Penktadienį Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje pradės veikti penktojo tarptautinio mados fotografijos konkurso „Madamorfozės“ darbų paroda. Konkursas šįmet sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio fotografijų, parodai iš jų atrinko beveik pusę šimto darbų. Parodos organizatorius nustebino gausus užsienio fotografų būrys, iš jų aktyviausi buvo baltarusiai. Taip pat sulaukta paraiškų iš Rusijos, Ukrainos, JAV, Prancūzijos, Italijos, Australijos.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) rengiamo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras‘11“ fotografijų paroda. Ji bus eksponuojama iki kovo 16-osios ir simboliškai sujungs dvi Lietuvos valstybei ypač reikšmingas datas – Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją.

„UNESCO saugomas Lietuvos nematerialusis kultūros paveldas – kryždirbystė – glaudžiai susijęs su „Misija Sibiras” ekspedicijų keliamais tikslais. Projekto dalyviai kasmet turi unikalią galimybę šį paveldą pamatyti ir atnaujinti, o įamžintomis akimirkomis pasidalinti su visuomene. Šios fotografijų parodos atidarymu ekspedicijų dalyviai simboliškai pažymi svarbias mūsų šaliai šventes ir visus kviečia joje apsilankyti”, – sako LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.
Parodos organizatoriai kviečia visuomenę susipažinti su vasarą Tadžikistano Respublikoje ir Rusijos Federacijos Tomsko srityje apsilankiusių projekto ekspedicijų dalyvių darytomis nuotraukomis ir dienoraščių ištraukomis, vaizdžiai perteiksiančiomis jaunimo mintis, patirtis ir įspūdžius Sibire.
„Misija Sibiras‘11“ organizatoriai pabrėžia, kad šiemet fotografijų parodos turinį papildys ir patys projekto dalyviai, tapsiantys ekspozicijos gidais, kurie galerijos lankytojams pasakos ekspedicijų Sibire patirtis. Informacija apie „Misija Sibiras‘11“ ekspedicijų dalyvių buvimo galerijoje laiką pasiekiama projekto interneto svetainėje www.misijasibiras.lt bei pačioje galerijoje.
„Istorinė atmintis bei kartų dialogas puoselėjami perduodant vieni kitiems žinias ir patirtį. „Misija Sibiras“ dalyviai po ekspedicijų kasmet rengia daugybes pristatymų visuomei, o ši paroda bus išskirtinė ir labai simboliška erdvė dalintis patirtimi“, – teigia projekto „Misija Sibiras‘11“ koordinatorius Arnas Marcinkus.
LiJOT, unikalioje erdvėje atidarydama „Misija Sibiras‘11“ fotografijų parodą, siekia pabrėžti jaunų žmonių indėlį minint svarbiausias valstybines šventes bei įprasminti pamatines Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sritis: jaunimo įsitraukimą į istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą bei išsaugojimą, Lietuvos kryždirbystės ir kryžių simbolikos išsaugojimą, kultūrų raišką bei įvairovę.
Paroda „Misija Sibiras’11” Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus eksponuojama vasario 15 – kovo 16 dienomis, pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9 iki 17 val. ir penktadieniais nuo 9 iki 16 val.

Dariaus Vaičekausko dekonstruotos kitų autorių fotografijos gali būti aptariamos keliais aspektais, ryškiai pastebimais šiandienės vizualios kultūros lauke.

Pirma. Autorius atsisako pačio fotografavimo veiksmo, taip kvestionuodamas savo, kaip fotomenininko funkciją. Bet dirbdamas su fotografiniu atvaizdu jis neleidžia priimti vienareikšmiško sprendimo. Be to, gerai žinome, jog amerikiečio Richard Prince dekonstruoti amerikietiški archetipai netgi yra trečioje vietoje pagal brangiausių fotografijų sąrašus.

Antra. Autentiškos autorystės vertės devalvacija. Juolab, Darius visada prie savo darbų nurodo ir „medžiagos“ autorių. Ši problema, eskaluota dar postmodernizmo priešaušryje, nūdienos Lietuvoje išlieka viena opiausių.

Trečia. Ir bene įdomiausia projekto dalis – Lietuvos fotografijos istorijos klastojimas. Kad ir suraižydamas ir modifikuodamas autorių darbus, Vaičekauskas kartu dirba ir kaip fotografijos istorijos analitikas. Nežinia kokiu būdu autorius atsirenka fotografijas, kurios paklius po jo skalpeliu, bet tai kartu parodo, kas, bent jau jam, yra svarbu ir įdomu lietuviškoje fotografijoje. Naikindamas fotografinį archyvą Darius kartu sukuria ir naują hierarchiją. Čia tarp klasikinės mokyklos atstovų įsiterpia nekonformistiniai nuobodulio atstovai, pasirodo vienas kitas jaunesnis autorius. Ir dar daugiau – visos fotografijos anksčiau spausdintos daugiau nei vieno egzemplioriaus tiražu, po Dariaus prisilietimo tampa vienetinėmis…

Vilniuje prasidėjo tarptautinis fotografijos festivalis “In Focus”, Kaune – fotomeno festivalis “Kaunas Photo”.

Ir taip kone aktyviausiai iš menininkų plušėję kiaurą vasarą, pasitikdami rudenį fotografai apskritai įsisiautėjo. Vilniuje ir Kaune viena po kitos atidaromos tarptautinių festivalių parodos, maža to – po poros savaičių Nidoje prasidės tradicinis fotomenininkų seminaras, šįmet skiriamas šio meno teoretiko ir gerbėjo Skirmanto Valiulio atminimui.

“In Focus”: tarp Rytų ir Rytų Europos

Sostinės parodų erdves užkariauja trečiasis tarptautinis fotografijos festivalis “In Focus”. Štai Vilniaus dailės akademijos “Titanike” jau veikia paroda “Present: Rytų Europos fotostrategijos”, kurioje 21 autorius mėgina įvertinti dabartinę Rytų Europos padėtį ir jos vietą platesniuose kontekstuose. Ar Rytų Europos fotografija gali būti dovana pasauliui, įvairių šalių menininkai mėgina atsakyti vaizdais.
Prospekto galerijoje atidaryta festivalio paroda “Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai”. Jos debiutas jau vyko Austrijoje, vėliau – Italijoje bei Kroatijoje, ir tik po metus trukusių kelionių ji eksponuojama Lietuvoje. Aštuoni lietuvių fotografai – Arūnas Baltėnas, Joana Deltuvaitė, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Rakauskas, Rokas Pralgauskas, Antanas Sutkus ir Arturas Valiauga čia pateikia savas žmogaus, kasdienybės, romantikos bei egzistencijos amžinųjų temų interpretacijas.
O rugsėjo pabaigoje galerijoje “Kairė – dešinė” festivalis pakvies susipažinti su šiuolaikine Japonijos fotografija. Parodos “Suasmenintas pasaulis” kuratorė Mikiko Kikuta pristatys keturis savo šalies menininkus, gimusius tarp devintojo ir dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tai karta, kuri užaugo po didžiojo Japonijos ekonomikos sprogimo. Žmonės tapo turtingi, tačiau tuo pat metu prarado dalį tradicijų ir vertybių. Jaunimui buvo sunku rasti savo vietą, reikėjo naujų taisyklių ir požiūrio į gyvenimą.
Festivalį “In Focus” užbaigs tarptautinio fotografijų konkurso “Kasdienybė. 24 valandos” nugalėtojų paroda. Jau dabar konkurso dalyviai iš Lietuvos, Turkijos, Vengrijos, Rusijos, Ispanijos, Graikijos ir kitų šalių stebina organizatorius skirtingai interpretuodami kasdienybę: vieniems – tai naktinio gyvenimo šėlsmas, kitiems – besitęsianti rutina, o tretiems – atsako į egzistencinius klausimus paieškos.
Kieno darbai dalyvaus parodoje, nuspręs tarptautinė komisija. O laukdami sprendimo turėsime laiko “Pasakos” kino teatre pasižiūrėti dešimties trumpametražių filmų kolekciją apie žymiausius pasaulio fotografus. Ši prancūzų sukurta kolekcija rodoma tokiose reprezentacinėse meno institucijoje, kaip “Tate Modern” galerija Londone, Pompidou centras Paryžiuje ar Guggenheimo muziejus Berlyne.

Kauniečiai nepasiduoda

Tuo pačiu metu Kaune, Rotušės aikštės prieigose, vyksta aštuntasis tarptautinis fotomeno festivalis “Kaunas Photo”. Šio miesto Fotografijos galerijoje eksponuojama pernykščio konkurso “Kaunas Photo STAR” nugalėtojo prancūzo Erico Lusito paroda “Sovietų imperijos pėdsakai”, kurioje autorius dokumentuoja sovietinės santvarkos galios ir žlugimo ženklus. Didelio formato fotografijos iš autoriaus kelionių po Rytų Vokietiją, Baltijos šalis, Rusiją, Vidurinę Aziją byloja apie neseniai gyvavusios imperijos didybę ir jos dirbtinai kurtos “tikrovės” trapumą.
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Klaudijus Driskius pristato ketvirtį amžiaus plėtotą projektą “Arti Sartų”. Tai lyg paskutinis senosios lietuvių fotografijos mokyklos atodūsis, išsiskiriantis pagarba tradicijoms ir charakteringais kaimo gyventojų tipažais. Tačiau netgi smagiausiose K.Driskiaus fotografijose prasišviečia truputėlis skausmo – partizanų išgyventa neviltis, sovietinio gyvenimo pilkuma ir galiausiai žinojimas, kad esame paskutiniai: paskutiniai tikri sentikiai, paskutiniai tikri žemdirbiai, muzikantai, aludariai.
O į galeriją “Meno parkas” kviečia britų fotografo Johno Londei paroda “Parduotuvėlė užsidaro”. Autoriaus fotografijose įamžintos savo istoriją turinčios smulkiojo verslo parduotuvėlės bei jose dirbantys žmonės, įprastas prekybines patalpas paverčiantys savotiškais klubais ir muziejais.

Ir fotografams reikia kolekcininkų

Nūdienos fotomenininkai retai gali pasidžiaugti kolekcininkų dėmesiu, tačiau tie, kurie fotografijas perka, vėliau retai nusivilia. Štai verslininkai Henrita ir Vaclovas Kontrauskai, sovietmečiu apsilankę fotomenininko Antano Sutkaus dirbtuvėse, įsigijo tris fotografijas, tarp kurių – ir garsioji “Sartre’as kovoja su vėju Kuršių nerijoje”. Šias fotografijas šiandien jau galima laikyti Kontrauskų sukauptos įvairiapusės meno kolekcijos perliukais.
Dalį tokių perliukų dabar galima išvysti “Arkos” galerijoje. Vilniaus prekybos pramonės ir amatų prezidento, restorano “Ida Basar” steigėjo V.Kontrausko šeimos kolekcija nepasižymi didelio formato parodiniais kūriniais, tačiau visi joje esantys darbai įsigyti savo ir artimųjų džiaugsmui. Rinkinyje, pavyzdžiui, yra Lietuvos tapybos klasiko Antano Žmuidzinavičiaus peizažas “Rudens nuotaika” (1931), Vaclovo Kosciuškos “Natiurmortas su stirniuku” (1937) ir Jono Buračo “Kleboniškio miškas” (1957). Taip pat išsiskiria įspūdinga XIX a. pabaigos nežinomo autoriaus drobė “Didikas su alaus taure”.

BFL

Skaitmeninės technologijos iki 2020 m. visiškai sunaikins fotojuostų pramonę, prognozuoja rinkos tyrimų bendrovės „InfoTrends” analitikai.

Lanksčios fotojuostos technologijos istorija prasidėjo 1888 metais, kai JAV bendrovė „Eastman Kodak” pateikė pirmąjį fotojuostos ritinėlį.  Juostinių fotojuostų pramonė paklausos viršūnę pasiekė 2000 metais: tada JAV buvo parduota 768 mln. fotojuostų ritinėlių ir 162 mln. vienkartinių fotokamerų su  įdėta fotojuosta.

„Photo Marketing Association” duomenimis, šiemet amerikiečiai nusipirks ne daugiau nei 20 mln. fotojuostų ritinėlių ir ne daugiau nei 31 mln. vienkartinių fotoaparatų, kurie paprastai naudojami atostogų įspūdžiams įamžinti.

Analitikų teigimu, fotojuostas naudojančių fotoaparatų paklausa Jungtinėse Valstijose mažėja su vis didesniu pagreičiu: 2000 m. jų buvo parduota 19,7 mln., o 2009 m. – vos 280 tūkst. Prognozuojama, kad šiemet jų gali būti parduota ne daugiau nei 100 000. Bendrovės „InfoTrends” analitikai mano, kad iki šio dešimtmečio pabaigos fotojuostinių kamerų pramonės nebeliks.

Fotojuostas iki šiol naudoja fotografijos profesionalai ir labai patyrę fotografijos mėgėjai, įsitikinę, kad fotojuosta natūraliau perteikia spalvas ir atspalvius, todėl labiau tinka meninei išraiškai. Be to, fotojuostos naudojamos kaip dokumentai teismo ekspertizės bei kitose srityse, kuriose norima apsidrausti nuo manipuliacijos skaitmeninėmis nuotraukomis pavojaus. Fotojuostas ir juostinius fotoaparatus vis dar perka vyresniojo amžiaus fotomėgėjai, nepasitikintys jų manymu „įtartinomis” skaitmeninėmis technologijomis, ir nedidelė jaunų žmonių dalis, besižavinčių „natūralia“ fotografija.

Kai kurių analitikų manymu, sparčiai tobulėjanti skaitmeninio vaizdo fiksavimo ir apdorojimo technika vis sparčiau mažina egzistuojantį vaizdo kokybės tarp juostinių ir skaitmeninių fotoaparatų atotrūkį. Kiti įsitikinę, kad geriausi didelio formato juostiniai fotoaparatai dar ilgai bus nepralenkiami, todėl išliks ir ateityje nors ir kaip specifinė fotografijos pramonės rinkos niša.

technologijos.lt

BFL

Paryžiuje, Maskvoje, Tokijuje ir kitose sostinėse eksponuojamus geriausius praėjusių metų spaudos fotografijos darbus bus galima išvysti ir Vilniuje – čia birželio 6 dieną atidaroma pasaulinio spaudos fotografijos konkurso “World Press Photo” geriausiomis paskelbtų nuotraukų paroda.

Renginys vyks konferencijos, skirtos žurnalistų saugumui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione, išvakarėse sovietinės priespaudos metus menančioje Lukiškių aikštėje.

Užsienio reikalų ministerijos, Nyderlandų ambasados Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybės rengiama paroda kartu yra skirta paminėti Lietuvos ir Nyderlandų diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį.

Parodą atidarys ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Žozefas Vijnandsas (Joep Wijnands) ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

“Paradoksalu, kad didėjant interneto skvarbai, augant žiniasklaidos priemonių įvairovei, vis dar yra šalių, kuriose žurnalistai ir tiesiog kitaminčiai yra pasmerkti tylai. Tokiose situacijoje svarbiais žinios skleidėjais tampa fotoreporteriai, kurių siunčiami karščiausių įvykių vaizdai leidžia laiku ir tinkamai reaguoti. Žiniasklaidos laisvė yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų, todėl vertiname galimybę išvysti Vilniuje nuotraukas, kurios geriausiai parodo, kokia svarbi išraiškos laisvė yra mūsų kasdieniame gyvenime”, – sako ministras A. Ažubalis.

Parodos atidaryme dalyvaus Vilniuje birželio 7-8 d. vyksiančios ESBO pirmininko globojamos konferencijos žurnalistų saugumo tema svečiai: ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič ir kiti.

“World Press Photo” yra ne pelno organizacija, skatinanti profesionalių spaudos fotografų veiklą ir kasmet rengianti spaudos fotografijos konkursą. 2010 metų gruodžio mėnesį 5,7 tūkst. fotografų iš 125 šalių pateikė 109 tūkst. nuotraukų, iš kurių tarptautinė vertinimo komisija atrinko 65 nuotraukas ir 2011 m. gegužės 7 d. Amsterdame paskelbė 2011 metų “World Press Photo” laureatus. Konkurso laureate 1969 metais kategorijoje “Sportas” yra tapusi Antano Ališausko nuotrauka, o 1974 metais kategorijoje “Gyvenimas” pirmąją vietą užėmė Irenos Giedraitienės nuotrauka.

“World Press Photo” kasmet yra eksponuojama keturiasdešimtyje pasaulio šalių. Pirmą kartą ši paroda bus eksponuojama lauke.

Vilniuje atidarytos net dvi Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos. Pirmoji iš jų sostinės rotušėje pristato “LDK šešėlius”: vietoves, reikšmingas lietuvių tautos istorijai. Čia – Alšėnai ir Nesvyžius, Merkinė ir Kernavė, Medininkai, Senieji Trakai ir ūkuose paskendęs Vilnius. Tuo pat metu “Prospekto” galerijoje atidaroma paroda “Renovatio”, kurią 50-metį švenčiantis autorius vadina savo fotografijų dienoraščiu.

Kaip išsirinkti skaitmeninį fotoaparatą, pasirūpinti talpia atminties kortele ir ką daryti, kad įamžintos akimirkos išliktų ilgai

Artėja vasara, atostogos ir daug smagių akimirkų, kurias norėsime įamžinti. Skaitmeninis fotoaparatas turi daug privalumų: nebereikia pirkti ir ryškinti juostelių, todėl sutaupoma nemažai pinigų, skaitmenines nuotraukas iš karto galima peržiūrėti ir atrinkti fotoaparato ekrane. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, nusprendus įsigyti nebrangų, bet kokybišką fotoaparatą?

Kaip išsirinkti skaitmeninį fotoaparatą

Fotografuodama skaitmeniniu fotoaparatu galėsite pasirinkti nuotraukų kokybę, daryti jas spalvotas, negatyvines ar net filmuoti vaizdus. Beje, jeigu neketinate užsiimti profesionaliu fotografijos menu, nebūtina rinktis itin brangaus skaitmeninio fotoaparato – kokybišką įsigysite ir už kelis šimtus litų.

■ Objektyvas. Paprastai kuo didesnis fotoaparato objektyvas, tuo geresnės kokybės nuotraukos.
Priartinimo funkcija (“zoom”). Paprastesni skaitmeniniai aparatai dažniausiai turi 2–3 kartų optinio priartinimo funkciją. Jo tikrai pakanka mėgėjiškoms nuotraukoms daryti, bet jei norėsite fotografuoti smulkius daiktus, gamtos vaizdus, turėtumėte pasirūpinti bent 6–10 kartų optiniu priartinimu. Perkant skaitmeninį fotoaparatą reikėtų atkreipti dėmesį į optinį, o ne skaitmeninį priartinimą.

■ Valdymas. Kuo aparato valdymas paprastesnis, suprantamesnis, tuo greičiau išmoksite juo naudotis, fotografuodama sugaišite mažiau laiko.

■ Filmavimas. Su skaitmeniniais fotoaparatais galima nufilmuoti gana kokybiškus vaizdus su garsu. Jei norėsite retkarčiais įamžinti ir trumpučius filmukus, naudokite mažiausiai 1 GB talpos didelio greičio atminties kortelę – tuomet vietos pakaks ir nuotraukoms.

■ Gamintojas. Populiariausi yra “Canon”, “Nikon”, “Minolta” ir “Sony” fotoaparatai.

■ Vaizdo taškai (megapikselių kiekis). Jie nusako vaizdo kokybę. Kuo šis skaičius didesnis, tuo geresnės kokybės ir ryškesnės bus nuotraukos, padarytos tam tikru skaitmeniniu fotoaparatu. Paprastai nuo jų kiekio priklauso ir fotoaparato kaina. Dabar beveik visi skaitmeniniai fotoaparatai turi 5 mln. vaizdo taškų. Vadinasi, kad ir kokį fotoaparatą pasirinktumėte, jeigu jis turi daugiau nei 5 mln. vaizdo taškų, nuotraukų kokybė bus gera, jas net galėsite išsididinti iki plakato dydžio.

Pravers įvairūs priedai

■ Fotoaparato dėklas. Jis reikalingas, kad apsaugotų fotoaparatą nuo smūgių ir įbrėžimų. Pirkdama dėklą atkreipkite dėmesį, kad fotoaparatas nebūtų jame suspaustas ir galėtumėte laisvai iš dėklo išimti, taip pat privalumas, jei dėklas turi skyrelių maitinimo elementams ir atminties kortelei įsidėti.

■ Skystųjų kristalų ekrano apsauga. Skaitmeninį fotoaparatą su skystųjų kristalų ekranu reikėtų itin saugoti, nes toks ekranas jautrus įbrėžimams. Specialistai rekomenduoja naudoti nebrangiai kainuojančią ekrano plėvelę, kuri apsaugos nuo įbrėžimų ir dėmių, o susidėvėjusią galėsite be vargo pakeisti kita. Be to, ši speciali plėvelė sumažina akinantį ekrano spindesį.

■ Apsauga nuo vandens. Dauguma skaitmeninių fotoaparatų telpa į specialų vandens nepraleidžiantį gaubtą – tuomet galėsite fotografuoti lyjant, paplūdimyje ar net leistis į maždaug 100 m gylį po vandeniu.

Kokią atminties kortelę rinktis

Skaitmeninio fotoaparato atminties kortelė reikalinga nuotraukoms įrašyti – tai tarsi skaitmeninė fotojuostelė. Tik, kitaip nei įprasta juostelė, atminties kortelė gali būti naudojama daug kartų, tereikia įamžintus vaizdus išsaugoti kompiuteryje, o nereikalingus kadrus ištrinti.

Galima įsigyti pačios įvairiausios talpos ir greičio atminties kortelių. Paprastai prie fotoaparato pridedamos kortelės būna nepakankamos atminties, todėl jose galima išsaugoti labai nedaug nuotraukų. Pirkdamos skaitmeninį fotoaparatą būtinai pasirūpinkite ir papildoma atminties kortele, kad išvykus į kelionę ar panorus įamžinti šventės įspūdžius netektų nusivilti, jog nuotraukoms nepakanka vietos. Perkant svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atminties kortelių talpą, bet ir greitį – nuo to priklauso, kiek duomenų per sekundę perkeliama į kompiuterį.

Skaitmeninių nuotraukų rėmeliai

Ne paslaptis, kad skaitmenines nuotraukas spausdinti ryžtamės itin retai, tačiau bent kelias nuotraukas iš kelionės ar šventės vertėtų išsirinkti ir pasidaryti. Taip pat nelaikykite skaitmeninių nuotraukų kompiuteryje, jas būtinai išsaugokite ir kompaktiniame diske. Vis dėlto ir kompaktiniu disku per daug nepasitikėkite, jei netyčia jį įbrėžtumėte ar sulietumėte, nuotraukų atkurti nebus įmanoma, todėl kompaktinius diskus su išsaugotomis nuotraukomis laikykite saugiai, dėl tos pačios priežasties nepatingėkite bent kelias atrinktas nuotraukas pasidaryti popieriniu formatu.

Kad nuotraukos netūnotų pamirštos ir būtų matomos, gera išeitis – skaitmeninių nuotraukų rėmeliai. Tai šiuolaikiško stiliaus rėmelis, į kurio atmintį telpa ne viena skaitmeninė nuotrauka – jas galėsite keisti ar rėmelį užprogramuoti taip, kad nuotraukos po kurio laiko pačios pasikeistų. Deja, toks rėmelis kainuoja nepigiai.

Sugrąžinkite nuotraukoms jaunystę

Senos nuotraukos dažnai būna išblukusios, dėmėtos, subraižytos ir apiplyšusios. Nors pirminio vaizdo visiškai atkurti nepavyks, jas galima rekonstruoti. Defektų (įbrėžimų, lenkimo žymių, dėmių ir kt.) panaikinimas priklauso nuo sugadinimo lygio. Įplyšimai, nusitrynusios vietos ir dauguma kitų pažeidimų retušuojami klonuojant – nukopijuotas gabalėlis iš nesugadintos vietos perkeliamas ir pritaikomas ten, kur jo trūksta. Taip pat taikomos ir kontrasto keitimo, kontūrų ryškinimo procedūros, nuotraukų pakraščių sulyginimas, smulkių įbrėžimų šalinimas. Deja, atkurti perbrėžtą, sulankstytą, neryškų veidą, taip pat nebesančias jo dalis – nemenkas išbandymas net geriausiems specialistams.

Kuo sena nuotrauka kokybiškesnė ir ryškesnė, tuo daugiau galimybių ją gražiai sutvarkyti. Tačiau išblukusiai nuotraukai kokybiško ryškumo greičiausiai niekas nebesugrąžins.

Kaip valyti įrėmintas nuotraukas

Nuotraukų ir paveikslų rėmelius valykite amonio chlorido tirpale suvilgytu vatos gumulėliu. Po to šiek tiek sudrėkinta šluoste dar kartą nuvalykite ir nusausinkite.

■ Paauksuotus rėmelius galite valyti grynu vyno actu. Brangius, gausiai dekoruotus blizginkite šepetėliu, nes prikibusi vata paliks pūkelių.

■ Stiklą valykite minkšta medvilnine šluoste, suvilgyta trupučiu acto tirpalu. Saugokite, kad skysčio nepatektų už stiklo.

■ Dirbtinių medžiagų rėmelius šluostykite drungname spiritiniame vandenyje pamirkytu ir gerai išgręžtu skudurėliu.

■ Dėmėtas ir purvinas nuotraukas nuvalysite spiritu suvilgytu tamponu.