JAV prasidėjo didžiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimų maratonas, kurio svarbiausiu klausimu tapo finansai.
Praėjusį ketvirtadienį Kemp Deivide, apie 100 kilometrų nuo JAV sostinės Vašingtono, dviem dienoms susirinko G-8 lyderiai. Tiksliau, susitiko septyni prezidentai ir vienas premjeras, nes Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vietoje savęs atsiuntė premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Beje, Baracko Obamos administracija dėl to gerokai įsižeidė: juk vien dėl to, kad V.Putinas nepritaria NATO antiraketinės gynybos planams, G-8 susitikimas buvo organizuotas kaip tik čia, Kemp Deivide, o ne Čikagoje, kur sekmadienį prasidėjo kitas grandiozinis susitikimas – didžiausias NATO istorijoje lyderių suvažiavimas, skirtas gynybai. Čikagoje nuo vakar dalyvauja net 57 šalių vadovai, taip pat Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Pasaulio banko ir ES vadovai.
Tiesa, žiniasklaidai ne ką mažiau už šiuose susitikimuose gvildenamas problemas įdomūs ir juos lydintys masiniai protestai, kurie dar praėjusią savaitę prasidėjo ir Kemp Deivide, ir Čikagoje. Būta ir susirėmimų su policija, ir suėmimų, o iš viso protestuose dalyvavo beveik 100 tūkst. amerikiečių, radusių puikią progą išreikšti savo nepasitenkinimą visais vienoje vietoje susirinkusiais pasaulio galingaisiais ir jų sprendimais.
Vis dėlto tie sprendimai bus vienaip ar kitaip reikšmingi visai planetai, nes tai, kas bus nutarta Čikagoje, formuos artimiausių kelerių metų didžiųjų pasaulio valstybių strategiją finansinių reikalų srityje, nepaisant to, kam pinigai bus skirstomi: nusigyvenusioms valstybėms, kariniams reikalams Afganistane ar taupymo bei ekonomikos skatinimo projektams.
A.Merkel pasijuto vieniša
Kemp Deivide vykusio Didžiojo aštuoneto susitikimo svarbiausias klausimas, be abejo, buvo finansai, o jei tiksliau – euro zonos krizė. Nors Didžiajam aštuonetui, be Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos, kurioms europiniai reikalai rūpi labiausiai, priklauso ir JAV, Kanada, Japonija bei Rusija, tačiau būtent Europos problemos tapo svarbiausia diskusijų tema, o globalios temos buvo paliestos tik probėgšmais (pavyzdžiui, Irano branduolinė programa, Sirijoje vykstantis pilietinis karas ar naftos rinkos reformos buvo aptariamos nebent euro krizės klausimo fone). „Tai akivaizdžiai euro krizei skirtas susitikimas. Finansinės šio regiono problemos tapo viso pasaulio problema“, – apibendrino Heather Conley, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone analitikė.
Tačiau nuomonės šiuo „pasaulinės problemos“ klausimu, kaip jau įprasta, gerokai išsiskyrė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė tik B.Obamos pritarimo, kalbėdama apie didesnio taupymo ir mažesnio išlaidavimo strategiją Europoje.
JAV prezidentas B.Obama penktadienį pareiškė, kad palaiko A.Merkel nuomonę ir netgi gali pasiūlyti „specifinių“ sprendinių Europai, kurie galėtų padėti įveikti Senojo žemyno skolų krizę. JAV vadovas užsiminė turintis savų ekonomikos skatinimo receptų, kurie Amerikoje buvo panaudoti 2009 m. ir padėjo šalies ekonomikai grįžti prie nuosaikaus augimo bei išvengti finansinio nuosmukio, koks ištiko Europą.
Bet ir B.Obamos palaikymas buvo labai atsargus ir diplomatiškas, nes akivaizdu, kad JAV prezidento administracija nė kiek nenori aštrinti skirtumų tarp Vokietijos kanclerės A.Merkel, kuri yra biudžeto išlaidų taupymo priemonių šalininkė, ir naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o, kuriam labiau nei taupymas rūpi ekonomikos skatinimas.
„Galutinius sprendimus, kaip būtų galima išgelbėti euro zoną, turės priimti patys Europos lyderiai“, – patariamąja pozicija apsiribojo B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Thomas Donilonas.
Tokia atsargi nesikišimo pozicija visai suprantama, nes priešingoje nuomonių stovykloje sužibėjęs F.Hollande’as, siūlantis skatinti ekonomikos augimą, yra kur kas populiaresnis tarp kitų ES lyderių. Paradoksas, tačiau paramą jam išreiškė net Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pabrėždamas, kad ne tik palaiko F.Hollande’o poziciją, bet ir tikisi pagerinti santykius su Prancūzija.
Abu lyderiai buvo itin entuziastingai nusiteikę ir dėl paskolų, suteikiamų iš 10 mlrd. eurų siekiančio Europos investicijų banko fondo, garantavimo ES biudžeto lėšomis. Mat tokiu atveju iš šio fondo galėtų skolintis ir nepatikimos rinkos, pavyzdžiui, Graikija.
Diplomatiniai interesai Čikagoje
Pinigų temos nebuvo išvengta ir Čikagoje. Pagrindinė šio dar tebesitęsiančio viršūnių susitikimo tema yra karo Afganistane finansavimas. Beje, susitikime dalyvauja ir Afganistano prezidentas Hamidas Karzai, ir net Pakistano lyderis Asifas Ali Zardari, o tai tik rodo, kad neabejotinai didžiausias istorijoje NATO susitikimas skirtas būtent šio karo klausimui. Tad kokie yra susitikimo dalyvių interesai?
Svarbiausias JAV tikslas – surinkti kuo daugiau lėšų Afganistano kariuomenei finansuoti ir susitarti, kaip padėtis Afganistane klostysis artimiausius dvejus metus.
Priminsime, kad NATO laipsniškai perduoda saugumo kontrolę afganų pajėgoms ir siekia kitais metais perduoti joms vadovavimą visoje šalies teritorijoje. Kovos veiksmuose Afganistane dalyvaujančias užsienio pajėgas tikimasi išvesti 2014 m. pabaigoje.
Tvarkingas 130 tūkst. karių pajėgų, kurioms vadovauja JAV, išvedimas yra gyvybiškai svarbus B.Obamai, mat jis prieš lapkritį vyksiančius įtemptus prezidento rinkimus nori rinkėjams parodyti, kad gali sėkmingai užbaigti karą Afganistane po pasitraukimo iš Irako praėjusiais metais.
Tad B.Obama viliasi, kad sąjungininkės neišves karių anksčiau numatyto termino. Tai labiausiai taikytina Prancūzijai, mat praėjusį antradienį prisaikdintas naujasis šios šalies prezidentas F.Hollande’as per pirmąjį savo vizitą JAV jau spėjo sukelti nemažai bangų pareikšdamas, kad prancūzų kariai iš Afganistano turėtų būti išvesti šių metų pabaigoje, o ne kitais metais.
Tiesa, F.Hollande’as nėra pirmas lyderis, spaudžiantis kuo anksčiau išvesti pajėgas iš Afganistano. Pavyzdžiui, Kanada ir Nyderlandai jau yra perėję nuo kovinių prie mokymo misijų, o Australijos premjerė Julia Gillard užsiminė, kad australų pajėgos gali būti išvestos kitais metais, nors vėliau jos vyriausybė tokius žodžius lyg ir paneigė pareikšdama, kad australai Afganistane bus ir 2014-aisiais.
Labai svarbus klausimas – ir kaip Afganistanas tvarkysis po 2014-ųjų, ir šiuo atveju svarbiausias bus piniginis aspektas. Tuo metu šioje šalyje vis dar turėtų likti užsienio karinių instruktorių, kurie padės užtikrinti, kad Afganistano saugumo pajėgos galėtų sutrukdyti Talibanui vėl iškilti į valdžią.
Tad Čikagoje valstybių vadovai aktyviai aptarinėja afganų armijos dydį ir finansavimą po 2014 m. Prognozuojama, kad tai kainuos 4,1 mlrd. dolerių per metus, o pusę šios sąskaitos turėtų apmokėti JAV (dabar joms tenka 75 proc. išlaidų).
Tad JAV prezidentas viliasi, kad sąjungininkės sutiks gausiai prisidėti prie Afganistano armijos finansavimo. Beje, daugiau nei 20 valstybių jau dabar patvirtino remsiančios Afganistano armiją, dar tiek pat paramos tikimasi užsitikrinti artimiausiomis dienomis.
Aktyvinamas PRG skydas
Lygia greta NATO šalių vadovai ketina priimti ir kitus svarbius sprendimus dėl Aljanso ateities, ypač daug reikšmės tenka sprendimui aktyvinti pirmąją priešraketinės gynybos (PRG) skydo Europoje dalį.
Čikagoje bus paskelbtas pirmas žingsnis šio skydo link: jau netrukus planuojama laikinai Viduržemio jūroje dislokuoti JAV karo laivus su raketų gaudytuvais, o Turkijoje – NATO valdomą radiolokatorių sistemą.
Beje, kai kalbama apie gynybą, paminėtini ir Lietuvos interesai Čikagoje, į kurią praėjusį ketvirtadienį išskrido ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tarp Lietuvai aktualiausių klausimų, be jau minėtos priešraketinės gynybos, yra ir Baltijos šalių gynybos planų įgyvendinimas, oro policijos misijos pratęsimas, intensyvėjanti militarizacija Lietuvos pasienyje. Lietuvos pastangomis į Aljanso darbotvarkę įtraukti ir kovos su naujomis grėsmėmis, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimai. Čikagoje taip pat bus svarstoma galimybė Lietuvoje įsikūrusiam Energetinio saugumo centrui suteikti NATO kompetencijos centro statusą.
Loading ...