Šią vasarą vykę net du pasaulinių atlikėjų koncertai sulaukė Lietuvos katalikų bažnyčios atstovų pasmerkimo. Kokia tokios reakcijos reikšmė visuomenei ir pačiai Bažnyčiai?

Praeitą savaitę Vilniaus Vingio parke vykusiame įvairiais skandalais apipintos popžvaigždės Lady Gaga koncerte apsilankė keliolika tūkstančių klausytojų iš visos Lietuvos. Tačiau ne visiems šis renginys pasirodė toks patrauklus – prieš koncertą kai kurie Lietuvos katalikų bažnyčios atstovai išreiškė gana neigiamą nuomonę apie dainininkę ir jos pasirodymus.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius „Delfi.lt“ portalui sakė, jog „melsis, kad protingi žmonės nedalyvautų, nes jos (Lady Gagos – aut. past.) koncertai yra giliai antikrikščioniški.“ Vis dėlto oficialios nuomonės visuomenei Bažnyčia nepateikė, nenorėdama reklamuoti dainininkės koncerto. Vėliau žiniasklaidoje pasirodė dar keletas neigiamų kunigų nuomonių apie Lady Gaga koncertą ir jo moralinę vertę.
Lietuvoje neigiamos krikščionių reakcijos sulaukė ir vasaros pradžioje vykęs roko dainininko Marilyn Mansono koncertas, dėl kurio uždraudimo į Seimą kreipėsi dvi krikščioniškos organizacijos – Nacionalinė egzorcistų asociacija ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija.
Ką pasako Bažnyčios ir populiariosios muzikos žvaigždžių konflikai ir ar jie iš tiesų verti visuomenės dėmesio?

Ar Bažnyčią ištiko tapatybės krizė?
Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno vienuolis brolis Pijus teigia, kad visi pamiršta, kad šou industrija pirmiausiai yra verslas, kuriame prodiuseriai bando išspausti pinigus visais įmanomais būdais. „Todėl dažnai viršų ima ne tiek muzika, kiek įvairūs šou elementai ir žmonės eina ne muzikos klausytis, o pasižiūrėti seksualiai apsirengusių merginų“, – aiškina brolis Pijus. Pašnekovas čia mato didžiausią pavojų besiformuojančioms asmenybės – paaugliams, kurie popdievukų elgesį scenoje bando kopijuoti tikrovėje. Vis dėlto kyla klausimas, ar griežtesni Bažnyčios tokių renginių įvertinimai gali duoti naudos?
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjui prof. Gintautui Mažeikiui pramogų industrijoje tai atrodo natūrali įvykių eiga. Juk nemažai populiariosios muzikos žvaigždžių savo koncertuose balansuoja ant moralinio leistinumo ribos. „Didžiuosiuose menuose taip priimta – nes tik balansuodamas ties įvairiomis ribomis žavėsi, pritrauksi, būsi naujas“, – patikslina G.Mažeikis. Todėl kiekvieną kartą iššaukdami tokias emocijas, bet išlikdami populiarūs atlikėjai demonstruoja savo talentą.
Be to, kartais užmirštama, kad tikėjimas aprėpia ne visas visuomenės gyvenimo sferas ir tik giliai tikintiems Bažnyčia ir šventieji raštai gali paaiškinti viską. „Pasauliečiams Bažnyčia paaiškina nedaug ar net labai mažai, todėl jos pretendavimas į visų moralinių ir dvasinių sferų valdymą gali būti nesuprantamas“, – priduria G.Mažeikis. Beje, dažniau tokie Bažnyčios ar jos atstovų pareiškimai tampa viešais politiniais žingsniais, kurie gali atbaidyti ne tik visuomenę nuo Bažnyčios, bet ir ją pačią skaldyti iš vidaus – ypač šių dienų Lietuvoje, kai Bažnyčia susidūria su tapatybės krize.
(…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Tokio masto ir populiarumo popkultūros žvaigždė Lietuvoje dar nėra viešėjusi.

2012-ieji Lietuvos melomanams ir taip labai dėkingi: liepos pabaigoje Kaune pasirodė kultinė JAV roko grupė „Red Hot Chili Peppers“, anksčiau šalyje koncertavo Bryanas Adamas, Marilyn Mansonas, „Rammstein“. Tačiau nė vienas šių pasaulinio lygio, bet jau prigesusių vardų savo aktualumu ir įtaka šiuolaikinei kultūrai neprilygsta rugpjūčio 21 d. į Vingio parko sceną žengsiančiai Lady Gagai. Šiuo metu ji yra bene populiariausia ir kartu prieštaringiausia asmenybė muzikos ir mados pasauliuose.
„YouTube“ kartai Lady Gaga yra tokia pat reikšminga, kokia Madonna buvo MTV kartai“, – taikliai pastebi muzikos ir pramogų verslo kritikai, statydami Lady Gagą į vieną gretą ne tik su Madonna, bet ir su Michaelu Jacksonu ar Davidu Bowie.

„Mama monstrė“

Gagamania pasaulyje prasidėjo 2008-aisiais, dainininkei išleidus pirmąjį singlą „Just Dance“, ir nežada trauktis. Sunku patikėti, kad šiuolaikinėje interneto amžiaus muzikos industrijoje, kai muzikos pasiūla yra didžiausia per istoriją, o daugelis vos sužibusių žvaigždžių po pusmečio tampa nebeįdomios, galėjo iškilti toks fenomenas, kaip ši vos 26-erių metų niujorkietė.
Šiuo metu Lady Gagos parduotų įrašų skaičius jau siekia 87 mln., pernai išleistas jos albumas „Born This Way“ pasiekė pirmą vietą 20-yje pasaulio šalių. Dainininkės apdovanojimų spintoje – penkios „Grammy“ ir trylika MTV statulėlių.
Dar įspūdingesnė statistika internete: Lady Gaga yra pirmoji dainininkė, kurios bendras vaizdo klipų peržiūrų skaičius „YouTube“ viršijo milijardą. Jos dainos „Bad Romance“ klipas ilgą laiką buvo žiūrimiausias šiame socialiniame tinkle, kuriame kas minutę įdedama per 72 valandas vaizdinės medžiagos. Dainininkės profilis mikrotinklaraščių platformoje „Twitter“ turi 28 mln. „sekėjų“ – daugiausiai iš visų „Twitter“ vartotojų. Gerbėjų skaičius „Facebook“ dar didesnis – 53 mln.
Nenuostabu, kad dar 2010-aisiais JAV žurnalas „Time“ įtraukė Lady Gagą į prestižinį šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, o pernai žurnalas „Rolling Stone“ ją vainikavo popkaraliene. Pagrindas tokiems skambiems titulams – daugiau nei pakankamas.
Milžinišką populiarumą Lady Gaga pasiekė itin ištikimų klausytojų dėka, kurių meilė dainininkei kartais perauga į obsesiją: internete apstu nuotraukų, vaizduojančių tiek merginas, tiek vaikinus, mėgdžiojančius ekstravagantišką dainininkės stilių, ar namų gamybos vaizdo klipų, kuriuose gerbėjai pasakoja, kaip Lady Gaga pakeitė jų gyvenimą.
Pati herojė klausytojams atsako įpildama dar daugiau žibalo į fanatizmo ugnį. Viename interviu teigusi, kad savo gerbėjus myli labiau nei bet kuris dainininkas muzikos istorijoje, Lady Gaga netgi sukūrė jiems atskirą interneto socialinį tinklą „Little Monsters“ („Mažieji monstriukai“). „Monstriukai“ – joks įžeidimas. Tokį ironišką vardą savo ištikimiems klausytojams dainininkė davė norėdama pabrėžti, kad jie yra kitokie – išskirtiniai, talentingi, bet nesuprasti šios, Lady Gagos žodžiais tariant, pinigų sugadintos visuomenės.
„Noriu atsiriboti nuo žmonijos ir susikurti aplinką, kurioje tiek aš, tiek mano gerbėjai gali jaustis saugūs“, – britų muzikos žurnalui „Q“ yra sakiusi ji. Kiek tokiuose žodžiuose nuoširdumo, žino tik pati Lady Gaga, mat, kad ir kaip mylėtų savo gerbėjus, „monstriukams“ galimybė pamatyti „mamą monstrę“ kainuoja daug. Dainininkė iš bekompromisės jų meilės uždirba milijonus. Pernai pasibaigusio, net pusantrų metų trukusio „The Monster Ball“ koncertinio turo pelnas siekia 227 mln. JAV dolerių. Tai daugiausiai uždirbęs debiutuojančios dainininkės turas per visą muzikos istoriją.
Ir Lietuvoje pirmieji bilietai į Lady Gagos pasirodymą Vingio parke kainavo 225 Lt – rekordinę sumą už solinį muzikanto koncertą Lietuvoje. Tiesa, nors organizatoriai nuolat teigė, kad bilietų pardavimas juos tenkina, šiuo metu bilietų kainos sumažintos iki Lietuvos realijas labiau atitinkančių 149 Lt.

Geba nustebinti vaizdų persotintą pramogų pasaulį

Dabar, praėjus daugiau nei ketveriems metams po pirmojo Lady Gagos singlo pasirodymo, ji yra tapusi autentišku prekės ženklu, veikiančiu ne tik muzikos pasaulio ribose. Dažnai muzika netgi nebūna pirmoje vietoje.
Retas gatvėje sutiktas žmogus galėtų paniūniuoti daugiau nei vieną Lady Gagos dainą, tačiau nesunkiai prisimintų, pavyzdžiui, dainininkės suknelę, pagamintą iš tikros žalios mėsos, kurią vilkėdama ji pasirodė 2010 m. MTV vaizdo klipų apdovanojimų renginyje. Po metų per tuos pačius apdovanojimus Lady Gaga žengė į sceną kaip Jo Calderone – jos vyriškasis alter ego. Drabužiai, plaukai, netgi veidas – dainininkė atrodė kaip tikrų tikriausias piktas, scenoje besikeikiantis ir cigaretę rūkantis vaikinas. Tais pačiais metais vienoje JAV televizijos laidų ji dainavo visiškai plika ir grojo kailiu aptrauktu pianinu ugnies apšviestoje scenoje.
Kaip panašius pavyzdžius galima vardyti praktiškai kiekvieną viešą Lady Gagos pasirodymą televizijoje. Vaizdų persotintą ir, atrodo, jau visko mačiusį pramogų pasaulį ji ir jos komanda sugeba nustebinti kiekvienu muzikiniu vaizdo klipu, koncertiniu pasirodymu ar tiesiog atėjimu į apdovanojimų ceremoniją. Niekas, net ir užkietėję pramogų verslo profesionalai, nežino, ko iš Lady Gagos tikėtis šįkart. Būtent netikėtumo efektas yra vienas svarbiausių, aiškinant dainininkės populiarumą.
Kiti gagamanijos komponentai yra paprastos, bet aukščiausio lygio popdainos ir dainininkės aktyvumas už muzikos ribų. Lady Gaga yra viena žymiausių kovotojų dėl LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės teisių, ji palaiko feministines idėjas, finansuoja pasaulinę kovą su ŽIV ir AIDS. Dainininkė netgi yra įkūrusi organizaciją „Born This Way Foundation“, kurios darbuotojai rūpinasi tokiomis jaunų žmonių problemomis, kaip psichologinio komforto trūkumas, patyčios mokykloje ar nedarbas.

Nuėjo visą „tikro muzikanto“ kelią

Šiandien kiekvienas Lady Gagos karjeros žingsnis yra rinkodaros, viešųjų ryšių, muzikos, šokio, videomeno ir daugybės kitų sričių profesionalų bendro darbo rezultatas. Dėl to dainininkė sulaukia kritikos, esą ji tik brangiai parduoda iliuziją, apsimeta esanti „viena iš mūsų“, nors iš tikrųjų tenori pasinaudoti jaunų žmonių nepasitikėjimu savimi ir taip dar labiau sustiprinti savo įtaką šiuolaikinei kultūrai.
Tačiau, kad ir kokios argumentuotos būtų tokios mintys, „monstriukų“ jos neįtikina. Juolab kad, priešingai nei daugelis pinigais šlovę nusipirkusių bebalsių dainininkų, iki to, kas yra dabar, Lady Gaga nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią.
Išskirtinius muzikinius gabumus ji parodė jau ankstyvoje vaikystėje, kai būdama ketverių pati išmoko groti pianinu. Trylikos Stefani Joanne Angelina Germanotta (toks tikrasis dainininkės vardas) sukūrė pirmą dainą, o penkiolikos jau dainuodavo vietos baruose rengiamuose „atviro mikrofono“ vakaruose, tuo pat metu studijuodama katalikiškoje mokykloje, kurioje mokėsi vien merginos. Mokytojoms vienuolėms nuolat užkliūdavo per trumpi Stefani sijonai, bet jos negalėdavo nieko padaryti, nes mergina mokėsi aukščiausiais balais.
Susižavėjusi Freddie Mercury, Johnu Lennonu ir daugybe kitų populiarių muzikantų Lady Gaga subūrė grupę, su kuria grodavo Niujorko baruose, ir ilgainiui pagarsėjo kaip charizmatiška pogrindžio persona. Jos tėvai, paprasti JAV vidurinio sluoksnio piliečiai, netgi negalėjo deramai finansuoti dukters studijų, dėl to Lady Gagai teko dirbti padavėja ir gogo šokėja.
Vėliau nekontroliuojama, bet puikų balsą ir scenos pojūtį turinti mergina buvo pastebėta muzikos industrijos atstovų. Tačiau ir tai nereiškė, kad jau viskas pasiekta. Kurį laiką Lady Gaga pati neatlikdavo dainų, tik rašė jas tokioms šiuo metu jos šlovės užgožtos dainininkėms, kaip Britney Spears ar merginų grupė „Pussycat Dolls“. Ir tik perėjus šį etapą buvo įrašyti pirmieji soliniai kūriniai, sulig kuriais iš karto atėjo šlovė ir pasaulinis pripažinimas.
Faktas, kad Lady Gaga jau kitą savaitę koncertuos Vilniuje – mieste, į kurį muzikos žvaigždės dažniausiai atvyksta, kai joms būna 62-eji, o ne 26-eri, vis dar skamba fantastiškai. Net jei kiekvienas jos judesys scenoje yra kruopščiai apgalvotos iliuzijos dalis, šiandien tai yra labiausiai pasaulį įtraukianti iliuzija.

Faktas, kad Lady Gaga jau kitą savaitę koncertuos Vilniuje – mieste, į kurį muzikos žvaigždės dažniausiai atvyksta, kai joms būna 62-eji, o ne 26-eri, vis dar skamba fantastiškai.