Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete vis dėlto buvo sukurptas susitarimas, kurį trijų valdančiųjų partijų vadovai sutvirtino parašais. Tiesa, šis dokumentas labiau primena ketinimų protokolą, rašo „Lietuvos rytas“.

Vieni jo punktai įvardija aiškesnius tikslus, kiti – gana migloti, o trečiuose teigiama, kad partijos tebeturi skirtingą nuomonę.

Po to, kai Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis pakalbėjo apie tai, kad koalicija išlieka ir yra pasirengusi dirbti toliau, Algis Čaplikas priminė, jog visiems šiems punktams dar turės pritarti įsiaudrinusios valdančiosios Seimo frakcijos.

“Tikiuosi, kad tai bus įgyvendinta ir mums nereikės sugrįžti prie susitarimo dėl susitarimo. Tikiuosi, kad bus ramios Kalėdos ir geri Naujieji metai”, – iškilmingai apibendrino liberalcentristų lyderis.

Įsiliepsnojusios diskusijos dėl siūlomų biudžeto deficito mažinimo būdų kėlė abejonių valdančiosios koalicijos gyvybingumu, rašo „Kauno diena“. Jos liberalusis sparnas reiškė pasipiktinimą Tėvynės sąjungos susitarimais su opozicija dėl kai kurių naujų mokesčių įvedimo ar kitokių fiskalinių priemonių, kuriomis galėtų būti gelbėjamas biudžetas.

Savo ruožtu ketvirtadienį opozicinė Socialdemokratų partija išplatino pareiškimą, kuriame pripažįsta nepritarianti kitų metų biudžetui ir toms priemonėms, kurias pasirinko valdantieji.

“Socialdemokratai negali pritarti tokiam biudžeto projektui, kuriame nėra progresinių mokesčių įstatymo, prastai paruošta dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir iki 1 000 litų nedidinamas minimalus atlyginimas”, – teigė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Tačiau, kita vertus, opozicija pareiškė suprantanti, kad susitarusiems valdantiesiems biudžetą priimti pavyks ir be opozicijos balsų.

Jau beveik dešimtadalis Seimo narių šią kadenciją perbėgo iš vienos frakcijos į kitą, net neskaičiuojant Tautos prisikėlimo frakcijos skyrybų ir persipavadinimų. Kai kurie parlamentarai persikrikštijo net ne po  kartą.

Štai Socialdemokratų partijos frakciją prieš porą savaičių papildė niekaip sau vietos Seime nerandantis vienintelis parlamente Naujosios sąjungos atstovas Valerijus Simulikas. Pusmetį paposėdžiavęs kaip Mišrios Seimo narių grupės narys, jis prisidėjo prie Tautos prisikėlimo frakcijos, šiai suskilus tapo “Vienos Lietuvos” nariu, paskui vėl grįžo, nuo ko Seime pradėjo – į Mišrią grupę ir iš jos pagaliau pasuko pas socialdemokratus.

Po frakcijas dar daugiau blaškosi Valdemaras Valkiūnas. Rinkimuose pats save išsikėlęs politikas karjerą Seime pradėjo nuo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos. Tačiau po devynių mėnesių pradėjo klaidžioti po suskilusios Tautos prisikėlimo frakcijos vis naujai persivadinančias dalis: pabuvo Ąžuolo, Tautos prisikėlimo, “Vienos Lietuvos”, Krikščionių partijos frakcijose. Paskui V.Valkiūnas papildė Mišrios frakcijos narių grupės, o galiausiai grįžo atgal pas liberalcentristus. Tačiau šie susijungė su Tautos prisikėlimo frakcija, iš kurios V.Valkiūnas kartą jau buvo sprukęs.

“Idealizavau Seimą, maniau, kad čia žmonės mąsto pragmatiškiau ir racionaliau. Tad iš liberalcentristų nuėjau į tuometę Ąžuolo frakciją. Tačiau liberalcentristai pakvietė grįžti, susitarėme dėl sąlygų – kad jie padės man įgyvendinti kelias mano idėjas”, – pasakoja V.Valkiūnas. Politikas sako, kad frakcijos Seime kaip atomai, kaip molekulės – jungiasi, dalijasi. Tad kartais taip ir nutinka, kad pakeiti frakciją, o jos ima ir susijungia į vieną. O neturint Seime bendrapartiečių, rasti tinkamą frakciją didelio pasirinkimo, pasak V.Valkiūno, nėra.

Tačiau vadinamųjų migrantų skaičius įvairiose frakciojose labai nevienodas. Štai frakcijos, kadenciją pradėjusios Tautos prisikėlimo vardu, nariai skirstosi į skirtingas komandas: Asta Baukutė išbėgo į Mišrią grupę, Laimontas Dinius – į Liberalų sąjūdžio, Saulius Stoma – pas konservatorius.

Arminas Lydeka neapsisprendžia tarp liberalų: buvo pas liberalcentristus, paskui – Mišrioje grupėje, o dabar yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Kitas Seimo narys Žilvinas Šilgalis liberalcentristus iškeitė į Mišrią grupę, o Jonas Ramonas, metęs Tvarkos ir teisingumo frakciją, pasirinko krikščionis.

Praradimų patyrė ir Seimo senbuvių – Tėvynės sąjungos ir Socialdemokratų frakcijos: mat konservatorius Vidmantas Žiemelis išėjo pas krikščionis ir iš karto čia padarė karjerą, tapdamas frakcijos seniūnu, o Socialdemokratų frakcijos atstovas Andrius Šedžius papildė Mišrią grupę.

Stabiliausios Seime – Darbo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, ne tik neprararadusios nė vieno savo nario, bet ir sulaukusios pastiprinimo iš kitų.

Krikščionių partijos frakcija teigia, kad žiniasklaidoje pasirodę komentarai, esą kai kurie Krikščionių partijos frakcijos nariai ketina prisijungti prie valdančiosios koalicijos, prasilenkia su tiesa.

“Tai tik dar kartą paliudija, kad Vyriausybės vadovui derančias solidžias politines diskusijas pakeitė kokio nors Valentinavičiaus viešųjų ryšių akcijos”, – teigiama frakcijos pranešime.

Anot Krikščionių partijos frakcijos, “toks akcijų suaktyvėjimas gali būti paaiškinamas nebent A. Kubiliaus noru sukliudyti frakcijos gretų pasipildymui Tėvynės sąjungos politika nusivylusiais šios partijos nariais”.