AFP

Japonijos vertybinių popierių vertė auga sparčiausiai tarp visų išsivysčiusių šalių. Tai lemia kur kas spartesnis, nei manyta, šalies atsigavimas po kovo 11-ąją išgyvento cunamio.

Japonijos biržoje “Nikkei225″ bendra akcijų vertė nuo birželio vidurio iki liepos vidurio pakilo jau 2,9 proc., – tai didžiausias akcijų vertės augimas tarp visų 24 išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Kompanijos, pradedant didžiausiu Japonijoje puslaidininkių gamintoju “Renesas Electronics Corp.”, baigiant didžiausiu namų apyvokos prekių tinklu “Seven & I Holdings Co.” vėl atidaro po cunamio uždarytas gamyklas ir parduotuves, o bendras Japonijos kompanijų produkcijos mastas šalyje praėjusį mėnesį augo sparčiausiai per pastaruosius 50 metų.
Pavyzdžiui, minėto tinklo “Seven & I Holdings Co.” pelnas nuo cunamio dienos iki dabar išaugo jau 20 proc., nes vėl atidarytos parduotuvės Šiaurės Japonijoje, o prekių tiekimas visiškai atnaujintas.

“Kompanijų pelnas grįžta su kaupu. Japonijos atžvilgiu esu nusiteikęs visiškai optimistiškai”, – džiaugiasi Philipas Poole’as, vienas “HSBC Global Asset Management” vadovų. Šios kompanijosanalitikų vertinimu, daugiausia prie Japonijos ekonomikos atsigavimo artimiausiu metu prisidės statybų pramonė.

Pavyzdžiui, didžiausia statybinių medžiagų gamintoja “Taiheiyo Cement Corp.” yra kompanija, kurios akcijos Japonijos akcijų biržoje brangsta sparčiausiai. O štai gamyklas statanti ir rekonstruojanti bendrovė “Chiyoda Corp.” skaičiuoja 36 proc. išaugusį pelną.

Automobilių gamintojai laukia proveržio

Sparčiai atsigauna ir Japonijos automobilių pramonė. Vien “Toyota Motor Corp.” akcijos nuo kovo 11-osios pabrango 4,9 proc. – įmonei šią sėkmę lėmė pranešimas apie tai, kad produkcijos mastas auga sparčiau nei prognozuota.

Ši didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja tikisi, kad jos gamyklos visu pajėgumu netrukus dirbs ir kitose šalyse. “Po rugsėjo mes stengsimės kaip įmanoma labiau kompensuoti prarastą gamybą, o gamyklos Šiaurės Amerikoje iki to laiko jau dirbs visu pajėgumu”,  – teigia “Toyota” atstovas Steve’as Angelo.

Gerai sekasi ir kompanijai “Mitsubishi Motors Corporation”, kuri gegužę pagamino 11,2 proc. daugiau automobilių nei pernai per tą patį mėnesį. Atstovų teigimu, šį augimą lėmė storėjantis užsakymų portfelis ir beveik visiškai atkurta normali komponentų tiekimo veikla korporacijos gamyklose. Pavyzdžiui, vien Japonijoje “Mitsubishi” gamybos mastas augo 7,7 proc. Užsienio gamyklose “Mitsubishi” gegužę pagamino 15,1 proc. daugiau automobilių nei pernai.

Apie gerus rezultatus skelbia ir Japonijos automobilių gamintoja “Nissan”. Kompanija netgi užsibrėžė tikslą kiekvieną pusmetį pristatyti po naują modelį ir taip padidinti pardavimą. Įkvėpta spartaus atsigavimo, kompanija netgi siekia iki 2017 m. kovo, vadinasi, per šešerius metus nuo cunamio užimti 8 proc. pasaulio automobilių rinkos.

Tokios geros žinios iš automobilių pramonės prisidėjo prie to, kad sumažėtų Japonijos vertybinių popierių draudimo išlaidos, nes investuotojai įgyja vis daugiau pasitikėjimo šios šalies rinka.

“Nepaisant žemės drebėjimo, cunamio, avarijos atominėje elektrinėje ir užsienio rinkų nepasitikėjimo Japonijos ekonomika, šalis atsigauna stebėtinais tempais, o šaliai mažinamos paskolų palūkanos ir krintančios draudimo kainos reiškia, kad padėtis dar sparčiau taisysis”, – neabejoja į Japonijos akcijas investuojančios Singapūro kompanijos “Prudential Asset Management” vadovas Deanas Cashmanas.

“Bloomberg” analitikų vertinimu, Japonijos ekonomika šiemet augs 4,9 proc., iš jų 4,2 proc. augimas bus pasiektas vien per du paskutinius metų ketvirčius. Beje, šalies ekonomikos prognozes vis gerina ir Japonijos centrinis bankas.

Atsigauna visos Azijos ekonomika

Dar balandį ir gegužę visa ši euforija buvo sunkiai įsivaizduojama. Po cunamio padarytos žalos Nikkei225 vertė vos per tris dienas smuko 18 proc., o bendras Japonijos kompanijų pelnas sumažėjo 14 kartų. Branduolinė krizė sukėlė dar ir elektros energijos deficitą, sukrėtusį elektros gamybos ir paskirstymo kompanijas, kurių nuostoliai nubraukė apie 3 proc. nuo Japonijos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto.

Dėl šių negandų nukentėjo ir visos Azijos rinka, kur daugybė kompanijų importuoja japniškas detales. Jų pristigus sustojo visa gamyba. Tačiau dabar jau viskas vėl grįžę į senas vėžes. Pasak “Federated Investors” stratego Nicholas Noriego, visi su Japonijoje gaminama produkcija susiję verslai užsienyje vėl grįžo į įprastą veiklos vagą, nes jokių tiekimo trikdžių nebeliko.

“Už tai, kad Japonija per tokį trumpą laiką atsitiesė, būsime apdovanoti visi. Produkcijos mastas auga, eksportas klesti, laisvų darbo vietų mažėja, o svarbiausia – grįžta vartotojų pasitikėjimas. Japonijoje – taip pat”, – teigiamus pokyčius vardija analitikas.

Vis dar kenčia energetikos sektorius

Tačiau kartu su džiaugsmu dėl atsigaunančios Japonijos ekonomikos, vis dar vaikšto ir liūdesys dėl stringančio energetikos sektoriaus. Su elektros energija susijusios Japonijos kompanijos vis dar prasmegusios sunkumų jūroje.

Energijos tiekėjų akcijų vertė tebėra labai menka. Vienintelė paguoda, kad šios kompanijos kuria palyginti nedidelę pridėtinę vertę Japonijos ekonomikai, tačiau, kita vertus, yra labai svarbios kitų pramonės šakų funkcionavimui.

Beje, ir taip jautrų sektorių neseniai sukrėtė dar vienas incidentas – tiesa, jau nebe Fukušimos elektrinėje, bet tai menka paguoda. Iškilus techninėms problemoms prieš savaitę buvo uždaryta Japonijos Ohi atominė elektrinė, o tai reiškia, kad šalyje iš visų 54 reaktorių veikia vos 18, nes likusios yra uždarytos profilaktiniams patikrinimams, o šalis jaučia didelį energijos stygių, ypač karštais vasaros mėnesiais. Dėl to šalyje paskelbta ir energijos taupymo kampanija – šalies pramonininkai yra įpareigoti 15 proc. sumažinti elektros suvartojimą. Tai, žinoma, kelia nemenką jų pasipiktinimą.

Beje, Japonijos premjeras Naoto Kanas dėl energetikos krizės net buvo pareiškęs ketinimą atsistatydinti, tačiau laimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo, pasiliko poste. Spaudimą iš pramonės juntantis jo kabinetas birželio viduryje patvirtino ketinimus finansiškai paremti tokias energijos tiekimo kompanijas kaip TEPCO ir skirti kompensacijas už nuostolius, šio sektoriaus kompanijų patirtus po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Išankstiniais vertinimais, ši suma gali siekti 130 mlrd. JAV dol.

Mažins priklausomybę nuo atominės energetikos

Įdomu tai, kad ši energetikos krizė Japonijai, regis, tapo pamoka. Šalies premjeras pabrėžė, esą jei Japonija nebūtų tokia priklausoma nuo atominės energetikos, krizė po cunamio būtų buvusi kur kas lengviau pakeliama. Tad liepos viduryje Naoto Kanas pareiškė, kad jo šalis privalo pamažu mažinti priklausomybę nuo atominės energetikos ir galiausiai visiškai jos atsisakyti.

Ką tik premjeras paskelbė, kad bus iš esmės peržiūrėtas Japonijos energetikos planas, pagal kurį atominė energetika turėjo iki 2030 m. tenkinti daugiau nei pusę šalies poreikių. Priminsime, kad iki kovo 11 d. ištikusio žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos katastrofos branduolinės jėgainės tiekė apie trečdalį Japonijoje suvartojamos energijos. N.Kanas sakė norintis, kad nauju šalies energetikos “pagrindiniu stulpu” taptų švarios energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir žemės gelmių energija.

Kita vertus, pramonininkai baiminasi, kad sprendimas atsisakyti atominės energetikos gali būti pernelyg skubotas. Japonijos ekonominių tyrimų centro prezidento Kazumasos Iwatos teigimu, jei visos iki vienos atominės šalies elektrinės būtų uždarytos jau iki kitų metų balandžio, kaip ragina kai kurie šalies politikai, tai padarytų milžinišką žalą šalies pramonei.

“Pačiu pesimistiškiausiu vertinimu, atominių elektrinių uždarymas Japonijos ekonomikos augimą 2012–2013 m. sulėtintų 1,6 proc., bet pasekmės būtų juntamos dar ir 2021 m.”, – dėsto ekspertas.

Vis dėlto gyventojų nuotaikų šie skaičiai nekeičia. Japonijoje priešiškumas branduolinei energetikai nuolat stiprėja nuo pat Fukušimos krizės pradžios, o šimtai tūkstančių žmonių jau dalyvavo ne viename proteste, įskaitant demonstracijas prieš valstybės paramą gaunančią TEPCO ir atomines jėgaines, reikalaudami pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių.

Žinoma, pastarąją elektros energiją gaminančioms kompanijoms tai reiškia naujas galimybes, o Japonijai tai šansas tapti didžiausia saulės baterijų gamintoja pasaulyje. Štai telekomunikacijų milžinė “Softbank” jau paskelbė planus pastatyti dešimt didelių saulės elektrinių. Šios bendrovės prezidentas Masayoshi Sonas drauge su 36 iš 47 Japonijos prefektūrų netgi įsteigė tarybą, kuri rūpinsis alternatyviosios energetikos plėtra.

Scanpix

Šeštadienį apie 2 tūkstančius žmonių Japonijos sostinėje Tokijyje protestavo prieš atominės energijos naudojimą. Birželio 11-ąją sukako lygiai trys mėnesiai po didelės avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurią sukėlė niokojamas žemės drebėjimas ir cunamis.

“Tučtuojau nutraukite branduolinės energijos naudojimą ir uždarykite atomines elektrines”, – skelbė vienas iš plakatų, kuriuos nešė demonstracijos dalyviai.

“Po žemės drebėjimo supratau, kad branduolinė energetika yra pernelyg pavojinga”, – sakė žurnalistams 32 metų vyras, atėjęs į demonstraciją su keliais draugais.

“Bijau dėl savo vaikų. Radiacijos problemų esama ne tik Fukušimoje, bet ir čia, Tokijyje”, – guodėsi 45 metų moteris, atėjusi į manifestaciją su vyru ir devynerių metų dukterimi.

9 balų žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis pažeidė reaktorių aušinimo sistemą už 240 kilometrų nuo Tokijo esančioje Fukušimos jėgainėje. Dėl to pasklido smarki radiacija.

BFL

Žemės mėginiuose Japonijos branduolinės katastrofos regione aptikta ir radioaktyviojo stroncio pėdsakų. Pavojingos medžiagos rasta 11 skirtingų vietų Fukušimos provincijoje, kur stovi avarijos ištikta branduolinė jėgainė, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Tačiau, pasak Japonijos atominės energijos agentūros, mažai tikėtina, kad stroncis sukels tiesioginį pavojų žmonių sveikatai.

Mokslininkai, be kita ko, vadina stroncį “kaulų žudiku”. Jis pažeidžia kaulų čiulpus ir gali sukelti leukemiją.

Scanpix

Japonijos bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) tiria, ar nėra nuotėkio iš avarijos ištiktos Fukušimos 1-osios atominės elektrinės radioaktyvaus vandens saugyklos, praneša ketvirtadienį televizijos kompanija NHK, remdamasi AE operatore.

TEPCO duomenimis šitai susiję su tuo, kad krinta vandens lygis šioje saugykloje. Ketvirtadienį AE operatorė sustabdė vandens pumpavimą iš trečiojo reaktoriaus, norėdama patikrinti, ar galėtų į saugyklą tilpti daugiau vandens. Taigi buvo nustatyta, kad per 20 valandų vandens lygis joje nukrito 4,8 cm., vadinasi, nebeliko 57 tonų vandens.

TEPCO pareiškė, kad artimiausiuose požeminiuose vandenyse nerasta radiacijos padidėjimo, bet vandens lygis tebekrinta.

Jeigu saugykloje bus nuotėkis, tai, AE operatorės duomenimis, tektų sustabdyti vandens iš trečiojo reaktoriaus perleidimą ir radioaktyviomis medžiagomis iš nutekamųjų vandenų būtų užteršta jūra arba gruntas po reaktoriumi”, – praneša NHK.

Scanpix

Kompanijos TEPCO (Tokyo Electric Power Co.), vienos stambiausių pasaulio energetikos kompanijų, nuostoliai fiskaliniais metais, pasibaigusiais kovo 31 d., siekė 1,3 trilijono jenų (15,28 mlrd. JAV dolerių), rašo “The Wall Street Journal”. Pagrindiniai nuostoliai siejami su avarijos Fukušimos elektrinėje padarinių likvidavimu.

Į trilijono jenų nuostolių sumą neįtraukiamos Fukušimos elektrinės operatorės išlaidos, skirtos kompensacijoms išmokėti. Įvairiais vertinimais, TEPCO teks išmokėti nuo dviejų iki vienuolikos trilijonų jenų nukentėjusiesiems dėl avarijos elektrinėje.

Japonijos kompanijos vadovybė gegužės 10 d. jau buvo priversta kreiptis į šalies vyriausybę su prašymu padėti jai išmokėti kompensacijas. Gegužę Japonijos vyriausybė sutiko skirti TEPCO kompensaciją šioms išlaidoms padengti iki 5 trilijonų jenų.

Gegužės 20 d. TEPCO taip pat pranešė, kad pirmą kartą nuo kompanijos įkūrimo 1951 metais nemokės dividendų.

Anksčiau jau buvo skelbta, kad Fukušimos branduolinės jėgainės operatorės TEPCO prezidentas Masataka Simidzus (Masataka Shimizu) prisiėmė atsakomybę už avariją atominėje jėgainėje ir atsistatydino.

Scanpix

Japonijos darbininkas, dalyvavęs likviduojant avarijos Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje padarinius, šeštadienį mirė ligoninėje, kur buvo atvežtas, kai neteko sąmonės darbo vietoje, pranešė naujienų agentūra “Jiji Press”.

Mirusio darbininko pavardė neskelbiama. Žinoma, kad jis įnešė į AE teritoriją įrenginį, kuriuo mėginama elektrinėje sustabdyti radioaktyvaus vandens nuotėkį.

Drauge elektrinės operatorės – bendrovės “TEPCO” atstovas pranešė, kad pirminiais duomenimis, žuvusysis nebuvo užsikrėtęs radioaktyviosiomis medžiagomis.

Avarija Japonijos atominėje elektrinėje įvyko kovo 11 dieną po niokojamo žemės drebėjimo ir cunamio. Reaktorių aušinimo sistemos sugedo, elektrinėje įvyko keli sprogimai, į aplinką pasklido radioaktyviųjų medžiagų.

"Veido" archyvas

Jūros vandenyje netoli avarijos ištiktos Fukušimos jėgainės nustatyta smarkiai padidėjusi radiacija. Anot elektrinės operatorės “Tepco”, mėginiai paimti maždaug už 15 km nuo jėgainės. Juose radioaktyvaus cezio 137 norma viršyta 600 kartų. Be to, padidėję ir cezio 134 bei jodo 131 rodikliai, praneša agentūra AFP.

Minėti rodikliai prieš tai buvo tokie žemi, kad nebuvo įmanoma jų išmatuoti.

“Iš vieno mėginio mes dar negalime pasakyti nieko konkretaus”, – sakė “Tepco” atstovė. Planuojama paimti daugiau mėginių.

Antradienį nepriklausomus tyrimus Japonijos šiaurės rytinėje pakrantėje pradėjo ir

aplinkosaugos organizacija “Greenpeace”.

Fukušimos jėgainė buvo smarkiai apgadinta per kovo 11-ąją įvykusį žemės drebėjimą ir po to kilusį cunamį.

Scanpix

Japonijos Fukušimos atominės elektrinės operatorė “Tokyo Electric Power” (TEPCO) tikisi užbaigti radioaktyvių medžiagų likučių valymo darbus Fukušimos atominėje elektrinėje iki liepos mėnesio, praneša “RIA Novosti”.

TEPCO sudarė specialų radiacijos lygių žemėlapį ir teigia, kad kai kuriose elektrinės teritorijos vietose dar yra radioaktyvių medžiagų likučių. Nepaisant to, operatorė teigia, kad dar nenusprendė, kaip ir kur ji jų atsikratys.

Kovo 11 d. Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis padarė šaliai milžiniškos žalos ir sukėlė branduolinę krizę Fukušimos atominėje elektrinėje.

Scanpix

Per kovo 11 dienos stiprų žemės drebėjimą ir cunamį Japonijoje žuvo 14 340 žmonių, pirmadienį naujausius duomenis paskelbė nacionalinė policijos agentūra.

Žinybos duomenimis, iki pirmadienio 10 val. vietos laiku aukų sąrašą papildė 46 pavardės. Didžiausias žuvusiųjų skaičius užfiksuotas Mijagio prefektūroje – 8669 žmonės. Ivatės ir Fukušimos prefektūrose, kurios taip pat labai nukentėjo nuo stichijos, žuvo 4160 ir 1448 žmonės. Nurodoma, kad 84 proc. kūnų jau atpažinti.

Dingusiųjų be žinios sąrašuose taip pat daugiausia minėtų prefektūrų gyventojai. Juose pateikiami duomenys apie 11 889 dingusius asmenis. Nukentėjusiųjų sąraše randame 5314 žmones.

Tuo tarpu pirmadienį prasideda per stichiją dingusių žmonių paieškos operacija. Joje dalyvaus savigynos pajėgos kartu su amerikiečių kariškiais.

Operacijoje dalyvaus 25 tūkst. japonų karių, policijos ir pakrančių apsaugos pajėgos, taip pat 90 sraigtasparnių ir 50 laivų.

Paieškos operacija vyks pakrantės rajonuose ir trijų prefektūrų – Mijagio, Ivatės ir Fukušimos – akvatorijose. Taip pat paieškos grupės 30 km spinduliu apieškos teritoriją prie avariją patyrusios I-osios Fukušimos atominės elektrinės.

Kovo 11 dieną 130 km nuo Japonijos Honšiu salos šiaurės rytų pakrantės įvyko 8,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė didžiulį cunamį. Dėl to kai kuriose Japonijos atominėse elektrinėse kilo problemų, rimčiausios – I-ojoje Fukušimos AE, kur sugedus reaktorių aušinimo sistemoms įvyko keletas gaisrų ir sprogimų, radiacija pateko į atmosferą ir vandenį.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, Japonijos evakuacijos centruose lieka apie 145 tūkst. žmonių, evakuotų iš stichijos sugriautų ir radiacija užkrėstų šalies rajonų.

JAPAN-QUAKE/

Išmokus pamokas po branduolinės nelaimės Japonijoje ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika turėtų atsigauti, teigia Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertai.

Analitinėje centro pažymoje pabrėžiama, kad vyriausybės šiuo metu privalo reaguoti į visuomenės nuotaikas, nes pasitikėjimas branduoline energetika po avarijos Fukušimoje krito nuo 45-75 proc. iki 21-51 procento.

“Kita vertus, jei įgyvendinus papildomas saugumo priemones pavyks bent artimiausiu metu išvengti panašių avarijų, išmokus Fukušimos pamokas ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika dar gali atsigauti”, – rašoma pirmajame leidinio “Energetinio saugumo akcentai” numeryje.

Ekspertai teigia, kad praėjus 15-20 metų po 1979 metų incidento JAV “Three Mile Island” atominėje elektrinėje ir 1986 metų avarijos Černobilyje pasaulyje vis dėlto prasidėjo atominės energetikos “renesansas”.

Pažymoje nurodoma, kad Europos šalys branduolinės energetikos plėtrą vertina skirtingai – griežtai prieš yra Austrija, Danija, Graikija, Airija ir Portugalija, ir jų iniciatyva “ES neabejotinai griežtins reikalavimus, susijusius su reaktorių sauga, galbūt reikalaus uždaryti reaktorius, kurie neišlaikys “streso testų”.

Vis dėlto Energetinio saugumo centro ekspertai įsitikinę, kad “skeptikėms” greičiausiai nepavyks užginčyti Suomijos, Prancūzijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Baltijos ir kitų šalių racionalaus poreikio statyti naujos kartos reaktorius.

“Todėl ES valstybių vykdomi projektai gali tapti mažiau ambicingi, kai kurių jų įgyvendinimas – atidėtas, tačiau visiškas statybų užšaldymas yra mažai tikėtinas”, – rašoma pažymoje.

Anot dokumento autorių, ES šalių branduolinės pramonės srityje srityje veikiančios įmonės iš Fukušimos avarijos gali netgi turėti naudos.

“Prancūzų AREVA kompanijai, gaminančiai naujos kartos ERP tipo reaktorius, atsiras puiki proga pagrįsti gerokai aukštesnę nei įprastų reaktorių kainą. Kalbama, kad britai, čekai, suomiai, planavę kviestis projektuotojus ir investuotojus iš JAV ir Pietų Korėjos, gali persigalvoti AREVA naudai”, – teigia Energetinio saugumo centro specialistai.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje atominės energijos atsisakyti nutarusiai Vokietijos kanclerei A.Merkel nepavyko įkalbėti pasekti jos pavyzdžiu Lenkijos premjerą D.Tuską, nusiteikusį statyti saugius šiuolaikinius atominius reaktorius, o Rusijos ir Prancūzijos vadovai D.Medvedevas ir N.Sarkozy žada patikrinti savo atominių elektrinių atsparumą gamtinių katastrofų poveikiui

Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje vienos valstybės ketina uždaryti visus savo atominius reaktorius, kitos ragina statyti naujus, šiuolaikiškus ir saugius.

Po didžiausio istorijoje Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo kilusios avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje dar nėra įveiktos, bet kalbos apie galimą atominę katastrofą pamažu slopsta. Nors aušinant įkaitusius reaktorius į ligoninę pateko du apšvitinti darbininkai, regis, jau galima tikėtis, kad blogiausias scenarijus – pačių branduolinių reaktorių išsilydymas ar sprogimas – neišsipildys.

Reaktoriai atlaikė

Didžiausią pavojų aplinkai ir avarijos likvidatoriams dabar kelia panaudoto kuro saugyklos ir radioaktyvus vanduo, atsiradęs pagalbinėmis priemonėmis aušinant reaktorius.

Nežymus radiacijos padidėjimas kai kuriuose maisto produktuose, kaip ir radioaktyviųjų dalelių pėdsakai, oru atkeliavę ir iki Lietuvos, jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia. Bent jau taip teigia specialistai. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad fizinio avarijos Fukušimoje poveikio Lietuvai ir Europai nė iš tolo negalima lyginti su ligi šiol didžiausios istorijoje Černobylio atominės elektrinės avarijos poveikiu.

Fukušimos avarijos poveikis bus netiesioginis – kirs per atominę energetiką, tiksliau, jos ateitį. Paradoksas: objektyviai vertinant, avarija parodė, kad atominiai reaktoriai yra labai saugūs, nes netgi prieš keturis dešimtmečius sukurti, 1967-aisiais pastatyti pirmos kartos “General Electric” reaktoriai atlaikė didžiulį žemės drebėjimą ir cunamį. Avarijos prasidėjo tik todėl, kad statydami elektrinę japonai neapskaičiavo, jog vanduo gali sunaikinti viso regiono elektros tinklus. O Mk-1 reaktoriai buvo sukurti dar iki tol, kai “General Electric” inžinieriai atrado, kad sutrikus aušinimo sistemoms dėl išorinio aprūpinimo elektra stygiaus jie tampa nesaugūs. Ir vis tiek kol kas lieka nepažeisti. O vėlesni reaktoriai jau kurti atsižvelgiant į šias galimas problemas.

Vokietija: šalin atomą!

Vis dėlto atominės avarijos tiesioginiame televizijų eteryje poveikis, sustiprintas visa šluojančio cunamio ir žemės drebėjimo vaizdų, taip kirto per pasaulio visuomenės smegenis, kad politikai negalėjo nereaguoti. Prie panikos kėlimo prisidėjo ir žurnalistai, nuolat kartojantys apie “sprogimus atominiuose reaktoriuose”, nors sproginėjo ir degė tik vandenilio garai virš reaktorių esančiuose pastatuose. Tačiau ką domina tokie niuansai? Ypač kad norinčiųjų numarinti atominę energetiką visuomet pakako – nuo žaliųjų iki dujų ar atsinaujinančių šaltinių energetikos lobistų.

Į tai atsižvelgiant nereikia stebėtis, kad ketvirtos pasaulio ir didžiausios Europoje ekonomikos – Vokietijos vadovė Angela Merkel avariją Fukušimoje pavadino “apokaliptinio masto katastrofa”. Nors, kaip matome iš lentelės, INES skalėje ši avarija gavo tik 5 balus – mažiau už Černobylį ir Kyštymą (kurį apskritai menkai kas žino už siauro specialistų rato ribų) ir tiek pat, kiek avarijos Vindskeil Paile, Čalk Riverije ar Trijų Mylių saloje. Nė viena pastarųjų, kaip žinome, “apokaliptinių katastrofų” nesukėlė.

Tačiau kanclerė A.Merkel jau spėjo pasižymėti kaip itin jautriai į rinkėjų nuotaikas reaguojanti politikė, o vokiečiai alergiški atominei energijai nuo avarijos Černobylyje laikų. Pridėkime prie to suskystintas ar Rusijos dujas importuojančių korporacijų intersus, ir turime rezultatą – dar teberūkstant Fukušimos dūmams A.Merkel pareiškė, kad Vokietija įšaldo neseniai su dideliu vargu priimtą sprendimą pratęsti esamų atominių elektrinių darbo laiką.

Anksčiau Vokietija planavo atsisakyti atominės energijos laipsniškai, iki 2035 metų, o dabar užsibrėžta paskutinę elektrinę uždaryti jau 2021-aisiais ir visiškai pereiti prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu Vokietija atominėse elektrinėse gamina 23 proc. savo elektros energijos, 17 proc. gauna iš atsinaujinančių šaltinių, 13 proc. – iš dujų, o daugiau nei 40 proc. – iš anglių. Atominės energijos atsisakymas Vokietijai kainuos, minimaliais skaičiavimais, 150 mlrd. eurų. Tai gerokai padidins elektros kilovatvalandės kainą vartotojams, bet Fukušimos įspūdžio paveikti vokiečiai pasirengę mokėti. Bent jau kol kas.

Prancūzija: tikrinsime

“Atominių panikierių” vokiečių kaimynai – prancūzai ir lenkai nusiteikę kur kas ramiau. Prancūzija, savo atominėse elektrinėse gaminanti net 79 proc. šalies elektros energijos, apie jos atsisakymą net nešneka. Atomas – Prancūzijos strateginio energetinio saugumo garantas ir viena iš nedaugelio sričių, kurioje ši šalis yra tarp pasaulio technologijų lyderių.

Reaguodama į Fukušimos avariją Prancūzijos vyriausybė pavedė Atominės saugos agentūrai iki šių metų pabaigos patikrinti, kaip turimos jėgainės pasirengusios atlaikyti potvynio, žemės drebėjimo, elektros tiekimo nutraukimo, aušinimo sistemos išėjimo iš rikiuotės keliamus pavojus, taip pat – kaip jos parengtos valdyti kilus krizinėms situacijoms. Prezidento Nicolas Sarkozy teigimu, tos elektrinės, kurios neišlaikys patikrinimo, bus uždarytos. Bet kažkodėl sunku patikėti, kad tokių bus daug. Vien todėl, kad lig šiol Prancūzijos jėgainės buvo tarp saugiausių.

Lenkija: statysime

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusią savaitę atmetė Berlyno siūlymą ir Varšuvai atsisakyti atominių elektrinių statybos. Kaip žinoma, Lenkija planuoja statyti dvi atomines jėgaines, kiekvieną po 3000 megavatų galios, ir dalyvauti naujosios Ignalinos atominės jėgainės statyboje kartu su Lietuva, Latvija ir Estija.

“Mes nepasiduosime isterijai, – sakė D.Tuskas, atremdamas antiatominių lobistų spaudimą. – Radiacijos pavojus Japonijoje kilo ne dėl atominės avarijos, o dėl žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio padarinių. Susidariau įspūdį, kad Lenkijos visuomenė neketina atsisakyti pigios, saugios ir švarios atominės energijos.”

Lenkija, kaip ir visa ši Europos dalis, seisminiu atžvilgiu yra viena ramiausių. Toliau dalyvausianti Ignalinos atominiame projekte patvirtino ir Latvija.