl jų atleidimą suorganizavusių veikėjų, – tai bus politikai: Seimo nariai, partijų vadovai, prezidentė, premjeras, bet ne koks „strateginis Albinas“ (kaip pravardžiuotas A.Januška), sėdintis į akis nekrintančiame URM kabinete.
Beje, šiandien A.Januška gauna signataro rentą (tai reiškia, kad neturi jokio oficialaus darbo) ir vaizduoja arba iš tiesų yra visiškai atkirstas nuo informacijos, kurios kontrolė buvo vienas iš trijų „valstybininkų“ galios šaltinių (šalia pinigų srautų valdymo ir jau minėtos valstybės tarnybos kontrolės per VSD pažymas). Jo epinė klaida buvo išėjimas viešumon pernai spalio pabaigoje, interviu „Verslo žinioms“ priekaištaujant, kad kovoje su „Gazpromu“ Ūkio ministerija nesiekia trečiojo akcininko – „E.ON Ruhrgas“ paramos. Jam taip kalbant, iki sutarties tarp Ūkio ministerijos ir E.ON pasirašymo buvo likę tik kiek daugiau nei mėnuo.

Svertai rinkėjų rankose

Šiandien niekas neabejoja, kad visus reikalus, susijusius su Visagino atominės elektrinės ir dujų terminalo statyba, derybas su „Gazpromu“ dėl dujotiekių atskyrimo kontroliuoja du žmonės – energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir premjeras Andrius Kubilius, turintys šiais klausimais visišką Dalios Grybauskaitės paramą. Prie „valstybininkų“ energetikos reikalus kontroliuodavę „Gazpromo“ tarpininkai iš „Dujotekanos“ yra nuošalėje ir galvoja, kaip atremti Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos puolimą, siekiant išstumti juos iš dujų verslo.
Rusijoje būsimuoju Lietuvos energetikos ministru įvardijamas buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis kol kas šnekasi su socialdemokratais, atvirai demonstruojančiais nepritarimą Vyriausybės energetikos projektams. Gal jis, kaip sklinda gandai, ir kontroliuoja iš Rusijos ateinančius pinigus atominio ir dujų terminalo projektams stabdyti, bet galią juos sustabdyti įgis tik tuomet, jeigu taip nuspręs rinkėjai, rudenį išrinkdami į valdžią socdemus ar „darbiečius“. O jeigu neišrinks – neįgis.
Tiesiog per pastaruosius kelerius metus „valstybininkai“ patyrė strateginį pralaimėjimą (nors tai nereiškia, kad jie negali pasiekti taktinių laimėjimų): iš viršpartinės grupės tarsi nepriekaištingą reputaciją turinčių įtakingų valstybės tarnautojų, su jais artimus ryšius palaikančių žymių žurnalistų, kultūros ir mokslo veikėjų, verslininkų, apie kurią garsiai nekalbama, bet visados turima galvoje, jie virto grupele konkrečiai įvardytų, daugiau ar mažiau susikompromitavusių, su labai konkrečiomis socialdemokratų ir nesavarankiška satelitine liberalcentristų partija susijusių asmenų, kurių buvimas valdžioje ir įtaka valstybės gyvenimui tiesiogiai priklauso nuo rinkėjų malonės.
Tad tikrieji neoficialios galios centrai Lietuvoje pasistūmėjo ten, kur jie yra visose demokratinėse valstybėse, – į įtakingas visuomenines organizacijas, galinčias per rinkimus užtikrinti balsus politikams, kurie, dar būdami valdžioje, stengiasi nepamiršti savo perrinkimo garantų.
Tradiciškai tokios organizacijos yra trys: verslo susivienijimai, profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės. Nors Lietuvoje – tik pusantros, nes mūsų profsąjungos silpnos, o ir Bažnyčios įtaka rinkėjams šalyje nėra didelė.

Penktadienio rytą Seimo Antikorupcijos komisija (AK), dvi savaites tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, patvirtino savo išvadas.

Jose reiškiamas nepasitikėjimas FNTT vadovus atleidusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui, pastarasis turi būti atleistas, atleisti taip pat siūloma ir generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį.

AK išvadose rašoma, kad prezidentės D. Grybauskaitės ir jos atstovų duodami konkretūs nurodymai prezidentei nepavaldžioms institucijoms (vidaus reikalų ministrui, buvusiam FNTT vadovui, Generalinei prokuratūrai) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl valdžių padalijimo principo ir demokratinės valstybės pagrindų. Atsižvelgiant į tai prezidentės D. Grybauskaitės prašoma atitinkamai įvertinti jos patarėjo elgesį.

AK taip pat nusprendė, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė galėjo pažeisti Konstituciją, mat, kaip pranešama viešojoje erdvėje, šalies vadovė arba vienas jos patarėjų bendravo su buvusiu FNTT vadovu Vitalijumi Gailiumi ir ragino jį atleisti savo pavaduotoją Vytautą Giržadą.

Dar visiškai neaišku, kas, kodėl ir kokiu būdu nutekino informaciją apie pasirengimą „Snoro“ banko perėmimui. Netgi šią istoriją tirianti Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi išsamias veiksmų išklotines ir išklausiusi būrį liudininkų, konstatuoja, jog aiškumo nėra, nes pernelyg daug skirtingų parodymų, tad daugelį teisėsaugos, saugumo pareigūnų, prokurorų, politikų teks iš naujo klausinėti šią savaitę.

Neginčijami tik keli dalykai: 1) Generalinė prokuratūra neužtikrino informacijos apie rengimąsi perimti „Snorą“ slaptumo, o informacijai nutekėjus, nepradėjo tyrimo, viską permesdama Valstybės saugumo departamentui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir kuris renka “kompromatą”, o ne faktus bei įrodymus; 2) VSD apskritai nevykdė jokio operatyvinio tyrimo, tik tikrino grupę pasitarimo Generalinėje prokuratūroje dalyvių poligrafu, kurio parodymai neturi jokios teisinės įrodomos galios, bet kurių pakanka, norint mesti įtarimo šešėlį; 3) FNTT vadovas Vitalijus Gailius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius VSD jiems atsiųstoje medžiagoje nepamatė nieko, kas leistų įvardyti FNTT vadovo pavaduotoją Vytautą Giržadą esant “išdaviku”; 4) Prezidentei Daliai Grybauskaitei ta pati VSD informacija pasirodė visiškai pakankama, kad primygtinai spausti tiek vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, tiek, pažeidžiant įstatymus, jai nepavaldų FNTT vadovą V.Gailių, atleisti iš darbo V.Giržadą, o V.Gailiui atsisakius tai daryti, atleisti abu; 5) Kuomet abu naujieji FNTT vadovai buvo jau atleisti, kaip „nepatikimi“ prezidentės akyse, Generalinė prokuratūra tuojau pat pradėjo oficialų tyrimą dėl informacijos apie “Snorą” nutekinimo.
Kadangi šių faktų ir jų sekos niekas nebando neigti, kyla labai negeras įspūdis, jog Generalinės prokuratūros pavedimas, o paskui VSD raštas buvo taip surašyti, kad ir jo adresatai galėtų suprasti, kaip nori, ir saugumiečių bei prokurorų minkštosios vietos nenukentėtų. Paprastai taip elgiamasi tuomet, kuomet aiškiai žinoma, ko nori „valdžia“, bet neturima nieko konkretaus, kuo tą valdžios norą būtų galima užganėdinti. Tai, savo ruožtu, kelia įtarimą, jog pirma buvo paskirti ir nubausti „kaltieji“, o tik paskui imta rinkti jų kaltumo įrodymus.
Paprasčiau sakant, Prezidentūrai prireikė pakeisti FNTT vadovus „savais“. Kodėl? Tam reikia prisiminti V.Gailiaus ir V.Giržado kilmę. Abi jie nebuvo išauginti „boreikinėje“ FNTT, ar, juo labiau, STT bei VSD – tarnybose, pratusiose glaudžiai dirbti su politika, tad tiesiog nujaučiantiems, ko vienu ar kitu metu iš jų pareikalaus politinė vadovybė. Kaip koks buvęs STT vadas Valentinas Junokas, kuris „žemgrobių“ bylas tirti pradėjo dar 2002-siais, „prie Adamkaus“, bet portfeliuke jomis nešinas į Prezidentūrą nuėjo jau pas Rolandą Paksą, iš karto po šio išrinkimo prezidentu. Ir akimirksniu iš blogiečio virto geriečiu.
Tiek V.Giržadas, tiek V.Gailius išaugo kriminalinėje policijoje – tarnyboje, gaudančioje vagis ir banditus. Kiek teko susidurti su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, krisdavo į akis visiškas jų nesigaudymas politikoje, partijose. Na, kaip žurnalistams visi teisėsaugos pareigūnų atliekami veiksmai asmenų atžvilgiu yra “suėmimas”, neskirstant į kokius ten “sulaikymą”, “areštą” ar “atvesdinimą”, taip ir KPB visi politikai yra “Seimo nariai”. Gal kokį Andrių Kubilių nuo Algio Butkevičiaus dar atskirtų, kad skirtingose partijose, bet jau visokie liberalai, liberalcentristai, socialliberalai…. Vienu veidu. Ir kai du aukšti pareigūnai iš tokios tarnybos staiga tampa FNTT vadais, konfliktas su politine valdžia užprogramuotas, nes šie semia visus paeiliui. Nenustebčiau, jei atsakymas į retorinį D.Grybauskaitės klausimą: “Ar jie konservatorius tyrė?” – galėjo būti duotas ne iš karto todėl, kad V.Gailius su V.Giržadu pirma ėjo kelti popierių ir žiūrėti: tyrė jie tuos konservatorius, ar ne?
Kriminalistai į tyrimą žiūri ne kaip į „kompromato“ paiešką, o kaip į gaudymą ir sodinimą. „Kriminalinėje policijoje visi veiksmai atliekami teisėtai, – skirtumą tarp savo ir kitų tarnybų aiškina V.Gailius. – Kriminalistų tikslas – ištirti nusikaltimą ir nuteisti asmenis, o ne aprūpinti ką nors kokia nors patikima ar nepatikima informacija.“ Štai čia ir išryškėja apolitiškų profesionalų “gaudytojų-sodintojų” iš KPB mąstysenos skirtumas nuo VSD-STT ir ankstesniųjų FNTT “kompromato” rinkėjų. V.Gailius masto tiesmukai: ar su šita informacija galima eiti į teismą, ar ji įrodymas, ar ne? Jei ne – metam į šiukšlių dėžę ir ieškome kitos, nes teisme teks susikauti su kaltinamųjų advokatais, kurie bus iš geriausiai apmokamųjų tarpo. Gi VSD, STT “kompromatininkai” masto atvirkščiai: ne įrodymas teisme? Puiku! Segame į bylą, rašome pažymą ir nešame valdžiai, kurią ją paskui panaudos savo politiniams žaidimams, nes pakišti žiniasklaidai galima bet ką – ir kelių metų senumo Viktoro Muntiano “į pinigus panašius daiktus”, ir kokį Juozo Oleko telefoninį pokalbį su Andriumi Janukoniu, ir tiesiog sąrašą politikų, kurie turi nuosavybėje žemės sklypų. “Komprai” advokatų meistriškumo įveikti nereikia, nes į teismą su ja neinama, ja kompromituojami politiniai konkurentai. Tai ne teisėsaugos, o politinių galios žaidimų instrumentas.
Tokie, galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos “strateguotojams”, bet ir pavojingi pačiu savo buvimo faktu. Nes gali pasodinti bet ką ir bet kada, o ne kuomet valdžiai reikia.

Galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos strateguotojams, bet ir pavojingi, nes pasodinti gali bet ką.

Iš pareigų atleidžiant buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą – nebuvo galima remtis vien tik poligrafo duomenimis, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Galbūt aš turiu mažiau informacijos negu turi prezidentė, todėl man ir kyla kai kurie klausimai, kurie kyla ir daugeliui visuomenės narių, taip pat ypač politikų, kyla pasipiktinimas ir klausimas, kodėl gerai dirbančios institucijos vadovai – tikrai labai žinomi ir autoritetingi kovotojai prieš kriminalinį pasaulį – atleidžiami nepateikiant kažkokių aiškių atsakymų. Galų gale mes neturime ir neišklausome jų nuomonės, argumentų, kaip turėtų būti normaliame tyrime”, – trečiadienio rytą interviu “Žinių radijui” kalbėjo I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės teigimu, šiuo metu svarbiausias uždavinys yra ne gandai ar politikavimas, o labai aiškūs atsakymai į klausimus, kuriuos turi pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ir Antikorupcinės veiklos komisijos.

“Vien tiktai pasakyti – poligrafo tyrimas – aš nežinau, to poligrafo tyrimo duomenų. Negaliu šiandien pasakyti, kaip tas tyrimas buvo atliekamas, kaip jie ten atsakinėjo. Tikrai tam, kad iš karto galėtume nuteisti, turime turėti pakankamai informacijos, o kai tos informacijos pakankamai neturi, negali būti šiuo atveju tokios tvirtos pozicijos, nuomonės, kaip čia yra – ar čia yra neteisūs FNTT vadovai, jau šiandien atleisti, ar neteisus ministras Raimundas Palaitis, kad juos atleido.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis per vieną savo kadenciją atleido jau antrą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovą: prieš beveik porą metų teko pasitraukti Romualdai Boreikai, dabar nulėkė Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado galvos.
Oficialiai niekas nepatvirtina, bet ir neneigia, kad šįsyk įtarimas ant FNTT vadovų krito aiškinantis, kas nutekino informaciją apie planus nacionalizuoti „Snorą“, o tai galėjo sukelti bankų griūtį. Įtariama, kad FNTT vadovai nesugebėjo nuslėpti svarbios valstybei paslapties. Tačiau Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo nenutekinti informacijos apie tikrinimus melo detektoriumi ir to rezultatus. Dar labiau stebina, kad po tokio rimto valstybėje incidento iki šiol net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Juk melo detektorius negali būti pagrindinis žmogaus kaltės ar nekaltumo įrodymas.
Apgailėtinai atrodė ir skandalo herojai. V.Gailius, kaip ir daugelis atleidžiamų vadovų, tradiciškai prabilo, kad tai susidorojimas už jo principingą veiklą, o dar ir už vidaus reikalų ministro bendrapartiečių liberalcentristų galimai nusikalstamos veiklos tyrimą. R.Palaitis „sublizgėjo“ logika: pareiškė negalįs laikinai skirti vadovauti FNTT ko nors iš pačios tarnybos, nes čia viskas taip puikiai sustyguota, kad tai gali pakenkti tolesnei sėkmingai tarnybos veiklai.
Dar keistesni yra aukščiausių pareigūnų viražai: premjeras nesutinka su savo vadovaujamo ministrų kabineto ministro sprendimu, o prezidentė, atvirkščiai, ministrą palaiko. Taigi, “Snoro” istorija atskleidė ne tik valstybės paslapčių, bet ir keistenybių.

Tikriausiai neišduosiu didelės paslapties sakydamas, kad pastaruosius pusantrų dvejus metus, artėjant pilnačiai, politikai ir aukšti pareigūnai pradeda nerimauti, o žurnalistai – spėlioti: kieno dabar eilė, kuris užsitrauks prezidentės ir jos parankinių nemalonę? Tai, deja, ne kvaili juokai, bet faktas.
Spręskite patys. 2011-ųjų sausio pilnatis: žiniasklaida pradeda akivaizdžiai už ausų pritemptą puolimą prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį, prikaišiodama jam lyg praturtėjus mistiniais šimtais milijonų litų, lyg padėjus įmonei, kurioje dalį akcijų (be balso teisės) turi jo motina, laimėti konkursą. Baigiantis kitai pilnaties fazei, vasario 15-ąją, prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pareiškia nepasitikinti D.Kreiviu ir prasideda mėnesį trukusi ministro atsistatydinimo epopėja.
Šių metų sausio pilnatis: vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nei iš šio, nei iš to ima skleisti užuominas, kad jis nepasitiki FNTT vadovu Vitalijumi Gailiumi, nes šis esą tikrintas melo detektoriumi ir rezultatai buvę nepalankūs. Praeina mėnuo, užuominos virsta kone atvirais kaltinimais ir baigiantis kitai pilnaties fazei, vasario 15-ąją, lig tol tylėjusi prezidentė D.Grybauskaitė pareiškia visišką paramą ministrui R.Palaičiui, tą dieną atleidusiam iš pareigų FNTT vadovą V.Gailių bei jo pavaduotoją V.Giržadą, mat VSD atėmė iš jų teisę dirbti su slapta informacija.
Astronominis atsitiktinumas dienų tikslumu? Visko gali būti. Gali būti netgi taip, kad per pilnatį valstybės vadovė tampa itin dirgli ir nekritiškai vertina įvairią „kompromituojančią informaciją“, kurią jai tiekia tiesioginį priėjimą turintys pareigūnai. Mat visi, stebėję FNTT vadovybės vertimo epopėją (kuri, beje, dar nesibaigė, nes V.Gailius su V.Giržadu ketina kreiptis į teismą), nuolat kėlė sau klausimą: iš kur R.Palaičiui tiek drąsos, tiek valios geležinės atvirai neigti ir ignoruoti premjero Andriaus Kubliaus, stojusio FNTT vadovo pusėn ir pareiškusio, kad jam niekas – nei ministras, nei VSD nepateikė jokios V.Gailių ir V.Giržadą kompromituojančios informacijos, poziciją? Trečiadienį spaudos konferenciją surengę atleisti FNTT vadovai atvirai pareiškė, kad jų vertimo istorijoje R.Palaičiui teko tik mažo sraigtelio vaidmuo.
Darytos prielaidos, esą R.Palaičio užnugaris – tai VSD ir jame apsikasusios „valstybininkų“ grupuotės liekanos, kurių du žymūs atstovai – buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Gintaras Dabašinskas ir VSD deleguotas prezidento patarėjas saugumo klausimais Mindaugas Ladiga – darbuojasi, atitinkamai, Seimo vicepirmininko, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko ir šios partijos deleguoto ministro R.Palaičio patarėjais. Kiti daro prielaidą, kad R.Palaitis suskubo versti FNTT vadovus po to, kai STT, kadaise taip pat žymus „valstybininkų“ lizdelis, atnaujino tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, be triukšmo atleidžiant iš darbo girtą siautėjusį R.Palaičio padėjėją.
Tačiau čia yra vienas didelis „bet“: tiek VSD, tiek STT – tiesiogiai prezidentei pavaldžios institucijos, kurių vadovybės valymą D.Grybauskaitė nedelsdama surengė iš karto po išrinkimo. Tiek VSD dabar vadovaujantis Gediminas Grina, tiek STT vadas Žimantas Pacevičius žino: jeigu garsiau kostelėtų be prezidentės žinios bei palaiminimo, nedelsiant skristų į Afganistaną stiprinti Lietuvos atkūrinėjamos Goro provincijos saugumo. Apie kokį nors savarankišką FNTT vadovybės vertimą R.Palaičio rankomis nė kalbos būti negali.
Išvada viena: D.Grybauskaitė visą laiką viską žinojo, kas vyksta, ir laimino FNTT vadų vertimą, nes buvo įtikinta, kad V.Gailius ir V.Giržadas – tai tie du blogiečiai, kurie nutekino „Snoro“ vadovybei ir šio kontroliuojamam „Lietuvos rytui“ informaciją apie rengiamą banko perėmimą, leidusią banko vadovams pabėgti ir išimti iš banko ne vieną šimtą milijonų.
Kad šis reikalas prezidentei jautrus, galima neabejoti, o jos rūstybė išdavikų atžvilgiu bus begalinė. Tad jie, taip pat galima neabejoti, darė ir daro viską, kad nukreiptų nuo savęs D.Grybauskaitės pyktį. O jau kaip VSD veikėjai mokėjo kryptingu ir dozuotu informacijos pateikimu sukurti valstybės vadovams priešingą pasaulio vaizdą, pamatėme skaitydami „valstybininkų“ visiškai suvystyto Valdo Adamkaus dienoraščius.
Atrodo, kad VSD parengto „informacinio maišo“ neišvengė ir D.Grybauskaitė. O juk jai būtų pakakę paskaityti to paties „Lietuvos ryto“ aukštuomenės gyvenimo aprašymus, kad sužinotų, jog pernai liepą Jamaikoje, Lobių paplūdimyje, susirinko rinktinė senų draugų kompanija švęsti dailininko Rimvydo Bartkaus gimtadienio. Iš Lietuvos buvo vos 14, tarp jų – jubiliato brolis Gintautas, žymus advokatas, buvęs R.Pakso Vyriausybės teisingumo ministras, buvęs audito ir konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ (tos pačios, kuri auditavo „Snorą“ ir nieko bloga nerado) partneris; Algirdas Kumža, diplomatas, verslininkas, vienas iš keturių pagrindinių (šalia „Snoro“) „Lietuvos ryto“ bendrovės akcininkų, priskiriamas prie „valstybininkų“ branduolio, ir toks Raimundas Palaitis – lyg tyčia, vidaus reikalų ministras.
Žinoma, tai ne įrodymas, kad būtent R.Palaitis buvo tas, kuris nutekino informaciją apie „Snorą“. Bet jis yra tas, kurio patys artimiausi draugai buvo tiesiogiai suinteresuoti šią informaciją gauti. Ir kuris, galima spėti, turėjo šiokių tokių galimybių tą informaciją gauti. Arba bent jau labai nekęsti tų, kurie žinojo, bet jam nepasakė.