Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai iš pasaulinės geografijos olimpiados parsivežęs sidabro medalį, Vilkaviškio “Aušros” gimnazijos abiturientas Rokas Danilevičius šią vasarą rengiasi jau trečiai tarptautinei olimpiadai.

Gabūs jaunuoliai dažnai vadinami moksliukais, o aplinkiniams atrodo, kad jie nieko daugiau neveikia, tik nuo ryto iki vakaro sėdi įsikniaubę į knygas. Šį stereotipinį įsivaizdavimą sulaužo šiemet gimnaziją baigęs Rokas. Olimpiadoms jis pasiruošia per savaitę, namų darbams vaikinui užtekdavo poros valandų, tad visas kitas laikas būdavo skirtas pomėgiams: groti akordeonu ansamblyje, brązginti gitara, repeticijoms ir koncertams su paties suburta roko grupe, dailės studijai ir fotostudijai. Be to, vasarą jaunasis geografas daug laiko praleidžia keliaudamas dviračiu arba autostopu po Lietuvą ir Europą. Jis jau ne kartą buvo Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, o pernai autostopu nukeliavo net iki Anglijos. Kelionėms Rokas užsidirba muzikuodamas gatvėje, fotografuodamas, be to, yra pardavęs ir kelis savo paveikslus.

Kaip vaikinui pavyksta suderinti potraukį menui ir aistrą rimtam geografijos mokslui?

Nori garsinti Lietuvą

Rokas sako, kad geografija jį užkabino devintoje klasėje, kai pirmą kartą sudalyvavo rajoninėje olimpiadoje, nors ir užėmė antrą vietą, išvyko į respublikinę geografų olimpiadą, nes pirmosios vietos laimėtoja buvo per jauna joje dalyvauti. Taip atsitiktinai pakliuvęs į renginį, kuriame susirenka gabiausi Lietuvos mokiniai, vilkaviškietis pradėjo nuodugniau domėtis geografija ir skinti laurus respublikinėse bei tarptautinėse olimpiadose. “Man ypač svarbu laimėti užsienyje, kad garsinčiau Lietuvą. Be to, stengiuosi, nes jaučiu atsakomybę prieš komandą, su kuria dalyvauju”, – motyvus, kodėl nori kuo geriau pasirodyti olimpiadose, atskleidžia Rokas.

Be to, jam įdomu kaskart sužinoti vis naujų dalykų. O papildomai gilintis į geografiją gabus jaunuolis pasirinko todėl, kad, anot jo, šis mokslas reikalauja mažiau sauso kalimo, čia daugiau laisvės interpretacijoms, savų sprendimų paieškoms, reikalaujančioms loginio mąstymo.

Rokui olimpiadoms ruoštis padedantis Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna teigia, kad kur kas sunkiau laimėti medalį geografijos olimpiadoje nei, pavyzdžiui, chemijos. Mat pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti geografams, yra “kodėl”, taip pat išaiškinti priežastingumo ryšius, lyginti procesus. “Vaikas turi būti ne tik labai apsiskaitęs, bet ir logiškai mąstyti, greitai reaguoti. Jeigu iš pasaulinės olimpiados mokiniui pavyksta parsivežti auksą ar sidabrą, jo lygis toks kaip Lietuvos universitete baigusio geografijos bakalauro studijas”, – mano geografas, vadovaujantis komandoms, vykstančioms į tarptautines olimpiadas. Būtent todėl jam visai neapmaudu, kad pernai Taivane vykusioje pasaulinėje geografijos olimpiadoje pelnęs sidabro medalį, Rokas studijuoti pasirinko ne geografiją, o politikos mokslus. Be to, geografija, pasak R.Šalnos, bene artimiausiai siejasi su politika.

Pats Rokas tvirtina, kad geografiją būtų mielai studijavęs užsienyje, nes ten didelis dėmesys skiriamas socialinei geografijai, tačiau į Anglijos universitetus šiemet jam nepavyko įstoti. “Lietuvoje baigęs geografiją galėčiau dirbti žemėtvarkoje ar pedagoginį darbą, tačiau man norisi matyti apčiuopiamą rezultatą, kad darbas būtų susijęs su kelionėmis, o be to, dar ir naudingas. Pavyzdžiui, tarptautinėje organizacijoje, kuri koordinuoja paramą arba sprendžia aplinkosaugos problemas”, – planais dalijasi Rokas.

Turi įgimtą gabumų rinkinį

Jaunasis geografas įsitikinęs, kad įgytos žinios ruošiantis olimpiadoms jam bus naudingos ne tik studijuojant politikos mokslus, bet ir dirbant. Sukaupta patirtis praverčia ir dabar keliaujant. Tačiau Rokas į kraštovaizdį žiūri, kitas kultūras, žmonių tradicijas lygina ir pastebi problemas ne tik kaip geografas, bet ir kaip menininkas. “Kelionių romantika, nuotykiai, žmonių gyvenimo stebėjimas ir rimtas požiūris į supančią aplinką puikiai siejasi. Man įdomu keliauti, kur akys veda, be iš anksto susidaryto maršruto, ir fotoaparatu fiksuoti vaizdus”, – pasakoja jaunuolis.

Norėdamas išmokti profesionaliai fotografuoti ir kuo daugiau sužinoti apie techniką, vaikinas po pamokų gimnazijoje lankė fotostudiją, kur dirbo su fotojuostėlėmis, pats ryškindavo nuotraukas. O dabar atostogaudamas bando naujus piešimo būdus, galvoja, kaip įdomiau įvairius dalykus perkelti ant popieriaus. “Man norisi viską išbandyti, smalsu kuo daugiau patirti ir išmokti, todėl ir domiuosi įvairiais dalykais. Be to, namų darbus greitai paruošdavau, lengvai viską įsimenu, tai ir laisvo laiko daugiau likdavo. O tuščiai sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio man nuobodu”, – dėsto Rokas.

R.Šalna mano, kad Rokas turi įgimtą genialumo bruožą, todėl jį daug kas domina, o viskas, ko imasi, puikiai sekasi, nors tą daro savo malonumui ir tik todėl, kad įdomu. “Rokas turi įgimtą gabumų rinkinį ir tuo naudojasi. Nors daug kas sako, kad be sunkaus darbo net ir pačiam gabiausiam vaikui, nepavyks pasiekti gerų rezultatų, tačiau be įgimto intelektinio pagrindo nė vienas nesugebės pasinaudoti savo darbo rezultatais. Paveldėtas gebėjimas mokytis yra išskirtinis gabių vaikų bruožas ir tam nė kiek įtakos neturi tėvų auklėjimas”, – pabrėžia R.Šalna.

Mėgstamiausia darželinuko knyga – “Pasaulio Guinnesso rekordai”

Roko mama taip pat sako, kad sūnų nuo pat mažų dienų būdavo sunku paskatinti lankyti kokį būrelį ar nukreipti į tam tikrą veiklą, jei pats nenorėdavo tuo užsiimti. “Dar ketvirtokui siūlėm lankyti muzikos mokyklą, tačiau jis griežtai atsisakė, o būdamas šeštokas pats nusprendė, kad mokysis muzikuoti. Pats dar tais pačiais metais sugalvojo, kad lankys ir dailės studiją. Neverčiamas baigė muzikos mokyklą, grojo akordeonu ir gitara, o dailės mokėsi penkerius metus. Mokytojai sakė, kad jam puikiai sekasi piešti, todėl renkantis specialybę net buvo iškilusi dilema, ar nevertėtų rinktis menininko kelią”, – pasakoja Eugenija Danilevičienė.

Rokas sako, kad galvojo apie architektūros studijas. Jis yra dalyvavęs ir architektūros olimpiadoje, tačiau nusprendė, kad visuomenei bus naudingesnis, jei pasuks į rimtesnius mokslus.

E.Danilevičienė prisimena, kad Roko nereikėdavo versti sėdėti prie knygų, tačiau ji dažnai kartodavo sūnui, jog turint tokią galvą, negalima švaistyti talento veltui. “Pabrėždavau, kad mokslo negalima apleisti. Tačiau pradėjęs lyderiauti olimpiadose, gaudavęs pagyrimo raštus nuo pirmos klasės, jis ir pats anksti suprato, kad negali nuleisti kartelės, jam būdavo gėda atsilikti”, – pasakoja ponia Eugenija.

Vis dėlto Rokas prieš kitus niekada nesipuikavo savo laimėjimais. “Pergalė jam labai svarbi, ne kartą mačiau jo nesulaikytas emocijas, pasiekus aukštų rezultatų olimpiadose, tačiau jis turi įgimtą kuklumo bruožą. Nesipuikuoja laimėjimais, jais leidžia džiaugtis kitiems”, – Roko asmenybę atskleidžia R.Šalna.

Jam antrina Roko klasės auklėtoja Kristina Medelienė: “Rokas uždaro būdo, neplepa be reikalo ir nedaugžodžiauja. Tačiau gabumais ir aukštu intelektu jis išsiskyrė iš kitų moksleivių. Įdėdavo nedaug darbo, bet visi mokslai gerai sekėsi. O geografija jo pomėgis – nuo pat žemesnių klasių.”

E.Danilevičienė pasakoja, kad Rokas apie įvairias šalis klausinėdavo dar net nepradėjęs lankyti mokyklos. Jam buvo įdomu ir žemės sandara, ir istoriniai faktai. “Kol dar nemokėjo skaityti, mėgstamiausia Roko knyga buvo “Pasaulio Guinnesso rekordai”, vis prašydavo, kad ją paskaitytumėm. Vėliau pats labai daug skaitė įvairių knygų”, – pasakoja Roko mama.

Pats vaikinas pastebi, kad jo gyvenime daug sėkmės ir atsitiktinumų. “Man sekasi neproporcingai gerai, palyginus su tuo, kiek aš mokausi ir kiek mokosi kiti. Be to, manęs nevaržo baimės, stereotipai, aš netingiu, todėl vis ką nors naujo sugalvoju išbandyti. Būtų labai skaudu, jeigu neaplankyčiau visų žemynų arba nepavyktų įgyvendinti svajonės apvažiuoti pasaulį dviračiu ar autostopu”, – planais dalijasi jaunasis geografas.

Roko Danilevičiaus laimėjimai

2009 m. III vieta Vidurio Europos geografijos olimpiadoje Lenkijoje
2009 m. III vieta Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje
2010 m. I vieta Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje
2010 m. II vieta tarptautinėje geografijos olimpiados Taivane
2011 m. II vieta Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje

BFL

Didinti pradinių klasių moksleivių pasaulio pažinimo ugdymo veiksmingumą Lietuvos mokytojai ateityje galės pasinaudodami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) drauge su nevalstybine pradine mokykla “Žiniukas” ir keturiomis mokyklomis partnerėmis sukurtu gabių vaikų ugdymo metodu. Jis bus sukurtas įgyvendinant specialų projektą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

“Iš patirties žinome, kad gabūs yra išskirtiniai mokiniai, tad jų galioms realizuoti ir stiprinti būtini specialūs ugdymo metodai ir galimybė mokytis bei bendrauti su panašiais į save. Gabiems vaikams tinkamas mokymas skiriasi nuo įprasto ne tiek kiekybe, kiek kokybe: jiems reikia didesnio tempo, išsamumo ir sudėtingumo”, – sako “Žiniuko” direktorė Ingrida Ramanauskienė.

VDU jau įgyvendino ne vieną vaikų gabumų ugdymui skirtą nacionalinį ar tarptautinį projektą, aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis.

Pradinė mokykla “Žiniukas” inicijavo ir vykdo neformalaus ankstyvo gabių vaikų ugdymo programą “Gabių vaikų akademija”. Projekto partnerės – Kauno “Varpelio” pradinė, Utenos “Krašuonos”, Jonavos “Neries” ir Švenčionėlių pagrindinės mokyklos – pirmauja Lietuvoje ugdydamos gabius vaikus.