Opozicinė Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad jos ištirtų, ar pagrįstai ir skaidriai parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI) laimėjo Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą 2,5 mln. litų vertės konkursą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai kurti.

"Veido" archyvas

Demokratinės politikos instituto vykdomuose projektuose susikerta Gintaro Steponavičiaus, Manto Adomėno ir Andriaus Kubiliaus keliai

Pinigus aukštųjų mokyklų reitingams kurti pa(si)skirstė bendraminčių kultūrininkų grupė, šiuo metu įsitvirtinusi ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir ministro pirmininko bei švietimo ir mokslo ministro pašonėje.

Pakako “Veidui” užkabinti įtakingą konservatorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną, kurio įsteigtas ir vadovaujamas Demokratinės politikos institutas laimėjo 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konkursą dėl Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimo, ir pasipylė mūsų skaitytojų skambučiai bei laiškai, siūlantys atidžiau pasidomėti šia tema.

M.Adomėnas melavo?

“Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad M.Adomėnas nėra vien tik Demokratinės politikos instituto (DPI) narys steigėjas, – sakė “Veidui” vienas šaltinis Švietimo ir mokslo ministerijoje. – Jis tebėra ne tik faktinis, bet ir oficialus DPI vadovas ar bent jau toks buvo pernai rudenį, kai ministerija paskelbė Aukštųjų mokyklų reitingų sudarymo konkursą. Pasižiūrėkite, jei netikite, į 2009-ųjų DPI veiklos ataskaitą – ten juodu ant balto parašyta, kad “2009 m. rugsėjo 14 d. DPI kartu su Seimo Užsienio reikalų komitetu bei Užsienio reikalų ministerija surengtame apskritajame stale Lietuvos iš Portugalijos perimto pirmininkavimo Demokratijų bendrijai ir Tarptautinės demokratijos dienos proga” dalyvavo Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas”.

Pasižiūrėjome. Iš tikrųjų – mūsų informatorius buvo teisus: iš DPI ataskaitos išeina, kad pernai rugpjūčio mėnesį ŠMM paskelbtame konkurse dalyvavo ne šiaip sau tą ministeriją prižiūrinčio Seimo komiteto nario kadaise įsteigta viešoji įstaiga, bet jo vadovaujama įstaiga. Negana to, Seimo tinklalapyje paskelbtoje oficialioje M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje aiškiai nurodyta: “Demokratinės politikos instituto prezidentas, steigėjas ir valdybos narys”. Jei taip, tuomet M.Adomėno vadovaujamos įmonės dalyvavimas ŠMM konkurse – tiesioginis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Kartu išeitų, jog M.Adomėnas du kartus melavo “Veidui”, jo žurnalistams teigdamas, kad jis nėra DPI valdybos narys. Tikėkimės, atsakymus į šiuos klausimus duos Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Bet tai, pasirodo, dar ne viskas. Pradėdami narplioti 2,5 mln. Lt įvertintą ir daugių daugiausiai keliasdešimties tūkstančių vertą aukštųjų mokyklų reitingų kūrimo istoriją manėme, kad vienintelio konkurso dalyvio DPI pergalę lėmė vien jo prezidento M.Adomėno pareigos Seime ir tai, kad tiek DPI, tiek konsorciume su juo dalyvavusio Žinių ekonomikos forumo vienas steigėjų kadaise buvo premjeras Andrius Kubilius. O Švietimo ir mokslo ministerijos klerkai tiesiog neatsispyrė įtakingoms pavardėms, kurios šmėžavo už paraiškos autorių.

“Naujojo židinio-Aidų” grupuotė

"Veido" archyvas

Švietimui ir mokslui skirtų pinigų pyragas nėra didelis, tad jį dalijantis pasiseka tiems, kas yra arčiau valdžios

Pasirodo, tikrovė daug paprastesnė ir bjauresnė. Paprastesnė, nes atrodo, kad pinigus pagal klasikinį korupcinį principą susiveikė grupė senų dragų ir bendraminčių. Bjauresnė, nes šiame korupciniame žaidime dalyvavo ne kokie suplėkę provincijos politikieriai ar trumpam į Seimą savo reikalų pasitvarkyti užsukę verslininkai, o garbingi akademinio pasaulio atstovai – mokslų daktarai, profesoriai ir akademikai.

“Negi jūs tokie akli, kad nematote, jog visi šios, nepabijosiu tokio žodžio, aferos “herojai” – tai grupė senų draugų ir idėjinių bendraminčių, kadaise susibūrusių aplink dešinės ir katalikiškos pakraipos žurnalą “Naujasis židinys-Aidai”, – klausė į “Veidą” paskambinęs akademiniuose sluoksniuose garsus profesorius, prašęs šiuo atveju neminėti jo vardo, nes nemėgstąs kritikuoti kolegų “ad homini”. – Šio žurnalo redaktorius Nerijus Šepetys, redakcinės kolegijos nariai ir nuolatiniai bendradarbiai – DPI prezidentas bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys M.Adomėnas, jo mokytojas, dabar ambasadorius prie Šventojo Sosto filosofas Vytautas Ališauskas, šiuo metu švietimo ir mokslo viceministrė filosofė Nerija Putinaitė, Katalikų mokslo akademijos prezidentas, šiuo metu švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas dr. Paulius Subačius. Tai seniai ir gerai akademiniame pasaulyje žinoma grupuotė, puikiai mokanti užsiimti politika ir įtaisyti savo atstovus į aukštus postus, leidžiančius daryti įtaką visai švietimo politikai, o kartu – ir pinigų švietimo sričiai skirstymui. Taip, kadaise šios grupuotės atstovė Irena Vaišvilaitė buvo prezidento patarėja kultūros, švietimo ir mokslo klausimais, jai grįžus į universitetą pareigos Prezidentūroje perėjo N.Putinaitei, o kai švietimo ir mokslo ministru tapo Gintaras Steponavičius, jis pasiėmė šią “asabą” viceministre. Ir jūs dar stebitės, kad konkurse dėl tų milijonų aukštųjų mokyklų reitingams sudaryti buvo tik vienas dalyvis, kuris ir laimėjo?

Pasižiūrėkite, kiek šie asmenys dar turi prikūrę visokių fondų ir viešųjų įstaigų, gaunančių valstybės paramą. Vien pats “Naujasis židinys-Aidai” jau daugybę metų yra nuolatinis ir vienas didžiausių pinigų gavėjų iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo”.

Savų konkursas saviems

Iš tiesų įdomu: dr. M.Adomėno vadovaujamas DPI konsorciume su dr. P.Subačiaus vadovaujama Katalikų mokslo akademija, Žinių ekonomikos forumu, kurį kadaise kūrė A.Kubilius, Viešosios politikos ir vadybos institutu, kurio partneris ir programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis yra Saulėlydžio komisijos prie Vyriausybės narys, atneša paraišką konkursui Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurios vadovui patarinėja dr. P.Subačius, kurios viceministrė yra sena dr. M.Adomėno ir dr. P.Subačiaus kolegė, nuolatinė DPI projektų dalyvė dr. N.Putinaitė.

Pridurkime, kad, sprendžiant iš DPI ataskaitų, dabartinis ministras G.Steponavičius anksčiau irgi yra dalyvavęs bendruose projektuose su DPI, vienas pagrindinių premjero patarėjų Kęstutis Škiudas yra ir vienas DPI steigėjų, kad pagrindinis DPI aukštųjų mokyklų reitingų ekspertas Liutauras Kazlavickas, baigęs skaičiuoti šiųmetį reitingą, kovo mėnesį taip pat tapo premjero patarėju.

Kokį gauname vaizdą? Grupė inteligentų, mokslų daktarų, senų bičiulių ir bendradarbių patenka į valdžią. Vieni sėdi Seime, kiti – ministerijoje, treti – viešosiose įstaigose. Vieni sugalvoja projektą, kaip gauti pinigų, kiti paskelbia konkursą dėl tų pinigų panaudojimo, treti parašo paraiškas ir sudalyvauja konkurse. Laimi visi, nes visi tarpusavyje jau seniai susiję per visokiausius fondų įsisavinimo projektus. Juk kaip toliau su ŠMM konkurse laimėtais 2,5 mln. Lt elgsis DPI? Atsidėjęs sau keletą šimtų tūkstančių “projektui administruoti”, DPI savo ruožtu skelbs konkursus dėl “išorinių ekspertų paslaugų pirkimo”. Kertam lažybų, kad tarp tų konkursų laimėtojų vėl šmėžuos tos pačios pavardės.

Kaip tai pavadinti? Mano požiūriu, tai gryniausia “inteligentiška” korupcija, saviškių akademinis ratas, į kurį patekęs nuolatos suksiesi visokiuose biudžeto pinigais apmokamuose projektuose. Su sąlyga, jeigu laikysi liežuvį už dantų ir neneši šiukšlių už akademinės bendruomenės ribų. Tai, beje, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad vienas iš “Veido” informatorių atvirai pasakė: “Mielai pasidalyčiau tuo, ką žinau, tik vengčiau viešai prisistatyti, nes teikiu projektus Lietuvos mokslo tarybai, kuriai taip pat didžiulės įtakos turi M.Adomėnas”.

Pirmadienio rytą savo elektroninio pašto dėžutėje radau parlamentaro Manto Adomėno atvirą laišką „Veido“ žurnalistui Audriui Bačiuliui. Nebūčiau apie tai rašęs savo bloge (laiškas skirtas ne man, o A.Bačiuliui), bet parlamentaro kaltinimai „Veidui“ labai rimti, todėl privalau į juos reaguoti. Esame kaltinami šališkumu, suinteresuotumu, neprofesionalumu, reitingo vietos pardavinėjimu.

Šios savaitės „Veido“ numeryje išspausdintas A.Bačiulio straipsnis „Fondų melžėjai Seime visai suįžūlėjo“ (straipsnis skelbiamas ir „Veido“ interneto svetainėje). Pritariu A.Bačiuliui ir manau, kad straipsnyje teisingai įžvelgta politinė korupcija. Demokratinės politikos instituto steigėjas M.Adomėnas yra Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Šis komitetas kontroliuoja ir vertina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo Gintaro Steponavičiaus darbą. Ministras turėjo suprasti, kad jo įstaigos paskirtas finansavimas parlamentaro M.Adomėno institutui bus suprastas kaip politiškai šališkas. Sunku įsivaizduoti, kaip galėtų valdančiosios koalicijos partnerio institutas nelaimėti koalicijos partnerio valdomos ministerijos paskelbto „konkurso“, kuriame dalyvauja vienintelis dalyvis. Ar esant tik vienam dalyviui toks konkursas neturėtų būti rengiamas pakartotinai? Ar trylika metų aukštąsias mokyklas reitinguojantis „Veidas“ neturėjo gauti kvietimo dalyvauti šiame konkurse nepaisant savo UAB juridinio statuso? Ar ministerija apskritai domėjosi, kiek kainuoja atlikti tokį reitingavimą? Visi klausimai be atsakymų. Galima pagrįstai teigti, kad kol du jauni politikai vis dar valdančiojoje koalicijoje, skuba pasirūpinti keliais milijonais litų ir tiems laikams, kai jau nebebus valdančiosios koalicijos partneriai. Argi tai nepanašu į politinę korupciją?

Manau, kad neatsitiks nieko blogo, jei Lietuvos aukštąsias mokyklas reitinguos ne tik „Veidas“, bet ir kitos žiniasklaidos priemonės ar viešosios įstaigos. Laisvoji idėjų ir metodologijų rinka tik pasitarnaus kokybei. Esu tikras, kad tam nereikia leisti mokesčių mokėtojų pinigų. „Veidas“ tai įrodė rengdamas reitingus 13 metų. Taupymo virtuozas premjeras Andrius Kubilius turėtų subarti savo bendražygius ir paskirtus milijonus litų Demokratinės politikos institutui sutaupyti, taip nors kiek sumažinant šalies biudžeto deficitą. Negi vienas taupymo režimas taikomas piliečiams, o kitas – bendrapartiečiams?

Jau trylika metų rengdami Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus, remdamiesi analogiškomis metodikomis Vakarų pasaulyje, sukūrėme savo metodiką, kurią esame ne kartą aptarę su Lietuvos universitetų rektoriais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Kasmet sulaukiame pastabų, stengiamės į jas reaguoti. Beje, M.Adomėno abejonė (kaltinimas, kad jais gali būti manipuliuojama norint vieną ar kitą aukštąją mokyklą iškelti į aukštesnę vietą) dėl mūsų naudojamų svorių koeficientų vertinimo kriterijams yra išdiskutuota su Lietuvos universitetų rektoriais ir sudaryta atsižvelgiant į jų bendru sutarimu priimtas rekomendacijas.

Labai nustebino kitų politinių partijų reakcija (jokios reakcijos) į atskleistos politinės korupcijos faktą. Matyt, viešųjų įstaigų steigėjų Seime ar Vyriausybėje yra daug daugiau, nei paskelbė šios savaitės „Veidas“. Gal taip Lietuvoje yra legalizuota politinė korupcija, draugiškai dalinantis Europos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų uždirbtus pinigus, ir joje dalyvauja ne tik valdančiosios koalicijos nariai, bet ir opozicija. „Veidas“ ir toliau planuoja tirti ir atskleisti, kaip milijonai litų, pasinaudojant viešosiomis įstaigomis, pasiekia politikų ir jų šeimos narių kišenes.

Seimo narių įkurtos viešosios įstaigos ministerijų užsakomus darbus atlieka 60 kartų brangiau, nei tai padaro privačios įmonės.

Tikriausiai daugelis pastebėjo, kad nuosekliausi Lietuvą ties bankroto riba pastačiusio premjero Gedimino Kirkilo rėmėjai buvo kai kurie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto veikėjai. Manote, iš idėjinių įsitikinimų? Klystate! Tiesiog 2007-ųjų pabaigoje G.Kirkilo Vyriausybė paskyrė savo bičiulio Raimundo Lopatos vadovaujamam institutui 3 mln. Lt iš programos “Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungoje”. Pinigus reikėjo panaudoti per keturis mėnesius. Tai ir buvo padaryta, o dalis dėstytojų, “Veido” turimomis žiniomis, tuos keturis mėnesius gavo kone keturgubai didesnį užmokestį. Žinoma, ne visi, o tie, kurie laikyti savais. Taip nepopuliarumo viršūnę pasiekęs premjeras įgijo jį remiančių balsų chorą, o dalis gerbtinų politologų buvo “parišti” pinigais.

Tais pačiais G.Kirkilo laikais Užsienio reikalų ministerijos Paramos demokratijai departamentui, skirsčiusiam pinigus įvairioms Lietuvos rytinių kaimynių “demokratizavimo” programoms, vadovavo toks liūdnai pagarsėjusio Albino Januškos bendražygis Renatas Juška. O jo žmona Alina kaip tyčia tuo pat metu buvo Europos humanitarinio universiteto, kuriam teko didžioji dalis Baltarusijos “demokratizavimui” skirtų lėšų, vykdomoji diektorė. Atsitiktinumas, žinoma, bet įdomu – vyras ministerijoje skirsto pinigus, o žmona, dirbanti viešojoje įstaigoje, vadovauja tų pinigų panaudojimui.

O štai skandalas pernai dėl R.Juškos skirstytų pinigų Afganistano paramai kilo, reikia manyti, neatsitiktinai. Seimo Audito komitetas net triukšmingą tyrimą buvo pradėjęs, bet greitai viskas nuščiuvo, o pats R.Juška sėkmingai išvažiavo ambasadoriauti į Vengriją.

“Veidas” dar tuomet, kai kilo skandalas dėl pinigų Afganistanui, kėlė klausimą: kas patikrins visokias viešąsias įstaigas, tyrimų centrus, forumus ir institutus, kurie labai sėkmingai įsisavina ministerijų pagal neva konkursus skirstomas lėšas? Žinoma, jokio patikrinimo nebuvo atlikta. Ir kam, jei per viešąsias įstaigas iš įvairių fondų melžiami ministerijų ar savivaldybių valdomi pinigai nusėda “reikalingų” žmonių artimųjų kišenėse?

Koks Seimo narys, tokie ir pinigai

Jei ne skandalas dėl Seimo nario Lino Karaliaus atostogų Tailande darbo metu, taip ir nebūtume sužinoję, kad Seimo nario motinos, sugyventinės ir šios brolio viešosios įstaigos įvairiems projektams per kelerius metus gavo daugiau nei 51 tūkst. Lt. Paskutiniam projektui skirti 20 tūkst. Lt iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų buvo (žinoma, visiškai atsitiktinai) pervesti likus kelioms dienoms iki L.Karaliaus ir jo draugės kelionės į Tailandą.

Žinia, apie šiuos L.Karaliaus artimųjų vykdytus projektus galima pasakyti taip: koks Seimo narys, tokie ir pinigai – menki. Tą patį – koks Seimo narys, tokie ir pinigai, galima pasakyti ir apie Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį, Vilniaus konservatorių lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo narį, Demokratinės politikos instituto steigėjų tarybos narį ir ilgametį vadovą Mantą Adomėną. Vien titulų sąrašas rodo, kad toliau kalba bus apie milijonus.

Prieš porą savaičių M.Adomėnas ir Demokratinės politikos institutas (DPI) pristatė jų sudarytą universitetų reitingą. Tiek per pristatymą, tiek vėlesniuose spaudos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Seimo narys dr. M.Adomėnas – “Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius”. O sudarė reitingą DPI kartu su tyrimų internetu kompanija “Macroscope”. Jokios kitos iniciatorių pavardės ar rengėjų pavadinimai nefigūravo. Įsidėmėkite, tai svarbu.

Ne todėl, kad savaitraštis “Veidas” Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus sudaro ir skelbia jau 13 metų, o M.Adomėnas ir DPI – tik trejus metus. Ne todėl, kad viena reitingavimo sistemos, kurią naudojo M.Adomėnas ir DPI, autorių – “Veido” žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Ne todėl, kad M.Adomėnas, kadaise pasisiūlęs bendradarbiauti su “Veidu” rengiant universitetų reitingus, prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus perskaitęs mūsų savaitraštyje kažką, kas jam nepatiko, trenkė durimis ir nutarė pats sudarinėti reitingus. Dėl Dievo meilės! Tegu tik daro – sveika konkurencja dar niekam nepakenkė, juolab kad DPI parengtas produktas kol kas atvirai silpnokas. Vien todel, kad neapima privačių aukštųjų mokyklų.

Per metus – po milijoną litų

Svarbiausia šioje istorijoje – kas ir kiek už tą universitetų reitingų kūrimą Demokratinės politikos institutui moka, tai yra pinigai.

Atskleisime nedidelę komercinę paslaptį: savaitraščio “Veidas” leidyba per metus kainuoja maždaug vieną milijoną litų. Už tuos pinigus mūsų skaitytojai gauna 52 savaitraščio numerius, keturis storus teminius priedus ir 12 reitingų. Tarp jų ir atskirus aukštųjų mokyklų, kolegijų, gimnazijų reitingus.

Dabar laikykitės – M.Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas tęstiniam projektui “Lietuvos aukštųjų mokyklų ir aukštojo mokslo studijų krypčių reitingavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas” vykdyti iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo pustrečio milijono litų! Kadangi projekto trukmė – pustrečių metų, išeina, kad per metus M.Adomėno įkurtas DPI, turintis viešosios įstaigos statusą, už universtitetų reitingų sudarymą gaus po milijoną litų. Vaizdžiau sakant – 60 (šešiasdešimt!) kartų daugiau, nei tokį reitingą parengti kainuoja “Veidui”.

Sakysite – afera, biudžeto pinigų vagystė vidury baltos dienos, viešųjų ir privačių interesų konfliktas?! Nieko panašaus – viskas teisėta, arba, kaip sako nomenklatūros patriarchas, “vsio zakonno”. Ministerija kažkelintame (bene 14-tame) savo interneto tinklalapio puslapyje ir niekieno neskaitomuose “Informaciniuose pranešimuose” 2009-ųjų rudenį paskelbė konkursą, kuriame galėjo dalyvauti tik “asociacijos, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos”. Savaitraštis “Veidas”, kaip privati įmonė, pagal konkurso sąlygas jame dalyvauti negalėjo, tad M.Adomėno atsikalbinėjimai “aš nekaltas, kad jūs pražiopsojote”, eina tiesiai į šiukšlių dėžę. Paraišką dalyvauti konkurse pateikė vienintelis DPI, jis ir laimėjo.

Dangstėsi premjero dvasia

Sužinojęs, kad “Veidas” susidomėjo šia istorija, M.Adomėnas atlėkė į savaitraštį siūlyti atnaujinti bendradarbiavimą. O gavęs skausmingą “cveką” iš premjero kanceliarijos (kur visi griebėsi už galvos, sužinoję M.Adomėno žygius), paskambino ir šių eilučių autoriui. Mums norėjosi gauti atsakymą tik į vieną klausimą: ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti konkurse Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurią jis kuruoja, kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys? Kurį laiką ragelyje girdėjosi tik nervingas šnopavimas, kol galiausiai M.Adomėnas pratarė: “Steigėjas – tai ne narys”.

Paskui šoko aiškinti, kad pats jis nė vienos paraiškos dalyvauti konkurse nepildęs, kad konkurse dalyvavęs ne vienas DPI, bet dar visa krūva organizacijų, tarp jų Katalikų mokslo akademija ir Žinių ekonomikos forumas. Net nesuprasdamas, kad taip klimpsta dar giliau, mat išeina, kad paraiška dalyvauti ministerijos konkurse buvo iš esmės įteikta dangstantis net ne Seimo nario, o premjero Andriaus Kubiliaus vardu! Nežinantiems paaiškinsime, kad A.Kubilius kadaise buvo vienas DPI ir Žinių ekonomikos forumo steigėjų, o Katalikų mokslo akademijai M.Adomėnas pernai pramušinėjo pinigus, siekdamas padaryti ją nuolat valstybės remiama įstaiga. Ar įsivaizduojate ministerijos klerką, kuris drįstų atmesti konkurso paraišką, virš kurios plevena įtakingo Seimo nario ir paties premjero dvasios?

Tad, kad ir kur žiūrėsi, pustrečio milijono už 40 tūkstančių litų vertą darbą aferoje visur kyšo M.Adomėno ausys, bet juridiškai – švaru! Parašą ant paraiškos dėjo ne jis, į konkursą ministerijoje nešė ne jis, sprendimą dėl konkurso nugalėtojo priėmė ne jis, po pinigų sąmatą tikriausiai irgi ne jis pasirašė. Jis tik “konsultavo”. Mano manymu, tai tiesiog tobula vagystė, iki kurios visokiems lementauskams – kaip karvei iki mėnulio.

Beje, dabar M.Adomėnas jau tikina, esą tie universitetų reitingai, kuriuos jis pristatė, iš tiesų tėra verti “tik 5 proc. ministerijos numatytos sumos”, o tikrasis darbas, už kurį ir mokami milijonai, bus daromas ateityje. Kas gali paneigti galimybę, kad ieško, su kuo pasidalyti mainais už tylėjimą?

“veidas.lt” taip pat skelbia Algimanto Šindeikio nuomonę apie M. Adomėno kaltinimus “Veidui”, išsakytus M. Adomėno atvirajame laiške.