Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas šeštadienį pakritikavo Japoniją, kad joje per lėtai buvo reaguota į gaivalinę nelaimę Fukušimoje ir kad branduoliniai reaktoriai statomi seismiškai pažeidžiamose vietose.

Avarija Japonijos atominėje elektrinėje paskatino Rusiją patikrinti visą savo atominę pramonę, dar sakė premjeras ir tuoj pat pabrėžė, kad rusiški reaktoriai yra saugiausi, nes taikomos patikimiausios apsaugos priemonės.

“Aš daviau nurodymus mūsų specialistams išanalizuoti visus mūsų reaktorius, nepaisant teigiamo TATENA įvertinimo. Dabar “Rosatom” atlieka visuotinę visų mūsų reaktorių patikrą”, – kalbėjo jis Penzoje susitikęs su Fizikos matavimų instituto aktyvu.

Vyriausybės vadovas papasakojo savo požiūrį į įvykius Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio.

“Japonijoje padėtis unikali – nežinau kodėl, bet tai jų pasirinkimas, jie stato (reaktorius) seismiškai pavojingoje zonoje – bet ten visur seismiškai pavojinga zona”, – kalbėjo V.Putinas.

Iš pradžių Japonijoje buvo žemės drebėjimas, kuris sugriovė energijos tiekimo šaltinius, priminė jis. Be jų nebebuvo galimybės tiekti vandenį reaktorių aušinimui. Tada buvo įjungti atsarginiai generatoriai, bet užtelėjo cunamio banga ir sunaikino juos. Atsarginiai energijos tiekimo šaltiniai buvo apskaičiuoti 7 metrų aukščio cunamio smūgiui, bet banga buvo virš 9 metrų.

Jie įjungė trečiąjį apsaugos lygį – akumuliatorius – šie veikė gerai, bet reikėjo laiku atgabenti naujus mobilius šaltinius iš kitų regionų, bet jie to laiku nepadarė, ir prasidėjo problemos”, – aiškino V.Putinas ir pažymėjo, kad japonų reaktoriai – sena septintojo dešimtmečio pabaigos technika.

“Mūsų šiuolaikinėse sistemose panaudojami šiuolaikinės apsaugos metodai; mūsų atominiai reaktoriai gali veikti be išorinių energijos tiekimo šaltinių tris paras; šito visiškai pakanka, kad būtų galima imtis operatyvaus reagavimo priemonių”, – nurodė V.Putinas.

Pasak jo, autonominio veikimo trukmę galima padidinti ir iki penkių parų; tik kainuotų brangiau.

Japonijos vyriausybės atstovas antradienį pareiškė, kad avarija Fukušimos atominėje jėgainėje yra “kitokio pobūdžio” nei Černobylio elektrinės katastrofa, įvykusi Ukrainoje prieš 25 metus.

Japonija pripažino, kad avarija cunamio nuniokotoje jėgainėje yra “didelis incidentas”, taip pat įvertino ją aukščiausiu balu pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES).

Černobylio katastrofa taip pat yra vertinama septyniais balais, tačiau Tokijas pabrėžė, jog avarija Fukušimos 1-ojoje elektrinėje kelia gerokai mažesnį pavojų.

“Akivaizdu, kad abiejų šių atvejų pobūdis skirtingas”, – sakė ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). – Deja, pasklidusių medžiagų kiekis prilygsta apie dešimtadaliui (Černobylio avarijos taršos), tačiau mums bent jau pavyko išvengti reaktorių sprogimų.”

Y.Edano pridūrė, kad Japonija pasinaudojo kai kuria Černobylio patirtimi, mėgindama likviduoti branduolinę krizė po kovo 11 dieną smogusio stipraus žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį, sugadinusį Fukušimos jėgainės aušinimo sistemas.

“Černobylio (avarijos) poveikio sveikatai studijos ir tyrimai tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija”, – nurodė pareigūnas, leisdamas suprasti, kad į šią patirtį buvo atsižvelgta, vykdant evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių.

Japonijos pareigūnai aplink pažeistą jėgainę nustatė 20 kilometrų spindulio zoną, kurioje žmonėms lankytis griežtai draudžiama. Tuo tarpu darbuotojai vis dar lieja vandenį ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant apsaugoti kuro strypus nuo perkaitimo ir išsilydymo.

Per šią branduolinę krizę Japonijoje kol kas nei vienas žmogus nemirė nuo per didelės apšvitos dozės. Tuo tarpu Černobylyje per sprogimą 1986 metų balandžio 26 d. žuvo du žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė dar 28 gelbėtojai ir jėgainės darbuotojai, patyrę dideles apšvitos dozes.

Iš radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio jėgainės apylinkių buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių, o dalis pavojingų teršalų buvo vėjo nunešti į kaimyninę Baltarusiją, Rusiją bei Vakarų Europos šalis.

Japonija uždara zona paskelbė teritoriją, esančią 20 km spinduliu aplink avarijos ištiktą Fukušimos jėgainę. Apie tokį sprendimą ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan) informavo lankydamasis žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtame regione šalies šiaurės rytuose, praneša agentūra AFP.

Draudimas įžengti į zoną, vyriausybės duomenimis, įsigalios naktį į penktadienį. Policija, apžiūrinėdama tūkstančius namų, aptiko, kad zonoje vis dar gyvena 60 šeimų.Vyriausybės atstovas Jukio Edanas (Yukio Edano) sakė, kad gyventojai paraginti palikti teritoriją, nes joje kyla didelė rizika žmonių sveikatai.

Į nukentėjusį regioną atvykęs premjeras dar ketina aplankyti iš pavojingos zonos evakuotus žmones, apgyvendintus laikinose pastogėse. Iš viso pavojingoje zonoje gyveno 28 tūkst. žmonių. Ateinančiomis savaitėmis vienas kiekvienos šeimos narys gaus leidimą daugiausiai dviem valandom grįžti į paliktus namus ir pasiimti asmeninius daiktus. Jie turės vilkėti apsauginius rūbus ir turėti su savimi radiacijos matuoklius. Tokie leidimai nebus išduodami šeimoms, gyvenančioms 3 km spinduliu aplink elektrinę.

Teritorija aplink elektrinę jau anksčiau buvo paskelbta draudžiama zona, tačiau griežtos kontrolės nebuvo. Todėl žmonės vis grįždavo į namus, kad pasiimtų savo daiktus.

Galingas žemės drebėjimas ir po to kilęs cunamis kovo 11-ąją smarkiai apgadino Fukušimos jėgainę.

Japonija savo dabartinės branduolinės krizės keliamą grėsmę antradienį įvertino aukščiausiu balu, prilygindama ją iki šiol buvusiai didžiausiai 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijai.

Žemės drebėjimo nuniokotą šiaurės rytinę šalies dalį sukrėtus dar vienam stipriam pakartotiniams smūgiui, Fukušimos 1-ojoje jėgainėje kilo gaisras, nors inžinieriams jį vėliau tikriausiai pavyko užgesinti.

Pastarųjų dienų įvykiai perša mintį, jog pažeistos elektrinės operatoriams nepavyksta sutaisyti aušinimo sistemų, kurios yra gyvybiškai svarbios, siekiant sumažinti perkaitusių branduolinių strypų temperatūrą.

Vienas Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) atstovas sakė, kad pagal bendrą radioaktyvios taršos Fukušimos jėgainės avarija įvertinta septyniais balais – aukščiausiu lygiu pagal tarptautinę branduolinių incidentų vertinimo skalę.

Anksčiau ši avarija buvo vertinama penkiais balais ir pagal pavojingumą buvo prilyginama 1979 metais JAV Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje įvykusį incidentą.

Branduolinis incidentas vertinamas 7 balais, kai į aplinką pasklinda daug radioaktyvių teršalų, galinčių sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Tuo tarpu penkiais balais būtų įvertinta krizė, kurios metu į aplinką patenka ribotas kiekis radioaktyvių medžiagų metu ir žūsta keli žmonės, nurodo Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Tačiau keli ekspertai teigia, jog naujasis krizės įvertinimas yra perdėtas ir kad Japonijos branduolinė krizė neprilygsta prieš 25 metus įvykusiai Černobylio elektrinės katastrofai, kurios metu radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje Europos dalyje.

“Šis lygis toli gražu nepasiektas. Černobylio (avarija) buvo baisi – (reaktorius) sprogo; ten nebuvo sandariojo korpuso, ir jie (elektrinės operatoriai) įstrigo. (Fukušimos jėgainės) sandarusis korpusas atlaikė; vienintelis dalykas, kuris neatlaikė – kuro saugykla, kurioje kilo gaisras”, – sakė branduolinės energetikos specialistas Murray Jennexas (Marėjus Dženeksas), Kalifornijos San Diego universiteto profesorius adjunktas.

Padidinus Fukušimos jėgainės avarijos grėsmės įvertinimą, gali padidėti diplomatinė įtampa su Japonijos kaimynėmis dėl radioaktyvios taršos. Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo TEPCO sprendimą išpumpuoti radioaktyvų vandenį į vandenyną, tačiau šis procesas dabar jau baigtas.

“(Grėsmės) padidinimas iki 7-ojo lygio turės rimtų diplomatinių pasekmių. Jis rodo žmonėms, kad ši avarija gali sukelti rūpesčių mūsų kaimynėms”, – sakė Osakos universiteto branduolinių technologijų ekspertas Kenji Sumita (Kendžis Sumita).

NISA nurodė, jog iš Fukušimos jėgainės, esančios už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, atmosferoje pasklidusių radioaktyvių teršalų kiekis sudaro tik apie 10 proc. Černobylio avarijos taršos.

Tačiau TEPCO perspėjo, kad pagal šį rodiklį Fukušimos avarija gali pranokti Černobylio, jeigu radioaktyvių medžiagų nuotėkis nebus sustabdytas.

“Daugiausiai radiacijos į atmosferą pateko kovo 15-16 dienomis. Radiacija iki šiol sklinda, tačiau jos kiekis žymiai sumažėjo”, – sakė NISA generalinis direktorius Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama).

Japonijos branduolinės saugos komisija taip pat paskelbė suminės išorinės apšvitos dozės preliminarius apskaičiavimus. Didžiausia leistina vieno milisiverto metinės apšvitos dozė buvo viršyta vietovėse, esančiose toliau nei už 60 kilometrų į šiaurės vakarus ir maždaug už 40 į pietvakarius nuo elektrinės, praneša naujienų agentūra “Kyodo”.

TEPCO į vandenyną išpumpavo 10,4 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, siekiant atlaisvinti saugyklas smarkiai užterštam vandeniui, nutekančiam iš reaktorių.

Karštligiškai mėginant ataušinti itin radioaktyvius branduolinio kuro strypus, TEPCO liejo vandenį tiesiai ant reaktorių, kuriuose dalis kuro išsilydė.

Tačiau ši strategija sutrukdė jėgainės vidinės aušinimo sistemos remonto darbus, nes inžinieriams teko spręsti, kur dėti 60 tūkst. tonų labai radioaktyvaus vandens.

Inžinieriai taip pumpuoja į reaktorius azotą, siekiant išvengti vandenilio susikaupimo ir naujų sprogimų, kurie paskleistų atmosferoje daugiau radioaktyvių teršalų. Tačiau specialistai sako, jog nuo kovo 11 dieną smogusio žemės drebėjimo tokių dramatiškų įvykių tikimybė gerokai sumažėjo.

Avariją patyrusios Fukušimos I-osios elektrinės operatorius nenustatė, iš kurios vietos antrojo reaktoriaus patalpoje nuteka radioaktyvus vanduo, pranešė Japonijos televizija NHK, remdamasi bendrovės “Tokyo Electric Power Company” (TEPCO) informacija.

“TEPCO duomenimis, vandens lygis antrojo reaktoriaus betoniniame tunelyje pakilo 10 centimetrų po to, kai trečiadienį buvo nustatytas nuotėkis į vandenyną”, – nurodo NHK.

Bendrovė tvirtina, kad nuo vandens paviršiaus iki tunelio krašto šeštadienį 7 val. ryto (vietos laiku) buvo 94 centimetrų tarpas; tai rodo, kad radioaktyvaus vanduo nutekėjimo į vandenyną galimybę dėl tunelio perpildymo reikia atmesti.

Tuo pačiu metu bendrovė tebeleidžia į vandenyną mažai radioaktyvų vandenį, kad būtų erdvės labiau radioaktyviam vandeniui.

TEPCO duomenimis, į vandenyną išleista apie 7,7 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, o iki šeštadienio vakaro gali būti išleista dar apie 800 tonų.

Atskirai atliekama azoto pumpavimo į pirmąjį reaktorių operacija – norima padidinti azoto koncentraciją nuo 98 iki 99,8 procento.

Kovo 11-ąją Japoniją sukrėtęs 9,1 magnitudės žemės drebėjimas sukėlė didžiulį cunamį; atsirado problemų šio regiono atominėse elektrinėse – ypač Fukušimos I-ojoje elektrinėje Mijagio prefektūroje. Sutrikus aušinamojo vandens tiekimui, čia kilo gaisrų, buvo sprogimų. Jonizuojanti spinduliuotė pateko į atmosferą ir vandenį. Aplinkoje padaugėjo radioaktyvaus jodo.

Naktį iš balandžio 7 į 8-ąją prie Japonijos krantų įvyko 7,4 magnitudės žemės drebėjimas. Žuvo du žmonės. Kai kur dingo elektra, kilo gaisrų, nutekėjo dujos. Sutriko pirmojo reaktoriaus elektros tiekimas Higašidorio elektrinėje Aomorio prefektūroje. Aušinimui teko įjungti atsarginį generatorių.

Avarijos ištiktoje Japonijos atominėje jėgainėje trečiadienį buvo sustabdytas labai radioaktyvaus vandens nuotėkis ir buvo pasiektas svarbus proveržis, siekiant suvaldyti didžiausią nuo Černobylio katastrofos branduolinę krizę, tačiau mažiau užterštas vanduo tebepumpuojamas į vandenyną.

Pasak ekspertų, pažeisti Fukušimos 1-osios jėgainės reaktoriai, kurių branduolinio kuro strypus mėgina ataušinti bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) specialistai, tebėra nestabilūs, nors praėjo jau beveik mėnuo nuo šią šalies šiaurės rytuose esančią elektrinę kovo 11 dieną nuniokojusio smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio.

TEPCO nurodė sustabdžiusi radioaktyvaus vandens nuotėkį, užkimšusi skystuoju stiklu įtrūkimą šachtoje prie vieno iš šešių Fukušimos jėgainės reaktorių.

“Nuotėkis vakar buvo sumažintas, kai įliejome skysto stiklo ir kietiklio mišinį, o dabar visai liovėsi”, – TEPCO atstovas sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Inžinieriai mėgino sustabdyti teršalų nuotėkį iš 2-ojo reaktoriau visomis prieinamomis priemonėmis – buvo išmėgintos netgi pjuvenos ir laikraščiai. Tačiau smarkiai radioaktyvaus vandens srautą pagaliau pavyko sustabdyti skystuoju stiklu.

Inžinieriams dar reikia išspręsti kitą didelę problemą – kur laikyti 60 tūkst. tonų užteršto jūros vandens, kuriuo buvo aušinami perkaitę branduolinio kuro strypai. Jie buvo priversti išpumpuoti į vandenyną 11,5 tūkst. tonų mažiau užteršto vandens.

Japonijos laikraščiai nurodė, kad kaimyninėje Pietų Korėjoje ir Kinijoje didėja susirūpinimas dėl besitęsiančios branduolinės krizės ir į jūrą pumpuojamų radioaktyvių teršalų.

“Galbūt turėtų būti pateikiami išsamesni paaiškinimai atitinkamoms ministerijoms ir mūsų kaimynams. Nurodėme Prekybos ir Užsienio reikalų ministerijoms glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pateikiami išsamesni paaiškinimai, ypač kaimyninėms šalims”, – Japonijos ministrų kabinto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė trečiadienį per spaudos konferenciją.

“Padėtis dar nėra valdoma, – pareiškė strateginių prognozių centro “IHS Global Insight” analitikas Azijos regionui Thomas Griederis (Tomas Gryderis). – TEPCO sprendimas išlieti užterštą vandenį į vandenyną atspindi būtinybę išsiurbti radioaktyvų vandenį iš turbinų pastatų ir šachtų, kad jis nepakenktų įrangai, reikalingai paleisti aušinimo sistemas”.

Jėgainės darbuotojai siekia kuo skubiau iš naujo įjungti keturių reaktorių aušinimo sistemų siurblius, kurie varinėja vandenį uždaru kontūru.

Kol bus suremontuotos šios sistemos, vanduo iš išorės turi būti liejamas ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant išvengti kuro strypų perkaitimo ir išsilydymo.

Jūros vandenyje buvo užfiksuota iki 4 800 kartų leistiną ribą viršijanti radioaktyvaus jodo koncentracija, tačiau vėliau šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 600 kartų.

Vienas tanklaivis, kurį planuojama pritaikyti kaupti užterštą jūros vandenį, turėtų būti atplukdytas prie elektrinės iki balandžio 16 dienos. TEPCO tai pat planuoja pastatyti saugyklas radioaktyviam vandeniui laikyti, kurių talpa prilygtų šešiems olimpiniams plaukimo baseinams.

Inžinieriai Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje sekmadienį nauju metodu bando užtaisyti plyšį, pro kurį į Ramųjį vandenyną plūsta itin radioaktyvus vanduo ir kurio nepavyko užtaisyti betonu.

Per praėjusio mėnesio žemės drebėjimą ir cunamį apgadintoje elektrinėje taip pat buvo atliktas patikrinimas, kurio metu naujų vietų, pro kurias į aplinką veržtųsi spinduliuotė, neaptikta.

Šeštadienį pareigūnai aptiko plyšį, iš kurio į Ramųjį vandenyną veržiasi radioaktyvus vanduo – tai pirmas nustatytas tiesioginis jūros taršos šaltinis. Manoma, kad tas vanduo veržiasi iš reaktoriaus šerdies.

Kompanijos TEPCO paskelbtoje nuotraukoje matyti iš sienos besiveržianti ir į jūrą krintanti vandens srovė. Ištekančio vandens kiekis nėra aiškus. Tas užterštas vanduo greitai išsisklaidys vandenyne, tačiau jis gali kelti pavojų elektrinės darbuotojams.

Minimas 20 cm įtrūkimas yra vienoje eksploatacinėje šachtoje, iš kurios į jūrą išsiliejo vanduo su radioaktyviu jodu, sakė Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) iš Japonijos branduolinio ir pramoninio saugumo agentūros.

Darbininkai užpylė tą šachtą betonu, bet vandens tai nesustabdė.

Dabar jie į vamzdį, kuris šachtą jungia su likusia sistemos dalimi, įšvirkštė polimero, kuris gali absorbuoti didžiulį kiekį vandens ir kurio tūris gali padidėti 50 kartų. Kol kas neaišku, ar tuo polimeru pavyko sustabdyti vandens veržimąsi.

Manoma, kad plyšys sienoje atsirado per žemės drebėjimą, tačiau tyrimas šiuo klausimu dar nebaigtas.

Jau tris savaites nerimsta kalbos apie Japoniją ir visą pasaulį sukrėtusią katastrofą Fukušimos atominėje elektrinėje. Tekančios šalies gyventojus vis dar slegia neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius, moralinės ir finansinės problemos. Bet tai ne pabaiga – kasdien pranešama vis daugiau grėsmingų naujienų. Šiuo metu baiminamasi, kad Fukušimos atominėje elektrinėje įvyks didžiulis radiacijos nutekėjimas.

„Mūšis dėl reaktorių jau pralaimėtas” – teigia „Lietuvos žinios“. Dienraštis rašo: „Specialistų nuomone, vieno jėgainės bloko aktyvusis branduolys išsilydė, suardė apsauginės kameros dugną ir išsiliejo ant betoninių grindų. Šiaurės rytų pakrantėje jūros vandenyje prie jėgainės aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3335 kartus viršijantis normą. Akivaizdu, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų. Specialistų manymu, keturi iš šešių reaktorių galutinai išėjo iš rikiuotės ir jų jau nebebus galima naudoti. Tikriausiai nebebus naudojama ir visa Fukušimos atominė elektrinė. Ataušinus pažeistus reaktorius ir išvežus bei palaidojus radioaktyviąsias medžiagas reaktorius reikės išmontuoti. Tai gali trukti net tris dešimtmečius ir kainuos jėgainę valdančiai kompanijai „Tokyo Electric Power Co“ („Tepco“) daugiau nei trilijoną jenų (12 mlrd. dolerių).”

„15 min.“ informuoja, jog „Didžiausią rūpestį kelia tai, kad branduolinis kuras, reaguodamas su betoninėmis grindimis ir po jomis esančia nuotekų sistema, į aplinką gali išskirti radioaktyvias dujas. Fukušimos elektrinės požeminė vandens surinkimo sistema po cunamio buvo pripildyta jūros vandens. Todėl, net ir prasiveržęs, atominis kuras šiek tiek atvės. Tokiu būdu šiek tiek sumažės žala aplinkai. „Įkaitęs kuras, laimei, neiškrenta, kaip vienas didelis lašas, o išbėga lėtai, tarsi kaip vulkaninės lavos liežuvis. Išsilydęs kuras pamažu atvėsta, todėl išvengiama didelio garų debesies. Didžiausia problema, kad radioaktyvus vanduo patenka į išorę. Todėl nors Fukušimoje, skirtingai nei Černobylyje, reaktorius neturėtų užsiliepsnoti ir sprogti, žalos aplinkai išvengti tikrai nepavyks“ – dėstė R. Lahey.“

Padėtis Japonijoje tikrai negerėja. Dėl šalyje susidariusios situacijos japonai skatinami evakuoti gyventojus didesniu atstumu nuo Fukušimos atominės elektrinės.

Apie tai praneša „Respublika“ – „Šiuo metu gyventojai yra evakuoti 20 kilometrų spinduliu aplink jėgainę, tačiau JT tvirtina, kad nesaugi radiacinė zona buvo nustatyta net daugiau kaip už 40 kilometrų nuo jėgainės. Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad už 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo jėgainės esantis Itatės kaimas nebėra saugioje radiacijos zonoje.“

Avarijų ištiktos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorių išmontavimas gali trukti tris dešimtmečius ir kainuoti jos operatorei “Tokyo Electric Power Co. (TEPCO) daugiau nei 1 trln. jenų (12 mlrd. dolerių), apskaičiavo inžinieriai ir analitikai.

Kaip praneša agentūra “Bloomberg”, keturi iš šešių AE reaktorių galutinai išėjo iš rikiuotės ir jų jau nebebus galima naudoti, nes po žemės drebėjimo ir cunamio kovo 11 dieną jie buvo aušinami jūros vandeniu.

Antradienį Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas (Naotas Kanas) pareiškė, kad tikriausiai visa Fukušimos 1-oji atominė elektrinė nebebus naudojama.

Ataušinus pažeistus reaktorius ir išvežus bei palaidojus radioaktyviąsias medžiagas reikės išmontuoti reaktorius, mano branduolinės energetikos specialistas iš Kioto energetikos ekonomikos instituto Tomoko Murakami (Tomokas Murakamis).

Kioto universiteto branduolinės inžinerijos universiteto profesoriaus Hironobu Unesaki (Hironobaus Unesakio) vertinimu, tam reikės gerokai daugiau nei 12 metų, per kuriuos buvo išmontuotas reaktorius atominėje elektrinėje Trijų mylių saloje Jungtinėse Valstijose.

“Jeigu nebebus šalies visuomenės paramos, bendrovė bus priversta nebenaudoti visų šešių reaktorių. TEPCO pamėgins išgelbėti du iš jų, jeigu sugebės įtikinti visuomenę, bet tai mažai tikėtina”, – pareiškė “Bloomberg” Amerikos Purdue (Perdju) universiteto politologijos profesorius Danielas Aldrichas (Danielas Oldričas).

Japonijos šiaurės rytų pakrantėje prie avarijos ištiktos atominės jėgainės jūros vandenyje aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3 335 kartus viršijantis normą, o šis faktas rodo, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Vandenyne už maždaug 300 metrų nuo Fukušimos 1-osios atominės jėgainės nustatyta radioaktyvaus jodo izotopo I-131 koncentracija nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai, tačiau ši tarša didina “nerimą”, sakė Japonijos branduolinės ir pramonės saugo agentūros pareigūnas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama). Jis pridūrė, kad tame regione nežvejojama.

Iš Fukušimos jėgainės radioaktyvūs teršalai sklinda nuo kovo 11 dienos, kai Japonijos šiaurės rytų pakrantėms smogė stiprus žemės drebėjimas ir cunamis, nutraukęs elektros tiekimą šiam branduoliniam kompleksui ir sugadinęs atsargines reaktorių aušinimo sistemas.

Iš teritorijos 20 kilometrų aplink jėgainę buvo evakuoti visi gyventojai, o gyvenantiems iki 30 kilometrų nuo elektrinės patarta išvykti.

Radioaktyvių medžiagų buvo rasta šiame regione išaugintose daržovėse, piene ir geriamajame vandenyje. Tokijuje, kuris yra už maždaug 220 kilometrų į pietus nuo jėgainės, praeitą savaitę vandentiekio vandenyje nustatyta kūdikiams pavojinga vėžį sukeliančio I-131 koncentracija.

Antradienį paimtų mėginių tyrimo rezultatai dar kartą pabrėžė būtinybę kuo skubiau stabilizuoti pažeistą Fukušimos jėgainę. Šioms pastangoms iškilo daug kliūčių: avarijos likvidatoriai susidūrė su gaisrais, sprogimais ir intensyvia spinduliuote, tačiau toliau karštligiškai stengiamasi išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Antradienį Japonijos vyriausybė pripažino, kad veikiantys saugos mechanizmai nebuvo pakankami, kad apsaugotų atominį kompleksą nuo 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio.

“Mūsų parengtis nebuvo pakankama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė žurnalistams. – Kai baigsis dabartinė krizė, privalome kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti šį incidentą.”

Avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės komplekso grunte antradienį buvo rasta plutonio, todėl nerimas dėl didžiausios Japoniją ištikusios branduolinės krizės dar labiau padidėjo.

Tuo tarpu opozicijos įstatymų leidėjai griežtai kritikavo premjerą dėl jo veiksmų siekiant likviduoti šią krizę.

Kai kurie parlamento nariai peikė premjerą Naoto Kaną (Naotą Kaną), kad šis nenurodė išplėsti evakuacijos zonos aplink jėgainę. N.Kanas atsakė, jog konsultuojasi dėl galimybės evakuoti dar 130 tūkst. žmonių.

Dabartinę evakuacijos zoną buvo priversti palikti apie 70 tūkst. gyventojų.

Fukušimos jėgainę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nurodė, jog didesnio pavojau nekeliantys plutonio kiekį buvo nustatyti penkiose elektrinės komplekso vietose.

Pasak ekspertų, plutonis, susidarantis branduolinių reakcijų metu ir naudojamas atominių bombų užtaisams, yra viena iš pavojingiausių medžiagų, žmonėms sukelianti vėžį.

Manoma, jog plutonio į aplinką galėjo patekti iš jėgainės saugyklose laikomų panaudotų branduolinio kuro strypų arba pažeisto 3-ojo reaktoriaus, kuriame vieninteliame naudojamas plutonio turintis kuro mišinys.

Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūra nurodė, kad nustatyti plutonio kiekiai nekelia pavojaus žmonių sveikatai, tačiau šios medžiagos buvimas aplinkoje tikriausiai reiškia, kad pažeistas reaktoriaus sandarumas.

“Plutonis yra medžiaga, kuris išsiskiria esant aukštai temperatūrai. Jis taip pat sunkus, todėl nelengvai prasiskverbia”, – agentūros direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė spaudos konferencijoje.

“Taigi, jeigu iš reaktoriaus pasklido plutonis, tai mums suteikia informacijos apie pažeistą kurą. Jeigu jis pasklido per sandarumą užtikrinančią sistemą, tai pabrėžia šios avarijos pavojų ir rimtumą”, – pridūrė jis.

TEPCO viceprezidentas Sakae Muto (Sakajė Mutas) sakė, kad šiuo metu plutonio izotopų Pu-238, Pu-239 ir Pu-240 koncentracija jėgainėje yra panaši į tą, kuri anksčiau Japonijoje būdavo fiksuojama po branduolinių bandymų užsienyje.

“Atsiprašau, jog dėl mūsų kyla nerimas žmonėms”, – pridūrė jis.

Fukušimos jėgainėje, kurią kovo 11 dieną nuniokojo smarkus žemės drebėjimas ir cunamis, darbuotojams gali tekti dar ištisas savaites ar mėnesius dirbti nepaprastai pavojingomis sąlygomis, siekiant iš naujo įjungti aušinimo sistemas ir išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Pirmadienį betoniniuose tuneliuose po vieno reaktoriaus bloku buvo rasta labai radioaktyvaus vandens, o praeitą savaitę buvo nustatyta, kad kitame bloke telkšančio vandens spinduliuotė 100 tūkst. kartų viršija normą.

Šis faktas kelia sudėtingą dilemą TEPCO, kuri lieja vandenį ant reaktorių, siekiant juos ataušinti, tačiau taip pat nenori, kad padidėtų radioaktyvi tarša, antradienį sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

“Kalbant apie vandens pumpavimą, privalome išvengti padėties, kai (kuro strypų) temperatūra padidės ir vanduo užvirs. Taigi, aušinimas yra prioritetas. Kita vertus, susikaupusį vandenį turime šalinti kiek įmanoma greičiau”, – aiškino jis.

Japonija nurodė, kad spinduliuotės intensyvumo padidėjimą 2-ajame bloke nulėmė reaktoriuje esančių kuro strypų dalinis išsilydymas.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad po branduolinės nelaimės Japonijoje Lietuvos nuogąstavimai dėl pašonėje planuojamų statyti Rusijos ir Baltarusijos jėgainių yra geriau girdimi tarptautinei bendruomenei.

“Po Fukušimos avarijos dėmesys tarptautinėje bendruomenėje, dėmesys Europos Sąjungoje branduolinių jėgainių saugai, be abejo, yra žymiai didesnis. Šiuo atžvilgiu susidaro geresnės galimybės mums atkreipti dėmesį į naujai planuojamų statyti jėgainių projektus prie Europos Sąjungos sienų. Iki tol mūsų susirūpinimas nebuvo girdimas”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nesutinka su poveikio aplinkai vertinimo ataskaitomis Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje planuojamoms jėgainėms.

“Tai reiškia, kad mes išnaudojame mūsų turimas galimybes siekti, kad tokios branduolinės jėgainės nebūtų statomos pažeidžiant tarptautinių konvencijų reikalavimus. Bet vien tik mūsų pastangų arba pastangų dvišaliuose santykiuose pasiekti kokio nors rezultato nepakanka, todėl tarptautinės bendruomenės ir ES solidarus įsijungimas į tokių problemų sprendimą mums labai svarbus”, – sakė premjeras.

Baltarusija planuoja AE statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų pastatyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Rusija Baltijos atominę elektrinę stato su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje.