Investicijos įmonėms – tarsi gyvybės šaltinis, padedantis kurti ir plėtoti veiklą nuo idėjos iki pelningo verslo. Ilgą laiką finansavimo trūkumą jautusios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės jau ketveri metai gali džiaugtis net penkiais JEREMIE fondo kontroliuojamais rizikos kapitalo fondais. Dabar investicijų sulaukti gali įvairios stadijos verslai.
JEREMIE fondas – reali pagalba įmonėms

Siekiant padėti vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms rasti investuotojų, 2008 m. buvo pasirašyta finansavimo sutartis dėl JEREMIE fondo įsteigimo. Iki tol gauti reikalingą finansavimą įmonėms buvo labai sunki užduotis – šalyje veikiančios užsienio investicinės bendrovės noriau rėmė didelius, patirtimi ir užtikrinta sėkme išsiskiriančius verslus.

Pradėjus veikti JEREMIE fondui, Lietuvoje susikūrė visa rizikos kapitalo ekosistema: fondai, investuodami Europos Sąjungos, valstybės bei privačių investuotojų lėšas, prisideda prie pačių perspektyviausių ir inovatyviausių įvairios stadijos verslų gimimo ir plėtros, todėl įmonėms tapo gerokai lengviau sulaukti investicijų.

Kadangi JEREMIE fondas, kaip skėtinis fondas, kontroliuoja net penkių specifinių rizikos kapitalo fondų („Verslo angelų fondas I“, „BaltCap“, „LitCapital “, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“) veiklą, finansavimą įmonės gali gauti net iš penkių šaltinių.

Investicijos iš penkių fondų

Kiekvienas iš penkių su JEREMIE įkurtų rizikos kapitalo fondų turi šiek tiek skirtingą veiklos kryptį. Taip garantuojama, kad reikiamas investicijas gaus skirtingos stadijos perspektyvūs verslai – tiek besikuriantys, tiek jau veikiantys ir besiplečiantys.

Rizikos kapitalo fondai „BaltCap“, „LitCapital“ ir „Practica Venture Capital“ savo investicijas nukreipia į didesnes, jau ilgesnį laiką veikiančias įmones.

„BaltCap“ yra didžiausias visose Baltijos šalyse veikiantis privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas. Šiuo metu jis valdo penkis rizikos ir privataus kapitalo fondus, du iš jų iš dalies finansuojami pagal JEREMIE programą, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas (20 mln. eurų fondas Lietuvoje ir 30 mln. eurų fondas Latvijoje).

„Lietuvoje investuojame į sparčiai augančias bendroves, padedame joms didinti turimą rinkos dalį ir mūsų, ir kitose Baltijos šalyse. Jei labai pasitikime vadovais, investuojame ir į ankstyvos stadijos verslus“, – pasakoja „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis.

Fondas jau investavo į tokių įmonių, kaip „Impuls“ bei „Coffee Inn“, plėtrą. „Impuls“ bendrovės pajamos intensyviai didėja trečius metus. O investicijos į „Coffee Inn“ padėjo įmonei atidaryti savo kavos skrudinimo cechą ir išplėsti kavinių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje.

Į jau veikiančias ir tolesniam augimui kapitalo ieškančias įmones investuoja „LitCapital“.
Kaip vieną iš „LitCapital“ investicijų pavyzdžių fondo investicinių projektų vadovas Julius Dukšta paminėjo UAB „Eldes“, kuriančią ir gaminančią itin pažangius nuotolinio valdymo įrenginius ir sprendimus M2M („machine to machine“) rinkai. Tačiau pasitaiko, kad fondas investuoja ir į verslo pradžią. Pažangumas ir įmonės kūrėjų technologinė kompetencija fondą paskatino investuoti į visiškai naują įmonę „Brolis Semiconductors“.

O štai į pačius jauniausius verslus investuoja fondas „Practica Seed Capital“. Šis fondas finansuoja perspektyvias idėjas, o jų autoriams padeda pradėti verslą: išsinuomoti biurą, administruoti įmonę, „parduoti“ sukurtą projektą ir taip pritraukti kitų investuotojų. Į „Practica Seed Capital“ paaugintas įmones gali investuoti ir „Practica Venture Capital“. Taigi įmonės gauna finansavimą tol, kol pačios gali atsistoti ant kojų ir sulaukti pelno.

Ypatingas JEREMIE fondas – „Verslo angelų fondas I“. Jis investuoja tik kartu su „verslo angelu“, kuriuo gali būti bendrovė arba privatus asmuo, norintis į jau porą metų veikiančias ir didelį augimo potencialą turinčias įmones investuoti dalį savo kapitalo bei žinių. Tai puikus būdas pritraukti ne tik pinigų, bet ir labai specifinę tam tikros srities patirtį.

Pirmosios investicijos iš rizikos kapitalo fondų buvo atliktos 2010 m. pavasarį, o iki šių metų liepos pabaigos Lietuvoje investuota į 70 skirtingų projektų. Bendra ES ir privačių investuotojų lėšų suma, investuota į šiuos projektus, sudaro 37,9 mln. eurų.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija mini penkerių metų sukaktį ir ketvirtadienį rengia konferenciją, kurioje pranešimą apie Europos investicijų fondo vaidmenį plėtojant Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkas skaitys Europos investicijų fondo Šiaurės ir Centrinės bei Rytų Europos regiono vyresnysis vadovas Grahamas Cope’as, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko patirtį Baltijos šalyse apžvelgs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko biuro Baltijos šalyse vadovas Matti Hyyrynenas.
Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija šiuo metu vienija 16 bendrovių, vykdančių įvairių rūšių rizikos kapitalo veiklą. Tai fondų valdymo bendrovės, konsultacinės įmonės, teisininkai, investuotojus ir verslininkus konsultuojančios viešosios įstaigos.
Pastaruosius penkerius metus Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo rinka plėtėsi dėl didėjančių tarptautinių investicijų ir privačių investuotojų susidomėjimo. Pritraukę Europos Sąjungos lėšų per JEREMIE programą Lietuvoje veikiantys rizikos kapitalo fondai jau investavo į 56 įmones, o bendra investuotų lėšų suma siekia 95,3 mln. Lt.
Asociacijos duomenimis, įmonių, į kurias buvo investuota ir kurios rizikos kapitalo fondų investiciniuose portfeliuose yra bent metus, apyvarta nuo investicijų į įmonę pradžios vidutiniškai per metus didėjo 66 proc., o darbuotojų skaičius – 14 proc.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio gyventojai turi apsispręsti dėl senatvės pensijos kaupimo, fiksuojamas pensijų sistemos dalyvių, pasirenkančių galimybę papildomai kaupti senatvei savo lėšomis, suaktyvėjimas.

Vien per pirmąsias lapkričio savaites šį būdą pasirinko daugiau nei 30 tūkst. pensijų sistemos dalyvių, tiek pat, kiek per visą spalio mėnesį.
Nuo balandžio mėn., kuomet buvo suteikta galimybė rinktis papildomo kaupimo galimybę, ją pasirinko jau daugiau nei 319,4 tūkst. žmonių (28,8 proc. visų pensijų sistemos dalyvių). Iki šių metų pradžios galiojusias kaupimo senatvei sąlygas (2,5 proc. pervedimai iš Sodros į pensijų kaupimo bendrovę) iki šiol pasiliko – 774 tūkst. (69,9 proc.) pensijų sistemos dalyvių, tuo tarpu stabdyti įmokas į pensijų fondus iki šios dienos pasirinko vos 14,5 tūkst. (mažiau nei 1,3 proc.) visų pensijų sistemos dalyvių.
Per trečiąjį metų ketvirtį papildomą kaupimą pasirinko daugiau nei 106 tūkst. gyventojų, tuo tarpu per pirmąsias 18 lapkričio mėn. dienų – dar 30 tūkst.
Pasak  specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ vadovo Ramūno Stankevičiaus, tikėtinas paskutinių dienų pasirinkimo bumas.
„Per trečiąjį metų ketvirtį mūsų klientų skaičius augo turbūt greičiausiai per visą mūsų veiklos Lietuvoje laikotarpį.  Žmonės nori spėti pasirinkti jiems labiausiai tinkantį pensijų kaupimo variantą, o apsisprendimui laiko lieka vis mažiau, todėl tikėtina, kad likusias nepilnas dvi savaites žmonės bus aktyvūs  tiek rinkdamiesi kaupimo variantą, tiek ir kaupimo bendrovę“, – sako R.Stankevičius.
Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį metų ketvirtį pradėti kaupti pensijų fonduose pasirinko daugiau nei 13,5 tūkst. naujų dalyvių, beveik 10 kartų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., kuomet kaupti pensijų fonduose pradėjo vos 1,4 tūkst. naujų dalyvių.
„Tai akivaizdus pavyzdys, kaip žmonės elgiasi, kuomet atsiranda daugiau aiškumo. Dėl politinių peripetijų dalis gyventojų jau buvo praradę pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema, tačiau atsiradus daugiau nuoseklumo, žmonių preferencijos tapo aiškios“, – sako „MP Pension Funds Baltic“ vadovas.
Dažniausiai,  LB duomenimis, trečiąjį 2013 m. ketvirtį nauji pensijų sistemos dalyviai rinkosi „Swedbank“ (36,8 proc.), „Aviva Lietuva“ (24,5 proc.) ir „MP Pension Funds Baltic“ (14,1 proc.) bendroves.
„Esame dėkingi klientams už išreikštą pasitikėjimą ir darbuotojams už profesionalų darbą“, – teigia R. Stankevičius, -  „lyginant su 2012 m. „MP Pension Funds Baltic“ pasirinkusių gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto“.
Per trečią šių metų ketvirtį suaktyvėjo ir migracija tarp pensijų fondų. Beveik 10,4 tūkst. žmonių nusprendė pakeisti kaupimo bendrovę, t.y. 29 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu 2012 m. Tarp migruojančių pensijų sistemos dalyvių „MP Pension Funds Baltic“ lieka populiariausiu pasirinkimu. Šią bendrovę rinkosi beveik 25 proc. visų pakeisti bendrovę nusprendusių žmonių (2,4 tūkst.). Bendras šiai bendrovei tenkančių migruojančių pensijų sistemos dalyvių prieaugis (saldo) minėtą laikotarpį siekė beveik 2 tūkst. Teigiamą migruojančių pensijų kaupimo sistemos dalyvių prieaugį taip pat išlaikė „Aviva Lietuva“ , „DNB investicijų valdymas“ ir „Danske Capital investicijų valdymas“ pensijų fondai.
„Pensijų kaupimo bendrovę keičiantys gyventojai paprastai yra gerai susipažinę su įvairiais variantais ir gerai išanalizavę visas alternatyvas, todėl šių pensijų sistemos dalyvių pasitikėjimą laikome dideliu mūsų bendrovės įvertinimu“, – teigia R. Stankevičius.
Pasak „MP Pension Funds Baltic“ vadovo, šių bei naujai į pensijų kaupimo sistemą atėjusių gyventojų pasirinkimą dažnai lemia ne tik pensijų fondų demonstruojami rezultatai, bet ir galimybė prireikus sulaukti profesionalių konsultacijų bei gauti visapusišką informaciją.
Statistika rodo, kad nauji pensijų fondų dalyviai linkę rinktis rizikingesnius, tačiau didesnę grąžą per ilgesnį laikotarpį uždirbančius pensijų fondus – akcijų ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondus trečiąjį šių metų ketvirtį rinkosi daugiau nei du trečdaliai naujų pensijų fondų dalyvių.
Pasirinkti pensijų kaupimo būdą to dar nepadarę gyventojai gali iki lapkričio 30 d.

Daugiau informacijos apie migraciją tarp pensijų fondų bendrovių 2013 metų III ketvirtį:
PBK    Atėjo iš kitos PBK    Išėjo į kitą PBK
Bendras prieaugis
(Saldo)
MP PF BALTIC    2430    -492    1938
AVIVA LIETUVA    2541    -1233    1308
CITADELE IV    0    -23    -23
SEB IV    958    -2720    -1762
FINASTA AM    231    -642    -411
DNB IV    1554    -611    943
DANSKE CIV    352    -161    191
SWEDBANK IV    2016    -4064    -2048
ERGO LIFE    312    -448    -136

Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.
Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais. Tendencingai buvo pasirinktas Lenkijos pavyzdys, tačiau buvo visiškai neanalizuoti kitų šalių, tokių kaip Estija pavyzdžiai, kuriose pensijų kaupimas vyksta sėkmingai, dalyviams prisidedant savo lėšomis, valstybei kompensuojant visus praradimus krizės laikotarpiu ir skatinant pensijų fondų investicijas į vietos ekonomiką. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija bandė šiai konferencijai siūlyti savo pranešėjus, tam, kad parodyti abi problemos puses, bet tokia iniciatyva buvo atmesta kaip nepriimtina.
Kaip pasityčiojimas ir nepagarba valstybei bei Konstitucijai vis garsiau skamba siūlymai nacionalizuoti pensijų fondus, nors Konstitucinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad pensijų fondų lėšos yra asmeninė žmogaus nuosavybė.
Vykdant reformą, matomai buvo tikėtasi, kad didesnė dalis žmonių stabdys kaupimą, tuo išreikšdami nepasitikėjimą pensijų fondais. Deja, reformos statistika rodo priešingą tendenciją – iš daugiau nei 1 mln. 103 tūkstančių kaupiančiųjų stabdyti kaupimą valią pareiškė tik 0,9 proc. dalyvių. Visi likę išreiškė pasitikėjimą jau veikiančia pensijų kaupimo sistema, o ženkli visų dalyvaujančių dalis – 272,5 tūkst. jau sutiko prie kaupimo prisidėti savo lėšomis. Jei įvertinsime, kad šiuo metu dirbančių ir mokančių mokesčius iš 1 mln. 103 tūkst. dalyvių yra apie 700 tūkst. – tokiu atveju savanoriškai prisidėti prie kaupimo išreiškė norą beveik 40 proc. visų kaupiančiųjų, tiesa, nežinodami, kad jų sprendimas vėl bus kvestionuojamas, o ateitis – griaunama.
Iš politikų lūpų pasigirsta nuomonių, kad didžioji dalis dalyvių yra neapsisprendę. Ar tikrai? Ar galima tuos dalyvius, kurie liko kaupti „minimaliai“, gaunant tik įmokas iš „Sodros“ vadinti neapsisprendusiais? Jie jau apsisprendė likti privačiame pensijų kaupime. Iš mūsų darbo su dalyviais praktikos galime patvirtinti ir tik apgailestauti, kad kai kurie priėmė sprendimą kaupti minimaliai, nes nepasitiki valstybe. Kiti taip nusprendė dėl ekonominių priežasčių, treti – vis dar laukia, ir galimai apsispręs iki lapkričio 30 d. Jiems būtų daug lengviau priimti vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime, jei ne neramumai Seime, politikų trumparegiškumas bei aiškiai demonstruojama nepagarba piliečiams.
Nesenai išreikštas siūlymas, kad gyventojai uždirbantys iki 2000 lt turėtų pasitraukti iš pensijų fondų. Bet ar tai tiesa?  Skatinamąją įmoką mokant nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia 2253 lt, būtent mažiau uždirbantiems asmenims labiausiai apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, nes valstybės skatinamoji įmoka yra lygi ar net viršija dalyvio savarankiškai į pensijų fondus įmokamą sumą. Be to, tarp mažiau uždirbančių yra jauni dalyviai, kurie ateityje gali gauti pajamas, žymiai didesnes nei vidutinis atlyginimas. Kaip bus su jais? Kas kompensuos jų prarastas ir nesukauptas pensijų lėšas?
Pasigirsta teiginių, kad vyresniems žmonėms yra mažesnė galimybė sukaupti didesnes sumas, todėl jiems taip pat reikėtų „grįžti į Sodrą“. Vienintelė tiesa  – taip, dėl amžiaus šių dalyvių kaupimo laikotarpis trumpas,  tačiau jau dabar pensijų išmokų statistika rodo, kad sukauptos sumos gerokai viršija netektį dėl „Sodros“ pensijos sumažėjimo. Panagrinėkime, kad ir plačiai nuskambėjusį pavyzdį, kas geriau – 7000 lt sukaupti pensijų fonde ar 32 lt didesnė „Sodros“ pensiją? Paskaičiuokime, koks būtų anuiteto dydis pagal Lietuvos banko skelbiamas bazinių anuitetų lenteles – 62 m. žmogus, sukaupęs 7000 lt iš pensijų fondų gautų 39,5 lt – arba net 23 proc. didesnę išmoką nei pensijos sumažėjimas iš „Sodros“. Atrodytų, ar svarbūs tie 7 lt? Bet paskaičiuokime, kas būtų, jei pensijų fondų sąskaitoje būtų sukaupta 100 tūkst. ar net 200 tūkst.? Koks tada būtų skirtumas ir jo įtaka žmogaus gyvenimo kokybei?
Tai, kas šiuo metu  vyksta pensijų kaupime rodo, kad pasitikėti valstybe neįmanoma. Deja, tai ne vienintelė sritis. Kaip rodo Chevron istorija, prasidėjus rimtiems darbams, keičiamos sąlygos ir taisyklės. Kalbame apie investuotojų pritraukimą, bet tokiu elgesiu tik atbaidom investuotojus. Valdymo bendrovės, kurios valdo pensijų fondus, nebūtų nei viena pradėjusi veiklos, jei būtų žinoję apie politinės valios nestabilumą. Šiuo metu daug kalbama apie neišvystytą anuitetų rinką (joje veikia tik viena bendrovė), tačiau kokia solidi finansų įmonė norės investuoti, ateiti į rinką, kai  valstybėje visiška anarchija, sistema kiekvienais metais „draskoma“ ir perdaroma.
Labai gaila, kad milijonui dirbančiųjų, kurie moka mokesčius ir išlaiko politikus, tenka kentėti tokias patyčias dėl savo pensijos ir  sukaupto turto. Tikiuosi ir viliuosi, kad jie aktyviai gins savo interesus, o sekančiuose rinkimuose  jie įvertins, kuriuos politikus rinkti į „Seimą“ ir kam patikėti savo pačių ateitį. Taip pat tikiuosi, kad valstybės institucijos, tokios kaip Lietuvos bankas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurie, dar visai nesenai pateikę skaičiavimus ir vertinimus, įrodę naujosios reformos naudą tiek žmonėms tiek valstybei ilgalaikiu laikotarpiu, aktyviai, drąsiai reikš savo nuomonę ir gins dalyvių interesus bei stabilią visos Lietuvos ekonominę ateitį.

Kaimyninėse šalyse sėkmingai veikianti antros pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje gali patirti fiasko.

Maždaug milijonui Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos privačiuose pensijų fonduose, pirmą kartą gali atsirasti galimybė to atsisakyti ir pasikliauti tik valstybine pensijų draudimo sistema – toks siūlymas svarstomas Seime. Prognozės, kiek iš to 1,1 milijono pasinaudotų tokia galimybe, skiriasi: privačių pensijų fondų atstovai drąsinasi, kad ne daugiau kaip 1 proc., o jų oponentai – kad daugiau kaip pusė.
Patikėjusieji privačių draudimo fondų pranašumais šiandien jaučiasi dvigubai apgauti. Valstybė netesi pažadų ir vietoj žadėtų 5,5 proc. „Sodra“ į privačius fondus perveda vos 1,5 proc. įmokų. Tačiau ir šių sumų pensijų fondai nesugeba pelningai investuoti: fondų investicinių portfelių vertė, palyginti su „Sodros“ jiems pervesta suma, padidėjo 5 proc., o „Sodros“ mokama senatvės pensija daugiau nei dvigubai didesnė nuo 2003 m., kai pradėjo veikti antros pakopos pensijų draudimo sistema. Žinoma, tokį pensijų šuolį lėmė anaiptol ne efektyvus valstybinės socialinės draudimo sistemos darbas, bet politiniai sprendimai, tačiau skaičiai daug sakantys.
Tad kas geriau: pasikliauti tik prasiskolinusia valstybine „Sodra“ ar rizikuoti kad ir nelabai efektyviai mūsų pinigus investuojančiais privačiais pensijų fondais?

Beveik keturiskart mažesnės įmokos – konstituciškos
Senstančioje visuomenėje vien solidarumo principu paremta pensijų sistema negali senjorams garantuoti solidesnių sumų. Todėl prieš devynerius metus ir sukurta antra pensijų pakopa, kai dalis įmokų, mokamų valstybiniam socialiniam draudimui, nukreipiama į dirbančiųjų asmeninę pensijų sąskaitą privačiuose pensijų fonduose, kurie juos investuoja. Žadėta ir tebežadama, kad taip pensiją galima padidinti apie 20 proc.
Tačiau pensijų fondų turto didėjimas minimalus. Priežastys mažiausiai dvi: pirma, valstybė sumažino įmokas į privačius fondus, antra, jie nesugebėjo sėkmingai investuoti. Dėl abiejų šių praradimų kaltinama krizė, tačiau didelių pokyčių nežada ir prasidėjęs ūkio atsigavimas.
Valstybė neplanuoja sugrąžinti žadėto įmokų dydžio. Nuo 2004 iki 2008 m. į pensijų fondus pervedama dirbančiojo draudžiamųjų pajamų dalis didėjo nuo 2,5 iki 5,5 proc., bet ištikus krizei 2008 m. sumenko iki 3 proc., paskui iki 2 proc., o šiais metais – iki 1,5 proc. Tačiau nepaisant 3,7 karto sumažėjusio procento, birželį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tai nepažeidžia Konstitucijos. „Konstitucinio Teismo nutarimas nieko konkretaus neįpareigoja keisti“, – pabrėžia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
LAWIN finansų ir mokesčių praktikos grupės partneris Giedrius Stasevičius Konstitucinio Teismo verdikte įskaitė daugiau. „Jokia teisinė ar ekonominė sistema negali tiksliai įvardyti pensijos dydžio po keleto dešimtmečių (tai priklausys nuo bendros ekonominės padėties, infliacijos ir t.t.), tačiau valstybė turi garantuoti, kad būtų išlaikomos tos bazinės pensijų kaupimo sistemos sąlygos, su kuriomis sutiko kaupti nusprendęs dirbantysis, pasirašydamas pensijų kaupimo sutartį“, – aiškina G.Stasevičius. Pensijų kaupimo sistemos korekcija gali būti laikina ypatingos padėties atveju, bet BVP vėl pradėjus augti, ypač jam grįžus į prieškrizinį lygį, „ypatingoji padėtis“ turi baigtis.
Tačiau parlamentaras R.Dagys aiškina, kad valstybė juk šių pinigų nepasisavino, o tik krizės metais perkėlė iš rizikingesnio kaupiamojo į mažiau rizikingą solidarųjį „Sodros“ pensijų draudimą. Seime svarstoma nauja įmokų schema: „Sodra“ į privačius fondus pervedinėtų 2 proc., patys draudžiamieji prisidėtų tokia pat suma, o valstybė jiems dar primokėtų skatinamąją įmoką.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas kategoriškai prieš tokią pataisą: menkesnių pajamų žmonės papildomai mokėti neturi lėšų, be to, tikėtina, kad didelė jų dalis visai atsisakys dalyvauti antros pakopos pensijų draudimo sistemoje, vadinasi, iš kukliausių pajamų žmonių įmokų būtų “skatinami” turtingesnieji.

Privatūs fondai klientams uždirbo minimaliai
Seime svarstomuose įstatymų projektuose numatyta galimybė kurti ir valstybės administruojamą kaupiamąjį pensijų fondą. Atrodytų, be reikalo, nes seniai įrodyta, kad privatus verslas būna kur kas efektyvesnis. Deja, ne kliento naudai.
„Privatūs pensijų fondai iš principo nėra blogybė, bet jų pelnas neturi būti per daug riebus. Negražu, kai krizės laikotarpiu maždaug trečdaliu krito fondų akcijų vertė, o fondų pelnas labiausiai išaugo. Seniai siūlėme taisyti įstatymus, reglamentuojančius jų veiklą, bet pataisos vilkintos visais būdais“, – apgailestauja R.Dagys.
„Šiuo metu antroje pensijų kaupimo pakopoje sukaupta jau beveik 4,4 mlrd. Lt. Iki šiol Lietuvoje jokioje kitoje srityje nepavyko sukurti tokio mechanizmo, kuris leistų geresniais laikais sukaupti reikšmingas sumas galimoms ateities problemoms spręsti. Tad antroji pensijų pakopos sistema – teigiamas pavyzdys“, – vertina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad pensijų fondų rezultatai prastesni, nei buvo galima tikėtis. Dėl to kalta ne tik pasaulinė ekonominė krizė ir nestabilus fondų finansavimas iš „Sodros“, bet ir investicijų valdymo klaidos. Tad Lietuvos bankas šiuo metu diegia naują pensijų fondų priežiūros modelį.
Šiandien 95 proc. antros pakopos pensijų fondų valdomo turto – „Sodros“ pervestos gyventojų įmokos. Tai, kad savo pinigais išlaikėme privačius fondus ir turime praktiškai tą pačią sumą, kurią susimokėjome, sėkminga investicija pavadinti sunku. Tiesa, fondai, teoriškai žadėdami penktadaliu didesnę pensiją, kartu įspėja: „Visa investavimo rizika tenka pensijų fondo dalyviui; praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų – investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau, nei investavote.“ Sprendimo teisė, žinoma, priklauso žmogui, tačiau už ką mokame investiciniams fondams – už profesionalų patarimą ar už kartą per metus piliečiui atsiunčiamą laišką su neguodžiančiais skaičiais?
Dabar pats pensijų fondo dalyvis turi pasirinkti investicijų riziką. Dauguma pasirinkto fondo nekeičia, kiti dažnai priima emocijomis grįstus sprendimus. “Vienas šios problemos sprendimo būdų – pensijų sistemos reforma, vadovaujantis gyvenimo ciklo koncepcija, tai yra būsimam pensininkui senstant fondas pats mažintų jo sukauptų lėšų investavimo riziką“, – dar vienos Seime svarstomos pataisos esmę aiškina V.Šapoka.

Kaimyninėse šalyse draustis privaloma
Privatūs fondai dėl menkesnės, nei tikėtasi, sėkmės dilgėlėmis nesiplaka. UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas pabrėžia, kad pensijų kaupimas – ilgalaikis kelių dešimtmečių procesas, todėl negalima daryti skubotų išvadų po kelerių metų ir pagal pavienius pavyzdžius. Antra, praėję keleri metai – kriziniai, tad tai, kad sunkiausiu laikotarpiu fondai ne prarado, o netgi truputį uždirbo, D.Kuzmicko vertinimu, rodo, jog sistema veikia gerai.
„Danske Capital investicijų valdymas“, išanalizavę kaimyninių šalių antros pakopos pensijų kaupimo fondų rezultatus, padarė išvadą, kad sukauptų lėšų dydis skirtingose šalyse daugiausia priklauso nuo pervedimų į fondus sumų, o ne fondų mokesčių dydžio ar investicinės grąžos. Štai vidutinis statistinis lietuvis antros pakopos pensijų fonde sukaupęs vos 1114 eurų, nors estas – 1815, lenkas – 3373, ir tik latvis mažiau – 1063 eurus.
Bet tarp kaimynių Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus ir pervedama mažiausiai – 1,5 proc. (Estijoje – 6 proc., iš kurių 2 proc. skiria pats kaupiantysis, 4 proc. – valstybė; Latvijoje – 2 proc., Lenkijoje – 2,8 proc.). D.Kuzmickas pabrėžia, kad Lietuvoje ir pensijų fondų mokesčiai palyginti maži: pagrindinis fondus valdančių bendrovių pajamų šaltinis, turto valdymo mokestis, Lietuvoje siekia 0,9, Latvijoje – 1,5, Estijoje – 1,4 proc. klientų sukaupto turto vidutinės metinės vertės, tik Lenkijoje jis mažesnis – 0,5 proc.
„Antros pakopos pensijų kaupimo sistema pasaulyje pripažinta patikimu būdu spręsti senėjančios visuomenės pensijų problemą tose šalyse, kuriose anksčiau egzistavo tik valstybės socialinio draudimo sistema. Estijoje šiuose fonduose dalyvavimas būtinas visiems, gimusiems po 1983 m., Latvijoje – po 1971 m., Lenkijoje – po 1969 m., tik Lietuvoje neprivalomas. O siūlymo leisti žmonėms pasitraukti iš antros pakopos pensijų draudimo nauda ir reikalingumas nėra paremti jokiais tyrimais, skaičiavimais ar moksliniais argumentais. Tai populizmas. Naudos galėtų gauti nebent iki 1 proc. iš milijono dalyvaujančiųjų šioje sistemoje, kurie prie jos prisijungė per vėlai“, – tikina D.Kuzmickas.
Seimo narys A.Sysas privatiems pensijų fondams žada kur kas didesnes netektis. „Daug kas priklausys nuo to, kas turės rašyti prašymą, – išeinantieji iš fondo ar pasiliekantieji. Manau, turėtų rašyti pasiliekantieji, juo labiau jei keisis įmokų dydis. Tada privačiuose fonduose neliktų nė pusės iš milijono. Beje, ir dabar nemaža jų dalis antroje pensijų pakopoje dalyvauja tik popieriuje, nes yra emigravę ar neturi draudžiamųjų pajamų ir už juos „Sodra“ įmokų nemoka“, – pabrėžia Seimo narys.
Kai valdžia vis keičia pensijų fondų žaidimo taisykles, o šie sugeba užsidirbti tik savo pragyvenimui, ar tik nebūtų efektyviausia pensijai kaupti kojinėje?

Antros pakopos pensijų fondų turtas    4002 mln. Lt
„Sodros“ pervedimai nuo fondų veiklos pradžios    3806 mln. Lt
Skirtumas tarp turto ir „Sodros“ pervedimų (įvertinus išmokas iš PF)    247 mln. Lt
Pensijų fondų išmokos    50 mln. Lt

Šaltinis: Lietuvos bankas, 2011 m.

Per aštuonerius metus kaupiamieji pensijų fondai savo klientams beveik nieko neuždirbo ir žongliruoja tais pačiai, iš „Sodros“ pervestais pinigais.

Vilnietė Justė Blinstrubaitė (pavardė pakeista) antros pakopos pensijų fondo sistemoje dalyvauja nuo 2006 m. Šių metų pradžioje nusprendusi panagrinėti, kiek naudos gavo iš privačių pensijų fondų, mergina neteko žado. Per beveik šešerius metus „Sodra“ pensijų fondams pervedė 4133 Lt jos pinigų, tačiau prie šios sumos neprikapsėjo nė lito – priešingai, iš jų liko tik 3369 Lt.
Vienintelė šio sandorio laimėtoja – 764 Lt nuostolį J.Blinstrubaitei uždirbusi fondo valdytoja bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“, už „šaunų“ darbą per šešerius metus susižėrusi 128 Lt. Pinigai į fondo valdytojo sąskaitą tekėjo netgi tada, kai jo parinktas investicijų portfelis klientui gerokai kirto per santaupas, kaupiamas būsimajai pensijai.
Šis pavyzdys – visai ne atsitiktinumas. Pasirodo, antros pakopos pensijų fondai per aštuonerius metus uždirbo vos 17 mln. Lt. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, nuo 2004 m. iki 2011 m. trečiojo ketvirčio „Sodra“ pensijų fondams pervedė 3 mlrd. 895 mln. Lt pensijų įmokų, o 2011 m. rugsėjį bendra fondų investicinių portfelių vertė siekė 3,912 mlrd. Lt. Žinoma, dalį pinigų fondai jau išmokėjo į pensiją išėjusiems klientams, bet vis tiek ne tokio prieaugio tikėtasi kuriant šią sistemą…
Labiausiai fondų rezultatams pakenkė 2008 m. prasidėjusi krizė, kai kaupiamųjų pensijų investicijų portfelis vidutiniškai sumenko apie 20 proc. 2011 m. prie fondų rezultatų ir vėl raudonavo minusai – investicijų portfelis vidutiniškai sumažėjo 4,5 proc.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas prieštarauja, kad aštuoneri metai – per trumpas laikotarpis analizei rengti. „Per šį laikotarpį išgyvenome vieną didžiausių šimtmečio finansinių krizių. Pakankamai geras rezultatas, kad išgyvenus tokį sunkų finansinį etapą bent jau nėra praradimų. Niekas negali garantuoti, kaip seksis investuoti pensijų fondams, bet jei remsimės mokslininkų skaičiavimais ir kitų šalių pavyzdžiais, kaupiant 25–30 metų svyravimai susilygina ir gaunama vidutinė normali grąža siekia 6–7 proc.“, – fondų naudingumą gina M.Kalesinskas.
Tačiau ką reikės daryti, jei į pensiją teks eiti tuo metu, kai užklups dar didesnė šimtmečio krizė? Iki šiol neįvesta jokių saugiklių, kad pinigų neprarastų į tokią padėtį pakliuvęs gyventojas.
Ekonomistas prof. Romualdas Lazutka nemato pagrindo džiaugtis vien tuo, kad fondų valdomas turtas per krizę nesumažėjo, ir primena, jog santaupas ėda infliacija. „Tiksliausia lyginti, kaip nuo 2004 m. keitėsi „Sodros“ pensija ir pensijų fondų prieaugis, nes žmogui nusprendus kaupti pensiją privačiai ta dalimi jam sumažės valstybinė pensija. Per šį laikotarpį „Sodros“ pensijos padvigubėjo: 2005 m. „Sodros“ pensija buvo 420 Lt, o dabar – 800 Lt. Tad privačiai kaupiantis žmogus atsisako gana sparčiai augančios „Sodros“ pensijos dalies“, – lygina R.Lazutka.

Vyriausybė sukėlė dar daugiau sumaišties

Gyventojas, kartą jau pasirašęs sutartį su privačiais pensijų fondais, pasitraukti iš šios sistemos nebegali. Vienintelė jam likusi galimybė – aktyviau domėtis būsimai pensijai skirtais pinigais ir viltis, kad situacija rinkose bus palanki. Tad dar labiau antros pakopos pensijų kaupimo sistemai koją kiša Vyriausybės blaškymasis. Ministrų kabinetas nesivaržo nuolat keisti savo pozicijos – pervedimai į privačius pensijų fondus buvo sumažinti tris kartus, nuo 5,5 iki 1,5 proc. Pastarąjį kartą – nuo sausio 1 d.
Investuotojai pabrėžia, kad būtent šiuo metu yra palankiausias laikas investuoti, nes akcijų kainos kritusios. Dabar jauni žmonės, kurių pensijai skirti pinigai guli rizikinguose investicijų portfeliuose, galėtų tikėtis ateityje uždirbti ir padengti dėl krizės patirtus nuostolius. Tačiau pervedimai iš „Sodros“ sumažinti, o atkurti jie greičiausiai bus tik ekonomikai atsigavus, kai akcijų kainos ir vėl bus pakilusios. Taigi pensijas privačiai kaupiantys gyventojai ir vėl nukentės.
„Didžiausia žala yra ta, kad pensijų fondai, gaudami mažesnes įmokas, turi mažiau galimybių pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais pranašumais. Patys lėšų prieaugiai nuo didesnių pervedimų yra savaime didesni. Taip pat disponuojant didesnėmis lėšomis yra galimybė labiau diversifikuoti investicijas ir sumažinti investicijų riziką ilguoju laikotarpiu“, – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus.
Pensijų fondų dalyvių asociacija viltingai žvelgia į Konstitucinį Teismą, kuris šiemet nagrinės, ar teisėtai buvo sumažinti pervedimai į pensijų fondus. Nuo 2009 m. „Sodra“ fondams nepervedė 1,5 mlrd. Lt.
Idėja, kad kartą perėjęs į privačius fondus nebegalėtum grįžti į „Sodrą“, pasirinkta siekiant išvengti blaškymosi – kad sušlubavus „Sodrai“ visi nesugalvotų bėgti į privačius fondus, o atėjus finansų krizei neskubėtų atgal į „Sodros“ glėbį. Tačiau šįkart situacija kitokia: kadangi žaidimo taisykles keičia Vyriausybė, būtų logiška leisti persigalvoti ir dalyvavimo privačiuose fonduose norintiems atsisakyti gyventojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Audrius Bitinas tvirtina, kad tokia galimybė gali atsirasti dar šiemet. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų projektus, kuriuose siūlomas naujas kaupimo finansavimo modelis – nedidinti iš „Sodros“ pervedamos įmokos tarifo ir nustatyti galimybę patiems dalyviams mokėti papildomą įmoką, atitinkamai iš valstybės biudžeto pervedant skatinamąją įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kartu siūloma apibrėžtu laikotarpiu norintiems asmenims leisti stabdyti dalyvavimą kaupimo sistemoje. Dėl šio siūlymo Seimas turėtų apsispręsti per pavasario sesiją.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma numatyti, kaip apsaugoti pensijoms skirtas santaupas nuo akcijų rinkų svyravimų: siūloma įdiegti gyvenimo ciklo fondų modelį. Naujojo modelio esmė – visus dalyvius pagal numatomą jų senatvės pensijos amžiaus sukakties datą suskirstyti į pensijų fondus, atitinkančius jų amžių. Tuomet pensijų fondų valdytojui tektų atsakomybė valdyti turtą taip, kad liekant vis mažiau laiko iki senatvės pensijos amžiaus sukakties turtas būtų investuojamas vis konservatyviau, o dalyvių galimi nuostoliai būtų maksimaliai sumažinti.

Naudingiausia daug uždirbantiems

Privati pensijų kaupimo sistema sugalvota žvelgiant į neišvengiamas demografines problemas dėl visuomenės senėjimo. Imtis kokių nors veiksmų reikia, nes gyventojų skaičiaus prognozės kelia abejonių dėl „Sodros“ sistemos stabilumo. Tačiau R.Lazutka kritikuoja, kad Vakarų šalyse veikia privatūs pensijų fondai, kurie užtikrina papildomas pensijas gyventojams, o Lietuvoje šį kaupimo būdą pasirinkęs žmogus netenka dalies valstybinės pensijos. Senosiose ES šalyse egzistuoja profesiniai pensijų fondai, į kuriuos įmokas kolektyvinių sutarčių pagrindu dažniausiai perveda darbdavys, o jie valdomi darbdavių ir profsąjungų pastangomis.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-3) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prezidentei pareiškus, kad nepritars pervedimų į privačius antros pakopos pensijų fondų stabdymui, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad valdančiojoje koalicijoje svarstoma ne sustabdyti pervedimus, o šiek tiek juos sumažinti.

Pervedimai į privačius pensijų fondus gali būti sumažinti 0,5- 1 proc.

„Tai šita nuomonė turbūt Seime taip pat bus įvertinta. Seime yra šiek tiek kitokia nuomonė. Matėte vakar balsavimą, turės būti rastas protingas sutarimas ir dar sykį galiu pakartoti: mano manymu, abiejose pusėse yra teisingų argumentų ir tų, kurie sako, kad privatus kaupimas yra svarbus ilgalaike prasme, ir reikėtų tą ilgalaikiškumą išsaugoti “, – trečiadienį žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius, komentuodamas Prezidentės poziciją dėl pensijų fondų.

Pasak Premjero, antradienį valdančiosios koalicijos susitikime svarstytas pervedimų į privačius pensijų fondus klausimas, kur siūloma juos sumažinti 0,5- 1 proc.

„Kaip visada koalicijos posėdžiai yra svarbus būdas rasti protingus, kompromisinius sutarimus ir tuos sprendimus rasime. Nėra taip buvę, kad nerastume sprendimo“, – kalbėjo Premjeras.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Vertybinių popierių komisija (VPK) svarsto galimybę iš “Sodros” pinigus gaunančių antros pakopos pensijų fondų valdytojų atlygį nustatyti įvertinusi realias valdytojų išlaidas ir palikus jiems nedidelį pelną.

VPK vadovo Viliaus Šapokos nuomone, dabar pensijų fondų valdytojai pasilieka per daug pinigų, o tarpusavyje konkuruoja per mažai, kad savaime mažėtų įmokos, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pensijų fondų valdytojų teigimu, jų atlygis jau dabar yra palyginti nedidelis, todėl apkarpius įmokas veikla gali tapti nepelninga ir jos teks atsisakyti.

Pensijų fondų valdytojai uždirba iš dviejų šaltinių. Jie pasilieka dalį kiekvienos įmokos į pensijų fondą (atskaitymai svyruoja nuo 1,5 proc. iki 3 proc), taip pat kasmet nuskaičiuojama dalis valdomame fonde esančių pinigų. Šis atskaitymas visuose fonduose beveik vienodas – apie 1 proc. sukauptų pinigų vertės.

“Pensijų fondų įmokos nemažėja pirmiausia todėl, kad pensijų fondų valdymo rinka yra oligopolinė, konkurencija kainomis niekam nenaudinga, todėl ji ir nevyksta”, – tvirtino V.Šapoka.

Jo nuomone, ateityje derėtų apsvarstyti, ar neverta nustatyti fondams atskaitymų dydį taip pat, kaip tai daroma energetikos įmonėms – siekti, kad jų pajamos padengtų išlaidas ir liktų tam tikra pelno marža.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pensijų sistemos reformos priemonių plane planuojama palikti 2 proc. pervedimų į privačius pensijų fondus, tačiau gyventojams, kurie savarankiškai nuspręs įmokėti dar 2 proc., valstybė suteiks subsidiją ir šiuos papildomus pinigus perves į privačius fondus.

Taip pat siūloma nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad 2026 metais jis pasiektų 65-erius metus, o bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto ir tik tiems, kurie gaus nedideles pensijas, portalui delfi.lt sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pagal sumanymą, dabar esantys 2 proc. pervedimai į pensijų fondus liks, o dėl papildomų dviejų procentų gyventojai apsispręs savarankiškai. Jiems motyvuoti ir svarstoma mokėti subsidiją, kuri galėtų sudaryti 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje.

Planuojama, kad savanoriškai pervedamą dalį į pensinius fondus ir valstybinę subsidiją turėtų administruoti viena institucija, pavyzdžiui, “Sodra”. Tačiau, anot viceministro, pensijų fondai “Sodrai” turėtų atlyginti už tai, kad ji surenka pinigus iš dirbančiųjų ir po to juos perveda jiems.

Reformuojant pensijų sistemą, ketinama bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, tačiau ją turėtų gauti ne visi, kaip yra dabar. Dalį pinigų iš biudžeto ketinama primokėti tada, kai žmogus gauna nedidelę pensiją.

“Yra toks sumanymas, kad valstybė bazinę pensiją moka tik tiems, kurie gauna menką pensiją. Norima padaryti ryšį tarp įmokų ir išmokų, jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją”, – sakė A.Bitinas.

Šiuo metu bazinė pensija sudaro 360 Lt.

Sausį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 45,6 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 10,6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad diskusijos dėl socialinės apsaugos sistemos reformų turėtų paskatinti gyventojų susidomėjimą gyvybės draudimu ir paspartinti rinkos augimą.

“Nors kasmet pastebime, kad gyvybės draudimo rinkoje metų pradžia būna mažiau aktyvi, pirmą šių metų mėnesį fiksuojamas rinkos augimas. Gyvybės draudimas Lietuvoje jau įsitvirtina kaip vienas iš populiariausių kaupimo instrumentų. Be to, prasidėjusi diskusija apie būtinybę reformuoti “Sodrą” ir pensijų sistemą paskatins pačius gyventojus atsakingiau rūpintis kaupimu ateičiai. Dėl nuolat kintančios situacijos socialinės apsaugos srityje artimiausiu metu turėtume pastebėti dar spartesnį gyvybės draudimo rinkos augimą.” – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Praėjusiais metais vidutinė pasirašytų įmokų suma per mėnesį sudarė 41,4 mln. litų, o šių metų sausį ji dar padidėjo daugiau nei 4 mln. Labiausiai rinkos augimą skatino investicinis gyvybės draudimas, kurio pasirašytų įmokų suma siekė beveik 35 mln. litų – apie 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginus su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, šiemet 28 proc. išaugo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos.

“Nors didžiąją dalį investicinio gyvybės draudimo įmokų, kaip ir pernai, sudaro gyventojų įmokos, pastebime, kad didėja ir darbdavių įnašas. Gerėjant finansinei situacijai, vis daugiau įmonių skiria lėšų gyvybės draudimui kaip darbuotojų motyvavimo priemonei”, – teigia Artūras Bakšinskas.

Per pirmąjį šių metų mėnesį gyventojai pasirašė apie 5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių beveik 47 proc. sudaro investicinis gyvybės draudimas. Tarp tradicinio gyvybės draudimo sutarčių dominuoja draudimas mirties atveju – sausį sudaryta beveik 40 proc. tokių sutarčių. Praėjusiais metais ši sutarčių grupė augo sparčiausiai.

Praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo 11,5 proc. ir viršijo optimistinę Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 11 proc. rinkos augimo prognozę. Per 2010 metus buvo pasirašyta 539,6 mln. gyvybės draudimo įmokų ir sudaryta 67,3 tūkst. sutarčių.

“2010 metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo sparčiau nei Estijoje, kur ji ūgtelėjo apie 7 proc., nors nepasivijo kaimyninės Latvijos – joje augimas pasiekė 15 proc. Šiais metais visose Baltijos šalyse tikimasi panašaus – 7-8 proc. – gyvybės draudimo rinkos augimo” – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: “Ergo Life”, “Swedbank Life”, “SEB gyvybės draudimas”, “Bonum Publicum”, “Mandatum Life”, “PZU Lietuva gyvybės draudimas”, “Aviva Lietuva”, “Compensa Life” , “MetLife Amplico” ir “Nordea Life”.

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys Europos Sąjungos (ES) vadovai ketina nustatyti naujas priemones, kurios leistų apsaugoti euro zoną nuo sukrėtimų kylant krizėms, pvz., tokioms kaip Graikijoje ar Airijoje.

Viena iš pagrindinių euro zonos apsaugos priemonių, kaip teigiama, bus laikinasis euro zonos šalių gelbėjimo fondas. Novatoriškas laikinasis fondas – pirmasis nuo bendros valiutos sukūrimo 1999 metais – buvo suformuotas praėjusį pavasarį kilus krizei Graikijoje kaip finansinė atrama sunkumų slegiamoms euro zonos šalims. Šiuo metu fondas naudojamas siekiant padėti Airijai.

Europos finansų stabilumo fonde (EFSF), kurį finansuoja 16 euro zonos šalių (prie kurių nuo kitų metų prisijungs Estija) ir kurio galiojimo terminas baigsis 2013 metų vasarą, yra 440 mlrd. eurų. Dar 60 mlrd. eurų disponuoja Europos finansų stabilumo mechanizmas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi pasiūlyti dar bent 250 mlrd. eurų. Dar 50 mlrd. eurų ne euro zonos šalims potencialiai gali būti skirta pagal ES “mokėjimų balanso” programą, kuri jau buvo panaudota Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai paremti.

ES taip pat turėtų pritarti pasiūlymui sukurti nuolatinį gelbėjimo fondą, kuris pakeis įsteigtąjį gegužę, kai 2013 metais pasibaigs jo galiojimo terminas. Nuolatinis krizinis fondas sustiprintų rinkų pasitikėjimą, bet Vokietija, kurią šiuo klausimu palaiko Prancūzija, teigia, jog šiam fondui įkurti reikėtų patobulinti Lisabonos sutartį, kad būtų teisiškai numatyta finansinio solidarumo tarp euro zonos valstybių narių galimybė.

Jeigu valstybėms prireiktų finansinės pagalbos, nuostolius pirmą kartą gali tekti prisiimti privačiojo sektoriaus bankams ir investiciniams fondams, perkantiems vyriausybės leidžiamas obigacijas.

Taip pat ketinama pirmą kartą numatyti griežtesnę ekonominės politikos priežiūrą. Sankcijos taisyklių pažeidėjams, kurios šiuo metu taikomos tik valstybėms narėms, kurių deficitas viršija ES stabilumo ir augimo pakte nustatytą 3 proc. BVP ribą, bus taikomos visoms ekonominės politikos kryptims, kurios laikomos pavojingomis.

Jeigu šaliai gresia krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip, pavyzdžiui, neseniai įvyko Airijoje ar Ispanijoje, arba jos konkurencingumas sumažėtų, ta šalis, jei ji yra euro zonos narė, prieš skiriant sankcijas pirmiausia būtų paraginta laikytis tvarkos.

Be to, ES kiekvieną pavasarį nagrinės nacionalinių biudžetų projektus. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad nacionalinėse fiskalinėse sistemose nebūtų pernelyg nukrypta nuo bendrųjų tikslų.

Taip pat numatoma, kad ES pirmą kartą bus suteikta galimybė imtis prevencinių veiksmų skolos ir deficito tikslų pažeidėjų atžvilgiu. Šie pažeidėjai bus priversti suformuoti specialiuosius indėlius dar prieš šaliai viršijant nustatytą apribojimą (pvz., jeigu staiga padidėtų deficitas). Po to šaliai būtų nurodyta per šešis mėnesius imtis taisomųjų veiksmų. Tarp kitų vertinamų sankcijų, be kita ko, yra Europos subsidijų mažinimas.

Sankcijos būtų skirtos šalims, kurių deficitas viršija 3 proc. BVP ir (arba) skola viršija 60 proc. BVP ir kurios nemažina deficito ar skolos pakankamai sparčiai. Pastaroji nuostata iki šiol nebuvo taikyta.