Verslininkai iš draudikų pirmiausiai tikisi greitos reakcijos, įvykus draudžiamajam įvykiui. Šią draudimo bendrovių savybę labiausiai vertina tiek smulkusis verslas, tiek stambesnio verslo atstovai.

Be to, smulkusis verslas ne ką mažiau tikisi greito pinigų išmokėjimo už patirtus  nuostolius – 36 proc. smulkiųjų verslininkų įvardijo greitai atgaunamus pinigus kaip svarbiausią draudiko veiksmą. Stambesniam verslui pinigų išmokėjimo tempai buvo mažiau svarbūs.

Tokį verslininkų požiūrį į draudimą atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

„Greitas nuostolių atlyginimas verslui – visiškai suprantamas poreikis, nes nelaimingas atsitikimas gali sustabdyti veiklą. Įmonei tai sukels nuostolių, todėl kuo greičiau atkurti procesus ypač svarbu. Juolab, kad dažniausiai verslas nukenčia ne dėl smulkių įvykių, o nuo didesnių stichijų – gaisro, audrų, vandens užpylimų“, – dalijasi patirtimi „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak jo, per 2012 metus „PZU Lietuva“ verslo klientų patirtų įvykių skaičius išaugo net 74 proc.: gaisrų nuostoliai padidėjo 50 proc., gamtinių jėgų – 29 proc. Vanduo sukėlė 11 proc. daugiau žalos. Prasiskverbimai iš gretimų patalpų, lietaus nuotekų sistemų avarijos, vandentiekio tinklų avarijos, šildymo sistemų ir kanalizacijos avarijos – tokių įvykių skaičius per 2012 metus šoktelėjo daugiau nei 2 kartus.

„Stichijų ir gaisrų nuostoliai skatina verslo sektorių susirūpinti draudimo apsauga – per metus „PZU Lietuva“ verslo draudimo sutarčių skaičius išaugo 19 proc. Stambiojo verslo įmonių draudimo sutarčių padaugėjo trečdaliu, smulkiojo – 15 proc. Klientai ir šiemet dažniau rinkosi platesnę draudimo apsaugą nuo visų rizikų“, – pasakoja draudimo bendrovės vadovas.

Jis pabrėžė, kad 2012-aisiais kur kas aktyviau ėmė draustis įvairesnių verslo segmentų bendrovės, tarp jų – ir smulkusis bei vidutinis verslas: maisto produktų, gėrimų gamybos bendrovės, medicinos, farmacijos įmonės, transporto ir prekybos verslas.

Ekonominė situacija lėmė, kad draudikų portfelyje sumažėjo draudžiamų statybos pramonės, tekstilės pramonės, poligrafijos, atliekų tvarkymo, metalo apdirbimo įmonių.

Kad artėjančios rimties ir susikaupimo dienos praeitų sklandžiai, būtų išvengta gaisrų bei kitų tragiškų nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena: prieš išvykdami iš namų, nepamirškite išjungti iš elektros tinklo elektrinių bei šildymo prietaisų, televizoriaus, nepalikite perkaitintos ar besikūrenančios krosnies, patikrinkite, ar išjungtos dujos.

Taip pat nepalikite be priežiūros vienų mažamečių vaikų. Be to, daugelio gaisrų padariniai būna ypač skaudūs dėl pavėluoto ugniagesių gelbėtojų iškvietimo, todėl, pastebėję gaisrą, nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pabūti mintimis kartu su mirusiais artimaisiais nemažai gyventojų į kapines išvyksta nuosavais automobiliais. Paprastai Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis prie amžinojo poilsio vietų suvažiuoja daug mašinų, susidaro jų grūstys, kyla avarinių situacijų. Todėl automobilyje būtina turėti gesintuvą bei vaistinėlę, kad, įvykus nelaimei, galėtumėte padėti ir sau, ir kitiems. Prieš išvykdami, pasidomėkite orų prognoze. Važiavimo sąlygos gali būti nepalankios, tad būkite atidūs kelyje.

Atvykę į kapines, žmonės paprastai sutvarko artimųjų kapus, sugrėbsto nukritusius lapus, nurenka nuvytusių gėlių puokštes ir surinktas šiukšles sukrauna į artimiausius šiukšlių konteinerius. Dienomis, kai kapines aplanko daug žmonių, dažnai tenka matyti perkrautas šiukšliadėžes, kurios gali užsiliepsnoti nuo neužgesintos nuorūkos, arba šiukšlės paprasčiausiai padegamos. Nors tokie gaisrai paprastai ir nepridaro didelių nuostolių, tačiau aitrūs dūmai gadina lankytojams nuotaiką, teršia orą ir aplinką. Todėl kapinių administracijos šiomis dienomis turėtų labiau pasirūpinti šiukšlių išvežimu.

Norėtųsi palinkėti, kad per šį ilgąjį mirusiųjų pagerbimo savaitgalį visose Lietuvos kapinaitėse saugiai degtų tik žvakių ugnelės, o gaisrų ir kitų nelaimių būtų išvengta.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9416 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 27,6 proc. Gaisruose žuvo 141 žmogus (pernai per tą patį laikotarpį – 134), o 135 gyventojai (111) buvo traumuoti.

Įvertindami tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse žuvo daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.

1467 gaisrai (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 114 žmonių. Be to, 812 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc.), 827 kartus degė transporto priemonės (8,8 proc.), 68 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (8,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos, sudaro tik 1,4 proc. visų gaisrų, šiemet jų kilo 133 (pernai per tą patį laikotarpį – 50).

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis BNS sakė, kad planuojama į kaimyninę šalį siųsti 25 ugniagesius gelbėtojus su dviem mašinomis ir prikabinamomis siurblinėmis.

“Jie pasirengę startuoti jau ryt iš ryto. Kadangi kelias tolimas, reikia pervažiuoti Latviją, sprendimo lauks vykdami. Jeigu Vyriausybė pirmu klausimu svarstys šį klausimą, kaip tik popiet galės kirsti Rusijos sieną”, – sakė ministras.

Ši pagalba Lietuvai, pirminiais duomenimis, gali kainuoti apie 200 tūkst. litų.

Antradienį ir trečiadienį Latvijoje viešėjęs R.Palaitis su Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė, kad kuo skubiau padėti Rusijai kliudo nepasirašytos dvišalės sutartys dėl pagalbos ekstremalių situacijų atvejais.

“Seniai esame parengę tokį dokumentą, bet ana pusė, deja, vis nukeldavo jo pasirašymą, – tvirtino R.Palaitis. – Jei nėra sutarties, reikia Vyriausybės sprendimo dėl pagalbos suteikimo. Tai užtrunka.”

Ministro duomenimis, Latvija į Rusiją siunčia 12 ugniagesių komandą su dviem automobiliais. Estija nutarė padėti suteikdama du siurblius ir 10 kilometrų ilgio vandens žarnų.

Rusijoje dėl kaitros ir sausros dega per 100 tūkst. hektarų teritorija. Degančių miškų ir durpynų smogas jau antra savaitė smarkiai kankina Maskvos ir jos apylinkių gyventojus.

Rusija paprašė Lietuvos pagalbos gesinant šalyje siaučiančius gaisrus, antradienį sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas.

“Vakar gauta oficiali Rusijos Federacijos ambasados nota dėl pagalbos. Prašo įvairių technologinių priemonių gaisrams gesinti, taip pat priešgaisrinės aviacijos”, – BNS sakė URM atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.

Šiuo metu prašymą vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Anot URM atstovo, Rusija notoje tarp prašomų priemonių mini lauko kompresines pompas, asmenines apsaugos priemones, kvėpavimo aparatus, priešgaisrines lafetines sistemas, vandens pompas, priešgaisrinius robotus, miško kultivatorius, priešgaisrinės mašinas-amfibijas, lauko mobilias elektros stotis.

Maskva antradienį yra ir toliau apgaubta miškų gaisrų dūmų. Rusijos sostinėje menkas matomumas, ore jaučiamas degėsių kvapas. Iš viso šalyje yra 554 gaisrų židinių, o liepsnos yra apėmusios daugiau kaip 190 tūkst. hektarų. Sinoptikai palankaus oro kol kas nežada.

Lietuvos URM gyventojams rekomenduoja įvertinti galimas rizikas ir, jei nėra būtinybės, susilaikyti nuo kelionių.

Smogas Lietuvos ambasados veiklos nesutrukdė, ambasados Maskvoje konsulinis skyrius dirba padidintu režimu.

“Ambasada instruktuota išduoti vizas kaip įmanoma greičiau”, – BNS teigė R.Kačinskas.

Pasak diplomato, skubiai norintiems gauti vizas paprastai taikomas 3 dienų terminas, tačiau dabar jas galima gauti greičiau – per 48 valandas.

Kaip praneša “Interfax” korespondentas, matomumas sostinėje dėl tirštų dūmų menkas, todėl automobilių vairuotojai priversti važinėti ir su įjungtais žibintais, ir naudodami papildomus žibintus, skirtus važiuoti esant rūkui.

Ore jaučiamas nemažėjantis degėsių kvapas. Negausūs praeiviai daugiausia eina užsirišę marlės raiščius arba naudojasi nosinėmis, saugodamiesi įkvėpti dūmų.

Tuo tarpu sinoptikų prognozėmis, laukti išsigelbėjimo iš dangaus kanceliarijos artimiausią savaitę nėra ko tikėtis – kol kas vyraus karšti orai be jokios užuominos apie lietų.

Gelbėtojų ir ugniagesių duomenimis, praėjusią parą Rusijoje prasidėjo dar 269 miškų ir durpynų gaisrai. Iš viso šalies teritorijoje yra 554 gaisrų židinių, o liepsnos yra apėmusios daugiau kaip 190 tūkst. hektarų. Užgesinti 276 gaisrų židiniai.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pareiškė pirmadienį, kad situacija, susijusi su miškų ir durpynų gaisrais šalyje gerėja. Naujų židinių skaičius gerokai sumažėjo, o kai kuriuose pavojinguose regionuose naujų gaisrų židinių neužfiksuota.

Tuo tarpu kai kuriose srityse padėtis, kaip ir anksčiau, labai sudėtinga. Žemutinio Naugardo srityje užfiksuoti 76 gaisrai, Kirovo ir Maskvos – po 49 liepsnų židinius.

Pirmadienį nepaprastosios situacijos režimas buvo įvestas Oziorsko mieste Čeliabinsko srityje, kur yra branduolinis kombinatas “Majak”. Tai vienas didžiausių Rusijoje panaudoto branduolinio kuro perdirbimo ir saugojimo centrų.

Miesto ir artimiausių gyvenviečių gyventojams uždrausta pasirodyti miškuose iki atskiro vietos valdžios potvarkio.

Rusijos atominės energijos agentūra “Rosatom” pareiškė, kad tiesioginio pavojaus branduoliniam objektui dabar nėra.

Šiemet šalies ugniagesiams jau teko gesinti 51 gaisrą, kilusį nuo žaibo iškrovos, kai pernai per tą patį laikotarpį – 29. Šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse. Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Šiemet jau kilo vienas tragiškas gaisras, kai žaibui padegus gyvenamąjį namą, žuvo jame miegojęs žmogus.

Birželio 11-osios naktį apie 1 val. Šalčininkų rajone, Rūdninkų kaime, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atskubėjus ugniagesiams, medinis pastatas jau skendėjo liepsnose, jo stogas buvo įgriuvęs. Apmalšinus liepsnas, viduje buvo rastas apdegęs 36-erių metų vyro kūnas. Pasak žuvusiojo kaimynų, tą naktį smarkiai žaibavo ir nuo žaibo iškrovos staiga užsidegė pastato stogas.

Dar viena skaudi nelaimė įvyko liepos 13-osios vakarą. Apie 19 val. 45 min. Alytaus rajone, Likiškėlių kaime, nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis pastatas. Atskubėjus ugniagesiams, pastatas jau degė atvira liepsna, jo stogas buvo sugriuvęs, o viduje degė čia sukrautas šienas. Ugniagesiams gesinant gaisrą, sodybos kieme jos 74-erių metų šeimininkas prarado sąmonę. Kol atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai jam darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau medikai konstatavo žmogaus mirtį. Per gaisrą supleškėjo pastato stogas, lentinės sienos, sudegė apie 8 tonos šieno.

Kol dar neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Kadangi pastaruoju metu vis dažniau griaudėja perkūnija, o vasara dar tik įpusėjo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria gyventojams, kaip saugotis nuo žaibų.

Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai.