Per 11 praėjusių metų mėnesių mėgėjiškų skaitmeninių fotoaparatų, dar vadinamų kompaktiniais, paklausa pasaulyje smuko penktadaliu. Šiuos duomenis pateikusios JAV rinkos tyrimų bendrovės “NPD Group” analitikai aiškina, kad tokius fotoaparatus išstumia išmanieji telefonai, kuriuose įmontuotos fotokameros daugeliu parametrų ne tik prilygsta mėgėjiškiems skaitmeniniams fotoaparatams, bet dažnai juos ir lenkia.
Tiesa, išmaniųjų telefonų fotokamerų raiška paprastai siekia iki 8 megapikselių, o skaitmeniniuose fotoaparatuose megapikselių vidurkis – apie 12. Tačiau šis skirtumas visiškai neesminis, nes tiek 8, tiek 12 megapikselių kamera darytos nuotraukos savo kokybe iš esmės nesiskiria. “Keletas megapikselių kokybei buvo reikšmingi tuomet, kai telefono kameroje jų buvo 2, o skaitmeniniame fotoaparate – 6. Dabar, kai šis skaičius viršijo 8 megapikselius, skirtumas išnyko ir megapikselių skaičius prarado reikšmę”, – aiškina rinkos analitikai.
Užtat išmaniųjų telefonų populiarėjimas bei mėgėjiškų fotoaparatų paklausos mažėjimas lemia dar vieną reiškinį – profesionalios fotografavimo technikos rinkos plėtrą. Skaičiuojama, kad pernai veidrodinių fotoaparatų (DSLR) pasaulyje buvo parduota 15 proc. daugiau nei 2010-aisiais, o šiemet prognozuojamas dar maždaug 10 proc. augimas.
Lietuvoje tendencijos panašios: išmaniuosius telefonus pernai įsigijo apie 200 tūkst. pirkėjų (tai net keturis kartus daugiau nei 2010 m.), kompaktinių fotoaparatų paklausa, pardavėjų duomenimis, smuko maždaug 30–40 proc., o štai veidrodinių (DSLR) fotoaparatų parduota apie 15 proc. daugiau.

„Canon“ pristato du naujus fotoaparatų serijos IXUS modelius –  IXUS 500 HS ir IXUS 125 HS. Šiuose modeliuose pažangios funkcijos dera su išskirtiniu, kompaktišku dizainu ir pirmaujančia „Canon“ objektyvo technologija.

Raudonos, mėlynos, juodos ir sidabrinės spalvų IXUS 500 HS patiks mėgstantiems solidumą, o rožinės, žalios, sidabrinės, raudonos ir mėlynos atspalvių IXUS 125 HS rinksis tie, kurie mėgsta išsiskirti iš minios.
Kokybė kiekviename kadre
Abu modeliai turi „Canon“ HS sistemą ir naujausią DIGIC 5 vaizdo procesorių, tad net ir esant prastam apšvietimui ir nenaudojant blykstės galima užfiksuoti aukštos raiškos nuotraukas. Be to, fotoaparatai turi 3,5 žingsnių optinį vaizdo stabilizatorių, kuris užtikrina ryškias ir aiškias nuotraukas. Naujoji išmanioji vaizdo stabilizavimo sistema tiek fotografuojant, tiek ir filmuojant analizuoja objektus ir automatiškai pritaiko vieną iš septynių[1] skirtingų režimų, kad nuotraukos būtų  kokybiškos ir gražios.

Puikūs rezultatai be didelių pastangų
Patobulintas „Canon“ režimas „Smart Auto“ aptinka 58 skirtingus aplinkos vaizdus ir pritaiko situacijai geriausiai tinkantį nuostatų derinį. Naujuose modeliuose „Smart Auto“ papildė naujas režimas  „Face ID“ (veido atpažinimas). Fotoaparato atmintyje užregistravus žmogų ir nurodžius jo amžių, fotoaparatas atpažįsta jo veidą, o režimas „Smart Auto“ automatiškai taiko tas nuostatas, kurios geriausiai tinka pagal užregistruoto žmogaus amžių, jo veiklą ir aplinką, kurioje jis yra fotografuojamas.
Baltos spalvos balanso nustatymo funkcija „Multi-area White Balance“ užtikrina, kad nuotraukos, užfiksuotos esant keliems skirtingiems apšvietimo šaltiniams, atrodo natūraliai ir pašalina visus netinkamus atspalvius.
Kūrybiškumą skatinančios funkcijos
Sparčiojo fotografavimo funkcijos suteikia naujų kūrybinių erdvių. Fotografavimo serijomis didele raiška funkcija leidžia „įšaldyti“ greitai vykstantį veiksmą, o šuolį į vandenį arba dramatiškas lenktynes galima įamžinti veiksmą lėtinančiu režimu „Super Slow Motion Movie“.

Rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ duomenimis, šių metų trijų ketvirčių veidrodinių aparatų pardavimas Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo apie 40 proc.

Veidrodinių fotoaparatų pardavimo augimas, tiesa, kiek mažesnis, jaučiamas ir kitose Europos šalyse. Mat ten veidrodinių fotoaparatų rinkos dalį atsiriekė vis labiau populiarėjantys kompaktiniai fotoaparatai su keičiamais objektyvais (angl. mirrorless interchangeable lens). Nuo metų pradžios tokių įrenginių pardavimas Didžiojoje Britanijoje padidėjo daugiau nei trečdaliu. Šie fotaparatai turi daugiau galimybių nei įprasti kompaktiniai modeliai, tačiau neturi veidrodžių sistemos. Pasak „GfK Retail and Technology“ atstovo E.Grybovo, Lietuvos vartotojų ši naujovė kol kas netraukia – pirkėjai renkasi veidrodinius fotoaparatus, kurie kainuoja mažiau arba įprastus kompaktinius įrenginius, kurių pardavimas mūsų šalyje tikrai nemažėja.
Tačiau pasaulyje juntamas kompaktinių fotoaparatų pardavimo mažėjimas. Rinkos analitikai mano, jog šis smukimas iš dalies priklauso nuo to, kad šiandien daugumoje išmaniųjų telefonų yra montuojami gana kokybiški fotoaparatai. Štai, pavyzdžiui, spalio pradžioje pristatytas naujas „Apple“ išmanusis telefonas „iPhone 4S“, kaip ir nemaža dalis panašių įrenginių, turi kokybišką 8 megapikselių fotoaparatą. Kita vertus, mažai tikėtina, kad išmanieji telefonai kompaktinius fotoaparatus išstums, mat pastarųjų gamintojai savo įrenginiuose diegia vis didesnį optinį priartinimą ir kitas naujoves, pavyzdžiui, liečiamuosius ekranus.

Pasirodžius pirmiesiems mobiliesiems telefonams su fotografavimo funkcija ir jiems sparčiai tobulėjant, buvo pasigirdę prognozių, kad jie išstums skaitmeninius fotoaparatus. Tačiau taip neįvyko. Net ir krizės laikotarpiu skaitmeniniai fotoaparatai buvo perspektyvus buitinės elektronikos rinkos segmentas.

Šiuo metu skaitmeninių fotoaparatų rinka kaip tik pradeda atsigauti po visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės. Priminsime, kad iki 2008 metų vidurio sparčiai didėjusi fotoaparatų prekyba 2009-aisiais susitraukė. Tačiau praėjusiais metais, sprendžiant iš rinkos tyrimų bendrovės “GFK Retail and Technology” ataskaitos, gamintojai vėl pradėjo fiksuoti kilimą.

Išsigelbėjimas – veidrodiniai aparatai

Skaitmeninių fotoaparatų rinkoje vyrauja dvejopi aparatai – kompaktiniai ir veidrodiniai (arba DSLR). Kompaktiniai aparatai skirti masiniam vartotojui. Šie įrenginiai pasižymi naudojimo paprastumu, išplėstomis automatinio fotografavimo funkcijomis ir, žinoma, nedideliais matmenimis. Kai kurie modeliai jau yra tokie maži, kad nesunkiai telpa į kišenę. Tačiau šiuolaikiniai kompaktiniai fotoaparatai leidžia pasiekti gana gerą nuotraukų kokybę tik esant palankioms fotografavimo sąlygomis. Dėl to pažengę mėgėjai ir profesionalai renkasi veidrodinius aparatus, kurie daug gremėzdiškesni, tačiau dėl geresnės optikos, didesnių matmenų šviesai jautrios matricos ir rankinių nustatymų gausos leidžia įamžinti gerokai kokybiškesnius vaizdus.

“Pastaruosius keletą metų kompaktinių fotoaparatų pardavimas nustojo didėti, o šiais metais jis turėtų sumažėti 10 proc. kiekine ir 30 proc. pinigine verte”, – teigia didmeninės bendrovės “Acme kompiuterių komponentų” foto-videoproduktų vadybininkas Baltijos šalims Dainius Jaudegis, bet priduria, kad lygia greta smarkiai augo veidrodinių fotoaparatų šaka. “Šiais metais laukiame 60–70 proc. augimo DSLR srityje”, – sako jis.

Vienos didžiausių fotoaparatų gamintojų “Canon” atstovai irgi kalba apie smarkiai padidėjusią veidrodinių fotoaparatų paklausą.

Žinoma, čia svarbu žinoti, kad kol kas veidrodinių fotoaparatų parduodama daug mažiau nei kompaktinių (Lietuvoje – septynis kartus), tačiau jie gerokai brangesni. Pavyzdžiui, pigiausi kompaktiniai aparatai kainuoja mažiau nei 200 Lt, o DSLR kainos prasideda nuo 1500 Lt, be to, dažnai papildomai apie kelis šimtus litų tenka pakloti už “veidrodžiui” skirtą objektyvą. Tad gamintojas ir pardavėjams pajamų sumažėjimą dėl menkstančio kompaktinių modelių pardavimo su kaupu kompensuoja išaugęs veidrodinių aparatų pardavimas.

Telefonų konkurencija

Prognozuojamą kompaktinių fotoaparatų populiarumo mažėjimą lemia du veiksniai: konkurencija su mobiliaisiais telefonais, ypač išmaniaisiais, ir rinkos įsisotinimas. Šiuolaikiniai telefonai turi 3–5 megapikselių miniatiūrinius fotoaparatus, kuriais galima padaryti vidutinės kokybės nuotraukų, esant palankioms fotografavimo sąlygoms: geram apšvietimui ir nejudantiems objektams. Peržiūrėti kompiuterio monitoriuje ir perkelti į internetą tokios kokybės dažniausiai pakanka.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad telefonai išstums kompaktinius fotoaparatus. Su šiuo teiginiu sutinka ir “Veido” kalbinti profesionalūs fotografai bei “Elektromarkt” prekybos tinklo atstovai. Viena priežasčių, neleidžiančių telefonams pasiekti visų fotoaparatų galimybių, – korpuso dydžio apribojimai, trukdantys įdiegti kokybišką optiką ir didesnę matricą.

Technologijų pažanga

Prieš keletą metų stebėtas staigus skaitmeninių fotoaparatų pardavimo kilimas buvo susijęs su esmine fotografavimo technologijų kaita. Žmonės keitė analoginius fotoaparatus į skaitmeninius. Dabar, kai rinka įsisotino, pradeda veikti kiti pirkimo kriterijai. Prasideda “antro įsigijimo” banga, kai vartotojas keičia pasenusį skaitmeninio fotoaparato modelį į pažangesnį naują.

Gamintojai nuolatos tobulina kompaktinius aparatus: didina megapikselių kiekį, priartinimą (angl. zoom), plečia filmavimo galimybes. Procesorių ir kitos elektronikos, fotografavimo nustatymų parinkimo algoritmų pažanga leidžia gauti vis geresnės kokybės nuotraukas. Antra vertus, krinta fotoaparatų kainos. Tad prieš ketverius penkerius metus įsigytas aukštesnės klasės įrenginys dažnai nusileidžia savo galimybėmis šiandienos ekonominės klasės modeliams.

Nauja tendencija kompaktinių fotoaparatų srityje yra ryšys su internetu ir kitais buitiniais įrenginiais. Prieš dešimtmetį skaitmeniniai fotoaparatai buvo skirti tiesiog juostiniams įrenginiams pakeisti. Dabar vartotojams reikia aparatų, kurie leistų vieno mygtuko paspaudimu įkelti padarytas nuotraukas į “Facebook” ar “Flickr” socialinius tinklus, be laidų išspausdinti arba peržiūrėti nuotraukas televizoriaus ekrane. Šiuo metu tokių modelių dalis bendroje fotoaparatų rinkoje yra nedidelė, tačiau prognozuojama, kad “prisijungę aparatai” taps vienu svarbesnių pardavimo variklių.

Kitos fotoaparatų technologijų naujovės – GPS, 3D fotografavimo ir nuotraukų apdorojimo tiesiogiai fotoaparate funkcijos. Integruotas GPS imtuvas leidžia priskirti įamžintiems vaizdams vadinamąsias geožymes (angl. geotag), pagal kurias vėliau nesunkiai nustatoma, kur buvo daryta nuotrauka. Trijų matmenų fotografijos kol kas yra labai nauja ir dar nesubrendusi technologija. Jos išėjimo į mases dar teks palaukti.

Fotoaparatai be veidrodžių

SLR fotoaparatų srityje taip pat ryškėja didelės permainos. Pirmoji, jau beveik pasibaigusi, susijusi su filmavimo funkcija. Dabar daugelis parduodamų veidrodinių, ką jau kalbėti apie kompaktinius, fotoaparatų modelių leidžia filmuoti. Išimtį sudaro tik profesionalams skirti įrenginiai. Tik laiko klausimas, kada bus visiškai pereita prie didelės “Full HD” filmavimo raiškos (dalis fotoaparatų įamžina mažesnės raiškos filmus). Kitais žodžiais, siekiama visus skaitmeninius fotoaparatus paversti videokamerų pakaitalu.

Antroji tendencija yra naujos fotoaparatų klasės, pavadintos “mirrorless” vardu, atsiradimas. Šie įrenginiai yra tarpinis variantas tarp veidrodinio ir kompaktinio fotoaparato, susiejantis geriausias jų savybes. Jie neturi veidrodžio, kuris skirtas nukreipti matomam pro objektyvą vaizdui į peržiūros langelį. Tokie fotoaparatai dar vadinami MILC (Mirrorless Interchangeable Lens Camera) arba EVIL (Electronic Viewfinder Interchangeable Lens) santrumpomis. “Mirrorless” įrenginiai pasižymi mažesniais nei įprastų veidrodinių fotoaparatų matmenimis, tačiau panašia vaizdo kokybe. Jie yra didesni už kompaktinius modelius, bet turi keičiamuosius objektyvus.

“Pas mus “mirrorless” fotoaparatai kol kas sudaro tik kelis procentus nuo bendro pardavimo, tačiau Japonijoje praėjusių metų vasarą jie užėmė 36 proc. rinkos. Tai rodo, kad labiausiai auganti šaka yra “mirrorless”, – sako D.Jaudegis.

Jo manymu, dar labiau išpopuliarėti naujai fotoaparatų klasei trukdo dviejų didžiausių gamintojų “Canon” ir “Nikon” delsimas. Šios kompanijos kol kas nesiūlo “mirrorless” modelių savo asortimente. “Nikon” tik mąsto išleisti tokį modelį, o “Canon” neplanuoja to daryti 2011 metų”, – teigia “Acme kompiuterių komponentų” atstovas.

Koks vaizdo kamerų likimas

Fotoaparatų rinkoje juntamas atsigavimas, bet skaitmeninių vaizdo kamerų srityje labai didelių pokyčių nematyti. “Veido” kalbinti mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovių atstovai teigia, kad kaip klasė šie įrenginiai neišnyks, tačiau  jau kuris laikas ši rinka neauga.

Skaitmeninėms vaizdo kameroms didelę konkurenciją sudaro išmanieji telefonai ir fotoaparatai, kurių daugelis jau gali filmuoti “Full HD” raiška, o filmuko ilgį riboja tik naudojamos duomenų laikmenos talpa. Be to, kaip teigia Ruslanas Kovaliovas, prekybos tinklą “Elektromarkt” valdančios bendrovės valdybos pirmininkas, Lietuvoje žmonės linkę labiau fotografuoti, o ne filmuoti.

Antra vertus, pasak D.Jaudegio, vaizdo kameros turi vieną ryškų privalumą – jomis daug patogiau įamžinti ilgesnius filmus. Fotoaparatai, ypač veidrodiniai, nepritaikyti ilgai laikyti viena ranka. Dėl to ilgiau filmuojant ranka pavargsta ir vaizdas ekrane pradeda drebėti.

Nauja vaizdo kamerų rinkos tendencija yra vadinamosios kišeninės vaizdo kameros (angl. pocket video camera). Savo dydžiu ir forma jos primena mobilųjį telefoną, dažnai yra atsparios sutrenkimams, kartais net vandeniui, ir labiau skirtos jaunimui. JAV tokios kameros yra labai populiarios.