Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, antradienį panaikinęs leidimus dirbti su slapta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovams, pasielgė įstatymų nustatyta tvarka. Tai trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Po patikrinimo ant abiejų FNTT vadovų krito įtarimų šešėlis. Teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių. Ministras pasielgė įstatymų nustatyta tvarka“, – prezidentės poziciją trečiadienį naujienų agentūroms perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Vidaus reikalų ministras R. Palaitis antradienį panaikino FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija, trečiadienį juos numatoma atleisti iš pareigų.

Leidimą dirbti su slapta informacija panaikino gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) teikimą. Antradienį vakare per spaudos konferenciją jis pranešė, kad netekę šio leidimo pareigūnai nebegali eiti savo pareigų.

Antradienį interviu LTV laidai „Dienos tema“ ministras pripažino, kad pareigūnų patikrinimas nėra baigtas, tačiau teigė, jog jau dabar turimos informacijos pakanka priimti minėtiems sprendimams.

Tokį sprendimą V. Gailius ir V. Giržadas gali skųsti teismui. R. Palaitis praėjusią savaitę pareiškė nepasitikįs ir V. Gailiumi, ir V. Giržadu. FNTT direktoriumi V. Gailiumi nepasitikėjimas pareikštas, kai šis nepaisydamas ministro pozicijos pareiškė paramą savo pavaduotojui.

Abu pareigūnai dar anksčiau tikrinti poligrafu. Patikrinimai buvo susiję su atliekamu tyrimu dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“.

Vieną po kito milijonus litų mokesčių nuslėpusius šešėlinius verslus bei stambias kontrabandininkų grupuotes šiemet triuškinusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) įrodė, kad, tinkamai pakeitus vadovybę, apmirusią bei ryšiais su nusikalstamu pasauliu įtariamą instituciją per trumpą laiką galima paversti pavyzdine.

Šiemet FNTT darbo tempas bei atskleistų nusikaltimų mastai stebino tiek aukščiausiąją valdžią ir politikus, tiek teisėsaugininkus, tiek visuomenę.
„FNTT išaiškino nelegalų Dzūkijoje veikusį grybų ir uogų prekybos tinklą, kurio šešėlinė apyvarta per pusantrų metų siekė apie 5 mln. Lt“; „Sutriuškinta viena pavojingiausių šalyje kontrabandininkų grupuočių: operacijos metu atlikta per penkiasdešimties kratų, rasta ginklų, sprogmenų, narkotinių medžiagų, didelės grynųjų pinigų sumos, sulaikyti 25 asmenys“; „Gariūnuose atskleistas gerai organizuotas nusikalstamas tinklas: sulaikyta daugiau nei 60 nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų, atlikta per 120 kratų, paimta daugiau nei 1,2 mln. Lt grynaisiais, gautų iš nusikalstamos veikos, bei įvairių prekių, kurių vertė daugiau kaip 5 mln. Lt“; „Vėl įkliuvo kontrabandos karaliumi pramintas buvęs kelių policijos inspektorius Vilius Karalius: FNTT ir Baltarusijos kriminalinės milicijos pareigūnams pavyko užkirsti kelią 11 mln. Lt vertės cigarečių kontrabandai, turėjusiai pasiekti Lietuvą ir ES šalis“.
Tai tik keletas citatų iš šiųmečių pranešimų viešojoje erdvėje apie FNTT pareigūnų su kolegomis iš kitų institucijų atliktas operacijas, PVM grobstytojų demaskavimą bei kontrabandininkų sulaikymus, kurie šiemet pasipylė lyg iš gausybės rago. Tarnyba kartelę iškėlė itin aukštai: susemtos nusikaltėlių grupuotės viena kitą lenkia kontrabandos ir šešėlinės apyvartos mastais.

Į šalies biudžetą grąžino 7,7 mln. Lt

„Mūsų tarnyba dabar „ant bangos“. Mes patys stebimės tokiais tempais: toks įspūdis, kad mūsų pareigūnai ne tik dirba viršvalandžius, bet apskritai iš darbo nebeišeina“, – juokauja naujasis FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas, pareigas pradėjęs eiti tik nuo rugsėjo mėnesio.
Į FNTT V.Giržadas, karjerą policijoje pradėjęs prieš penkiolika metų kaip vyresnysis inspektorius, atėjo iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kad padėtų prieš pusantrų metų paskirtam FNTT vadovui Vitalijui Gailiui tęsti tarnyboje pradėtas esmines pertvarkas.
Žinia, tada, kai Lietuvos kriminalinės policijos biure viršininko pavaduotoju lig tol dirbęs V.Gailius pakeitė prieštaringai vertintą buvusį FNTT vadovą Romualdą Boreiką, šioje tarnyboje prasidėjo esminiai pokyčiai: kiek daugiau nei per metus FNTT atsikratė neskaidrios, kontrabandininkus dangstančios tarnybos etiketės ir gerokai pagerino darbo rezultatus.
Be to, V.Gailius šiemet įgyvendino FNTT reformą, po kurios tarnyboje vadovaujamų pareigybių sumažėjo daugiau nei 50 proc. (nuo 72 iki 35), o vietoje apskrityse buvusių dvidešimties padalinių liko tik penki, dabar veikiantys apygardų principu. Be to, siekiant griežtinti pareigūnų kontrolę bei užtikrinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rizikos mažinimą, įsteigtas tiesiogiai FNTT direktoriui pavaldus Imuniteto ir kontrolės skyrius.
Nauja vadovybė, atlikta reforma, ir štai FNTT pagaliau pradėjo iš tikrųjų dirbti, o ne tik imituoti darbą.
2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais FNTT atliekant ikiteisminius tyrimus išaiškintų nuslėptų mokesčių suma sudarė 37,9 mln. Lt. Per šį laikotarpį atlyginta valstybei padaryta žala siekia 7,7 mln. Lt – tai yra tiek pinigų iš tikrųjų papildė šalies biudžetą. Be to, šiemet tiriamose ir perduotose į teismą ikiteisminio tyrimo bylose įtariamiesiems buvo laikinai apribotos teisės į 357,6 mln. Lt vertės nuosavybę.
„FNTT mums visiems lengvina dalią, nes didina įplaukas į valstybės biudžetą, ir tą daro sėkmingai. Neaišku, kodėl to nebuvo anksčiau“, – stebisi ministro pirmininko patarėjas Gintaras Kalinauskas.
Patarėjo teigimu, anksčiau FNTT ikiteisminių tyrimų skaičius buvo didinamas dirbtinai, siekiant statistiškai parodyti gražesnį vaizdą, nei jis buvo iš tiesų, be to, turima faktų, jog kai kurios bylos buvo skaidomos tam, kad kaltieji asmenys išvengtų realios bausmės. Pasak G.Kalinausko, patikrinus duomenis taip pat paaiškėjo, kad tuometės FNTT suieškotų įplaukų į šalies biudžetą suma iš tikrųjų būdavo kokius keturiskart mažesnė, nei buvo oficialiai nurodoma.
Šiandien FNTT pusėn tokių įtarimų šešėlis nebekrinta. „Be to, FNTT pradėjo keistis informacija su kitomis tarnybomis, ko anksčiau beveik nebūdavo, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija įsteigtas Rizikos analizės centras. Pavyzdžiui, bankinė informacija anksčiau buvo FNTT monopolis, visos institucijos skųsdavosi, kad duomenimis apie įtartinas pinigines operacijas, pinigų pervedimus FNTT nesidalija“, – dar vieną pokytį įvardija premjero patarėjas G.Kalinauskas.
Kaip teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, FNTT pagaliau tapo veiksni. „Pakeitus vadovą ir jos struktūrą FNTT tapo tarnyba, kuri realiai yra orientuota į finansinių nusikaltimų tyrimą, o ne jų užtušavimą ar ignoravimą. Ši tarnyba pagaliau pradėjo veikti“, – apibendrino A.Anušauskas.

BFL

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo taupyti lėšas išjungdama fiksuoto ryšio telefonus darbuotojų kabinetuose, tačiau tarnybos vadovybė aiškina, kad darbų kokybei tai įtakos neturės.

Didžiausios permainos įvyko FNTT Kauno apygardos valdyboje, kuriai priskirtas ir Marijampolės skyrius. Jame iš šešių fiksuoto telefono ryšio linijų beliko trys. Kaune 25 asmenys šiuo metu priversti naudotis trimis telefonais, nors anksčiau jų buvo aštuoni, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

“Kaip dirbti, jei norėdamas paskambinti kaskart turėsiu bėgti į kolegos kabinetą ir naudotis jo stalu, kad užsirašyčiau svarbią informaciją? Ta pati istorija kartosis ir tada, kai man kas nors skambins. Vieni kitiems trukdysime ir lipsime ant galvų”, – dienraščiui sakė neįvardytas FNTT darbuotojas.

Su LŽ kalbėję kiti FNTT darbuotojai taip pat įsitikinę, kad atsisakius didžiosios dalies fiksuoto ryšio telefonų nebus sutaupyta lėšų, nes skambinti į kitas tyrimuose bendradarbiaujančias institucijas vis tiek reikės. Pašnekovų nuomone, pasisiūlydami taip taupyti, Kauno apygardos valdybos vadovai veikiausiai norėjo įtikti FNTT direktoriui Vitalijui Gailiui.

“Aš nepriimu tokių sprendimų, tai FNTT vadovų sprendimas. Visi darbuotojai dirba ir procesai nestringa. Telefonų pakanka”, – sakė FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

FNTT direktorius Vitalijus Gailius patvirtino, kad nurodymas taupyti lėšas buvo duotas iš centrinės šios tarnybos būstinės, bet pačią iniciatyvą išjungti telefonus kai kuriuose kabinetuose parodė Kauno apygardos valdybos vadovai. Tačiau, jo nuomone, toks taupymo būdas pasiteisins.

“Pratiname darbuotojus naudotis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Yra Vidaus reikalų ministerijos vidinės sistemos, jos būtiniausios daugeliui darbuotojų. Atmetame viską, kas nereikalinga, šiuo atveju – dalį laidinių telefonų”, – teigė V. Gailius.

Pernai balandį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdos Boreikos veiksmų stringa, pranešė LNK Žinios.

Generalinė prokuratūra ir Mokesčių inspekcija dėl to kaltina vieni kitus. Pačiam R.Boreikai įtarimai kol kas nepateikti.

“Mokesčių inspekcijai yra pavesta atlikti R.Boreikos ir jo sutuoktinės pajamų ir turto deklaracijų tyrimą ir padaryti išvadą. Mes tos išvados kol kas neturime”, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Prokuroras, kaip pranešama, dar pernai gegužę paprašė Mokesčių inspekciją ištirti 2002 – 2008 metų R.Boreikos šeimos deklaracijas, tačiau inspektoriai teisinasi, kad patys prokurorai delsia patikslinti klausimus.

Tyrimas buvo pradėtas pagal premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimą.

Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė tuomet paskelbė įtarianti, kad R.Boreika galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdamas nuslėpti galimai neteisėtas pajamas ir įtraukdamas save į sąrašą asmenų, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos.

Darbo grupė nustatė, kad R.Boreika viešai nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus, nors pagal pareigas privalėjo tai padaryti.

Po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos R.Boreika pasitraukė iš FNTT vadovo posto.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su FNTT vadovo Vitalijaus Galiaus pateikto tyrimo išvadomis dėl Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvartos, sakė esąs “šokiruotas ir nušiurpęs”.

“Esu šokiruotas gavęs šią žinią. Bendrais bruožais žinojome situaciją, bet tikrai nemaniau, kad toks piktybiškas piktnaudžiavimas klesti turgaus prekyvietėse”, – sakė premjeras.

FNTT pateiktoje atlikto tyrimo pažymoje teigiama, kad Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvarta per metus siekė 3,5 milijono litų. Tyrėjai išsiaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, teikdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami jokių mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo sau. Pirminiais duomenimis, šešėlinių maisto produktų prekybos organizatorių apyvarta per praėjusius metus siekė beveik 3,5 milijono litų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia iki 800 tūkstančių litų.

FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjų atskleista nusikalstama schema rodo, kad asmenys, siekdami nuslėpti save, kaip ūkinės komercinės veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaidydavo bendrą veiklos apyvartą, įgydavo kitų asmenų vardu verslo liudijimus tam, kad būtų išvengta registravimosi PVM mokėtoju. “Įtariama, kad dauguma Šiaulių miesto turgavietėse pagal verslo liudijimus žuvimi, rūkytos mėsos gaminiais, paukštiena ir jos gaminiais prekiaujančių asmenų turi savo “darbdavius”, tai yra asmenis, kurie rūpinasi prekių tiekimu, moka prekiautojams nelegalius atlyginimus, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, perspėja apie atliekamus arba numatomus atlikti patikrinimus, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be dokumentų”, – rašoma FNTT pažymoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra smogė Vilniaus verslininkams – dėl sukčiavimo pareigūnai įtarimus pareiškė mažiausiai 20 asmenų, kurie įtariami pasisavinę 3 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Naujienų portalo delfi.lt žiniomis, fiktyvių sandorių byloje figūruoja ir du statybų bendrovės “Eikos statyba” darbuotojai.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis ketvirtadienį patvirtino, kad po sėkmingo FNTT Vilniaus skyriaus pareigūnų tyrimo pavyko atskleisti dar vieną PVM grobstytojų grupuotę.

“Bendra fiktyvių sandorių suma – 3 milijonai litų, valstybei buvo padaryta žalos už maždaug pusę milijono”, – sakė prokuroras. Jo teigimu, yra areštuotas sukčiavimu įtariamų verslininkų turtas, todėl žala valstybei turėtų būti atlyginta.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, “Eikos statybos” akcininkas Robertas Dargis sakė, kad du bendrovės darbuotojai “buvo sukūrę tinklelį”, kuriame buvo net apie 40 asmenų.

“Pareigūnai mums nieko nekomentavo, tik paprašė padėti atlikti dokumentų poėmį”, – sakė R. Dargis.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas leido suimti šešis įtariamuosius.

Kokios bendrovės yra susijusios su PVM grobstymu, prokuratūra kol kas nekomentuoja, tačiau užsiminė, kad jos susijusios su inžinerinėmis komunikacijomis, statybomis bei kompiuterių technologijomis.

FNTT Vilniaus skyriaus pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, pagrindinė naujojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Vitalijaus Gailiaus užduotis – atstatyti esą šiek tiek pašlijusį institucijos autoritetą.

“Bene pagrindinė ir sunkiausia naujojo FNTT direktoriaus užduotis, mano įsitikinimu, yra atstatyti šiek tiek pašlijusį FNTT autoritetą, nes šita tarnyba turėtų veikti efektyviai, galbūt sėkmingiau, sakyčiau, kovoti su ekonominio nusikalstamo pasaulio potencialu”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė R.Palaitis.

Ministras tvirtino, kad sprendžiant FNTT problemas bei galimą jos pertvarkymą atsižvelgiama į šalies vadovės Dalios Grybauskaitės nuomonę.

“Ir aišku, mes labai įdėmiai klausome prezidentės. Labai gerai, kad prezidentė nebešneka apie visišką sujungimą FNTT su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), nes iš tikrųjų yra daugiau šitokio veiksmo minusų negu pliusų, ir mes iš tikrųjų rimtai nagrinėjame galimybę, kaip galbūt dalį FNTT funkcijų galima būtų perduoti kitoms institucijoms, ir tokiu būdu pagerinti darbą ir, sakyčiau, bendradarbiavimą”, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.

Paklaustas, kokios FNTT funkcijos galėtų būti perduotos kitoms institucijoms, R.Palaitis sakė, kad tai galėtų būti tos, “kurios yra mažiau susijusios su statutine tarnyba”.

Jis paminėjo, kad ekspertiniai padaliniai, kurių funkcijos yra susijusios su revizija, galėtų būti prijungtos prie VMI, sukurtas ekspertinis padalinys teismams prie Teisingumo ministerijos, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad visi klausimai turėtų būti išanalizuoti.

Pirmadienį D.Grybauskaitė tvirtino, kad FNTT veikla jos netenkina, o jos funkcijos turėtų būti paskirstyta tarp įvairių institucijų – VMI, policijos, kitų.

Trečiadienį FNTT vadovo pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjęs Vitalijus Gailius.

Paskutinę dieną Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo pareigas einantis Vitalijus Gailius nuo trečiadienio pradės vadovauti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis BNS patvirtino, kad V.Gailius į naujas pareigas bus paskirtas nuo trečiadienio.

Birželį vykusiame konkurse dėl šių pareigų varžėsi 5 kandidatai. Iš viso dokumentus buvo pateikę 10 pretendentų, vienas jų neatitiko keltų reikalavimų, tad konkurse pakviesti dalyvauti 9 kandidatai.

FNTT vadovavęs R.Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Laikinai FNTT vadovauja direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius.

Pastaruoju metu valstybės vadovai ne kartą pabrėžė būtinybę reorganizuoti FNTT.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusivylusi sprendimu dėl naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, sako šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Konkursą į šį postą laimėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.

Anot J.Markevičiaus, V.Gailius yra iš anksto tapęs “spekuliacijos įkaitu”, o pokyčių FNTT kol kas nematyti. Vadovų pakeitimas, jo žodžiais, nepadės išspręsti šios institucijos problemų.

“Prezidentė nusivylusi tokiu Vyriausybės sprendimu, kuris užsivedė į nedidelį ir rezultatų neturintį pasikeitimą, nes prezidentės pozicija buvo aiški dėl FNTT kaip institucijos, kad turi būti iš esmės peržiūrėta. Dabar naujai paskirtas vadovas jau iš anksto tapo spekuliacijos įkaitu, galbūt ir nepelnytai, bet kol kas pokyčiai nevyksta šioje tarnyboje”, – interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

“Prezidentės manymu, FNTT užprogramuota susidurs su tomis pačiomis problemomis nesvarbu, koks bus vadovas”, – teigė jis.

J.Markevičius negalėjo atsakyti, ar FNTT bus sujungta su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), apie ką yra skelbta anksčiau. Tačiau, anot jo, tarnyba turėtų būti perduota Finansų ministerijos žinion.

“Vidaus reikalų ministerija pati atskirai nėra pajėgi formuoti kovos su finansiniais nusikalt politiką. Tam reikalingas Finansų ministerijos matymas ir bendradarbiavimas su Finansų ministerijos atskaitingomis institucijomis. FNTT turi būti perduota Finansų ministerijai, kokia forma, kaip, tai turėtų būti premjero sprendimas”, – sakė prezidentės patarėjas.

V.Gailius dar iki paskelbiant konkurso rezultatus žiniasklaidoje buvo įvardytas numatomu laimėtoju.

Iš viso dokumentus buvo pateikę 10 pretendentų, vienas jų neatitiko keltų reikalavimų, tad konkurse pakvieti dalyvauti 9 kandidatai.

FNTT vadovavęs R.Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Praėjusį mėnesį pagal premjero A.Kubiliaus pareiškimą Generalinė prokūratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl R.Boreikos veiksmų. Tačiau tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pranešė nenustatęs galimo R.Boreikos piktnaudžiavimo tarnyba.

Pagrindinis naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo darbas bus suplanuoti ir prižiūrėti esminę FNTT reorganizaciją, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjero nuomone, naujo vadovo parinkimo konkursas “kelia nereikalingas aistras”, nes naujo vadovo darbas bus FNTT kaip įstaigos reorganizacija, pranešė Ministro pirmininko tarnyba.

“Ne vieną kartą esame sakę, kad nėra tikslinga laikyti tris skirtingas įstaigas, tiriančias ekonominius nusikaltimus”, – sakė A.Kubilius.

Pasak pranešimo, šalia FNTT lygiagrečiai veikia Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Muitinės kriminalinė tarnyba prie Muitinės departamento.

Anot premjero, dalį reorganizuojamos FNTT funkcijų reikia perduoti Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų padaliniams, dalį – Finansų ministerijai ir jai pavaldžioms Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei muitinei.

Premjeras išreiškė įsitikinimą, jog vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis užtikrins naujo vadovo paskyrimo procedūros skaidrumą ir teisingumą bei sugebės pasiekti, jog FNTT pertvarkymas vyktų sklandžiai ir tikslingai, teigiama pranešime.

Devyni kandidatai į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus postą baigiamajame konkurso etape varžysis šią savaitę. Baigiamasis konkurso etapas numatomas birželio 18 dieną.

Dienraščio “Lietuvos rytas” šaltinių teigimu, premjeras A.Kubilius linkęs palaikyti konkurse dalyvaujantį Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoją Vitalijų Gailių, jį esą remia ir parlamentaras, buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas.

Konkursą FNTT direktoriaus pareigoms užimti VRM paskelbė gegužės viduryje.

FNTT vadovavęs Romualdas Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Praėjusį mėnesį pagal premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimą Generalinė prokūratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl R.Boreikos veiksmų. Tačiau laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pranešė nenustatęs galimo R.Boreikos piktnaudžiavimo tarnyba.