Protestas Maskvoje

Penktadienį, šeštadienį Vilniuje įvyks jau antrasis „Laisvosios Rusijos forumas“, kuriame bus svarstoma Rusijos užsienio politika ir Rusijos išėjimo iš ekonominės bei civilizacinės krizės variantai.

Tarp temų – Rusija ir Vakarai, rugsėjo rinkimų Rusijoje rezultatai, Rusija po Putino, korupcija ir kleptokratija. Forume netrūks žinomų dalyvių ir pranešėjų: tai Rusijos opozicijos lyderiai Garis Kasparovas ir Ilja Ponomariovas, politologas Andrejus Piontkovskis, žmogaus teisių gynėja Lilija Šibanova, ekonomistas Andrejus Ilarionovas ir t.t. Pirmasis „Laisvosios Rusijos forumas“ Lietuvoje vyko šių metų kovą. Tuomet išgarsėjo Rusijos valstybinės televizijos „Rosija 24“ žurnalistai, kurie bandė įsiveržti į renginį be kvietimo, persekiojo kai kurios forumo dalyvius ir už tai buvo deportuoti iš Lietuvos.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Scanpix nuotr.

Sausio 20-ąją, kaip įprasta, Šveicarijos kalnų kurorte Davose prasidėjo Pasaulio ekonomikos forumas. Jo tema – naujoji pramonės revoliucija. Sniego trasomis besileidžiančių slidininkų amunicija kelia minčių apie naujas kompozitines medžiagas, o trasos – apie žemyn lekiančias akcijų kainas. 2016-ųjų pradžia pasaulio biržose – nykiausia per pastarąjį dešimtmetį.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kinijos ekonomika augs lėčiausiai per 25 metus – ši žinia sutapo su forumo pradžia. Kinijos premjeras Li Keqiangas pareiškė, kad lėtesnis augimas priimtinas, jeigu sukuriama pakankamai naujų darbo vietų.

Bet ketvirtoji pramonės revoliucija, kuriai skirtas forumas, darbo vietas ne kuria, o naikina. Forumo tinklalapyje rašoma, kad ankstesnės pramonės revoliucijos skatino žmonijos pažangą įdiegiant naujas energijos generavimo, masinės gamybos, informacijos apdorojimo formas.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos varikliai – internetas, itin jautrūs sensoriai, dirbtinis intelektas. Tačiau naujų technologijų plėtra naikina darbo vietas ten, kur neseniai atrodė, kad sunku pakeisti žmogų. Nyksta ištisos darbuotojų kategorijos, įskaitant sekretores ir bu­halterius.

Rinkų traukuliai

Pramonės revoliucija žengia nerimstant pa­saulinei kapitalo rinkai. Per pirmąją šių metų savaitę akcijų savininkai prarado arti 2,5 trln. dolerių. Finansininkas ir filantropas George’as Sorosas metų pradžioje pareiškė, kad pirmoji 2016-ųjų savaitė jam primena 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės pradžią.

Nuosaikesni analitikai kalba apie 2008-ųjų krizės trečiąją bangą. Pirmoji atplūdo iš JAV nekilnojamojo turto rinkos. Antrosios epicen­tras – Europa ir prasiskolinusios euro zonos ša­lys. Trečioji vilnija iš besivystančių rinkų.

Pernai lapkritį Peteris Oppenheimeris, buvęs „Apple“ viceprezidentas, dabar vienas iš investicinio banko „Goldman Sachs“ direktorių, svarstė galimus artėjančios krizės įvykius. Jis konstatavo, kad nepaisant žaliavų kainų mažėjimo, kuris pastebimas nuo 2010-ųjų, tuo pat metu didėjo akcijų ir kitų aktyvų kainos. Pasak P.Oppenheimerio, viena tokio reiškinio priežasčių – agresyvus stimuliavimas, vadinamasis kiekybinis palengvinimas (angl. quantitative ea­sing), liaudiškai kalbant, pinigų spausdinimas. Lais­vi pinigai išpūtė akcijų burbulą. Bet šiuo me­tu kyla abejonių dėl tolesnio aktyvų bran­gi­mo, nes prastėja besivystančių rinkų būklė, dar labiau krinta žaliavų kainos, numatomas palūkanų normos didėjimas JAV. Be­sivystančiose rin­kose tvenkiasi naujų problemų banga.

Anksčiau rūpestį kėlė labai prasiskolinusios šalys, pavyzdžiui, Graikija. Paskui nerimo šaltiniu tapo Kinija, kurios ekonominės problemos sukėlė grandininę reakciją, – daugelis besivystančių šalių eksportuoja į Kiniją žaliavas. Gali būti, kad šiuo metu artėjama prie kryžkelės, iš kurios vienas kelias veda ilgalaikės stagnacijos, kitas – normalizavimo link.

Stagnacijos scenarijų skatinantys veiksniai: žaliavų pigimas ir griežtėjantis reguliavimas iš­vys­tytose rinkose. Ilgalaikėms augimo perspektyvoms nepalanku ir tai, kad, užuot didinus ka­pitalinius įdėjinius, didėja dividendų išmokos. Tačiau P.Oppenheimeris mano, kad nuogąs­tavimai, susiję su besivystančių rinkų kriziniu po­tencialu, yra perdėti.

Vis dėlto besivystančios rinkos jau nebebus toks pasaulinės ekonomikos variklis, koks buvo pra­ėjusį dešimtmetį, kai, „Goldman Sachs“ ver­tinimu, toms rinkoms teko 75 proc. pasaulio ekonomikos augimo. Šįmet besivystančių rinkų augimo tempai pralenks išsivysčiusių šalių rodiklius 2,1 procentinio punkto (p.p.), o 2009 m. atotrūkis siekė 7 p.p.

Dėl sulėtėjusio augimo mažėja besivystančių rinkų geba patraukti kapitalą, kuris ieško vietos mažėjant naftos, žaliavų, dabar jau ir akcijų kainoms. Londono karališkojo koledžo doktorantė Kaetana Leontjeva „Veidui“ sakė, kad, daugelio analitikų vertinimu, laisvi kapitalai turėtų plūstelėti į Indiją, kuri vienintelė iš vadinamųjų BRICS šalių stabiliai auga. Per 15 metų tos šalys nuėjo kelią nuo sambūrio, į kurį dėta daug vilčių, iki organizacijos su abejotina ateitimi.

BRICS: iš penkių plytų liko pora

2001-ųjų lapkritį vienas iš investicinio banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų Jimas O’Neil­­las parašė straipsnį „Kuriant geresnes glo­­balios ekonomikos plytas“. Angliškame pa­vadinime būta žodžių žaismo: „Building Better Global Economic BRICs“ – bet BRIC šiuo at­ve­ju ne „plyta“ (angl. brick), o santrumpa, reiškianti Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją. Po 15 me­tų J.O’Neillas parašė, kad iš tos grupės, kuri nuo jos atsiradimo priaugo dar viena šalimi ir vie­na raide S – Pietų Afrika (angl. South Afri­ca), gali likti vien IC – Indija ir Kinija. Kas įvy­ko?

Akcijų rinkoms krintant žemyn 2016-ųjų pra­džioje pasirodė ir Lietuvos akademiniuose sluoks­­niuose gerai žinomo sociologo Imma­nue­lio Wallersteino straipsnis „BRICS: šių lai­kų mi­tas“. Autorius apžvelgia BRICS istoriją. Jis prime­na, kad J.O’Neillo straipsnis prieš 15 me­tų su­kėlė didžiulį rezonansą. „Goldman Sachs“ finansi­ninkas prognozavo, jog Bra­zi­lijos, Rusijos, In­dijos ir Kinijos ekonomika au­ga tokiais tempais, kad iki 2050 m. aplenks Di­dįjį septynetą (G7) kar­tu sudėjus –JAV, Ja­po­niją, Vokietiją, Didžiąją Bri­taniją, Prancūziją, Italiją ir Kanadą.

Tai būta ne tiek prognozės, kiek rekomenda­cijos „Goldman Sachs“ klientams: būtent į spar­čiai besivystančių rinkų šalis reikėjo investuoti, kad aktyvai nenuvertėtų.

Signalas buvo išgirstas ir BRIC šalyse. 2006 m. sukurta BRIC taryba, nuo 2009-ųjų šalių va­dovai kasmet susitinka. 2009-aisiais į organizaciją buvo priimta Pietų Afrikos Respublika: BRIC išsiplėtė iki BRICS. Taip siekta ir vis dar siekiama sparčius augimo tempus paversti globalia politine įtaka.

BRICS vadovai, bent jau kalbų lygiu oponuodami JAV, deklaravo, kad nori išvystytai pa­saulio Šiaurei priešpriešinti besivystančius Pie­tus. Norėta sukurti naują rezervinę valiutą, ku­ri galėtų pakeisti JAV dolerį, taip pat įsteigti plė­tros banką, kuris konkuruotų su Tarp­tau­ti­niu valiutos fondu ir Pasaulio banku.

I.Wallersteinas konstatuoja, kad šie projektai taip ir liko kalbomis. Maždaug nuo 2010 m. BRICS valstybės susitelkė į eksporto skatinimą. Tai leido šalių turtingiesiems ir viduriniam sluoksniui turtėti, vargšams – kažkiek atkusti.

Nors Pietų Afrikos ekonomika neaugo taip greitai kaip BRIC šalių, 2009-aisiais ji buvo priimta į grupę – matyt, persvėrė geopolitiniai ar­gu­mentai: BRICS dabar apėmė Europą, Aziją, Lotynų Ameriką ir Afriką.

Vis dėlto augimas nebuvo vien BRICS mo­no­polija. Ekonominiame žemėlapyje imta brai­žyti ir kitus derinius, pavyzdžiui, MINT (Mek­­sika, Indonezija, Nigerija, Turkija), bet šios šalys nesusijungė į organizaciją. Tik Pietų Korėja, tinkanti į BRICS kompaniją pagal ekonominius rodiklius, neparodė noro šlietis prie tos grupės.

Tačiau, kaip pabrėžia I.Wallersteinas, po 2010-ųjų BRICS ekonominiai rodikliai ėmė blo­gėti. Jo vertinimu, XXI a. pirmojo dešimtmečio ekonominį augimą lėmė industrializacija ir statybų bumas. Visam tam reikėjo kapitalo, kuris į grupės flagmaną Kiniją plūdo iš BRICS ir kitų šalių.

Kinijos ekonominį augimą lėmė nelabai at­sakinga, korupcinė kreditavimo politika (dalis kre­­ditų buvo pavagiama ir pasidalijama tarp ban­kininkų, valdininkų ir įmonių vadovų). Ki­ni­jos val­­džia ėmėsi priemonių, sugriežtino ban­kų prie­žiūrą ir kovą su korupcija, bet dėl šios veiklos ekonomikos augimas sulėtėjo, nors ir liko spartus.

Kinija – ekonominis gigantas, norintis vaidinti ir svarų geopolitinį vaidmenį. Ginčai su kai­mynais dėl jūrų sienų tik padidino tarptautinę įtampą, o tai nėra palanku norint pritraukti in­vesticijų. Tačiau tiek Kinija, tiek JAV buvo palyginti nuosaikios ir nesiekė bloginti santykių.

Lėtesni Kinijos ekonomikos apsisukimai, kaž­kiek nulėmę ir naftos kainų mažėjimą, vei­kė kitas BRICS šalis, kurios ėmė klimpti į ekonomines ir politines problemas. Brazilijos ekonominė politika – makroekonominio neoliberalizmo ir socialinės paramos trečdaliui gyventojų samplaika – ėmė strigti. Kovos su badu programa „Fome Zero“ nebeveikė.

Rusijos pradėtas karas su Ukraina, paskui karo veiksmai Sirijoje politiškai izoliavo Vla­di­miro Putino režimą. Rusijai pritaikytos ekono­mi­nės sankcijos smarkiai kirto per šalies ekono­miką.

Vienas iš Indijos bandymų bendradarbiauti su Kinija – sumažėjusios investicijos, kurios atei­na iš JAV ir ES gyvenančių indų. Indijos vy­riau­sy­bei, kuriai vadovauja Narendras ­Modis, tapo sun­kiau įgyvendinti pažadus, atvedusius ją į valdžią.

PAR politinių keblumų patiria Afrikos Na­cionalinis Kongresas (ANK), iki šiol išlaikantis daugumą parlamente. Jo pozicijos silpnėja dėl to, kad elektoratas jaunėja ir vis mažiau žmonių prisimena kovą su apartheidu. Pilietinė tai­ka PAR buvo pagrįsta kompromisu tarp skir­tin­gų rasių, tačiau jauni nebaltųjų rasių atstovai nelabai linkę paisyti santarvės. Vidinės įtam­pos PAR stiprėja.

BRICS nevengė deklaruoti opozicijos JAV ekonominiam ir politiniam dominavimui. Ne­nuostabu, kad tai patraukė tokią probleminę šalį, kaip Graikija. Skendinti skolose valstybė, kurios populistiniai vadovai drebina orą pareiškimais, smerkiančiais pasaulio galinguosius ir nevengia pašantažuoti ES flirtu su Rusija, irgi zondavo galimybę prisijungti prie BRICS.

Pernai liepą Rusijai atstovaujantys BRICS pareigūnai pasiuntė graikams signalą, kurį galima laikyti raminamu, jeigu jis nebūtų įžeidžiamas: galėsite prisijungti, kai jūsų ekonomikos augimo tempai prilygs mūsiškiams.

Nepaisant to, ką apie save mano BRICS po­litikai, investuotojams tai jau nebėra raidos po­žiūriu panašių šalių grupė. Toks rodiklis, kaip verslo kelionių mastai, liudija, kad BRICS trau­­kiasi iki IC (Indijos ir Kinijos).

Pasak Pasaulinės verslo kelionių asociacijos (Global Business Travel Association) vykdomojo direktoriaus Mike’o McCormicko, prieš 10 metų tikėtasi, kad Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija vystysis visomis kryptimis vienodai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kiekvienoje šalyje – savita politinė ir ekonominė situacija.

Kinija bei Indija ir toliau yra verslo kelionių pasauliniai gigantai, o Brazilija ir Rusija patiria politinį nestabilumą bei ekonomikos augimo trukdžius. Pavyzdžiui, Indijoje ir Kinijoje verslo kelionių apimtys 2015 ir 2016 m. didėjo maždaug po 11 proc., Brazilijoje 2016 m. numatomas tik 1,2 proc. augimas. Rusijos verslininkų kelionių rinka 2015 m. susitraukė maždaug 17 proc., šįmet numatomas apie 10 proc. mažėjimas iki 13,7 mlrd. dolerių.

BRICS subliūško – kaltas „Goldman Sachs“?

Izoliuotai Rusijos valdžiai svarbu liaudžiai meluoti apie nemažėjančią savo tarptautinę įtaką. BRICS tam labai tiko. Tačiau dabar Ru­sijai vis sunkiau panaudoti BRICS darinio iškabą savo tarptautinių pergalių propagandai.

Pernai liepą Baškortostano sostinėje Ufoje vykusiame BRICS viršūnių susitikime plevėsavo dar ir Armėnijos, Afganistano, Baltarusijos, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pa­kistano, Tadžikistano, Uzbekistano vėliavos. Bu­­vo įsteigtas Naujasis plėtros bankas (New Deve­­lopment Bank), turintis 100 mlrd. dolerių įstatinį kapitalą. Dalyviai pasirašė dokumentą, kuriame deklaruojamas siekis pamažu pereiti prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis. Visas šis renginys iš esmės buvo dar vie­na prieš JAV dominavimą pasaulyje nu­kreipta deklaracija.

Bet BRICS vis labiau primena tik popieriuje egzistuojantį darinį. Tai skausmingai konstatuoja apžvalgininkė Tatjana Poloskova, rašanti propagandiniam Rusijos tinklalapiui regnum.ru. Pasak jos, BRICS panašėja į forumų ir konferencijų paradą, kuriam eikvojami Ru­sijos biudžeto pinigai. Apžvalgininkė klausia, ar BRICS idėja nuo pat pradžių nebuvo geopo­litiniai spąstai. Primindama pasaką vaikams, ji rašo apie „žiurkiagaudžio dūdelę“, ku­­ria graužikai išvilioti iš miesto, ir nurodo „žiurkiagaudį“: „Goldman Sachs“ fondų valdytoją J.O’Neillą.

Tokie T.Poloskovos vertinimai yra diagnozė ir jai pačiai, ir rusų politiniam mentalitetui. In­vesticinių bankininkų darbas – nurodyti, kur „už­kasti pinigai“, ir perspėti, kad laikas kasti ki­toje vietoje. „Goldman Sachs“ klientai investa­vo, nes tikėjosi pelno, ir ėmė trauktis iš BRICS rinkų, kai nauda tapo abejotina.

2005-aisiais, po kelerių metų nuo „žiurkiagaudžio dūdelės“ pūstelėjimo, „Goldman Sachs“ publikavo prognozę „Kitos vienuolika“ („Next Eleven“), kurioje išvardytos šalys, augimo tempais besivejančios BRICS: Bang­la­dešas, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Ni­­gerija, Pakistanas, Filipinai, Pietų Korėja, Turkija, Vietnamas. Šios šalys nesudarė jokio po­litinio darinio – kitaip nei BRICS valstybės, ėmusios pūsti geopolitinių ambicijų burbulą.

Davoso forume buvo pristatytas pranešimas apie pasaulines grėsmes („Global Risks 2016“). Labiausiai tikėtina 2016-ųjų grėsme laikoma nesavanoriška migracija. Į šįmet pasireikšti galinčių grėsmių penketuką patenka ir tarpvalstybiniai konfliktai. Nereikia būti dideliu geografijos žinovu, kad suprastum, jog šių grėsmių židiniai išsibarstę būtent besivystančiose rinkose.

Šių metų rugsėjo 3–4 d. Vilniuje susirinks daugiau nei 500 inovacijas kuriančių verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų, kurie dalysis žiniomis antrajame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Dviejų dienų reginyje laukiama daugiau nei 40-ies pranešėjų, diskutuosiančių apie technologijų ir verslo ateitį. Specialios teminės sesijos renginyje bus skirtos ateities ir pradedančiajam verslui (angl. „start-up“), intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, bioekonomikai, kultūros ir kūrybinėms industrijoms.

„Vilniaus inovacijų forumą Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuoja antrą kartą. Tikiu, kad šis inovacijų lyderių susibūrimas ilgainiui taps tradicija. Šio renginio ašis – žvilgsnis į ateitį. Norėdami būti lyderiai, o ne sekėjai ir užsitikrinti pastovius ekonominės grąžos srautus, privalome orientuotis ne tik į dabartines, bet ir į ateities technologijas. Tai leis stiprėti mokslo ir pramonės bei paslaugų sektoriams, didins naujų produktų pateikimą tiek nacionalinei, tiek tarptautinei rinkai“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Renginyje pranešimus skaitys tarptautiniu mastu žinomų verslo ir mokslo organizacijų atstovai. Tarp jų – profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ buvęs vadovas Europoje Kevinas Eyresas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN tyrimų ir skaičiavimų direktorius dr. Sergio Bertolucci ir daugelis kitų.

Pagrindinė dviejų dienų renginio, vyksiančio konferencijų centre „Litexpo“, dalis – tarptautinė konferencija, kurios dalyviai turės galimybę išgirsti tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų pranešimus, dalyvauti darbo grupių veikloje. Vilniaus inovacijų forumas taip pat kvies į inovacijų mugę, kurioje bus galima gyvai išmėginti naujausias Lietuvoje kuriamas technologijas ir produktus. Verslo plėtros galimybių ieškančios įmonės kviečiamos į Lietuvos ir Skandinavijos šalių partnerystės renginį. Dalyvavimas visose „Innovation Drift“ dalyse – nemokamas.

Atskiras dėmesys renginyje bus skiriamas Lietuvos startuolių bendruomenei, su kuria specialioje konferencijos erdvėje patarimais ir patirtimi dalysis ekspertai ir investuotojai iš Lietuvos bei užsienio. Tarp jų – investicinio fondo „Blu Lime Labs“ įkūrėjas Peras Molleris, „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas, Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis ir kiti.

Daugiau informacijos apie renginį skelbiama internete – www.innovationdrift.com

Pirmadienį, liepos 7 d., Vilniuje įsibėgės šeštasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kurio metu bus ieškoma būdų, kaip užauginti verslius naujosios kartos atstovus. Šių metų forumas savo dalyvius pasitiks šūkiu “Mintys. Žodžiai. Darbai” ir sieks dalytis idėjomis, kaip kurti Lietuvos pažangą, bei pateiks konkrečių rekomendacijų dėl jų įgyvendinimo.
Kaip teigia renginio sumanytojas ir organizatorius Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, 2014 m. forumo tema padiktuota visuomenėje vykstančių realijų, todėl daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ekonomikos ateičiai, pranešėjai ir dalyviai sieks atsakyti į klausimus, ko reikia, kad Lietuvos ekonomika taptų inovatyvi ir socialiai atsakinga. Taip pat organizatoriai žada, kad renginio metu veiks interaktyvios darbo grupės, kuriose bus išgrynintos opiausios verslo, ekonomikos bei švietimo politikos aktualijos.
Liepos 10–13 d. vyks jau antrasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Keturias dienas truksiančio verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalio tikslas – skatinti Lietuvoje ir užsienio šalyse gyvenančio lietuvių jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus pusantro šimto žinomų šių įvairių sričių atstovų. Tarp jų – milijardinės korporacijos “Allied Wallet” generalinis direktorius Andy Khawaja, Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje lektorius Ainius Lašas ir daugelis kitų verslo bei mokslo pasaulio autoritetų.
Pasaulio lietuvių sąjungos pirmininko ir renginio iniciatoriaus Kęsto Pikūno teigimu, šis renginys skatina visuomenės pilietiškumą ir vienija po visą pasaulį pasklidusius lietuvius: “Vien tai, kad žmonės turi galimybę susieiti ir pabendrauti, kuria pridėtinę vertę.”
Renginyje įžvalgomis apie asmeninio verslo kūrimą dalysis pasaulyje žaibiškai išpopuliarėjusios vaizdo redagavimo programos “Pixelmator” vienas įkūrėjų Aidas Dailidė, neseniai gyventi į Lietuvą sugrįžęs “Teo LT” generalinis direktorius Kęstutis Šliužas ir Omano sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė.
Kiti pranešimai ir diskusijos apims nacionalinio saugumo, aukštojo mokslo, inovacijų įtakos verslui, asmeninio verslo steigimo, Lietuvos vaidmens pasaulyje, meno kūrėjų ir elektroninės erdvės santykio, visuomenės tolerancijos temas. Renginyje vyks susitikimai su sėkmingą karjerą įvairiose srityse padariusiai lietuviais.

Vilniuje įvyko Tradicinės ir atsinaujinančios energijos forumas, kuriame ypatingas dėmesys buvo skiriamas energetiniam saugumui. Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas teigia, kad nors ES valstybių ekonomika sparčiai atsigauna po krizės, geopolitinė įtampa regione gali pakeisti situaciją.
„Nepaisant grįžtančio optimizmo, Europos regionas yra vis dar labai priklausomas nuo energetinių žaliavų importo. Situacija Ukrainoje gali pakenkti išteklių tranzitui, o jei konfliktas bus eskaluojamas ir Rusija bei ES pradės taikyti abipuses sankcijas, gali sutrikti tiesioginis dujų ir naftos tiekimas. Europai ieškant alternatyvų, gali kilti tiek naftos, tiek dujų kaina. Šiuo metu tai viena pagrindinių išorinių grėsmių ES valstybėms“, – pasakoja Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas, konferencijos pradžioje pristatęs ekonominę situaciją Europoje.
Energetikos forumo „Energijos rinka Lietuvoje, energijos pasiūlos ir plėtros regione galimybių kontekste“ metu aptarti praktiniai būdai padidinti energetinį saugumą ir su tuo susiję projektai regiono valstybėse. Renginyje nagrinėtos atsinaujinančių išteklių ir žaliosios energetikos galimybės, bendrų tarptautinių projektų kryptys ir vystymas, Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimas energetikos ūkio modernizavimui.
„Šiuo metu galime drąsiai konstatuoti, kad Baltijos valstybės – ant svarbaus proveržio slenksčio energetikos srityje. Įsibėgėjo strategiškai svarbūs energetikos projektai, šiuo metu Lietuvos link plaukia suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. Regione sparčiai vystosi žalioji energetika, kuri padeda diversifikuoti tradicinius energetikos šaltinius. Europos Sąjungos (ES) lygmeniu siekiama, kad iki 2015 m. ES nebebūtų energetinių salų, – sako Estijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas ir tarptautinės advokatų kontoros VARUL vadovaujantis partneris Robertas Juodka. – Kaip ir ankstesniais metais, konferencijos pagrindinės temos – tradicinė ir atsinaujinanti energetika, tačiau dėl geopolitinių pokyčių regione atsirado nauji šių temų aspektai“.
Daugiau bendradarbiavimo, bendrų projektų ir energetinių jungčių tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų kaimynių gali padėti visam regionui išlikti energetiškai saugiam. Tuo įsitikinęs kitas konferencijos pranešėjas – Timo Tatar, Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos Energetikos departamento direktorius. „Regiono valstybės turi būti vieningos, kad galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos iniciatyvomis energetikos srityje. Drauge turime siekti, kad energetiniais klausimais ES su trečiosiomis šalimis kalbėtų vienu balsu“, – sako jis.
Šiame renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos energetikos sektoriaus ir valdžios atstovai. Konferencijos metu pranešimus taip pat pristatė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, Švedijos įmonių, energetikos ir komunikacijų ministerijos atstovas Joakim Cejie, Pasaulio energetikos tarybos narys Rymantas Juozaitis, Latvijos viešosios politikos centro „Providus“ ekspertas Reinis Aboltinš, Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas bei kiti.
Svečius sveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir pirmą kartą su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Taavi Roivas.
Forumą „Energijos rinka Lietuvoje, energijos pasiūlos ir plėtros regione galimybių kontekste“ organizavo tarptautinė advokatų kontora VARUL bendradarbiaudama su Estijos prekybos rūmais.

investicijos15

Pritraukti investicijų į mažesnes savivaldybes padėtų kryptingos pačių savivaldybių pastangos bei palankesnis vietos gyventojų požiūris į regione investuojančius verslininkus. Tokios pastabos skambėjo asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ surengtoje verslo ir žiniasklaidos atstovų diskusijoje „Užsienio investicijos Lietuvos regionuose ‒ galimybės, problemos, iššūkiai“.

Diskusija surengta siekiant aptarti žurnalistų, ypač regioninės žiniasklaidos atstovų, vaidmenį pritraukiant investicijas į Lietuvos regionus. „Apie būtinybę pritraukti investicijų į regionus kalbama dažnai, tačiau patys investuotojai neretai teigia susidarantys įspūdį, kad kai kuriose savivaldybėse šių investicijų tiesiog niekam nereikia. Investicinį klimatą lemia ne tik mokesčių sistema ar padėtis darbo rinkoje, bet ir vietos valdžios bei visuomenės požiūris į investuotojus. Čia labai svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidai, kuri, pateikdama išsamią ir objektyvią informaciją apie investicinį klimatą regione, gali paskatinti šį požiūrį keisti į gerąją pusę“, ‒ kalbėjo asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus moderuojamoje diskusijoje taip pat dalyvavo energetikos bendrovės „E-energija“ generalinis direktorius Virginijus Strioga, durpių gavybos ir substratų gamybos įmonės „Klasmann Deilmann“ vadovas Kazimieras Kaminskas, dienraščio „Verslo žnios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Pastarosios teigimu, rinkdamosi regioną plyno lauko investicijoms, užsienio kompanijos pirmiausia atsižvelgia į kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, esamą infrastruktūrą. „Tuo tarpu dažnai pastebime, kad savivaldybės didelį dėmesį skiria gyvenimo sąlygų gerinimui – šaligatvių ar parkų įrengimui. Vis dėlto, norint pritraukti užsienio investuotojų, būtina susitelkti ir į kitas sritis ‒ įvertinti regione jau veikiančio verslo poreikius ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, galų gale, pasiūlyti tinkamų pastatų gamykloms įrengti. Savivaldybės turėtų skirti tam ypatingą dėmesį ir viešas šių klausimų aptarimas žiniasklaidoje galėtų paskatinti vietos valdžios atstovus peržvelgti veiklos strategiją bei prioritetus“, ‒ sakė M. Dargužaitė.

Siekdama paskatinti objektyvios, analitinės informacijos apie Lietuvos investicinę aplinką regionuose sklaidą, asociacija „Investors‘ Forum“ kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga šiemet įsteigė specialią apdovanojimų kategoriją žiniasklaidai „Investicijų vieta – Lietuva“. Šis apdovanojimas nugalėtojui bus įteiktas tradicinėje, jau trečiojoje „Investors‘ Forum“ apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks š. m. kovo 14 d. Vilniaus Kongresų rūmuose. Paraiškos apdovanojimams priimamos iki sausio 31 d.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukė Vilniaus apskritis. Čia vienam gyventojui vidutiniškai teko 33,4 tūkst. litų TUI. Sostinės savivaldybėje vidutiniškai vienam gyventojui teko 48,2 tūkst. litų. Telšių apskrityje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui vidutiniškai siekė 24,2 tūkst. litų, Klaipėdos apskrityje – 10,7 tūkst. litų. Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai.

Siekdama įvertinti konkurencijos užtikrinimo sąlygas Lietuvoje, didžiausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ atliko asociacijos narių apklausą.  „Investors‘ Forum“ tyrimas atskleidė, kad dauguma bendrovių yra nepatenkintos konkurencijos užtikrinimu šalyje ir pateikė siūlymus šios srities tobulinimui.

Daugiau nei pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių dabartinį konkurencijos politikos įgyvendinimą Lietuvoje įvertino patenkinamai, 16 proc. – blogai arba labai blogai. Atitinkamai buvo įvertintas ir Konkurencijos tarybos darbas. 84 proc. apklaustų verslininkų teigė institucijos veiklą vertinantys patenkinamai, blogai arba labai blogai.

„Siekiant sukurti verslui palankią aplinką, svarbus valstybės institucijų ir verslo dialogas. Pastaruoju metu iš savo asociacijos narių girdime nemažai nusiskundimų dėl konkurencijos užtikrinimo Lietuvoje. Atlikę narių apklausą, sulaukėme nemažai rekomendacijų, kuriomis pasidalinsime ir su Konkurencijos taryba. Tikimės, kad gauti atsiliepimai paskatins pokyčius užtikrinant konkurenciją šalyje“, – sakė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Apklausos dalyvių teigimu, pagrindiniai Konkurencijos tarybos veiklos trūkumai – konstruktyvaus dialogo tarp verslo ir Konkurencijos tarybos stoka, neproporcingai didelės sankcijos ir į jas, o ne naudą rinkai nukreipta institucijos politika.

Net 36 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų sankcijos yra neproporcingai didelės. Respondentų nuomone, daugelis problemų galėtų būti sprendžiamos ir be sankcijų, o paskirtos baudos mokamos tik po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, jei įmonė nesutinka su sankcijomis ir jas apskundžia.

Siekiant spręsti šias problemas, „Investors‘ Forum“ nariai siūlo Konkurencijos tarybos darbą orientuoti į bendrų sprendimų su verslu paiešką, daugiau dėmesio skirti prevencinei, konsultacinei veiklai. Be to, atkreipiamas dėmesys į būtinybę tikslinti Konkurencijos įstatymą. Jame šiuo metu nėra aiškus senaties terminų skaičiavimas, pasigendama baigtinio draudžiamų veiksmų sąrašo ir adekvačios atsakomybės už pažeidimus.

Investuotojų nuomone, kovai su konkurencijos pažeidimais taip pat svarbu taikyti efektyvesnes priemones. Dabartinė sistema aplaidžiai žiūri į grėsmę konkurencijai taip pat galinčius kelti viešuosius subjektus, tuo tarpu privatus verslas dažnai kenčia dėl nepagrįstai didelių sankcijų.

Įvardindami pagrindinius motyvus, skatinančius laikytis konkurencijos taisyklių, „Investors‘ Forum“ nariai paminėjo įmonės reputaciją ir socialinę atsakomybę. Daugiau nei pusė apklaustųjų kaip vieną iš svarbiausių veiksnių taip pat įvardijo ir grupės, kuriai priklauso įmonė, politiką.

Šių metų gruodžio pradžioje „Investors‘ Forum“ atliktoje apklausoje dalyvavo 25 asociacijai priklausančios įmonės.

Kodėl vieni tampa brensonais ir geitsais, o kiti ne? „Forum One“ ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo pranešėjai nurodo kryptis, kaip tapti lyderiu šių dienų pasaulyje.

Į asmeninės, profesinės ir verslo lyderystės forumą „Forum One“ birželio 1–2 d. Kauno arenoje parduota daugiau nei 3 tūkst. bilietų – tiek klausytojų nepagailėjo nuo 400 iki 10 tūkst. Lt už lyderystės pamokas ir sėkmės istorijas, kuriomis dalijosi pasaulinio garso pranešėjai. Iš viso renginyje, įskaitant įleistus nemokamai, dalyvavo apie 4500 žiūrovų.
Tarp klausytojų vyravo jauni lietuviai, dar tik siekiantys karjeros ir svajojantys apie nuosavą verslą, bei smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovai. Jau šiandien save lyderiais galinčių vadinti aukščiausio lygio vadovų ir didžiausių Lietuvos įmonių savininkų renginyje buvo vos vienas kitas. Priežastis paprasta – jie tiesiog nemanė, kad šiame forume išgirs ką nors nauja.
Iš tiesų būtų galima ieškoti priekabių, kad kai kurie pranešėjai tik be galo meistriškai plakė liežuviu už solidžius honorarus, bet nieko ypatinga taip ir nepasakė. Net ir iš paties britų milijardieriaus Richardo Bransono, nors daug ką apakino vien jo parodytas dėmesys Lietuvai, buvo galima tikėtis daugiau – iškalba nepasižymintis ekscentriškasis verslininkas jokio pranešimo neskaitė, o tik atsakinėjo į jam užduodamus klausimus ir reklamavo savo verslą. Todėl tarp tų, kurie į forumą atvyko įsigiję tikrai nepigius bilietus, atsirado ir nusivylusiųjų.
Beje, kad dauguma idėjų, kurių išgirdo per dvi renginio dienas, jau buvo skaityta lyderystės knygose ar kur nors girdėta, pripažino visi mūsų kalbinti klausytojai. Nepaisant to, daugelis jų pripažino, kad dalyvauti pirmame tokio masto lyderystės forume Baltijos šalyse vis dėlto buvo verta.

Visi receptai sukurti, belieka jais pasinaudoti

Farmacijos įmonės „Berlin Chemie Menarini Baltic“ generalinis direktorius dr. Algimantas Blažys, dar prieš renginį Kaune susitikęs su verslininku iš Kolumbijos Algiu Didžiuliu, papasakojo jam, kad ketina dalyvauti lyderystės forume. „Tai ką tu ten išgirsi?“ – iš kolegos tokio klausimo tuomet sulaukė A.Blažys.
„Mano amžiaus žmogaus jau daug kuo nenustebinsi, – sutiko „Berlin Chemie Menarini Baltic“ vadovas A.Blažys. – Bet aš vadinu tokius renginius akumuliatoriaus pasikrovimu. Pasakytos mintys gal ir girdėtos, bet jos sudėliotos į lentynėles, viskas įdomu, o pasikartoti visada naudinga. Tai iš karto sukelia minčių, ką pirmadienį darbe darysiu kitaip.“
Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio manymu, didžiausias tokių renginių pranašumas tas, kad klausytojas pasikrauna motyvacijos užtaiso ir yra pažadinamas veikti. „Nemažai pranešėjų pabrėžė mintį, ar pats žmogus yra pasiruošęs priimti tą didžiulį iššūkį – ar jis yra linkęs sau pasižadėti, kad tą kartelę užkels aukštai ir bandys jos siekti. Ar nebūsi tas, kuris tik plaukia pasroviui ir, jei pamato vieną kitą žuvelę, tada ją išsitraukia, nes lyderystė yra daugiau žuvies ieškojimas, ir kaip galima didesnės. Tad nemažai pranešėjų bandė pažadinti tam tikrą auditorijos ambicijų lygį. Tai ir yra svarbiausia. Jei kiekvienas dalyvis išeis pajutęs sužadintus elektronus savo viduje, renginio tikslas turbūt bus pasiektas“, – svarstė A.Zabulis.
Taigi ne žinių, o įkvėpimo forume sėmėsi dauguma verslininkų. Bendrovės „Arkus“ direktorius Saulius Lesevičius Kauno areną paliko jausdamas didelę motyvaciją siekti užsibrėžtų verslo tikslų. Paklaustas, kokia forume išgirsta mintis jam paliko didžiausią įspūdį, S.Lesevičius pakartojo seną ir paprastą tiesą, kurią akcentavo dauguma pranešėjų – nuo vokiečių verslininko ir finansų trenerio Bodo Schaferio, amerikiečių laiko planavimo žinovo Michaelo Linenbergerio iki paties R.Bransono: reikia mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas labiausiai patinka. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, visi garsiausi ekspertai ne kartą pabrėžė, kad gyvenimas, verslas ar karjera sėkmingai gali susiklostyti tik tuo atveju, jei užsiimsi mėgstama veikla.
„Iš tiesų jokių naujų lyderystės receptų nėra, viskas jau sugalvota ir žinoma: svarbiausia mėgautis tuo, ką darai, ir viskas, nieko daugiau. Atrodo paprasta, tik ne visi moka šias žinias gyvenime pritaikyti. Tokie renginiai kaip tik ir pažadina jausmą perkelti tam tikrus knygose skaitytus dalykus į savo gyvenimą, nes šiaip viskas taip ir lieka teorija“, – įspūdžiais dalijosi „Arkus“ vadovas.
Didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų programėlių platinimo platformos „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas savo pasakojimu bandė įkvėpti lietuvius imtis verslo technologijų srityje, pabrėždamas, kad šių dienų pasaulyje tai padaryti kur kas paprasčiau – tereikia geros idėjos. I.Laurso požiūriu, išugdžiusi tokią „hakerių“ kartą – daugybę išsilavinusių, puikių technologijų įgūdžių turinčių žmonių bei sukūrusi vieną geriausiai išplėtotų šviesolaidinio interneto infrastruktūrų, Lietuva turi visas galimybes tapti pasauliniu inovacijų centru.
Tuo tarpu „Virgin Group“ įkūrėjas R.Bransonas ragino verslo imtis tuomet, kai jauti ką nors galintis padaryti daug geriau nei kiti. Be to, jis skatino bandyti įgyvendinti savo idėjas net tada, jei daugelis žmonių jomis netiki, bei nenuleisti rankų ištikus nesėkmei. R.Bransonas teigė, kad jo idėjos taip pat ne visada pasiteisindavo: pavyzdžiui, kadaise žlugo bandymas nukonkuruoti „Coca Cola“ su gėrimu „Virgin Cola“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas.

Investuotojų nuomone, būsimajai Vyriausybei nereikia išradinėti dviračio, o įgyvendinti bent dalį  investuotojų teikiamų pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, tęsti kovą su šešėline ekonomika ir mažinti grynųjų pinigų naudojimą.
Visos šios ir dar daugiau nuodėmių bei rekomendacijų pateikiama šviežiai pristatytame asociacijos „Investors‘ Forum“ analitiniame leidinyje apie Lietuvos mokesčių sistemą.
„Investuotojai, kurie stebi nesubalansuotą ir nuolat kintančią šalies mokesčių politiką, vis atsargiau vertina Lietuvą kaip investicijoms patrauklią šalį. Todėl kviečiame būsimąją Vyriausybę imtis ne revoliucinių, o evoliucinių pokyčių, įvertinant poveikį nacionalinei ekonomikai ir pokyčius kaimyninėse šalyse, su kuriomis Lietuva yra priversta kovoti dėl investicijų“, – sako Kęstutis Lisauskas, „Investors‘ Forum“ mokesčių grupės vadovas, „Ernst & Young“ partneris . Jo teigimu, progresinių mokesčio tarifų įvedimas nepadidins socialinio teisingumo, o sulėtins Lietuvos ūkio atsigavimą – vartojimas mažės, šešėlinė ekonomika didės, todėl mokesčių bus surenkama mažiau.
Investuotojai atkreipia dėmesį, kad „naktinė“ mokesčių reforma 2008 m. gruodį sujaukė ne tik pelno mokesčio įstatymą, bet ir visą mokesčių sistemą, kurią sutvarkyti prireikė dviejų metų. Dėl šios priežasties valdantiesiems rekomenduojama nedaryti drastiškų pokyčių Lietuvos mokestinėje sistemoje, nemažinti mokesčių, nežinant, kaip kompensuoti biudžeto įplaukų netektį. PVM sumažinimas naudą atneštų gamintojams ir prekeiviams, o galutinis vartotojas naudos iš to nepajustų. Kitas pavyzdys – 2009 m. sumažinus akcizą dyzelinui, kuro kaina degalinėse po kelių mėnesių vėl grįžo į pradinį lygį.
„Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad pelno mokesčio tarifo didinimas sumažintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir, labai tikėtina, paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos bei mokesčių slėpimą“, – sako Rūta Skyrienė, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė. Pasak R. Skyrienės, kadangi darbdavių sąnaudos yra didžiausia kliūtis šalies konkurencingumui, būtina įvesti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) „lubas“ visoms mokėtojų grupėms.
Būsimai valdžiai siūloma užtikrinti socialinį teisingumą vienodu pajamų apmokestinimu, nepriklausomai nuo veiklos formų, o kartu įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Investuotojų vertinimu, padidinus nekilnojamojo turto mokesčio bazę gyventojams, šis mokestis buvo pavadintas prabangos mokesčius. Kita vertus, nuo 2013 metų įsigaliojus žemės mokesčio apskaičiavimo naujovėms, ne vienam gyventojui padidėjęs žemės mokestis (4 proc.) ir turto mokestis (3 proc.) gali tapti nepakeliama prabanga. Todėl šiuos mokesčius investuotojai ragina sujungti, o jų visuotinumo siekti plečiant bazę ir mažinant tarifą.
„Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be grynųjų pinigų, todėl investuotojus džiugina, kad vis geriau administruojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau padaryta toli gražu ne viskas“, – teiga Rūta Skyrienė. Anot jos, atlikę bandomuosius pirkimus Gariūnų turgavietėje, asociacijos mokesčių grupės nariai mano, kad šią turgavietę dar anksti paleisti iš akiračio. Be to, investuotojai kviečia toliau visomis įmanomomis priemonėmis tobulinti mokesčių administravimą. Sveikintinus valstybės žingsnius reguliuojant taksi verslo „šešėlio“ mažinimą, investuotojų manymu, taip pat reikėtų tęsti.  Siekiant Lietuvos konkurencingumo mokesčių srityje, nuolatos stebėti kaimynines jurisdikcijas ir laiku reaguoti į jų pakeitimus
„Investors‘ Forum“ -  stambiausių ir aktyviausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką asociacija, kurios misija yra investicinės aplinkos gerinimas Lietuvoje. Įkurta 1999 m. rugsėjo mėnesį, asociacija nuolat plėtėsi ir šiuo metu vienija 50 narių, tarp kurių stambiausi užsienio investuotojai šalyje: pramonės įmonės, bankai, telekomunikacijų, audito, logistikos ir kitų veiklos sričių bendrovės, kurių apyvarta yra daugiau nei 20 mlrd. LTL, šalies darbo rinkoje sukuria daugiau nei 17 tūkst. darbo vietų.

Penktadienį Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, prasideda didžiausias šiuolaikinės muzikos forumas Baltijos šalyse – tarptautinis „Gaidos“ festivalis. Šįmet jo kviestinis kompozitorius – austras Georgas Friedrichas Haasas, kurio kūrinius Vilniuje atliks smuikininkas Ernstas Kovacicius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, ansamblis „Sinfonietta Riga“ bei „Plural Ensemble“ iš Ispanijos. Festivalyje išgirsime naujus Vytauto Germanavičiaus, Alberto Navicko, Mykolo Natalevičiaus, Justės Janulytės, Vytauto Laurušo ir Algirdo Martinaičio kūrinius. „Gaida“ pristatys projektus, skirtus įtakingiausio dvidešimtojo amžiaus kompozitoriaus Johno Cage’o šimtmečiui: šiuolaikinio šokio ir gyvai atliekamos muzikos spektaklį, sukurtą portugalų choreografo Rui Hortos, ir Petro Geniušo bei Vladimiro Tarasovo projektą „Cage Link“.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas susitiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir pristatė savo 2012-ųjų rekomendacijų paketą, kuris leistų sustiprinti šalies ekonomiką ir neštų naudos verslui.

Vyriausybės nariai sulaukė palaikymo už aktyvią kovą su „šešėline ekonomika“, tačiau buvo išgirsta ir kritikos dėl abejingumo reguliuojant darbo santykius. Investuotojų manymu, valstybė turėtų ryžtingiau vykdyti mokesčių reformas ir drąsiau spręsti žemės ir teritorijų planavimo klausimus. Tradicinio jau septintą kartą vykusio didžiausių Lietuvos investuotojų atstovų ir Vyriausybės susitikimo metu buvo akcentuojami svarbiausi uždaviniai, kuriuos būtų galima įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos.
„Asociacijos nuomone, nepaisant artėjančių rinkimų, Lietuvos Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų reformų tęstinumą, o taip pat – vykdomų darbų inerciją. Mūsų šalies ekonomika vis dar yra trapi, todėl reikalingi ryžtingi nacionalinio lygmens sprendimai, kurie būtų naudingi ir veikiančiam verslui, ir šalyje dirbantiems žmonėms“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalui, planuojantiems verslo plėtrą ir naujas investicijas mūsų šalyje, būtinas stabilumas,  aiškumas ir pradėtų reformų tąsa. Tai girdime nuolat iš investuotojų. Negalime gyventi nuo rinkimų iki rinkimų – privalome suprasti, kad dėl strateginių valstybės ekonomikai ir jos raidai svarbių sprendimų turi būti susitarta tarp visų partijų ir užtikrinamas tęstinumas. Tik taip galime stiprinti investuotojų pasitikėjimą ir tikėtis naujo kapitalo atėjimo į Lietuvą“,- teigia Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN advokatų kontoros vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Jis taip pat pažymi, kad Investuotojų forumo ekspertai mato platų problemų spektrą ir siūlo kompleksinius sprendimus, kurie padėtų kurti sveiką ir klestinčią ekonomiką su augančia pridėtine verte, aukštu darbo rinkos užimtumu ir didėjančia šalies gerove. „Raginame tiek šią, tiek būsimas Vyriausybes dar intensyvesniam dialogui su Investuotojų forumu bei kitomis verslą vienijančiomis organizacijomis. Esame tikri, kad dar daugiau mūsų ekspertų teikiamų pasiūlymų turėtų susilaukti dėmesio ir diskusijų“,- sako Rolandas Valiūnas.
Rekomendacijos ateičiai
R. Skyrienės pasidžiaugė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija parėmė „Baltosios bangos“ iniciatyvą, kuria siekiama skatinti skaidrų verslą – netoleruoti atlyginimų „vokeliuose“, neskaidrių viešųjų pirkimų ir mokesčių slėpimo.  Savo rekomendacijose investuotojai ragina Vyriausybę principingai tęsti kovos su šešėliu politiką ir užtikrinti kasos aparatų įvedimą visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes. Taip pat siūloma ir toliau mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais: skatinti atlyginimų mokėjimą tik per bankus, riboti juridinių asmenų teisę turėti kasą, apibrėžti, kokią sumą pinigų gali turėti su savimi pardavėjai ir valstybės tarnautojai, reglamentuoti fizinių asmenų skolinimąsi grynaisiais.
Pasak Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovo, Ernst&Young partnerio, Kęstučio Lisausko, per pastaruosius metus valstybė gerokai pasistūmėjo mokesčių administravimo srityje: sumažintas verslo liudijimų skaičius ir laipsniškai didinamos jų kainos.
„Investuotojų nuomone, valstybei atnešė naudos aktyvūs veiksmai dėl turgaus prekiautojų, taip pat nuodugniau pradėtas tikrinti valstybės tarnautojų ir politikų turto atitikimas pajamoms“, – sako K. Lisauskas. Antra vertus, jo manymu, nuoseklumo baudžiant už nepagrįstą praturtėjimą vis dar trūksta. Kaip trūksta ir glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninių šalių – Latvijos bei Lenkijos – mokesčių administratoriais.
Daugiausiai kritikos iš investuotojų sulaukė šlubuojanti „Sodros“ reforma ir darbo santykių reguliavimas. Susitikimo metu investuotojų forumas dar kartą pakartojo savo poziciją – įvesti „Sodros“ įmokoms „lubas“ nuo 5 tūkst. atlyginimo bei atstatyti įmokas į II pakopos pensijų fondą. K.Lisausko teigimu, tokį pasiūlymus dėl „Sodros“ investuotojai teikia kasmet nuo 2002 metų, tačiau loginiai paaiškinimai ir paskaičiavimai prasprūsta pro politikų ausis. Be to, ekspertai rekomenduoja „Sodros“ įmokų administravimą perleisti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pasak Investuotojų forumo Darbo klausimų grupės vadovo, LAWIN partnerio Ramūno Petravičiaus, nepaisant to, kad dabartinis Darbo kodeksas neatitinka nei darbdavių, nei darbuotojų lūkesčių, bet kokie sprendimai dėl darbo santykių liberalizavimo valstybėje vis dar yra tabu. „Mes kalbame apie pokyčius, kurie būtų naudingi ne tik investuotojams, bet ir visai darbuotojams – geriau subalansuoti darbo santykius, panaikinti nepagrįstus suvaržymus ir nepelnytas lengvatas“, – teigia R. Petravičius.
Tarp kitų Investuotojų forumo pasiūlymų: skaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį nuo 0,5 mln. litų, tačiau mažinti paties mokesčio tarifą iki 0,5 proc.; sumažinti žemės mokesčio tarifą naudojamai žemei iki 1 proc., o 4 proc. apmokestinimą palikti tik nenaudojamai žemei; protingai apmokestinti gyventojų palūkanų pajamas (pvz., 5 proc. tarifas nuo palūkanų pajamų, kurios viršytų 10 tūkst. litų) bei pakeisti PVM lengvatą šildymui tiesioginėmis išmokomis socialiai remtinoms šeimoms.
Pabaigai Investuotojai palinkėjo per 7 darbo mėnesius įgyvendinti bent 7 darbus:

Neseniai Vilniuje baigėsi didžiausių pasaulio informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijų dėmesio sulaukęs renginys „Open IPTV Forum“, kuriame buvo aptartos vadinamosios asmeninės, arba ateities, televizijos  perspektyvos.

Ne taip seniai galėjome džiaugtis tuo, kad organizacija „FTTH Council Europe“ trečius metus iš eilės Lietuvai skyrė pirmą vietą pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. O dabar mūsų šalyje net keturias dienas viešėjo tokių kompanijų, kaip „Cisco“, „Motorola“, „Gemalto“, „Ericsson“, „Sony“, „Philips“, „Huawei“, atstovai, kuriuos vienija tarptautinė organizacija „Open IPTV Forum“ (IPTV – internet protocol television).
Dar įdomiau tai, kad net ir šiame, galima sakyti, elitiniame telekomunikacinių technologijų ir paslaugų teikėjų klube neapsieinama be Lietuvos atstovų. Kaip teigė „Open IPTV Forum“ vadovai, Vilnius jų konferencijai pasirinktas todėl, kad itin daug iniciatyvų šios organizacijos veikloje rodo 2011 m. jos nare tapusi lietuviška IT bendrovė – įmonių grupė „Penki kontinentai“.
Jau pasibaigus „Open IPTV Forum“ simpoziumui, šios organizacijos rinkodaros vadovas Darrenas J.Vogelis teigė šiame renginyje išgirdęs pakankamai naudingų dalykų iš kolegų, atstovaujančių tokioms kompanijoms, kaip „Sony“, „Gemalto“ ar „Ericsson“, tačiau pabrėžė, jog tai, ką pristatė „Penki kontinentai“, išties yra IPTV ateitis.
„Kiek girdėjau, – tęsė D.J.Vogelis, – šiais metais jūsų šalies laukia perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, o tai neabejotinai sukels rūpesčių eiliniams gyventojams ir padidins konkurenciją tarp telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių. O juk IPTV naudotojai yra savotiškai aukščiau viso šio „vargo“ – jie savo televiziją gauna internetu ir gali ją matyti tiek TV ekrane, tiek kompiuterio monitoriuje, tiek planšetiniame kompiuteryje.

IT milžinai mokosi iš Lietuvos

Iš tiesų, šiandien daugelis žmonių, nuolat girdėdami apie įvairius ekonominius sunkumus, matydami Lietuvą kaip įvairių politinių intrigų šalį, kuri vis dar yra prie silpnesnių Europos Sąjungos valstybių, net nesusimąsto, kad esama sričių, kuriose mes, pasirodo, pirmaujame ir kuriose mūsų rekomendacijomis vadovaujasi bei mūsų pasiūlytas inovacijas diegia didžiausios tarptautinės kompanijos.
„Open IPTV Forum“ simpoziume dalyvavęs šios organizacijos prezidentas dr. Nilo Mitra, kompanijoje „Ericsson“ einantis technikos direktoriaus pareigas, taip pat teigė esąs itin patenkintas renginio kokybe. „Čia Vilniuje mes tikrai priėmėme daug naudingų sprendimų, susijusių su „Open IPTV Forum“ atvirumu mažesnėms kompanijoms, sukūrėme techninę darbo grupę, kuri rūpinsis IPTV technologijų standartizacija, – teigė N.Mitra. – Mūsų organizacijai su kolegų iš Lietuvos pagalba pirmą kartą pavyko įgyvendinti tiesioginę renginio transliaciją internetu, pasitelkiant didelės raiškos vaizdo kameras, ką jau kalbėti apie tai, kokių IPTV inovacijų pristatė Lietuvai simpoziume atstovavusi įmonė. Šiandien mes be nuostabos kalbame apie tokius dalykus, kaip „Google Maps“, „Facebook“, „YouTube“, „Picasa“, RSS, žaidimai TV ekrane, tačiau „Penkių kontinentų“ siūlomos galimybės į tą pačią terpę įkelti, pvz., „IPTV banking & retail“ paslaugų paketą, e.medicinos, e.švietimo, e.vyriausybės ir t.t. paslaugas yra visiškai naujas žingsnis vadinamosios asmeninės televizijos link. Iš esmės tai savotiškos simbiozės tarp televizoriaus ir kompiuterio sukūrimas, kuris, išvydus naujos kartos grafinę vartotojo sąsają, pristatytą čia, Vilniuje, atrodo visiškai realus. Sunku net įsivaizduoti, kad keliais savo televizoriaus pulto ar išmaniojo telefono mygtukais galima TV ekrane valdyti savo banko sąskaitą, apmokėti komunalines sąskaitas, kurias jums automatiškai parengia ir išsaugo „Smarthouse“ sistema, tačiau olegos iš Lietuvos parodė, jog tai įmanoma.“
Žinoma, tokie terminai, kaip FTTH (angl. fiber to the house – terminas, nusakantis šviesolaidinio interneto tiekimo būdą), IPTV daugeliui žmonių gali pasirodyti painūs ir sunkiai suprantami. Tačiau šiuolaikinis pasaulis gyvena būtent technologiniu ritmu, pagal kurį tai, kas vakar atrodė nauja ir neįtikėtina, šiandien jau yra pasenę. Tokių pavyzdžių apstu aplink mus, pabandykime, pvz., bent jau prisiminti, kokiais mobiliaisiais telefonais kalbėjome prie dešimtmetį ir kokia tai buvo retenybė. O kas šiandien darosi šiame sektoriuje? Daugelis jau net pamiršo įprastus mygtukus…
Todėl šiandien, kai skundžiamės, kad turime sunkumų ir esamę neva atsilikę kai kuriose mums įprastose, kasdienėse gyvenimo srityse, nepamirškime, jog pačioje dinamiškiausioje terpėje, kurioje gyvena šiuolaikinis pasaulis, – IT ir telekomunikacijų srityje Lietuvos atstovai neužleidžia pirmaujančių pozicijų.