BFL

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė po atlikto valstybino audito daro išvadą, kad šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. “Dėl to Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats”, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G. Švedienė

- Visuomenėje didelį susidomėjimą sukėlė neseniai paskelbtos dvi Valstybės kontrolės atliktų auditų ataskaitos – apie privalomojo sveikatos draudimo valdymą ir apie praėjusiųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą. Kodėl Valstybės kontrolė ėmėsi analizuoti šią sritį?

- Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) sudaro nemažą dalį mūsų valstybės viešųjų finansų – praėjusiais metais į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Todėl Valstybės kontrolė nutarė įvertinti fondo valdymo efektyvumą, o finansinį PSDF biudžeto vykdymo auditą mes atlikome pirmą kartą, nes anksčiau tokius auditus atlikdavo privačios audito kompanijos.

- Iš kokių šaltinių finansuojamas Privalomasis sveikatos draudimo fondas?

- 60 proc. jo sudaro gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o 40 proc. fondui pervedama iš valstybės biudžeto. Valstybės lėšomis apmokamas pensininkų, bedarbių, vaikų ir jaunimo iki 18 metų, besimokančiųjų, socialinių pašalpų gavėjų ir kitų asmenų privalomasis sveikatos draudimas. Be to, valstybė šiam fondui skiria ir papildomus asignavimus biudžeto subalansavimui bei lėšas Nacionalinei imunoprofilaktikos programai, ortopedinės technikos priemonių įsigijimui ir kompensacijoms, kurios mokamos kraujo donorams.

- Visa tai reiškia, kad visi turėtume gauti nemokamas medicinines paslaugas. Tai kodėl gydymo įstaigos vis dažniau reikalauja iš pacientų patiems susimokėti už tyrimus, nusipirkti medicininių priemonių?

- Atskirkime kelis dalykus. Čia mes kalbame apie gydytojo diagnozuotus sveikatos sutrikimus ar būkles, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų. O jeigu norima papildomų tyrimų ar geresnės palatos ligoninėje, ar papildomų kitų paslaugų – už jas pacientams teks susimokėti patiems. Tačiau auditoriai nustatė, kad iš pacientų neretai reikalaujama mokėti ir už tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių visą kainą apmoka ligonių kasos. Tokie reikalavimai yra neteisėti, nes jie nenumatyti teisės aktuose. Kita vertus, teisės aktuose įvardintos paslaugos, už kurias mokama iš PSDF lėšų, tačiau nėra aiškiai išdėstytos tokių paslaugų teikimo sąlygos ir paslaugos sudedamosios dalys. Tokio teisinio reglamentavimo trūkumai sudaro prielaidas gydymo įstaigoms prašyti gyventojų papildomai mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasa.

Audito metu rinkome informaciją apie mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau gydymo įstaigų pateikiami duomenys nėra tikslūs, ne visi duomenys registruojami informacinėje sistemoje. Todėl negalima įvertinti ne tik viso mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kiekio, bet ir viso tikrojo sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų šalyje, masto. Taigi šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats.

- Gydymo įstaigos skundžiasi, kad yra priverstos reikalauti iš pacientų papildomų mokėjimų, nes ligonių kasos nesumoka nustatytos kainos už suteiktas paslaugas. Tai gal jos neturi kitos išeities?

- Praėjusiais metais Valstybinė ligonių kasa gydymo įstaigoms mokėjo pagal mažesnius įkainius negu nustatyta motyvuojant, kad fonde stinga lėšų. Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).

Tačiau finansinio audito metu išsiaiškinome, kad praėjusiais metais fonde buvo 551 mln. Lt perteklius. Net ir turint perteklinį biudžetą, atskaičius privalomas rezervui kaupti lėšas, buvo galimybė padidinti mokėjimus gydymo įstaigoms, bet taip nebuvo daroma. Tiesa, per metus įkainiai buvo kiek atkurti, tačiau metų pabaigoje jie vis tiek buvo 11 proc. mažesni už patvirtintas bazines kainas. Todėl gydymo įstaigos buvo priverstos raginti darbuotojus atostogauti savo sąskaita ar net skolintis lėšų iš bankų.

- Valstybinės ligonių kasos vadovai teigia, kad nepanaudotos pagal paskirtį lėšos buvo panaudotos PSDF rezervui kaupti ir priaugino gerų palūkanų.

- Įstatymas tikrai numato galimybę kaupti fondo rezervą. Bet svarbiausia, kad įstatymas numato rezervo dydį, kuris neturėtų viršyti 10 proc. PSDF biudžeto. Tačiau praėjusiais metais rezerve buvo 117 mln. Lt perviršis – tai jau įstatymo pažeidimas. Šie pinigai galėjo būti panaudoti mokant už gydymo paslaugas.

- Sakėte, kad dalį pajamų PSDF gavo iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, deficitinis valstybės biudžetas skolinosi lėšas iš bankų ir perduodavo PSDF, kuris tas lėšas dėdavo į banko sąskaitą. Valstybės mastu tai akivaizdus “monkės biznis”, nes valstybė už paskolas mokėjo didesnes palūkanas negu už indėlius gaudavo Valstybinė ligonių kasa.

- Taip, PSDF praėjusiais metais papildomai gavo 314 mln. Lt iš valstybės biudžeto, šiemet fondui iš valstybės biudžeto turėtų būti pervesta 110 mln. Lt. Tačiau reikia pasakyti, kad teisės aktai nenumato, kaip turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau negu planuota arba jų nereikia. Todėl ir šią teisės aktų spragą reikia panaikinti.

- Kas turėtų atsakyti už neteisėtą ir neefektyvų PSD fondo lėšų naudojimą?

- Valstybės kontrolė savo, kaip audito institucijos, pareigą atliko – nustatė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitos yra netikslios, o lėšos naudojamos neefektyviai. Apie tai informavome Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, kurios pagal savo kompetenciją vykdo valstybės turto savininko funkcijas. Susipažinęs su valstybinio audito ataskaita sveikatos apsaugos ministras informavo visuomenę, kad šiuo klausimu jis įpareigojo pradėti tarnybinį patikrinimą ir žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti valstybinio audito išvadas. Taigi palaukime jų vertinimo. O Valstybės kontrolė nuo šiol PSDF biudžeto finansinius auditus atliks kasmet.

- Dėkojame už pokalbį.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, jog 2011 metais viešieji pirkimai bus prioritetinė Valstybės kontrolierių veiklos sritis.

“Vieni dažniausiai pasitaikančių – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl kitąmet viešuosius pirkimus pasirinkome kaip prioritetinę mūsų auditų sritį. Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Viešųjų pirkimų tarnyba. Kitais metais galėsime pateikti konkrečius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimas”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai 10 mlrd. litų viešųjų finansų – apie pusę audituotos sumos – panaudota neefektyviai. G.Švedienė pabrėžė, kad didžiausiu galvos skausmu lieka su viešaisiais pirkimais susiję pažeidimai.

- Tikrindami valstybės institucijas auditoriai nuolat nustato įvairių didesnių ar mažesnių pažeidimų. Kokie jų dažniausi?

- Vieni dažniausiai pasitaikančių – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl kitąmet viešuosius pirkimus pasirinkome kaip prioritetinę mūsų auditų sritį. Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Viešųjų pirkimų tarnyba. Kitais metais galėsime pateikti konkrečius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimas.

Kita dažna problema – įstatymų ir strategijų netobulumas ar net jų nebuvimas. Konkretus pavyzdys – kultūros projektų finansavimas. Vien 2008 metais valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui buvo skyrusios apie 100 mln. litų. Nustatėme, kad kultūros plėtrai skiriamos lėšos dažnai neduoda laukiamos naudos, nes neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisiškai neapibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, todėl pinigai planuojami ir skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kai kuriais atvejais pinigų atseikėjama iš viso nepateikus jokio projekto.

– Dėl ko, jūsų nuomone, atsiranda tie pažeidimai? Tai tik klaidos, o galbūt jie daromi piktybiškai?

- Manyčiau, kad vieni – dėl kvalifikacijos stokos ir įstatymų neišmanymo, kiti – dėl paprasčiausio aplaidumo. Žinoma, neatmestina ir sąmoningų pažeidimų galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka. Prieš gerus metus neefektyvus valstybės lėšų ir turto valdymas nebuvo traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį tarnautoją būtų galima atleisti iš pareigų. Tik dabar priimtos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Apskritai kuo greičiau pavyks pažaboti “toleranciją” neefektyviam valstybės turto valdymui, už kurį atsiperkama pastaba ar papeikimu, tuo visų pageidaujami pokyčiai valstybėje įvyks sparčiau.

- Institucijos iš anksto žino, kad jas tikrins auditoriai, bet vis tiek daro pažeidimų. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?

- Kai kurios klaidos tėra kompetencijos ar neišmanymo pasekmė, tačiau yra atvejų, kai valstybės tarnautojai tiesiog aplaidžiai žiūri į savo pareigas.

- Kai kur tie patys pažeidimai kartojasi metai iš metų.

- Bendra situacija gerėja, bet yra institucijų, kur pažeidimai kartojasi. Džiugu, kad tai – pavieniai atvejai. Nustatę reikšmingus pažeidimus, visada įpareigojame ne tik juos pašalinti, bet ir nubausti atsakingus asmenis. Nustatę nusikalstamą veiklą ar pareigų neatlikimą medžiagą perduodame teisėsaugos institucijoms.

- Ar sunkmečiu valstybės įstaigos daro mažiau pažeidimų nei prieš krizę?

- Matome ir džiuginančių, ir nuviliančių tendencijų. Šiais metais ministerijų lygmeniu situacija išties yra pasistūmėjusi į gera, palyginti su praėjusiais metais, pažeidimų finansinių auditų metu nustatėme mažiau. Tačiau savivaldoje yra priešingai – patikrinę 15 savivaldybių, didelių pastabų neturėjome tik Kupiškio rajonui. Dešimt savivaldybių buvo įpareigotos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis. 13 iš 15 audituotų savivaldybių valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai.

– Teigiama, kad įvykdoma tik apie 80 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų, o likusios susijusios su politiniais sprendimais. Kokia žala dėl to daroma valstybei?

- Mūsų rekomendacijų įvykdymas dabar siekia apie 85 proc., tai – neblogas skaičius, viršijantis bendrą ES šalių vidurkį. Tačiau tenka apgailestauti, kad dažniausiai vėluojama įgyvendinti esmines, didžiausią poveikį galinčias turėti rekomendacijas. Kokią žalą dėl to patiria valstybė, sunku pamatuoti ir įvertinti. Viena aišku – jas įgyvendinus pavyktų sutaupyti ne vieną milijoną litų, pagerinti institucijų teikiamų paslaugų kokybę, sustiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybe.

- Auditoriai Valdovų rūmais susidomėjo tik tada, kai dauguma darbų jau buvo atlikti. Kodėl pažeidimų neieškota anksčiau?

- Pirmasis auditas dėl Valdovų rūmų statybos atliktas dar 1999 metais, dar vienas – 2001-aisiais. Valdovų rūmų statybų lėšų, atsiskaitymų kontrolė buvo nuolat audituojama ir atliekant Kultūros ministerijos finansinį auditą, kuriai ir pavesta organizuoti Valdovų rūmų atkūrimą. Ne kartą priminėme ministerijai, kad būtent ji atsakinga už Valdovų rūmų statybos kontrolę ir priežiūrą, tačiau iki 2008-ųjų Kultūros ministerija iš esmės nekontroliavo šio projekto eigos ir tinkamai nekoordinavo pavaldžių institucijų veiklos.

Noriu atkreipti dėmesį, kad patys didieji Valdovų rūmų statybos darbai prasidėjo būtent 2008-2009 metais, statybos darbų metu vyko ir projektavimo bei tyrinėjimo darbai. Tad iki tol apie projekto ženklų pabrangimą net nebuvo galima kalbėti. Pernai atlikdami Lietuvos Tūkstantmečio programos vykdymo auditą atkreipėme dėmesį į itin išaugusias Valdovų rūmų statybos darbų kainas, bet dėl didelės projekto apimties nusprendėme atlikti atskirą šio investicinio projekto veiklos auditą, kuris ir buvo baigtas šiemet.

- Būta raginimų grąžinti jūsų vadovaujamai institucijai baudžiamąją funkciją, esą tada būtų daugiau tvarkos. Ką apie tai manote jūs?

- Gręžiotis atgal neverta. Jau beveik dešimtmetis, kai Valstybės kontrolė nebeturi kvotos ir ikiteisminės priežiūros funkcijų. Pastarosios kartu su jas vykdžiusiais darbuotojais buvo perduotos kitoms institucijoms. Tad jos ir turėtų aktyviau reaguoti į auditų rezultatus. Valstybės kontrolė kaip aukščiausia audito institucija nuolat tobulina savo kompetenciją audito srityje, prižiūri, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai ir racionaliai. Kitas klausimas – kiek pati valstybė turi noro pasinaudoti mūsų veiklos rezultatais. Pabrėžiu, kad Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas audituotoms institucijoms turėtų tapti garbės reikalu. Tikiu, kad taip ir bus.

Anot G.Švedienės, kovoti su pažeidimais trukdo įstatymų, strategijų netobulumas ar jų nebuvimas.

“Konkretus pavyzdys – kultūros projektų finansavimas. Vien 2008 metais valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui buvo skyrusios apie 100 mln. litų. Nustatėme, kad kultūros plėtrai skiriamos lėšos dažnai neduoda laukiamos naudos, nes neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisiškai neapibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, todėl pinigai planuojami ir skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kai kuriais atvejais pinigų atseikėjama iš viso nepateikus jokio projekto”, – sakė kontrolierė.