Šveicarijos centrinis bankas gerokai nustebino pasaulį prieš trejus metus „pririšdamas“ franką prie euro, tačiau atsiedamas franką sukrėtė kur kas labiau.

Daiva Urbienė

Sausio 15 diena, kai Šveicarijos bankas paskelbė sprendimą, kad nustoja riboti franko stiprėjimą euro atžvilgiu ir sumažina palūkanų normą iki minus 0,75 proc., ne vienam valiutų rinkos dalyviui ar paprastam piliečiui dar ilgai kels ne pačius maloniausius jausmus.

Tik paskelbus, kad frankas „atrišamas“ nuo euro ir naikinama daugiau nei trejus metus galiojanti 1,20 franko už eurą kurso riba, Šveicarijos franko kursas iš karto šovė į viršų, o rinkos tarsi išprotėjo. Pirmąsias minutes valiutų rinkoje tvyrojo visiška sumaištis, perauganti į masinę isteriją, – frankas tiek sustiprėjo, kad vienu momentu euras tekainavo vos 0,8052 franko. Įtampai šiek tiek nuslūgus ir emocijoms aprimus euro kaina kilstelėjo iki 1,0350 franko. Panašūs svyravimai buvo užfiksuoti ir kitų svarbiausių pasaulio valiutų atžvilgiu. Kitą dieną, penktadienį, euro kursas svyravo tarp 0,9751–1,0250 franko.

Akivaizdu, kad mažai kas laukė tokios Šveicarijos centrinio banko žinios, o ir toks galingas franko šuolis buvo itin netikėtas, juk, atvirkščiai, gerokai dažniau buvo viliamasi šios valiutos silpnėjimo. Štai, pavyzdžiui, ir investicinis bankas „Goldman Sachs Group Inc.“ tarp aštuonių geriausių 2015 m. investicinių idėjų buvo įrašęs rekomendaciją tikėtis Šveicarijos franko silpnėjimo.

Priminsime, kad Philippo Hildebrando vadovaujamas Šveicarijos centrinis bankas prieš daugiau nei trejus metus, kovodamas su pinigais, kurie 2011 m. plūdo į šalį dėl euro zonos krizės, priėmė istorinį sprendimą devalvuoti franką ir neleisti jam būti stipresniam nei 1,20 euro. Mat per daug stiprėjanti valiuta jau ėmė kenkti Šveicarijos ekonomikai, eksportuotojams tapo per sunku savo produkciją parduoti užsienio rinkose (o juk kas antras frankas Šveicarijoje yra uždirbamas užsienyje), kilo grėsmė, kad ims didėti nedarbas, į akis ėmė žvelgti defliacija.

Nors iš pradžių kai kas sprendimą susieti franką su euru negailestingai kritikavo, tokio sprendimo nauda buvo akivaizdi – trejus metus Šveicarijos ekonomika stabiliai augo. Tačiau vis tiek pinigai į šalį ir toliau plūdo kaip plūdę, tad galų gale Šveicarijos centrinis bankas pasidavė ir nusprendė panaikinti minimalų franko kursą – antraip būtų reikėję spausdinti per daug frankų stabdant valiutos kurso stiprėjimą.

Rinkų beprotybė

Oficialus motyvas, dėl kurio Šveicarijos centrinis bankas priėmė sprendimą panaikinti franko kurso ribą ir sumažinti palūkanas 0,5 procentinio punkto iki minus 0,75 proc., yra tai, jog euras susilpnėjo dolerio atžvilgiu ir kilo reali grėsmė, kad jo silpnėjimas tęsis toliau. Vis dėlto akivaizdu, kad toks motyvas neįtikino rinkų dalyvių ir dėl franko kurso šuolio kilusi sumaištis anaiptol nerimsta, atvirkščiai, pasipylė pranešimai apie galimus bankrotus ir milijoninius bankų, investicinių fondų nuostolius.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas pastebi, jog Šveicarijos centrinis bankas savo žingsniu prarado taip sunkiai įgytą rinkų pasitikėjimą šia institucija ir todėl situacija pablogėjo nepaisant to, kad buvo įvestos drastiškai neigiamos palūkanos.

Štai ir 830 mln. dolerių dydžio rizikos fondas „Everest Capital Global Fund“ prarado beveik visus savo valdytus pinigus ir paskelbė apie užsidarymą. Užsienio valiutomis prekiaujanti bendrovė „Alpari“ Didžiojoje Britanijoje tapo nemoki ir uždarė savo padalinius, buvo priverstas užsidaryti ir valiutų makleris „Global Brokers NZ“, o biržos makleris „IG Group“ įspėjo, kad gali patirti nuostolių iki 45,3 mln. dolerių. Valiutų prekybos platformai FXCM dėl patirtų nuostolių pritrūko kapitalo ir gelbėjantis teko pritraukti 300 mln. dolerių dydžio finansavimą iš „Leucadia“ koncerno.

Bankai nukentėjo taip pat. Štai „Bloomberg“ praneša, kad JAV „CitiGroup“ prarado apie 150 mln. dolerių, ne mažesnius nuostolius skaičiuoja Vokietijos „Deutsche Bank“, o Didžiosios Britanijos „Barclays“ kol kas pavyko išsisukti su nuostoliais, siekiančiais iki 100 mln. dolerių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.