Dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės, ir gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 vnt. konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 vnt. konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.
„Ecoservice“ logistikos vadovo Daliaus Čepulio teigimu, dažniausia tokių liepsnojančių konteinerių priežastis – karšti pelenai, taip pat neužgesintos nuorūkos, kitos atliekos, pasižyminčios degumu. Pasitaiko ir tyčinio padegimo atvejų.
D. Čepulio duomenimis, dėl karštų pelenų įvyksta net 90 proc. konteinerių gaisrų individualių namų savininkų valdose. Švarindamiesi įvairias šiukšles ir atliekas gyventojai sudegina, o karštus pelenus pila į konteinerius.
„Buitinių atliekų konteineriai netrūksta užsiliepsnoti, o iš jų telieka plastmasės gabalas“, – reziumuoja D. Čepulis. Pastebėjus rusenantį konteinerį, jis kviečia gyventojus įsiplieskiančią ugnį užberti žemėmis ar iškviesti gaisrinę.
Ypač gyventojai rizikuoja krosnyse, židiniuose ar kuro katiluose degindami plastmasę, kitas atliekas, kurios irdamos išskiria nuodingas medžiagas. Degindami nereikalingus buities rakandus, plastmasės, seno šiferio atliekas, jie rizikuoja ir savo turtu, ir sveikata, net gyvybėmis.
„Ne taip seniai nutikusi istorija – močiutė nusprendė atsikratyti PET butelių, užkimšdama jais krosnį. Dalis krosnies išlėkė į orą. Džiaugiuos, kad savininkei pasisekė ir pavyko išvengti skaudžių pasekmių jai pačiai. Toks žaidimas su ugnimi galėjo baigtis gerokai tragiškiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pavasarinio švarinimosi metu surinktas augalinės kilmės atliekas, ypač virtuvės, sodo atliekas, „Ecoservice“ atstovas pataria kompostuoti. Tokiu būdu galima „atsikratyti“ daugiau nei 50 proc. atliekų. Tuo metu pelenai taip pat gali pasitarnauti kaip naudinga trąša dirvožemiui. Žinoma, jei jie susidarė ne deginant plastmasę ar kitas nedegintinas atliekas.
Gyventojams, neturintiems žemės, kurią galima būtų patręšti, pelenus rekomenduojama atvėsinti ir tik po to pilti į konteinerius. Kovodama su neatsakingu gyventojų elgesiu bendrovė probleminėse vietose yra išstačiusi specialius metalinius konteinerius. Jais aprūpinti dažnais konteinerių gaisrais pasižyminčių Vilniaus, Šilutės, kitų miestų gyventojai.
Daugiau informacijos ieškokite www.ecoservice.lt

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atlikta analizė atskleidžia, kad per gaisrus daugiausiai gyvybių netenkama dėl neatsargaus rūkymo ir neatsargaus elgesio su ugnimi.

Per pastaruosius penkerius metus dėl rūkymo kilus gaisrui žuvo net 397 Lietuvos gyventojai. Svarbu paminėti ir tai, kad apie 70 proc. žuvusiųjų per gaisrus buvo neblaivūs.
„Skaudžių netekčių per gaisrus priežastys rodo, kad mūsų gyventojai, deja, nebrangina savo gyvybės, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. – Regis, kiekvienas žino, kas gali nutikti rūkant lovoje, kas laukia, kai kūrenamos netvarkingos krosnys ar kuo graso neišvalyti dūmtraukiai, bet gaisrų priežastys metų metais beveik nesikeičia.“
Gaisrų smarkiai pagausėja prasidėjus šildymo sezonui. Didelė dalis Lietuvos gyventojų niekaip neišgirsta raginimų laiku susiremontuoti krosnis, išsivalyti kaminus, o to pasekmės – pačios liūdniausios: netenkama ne tik namų, bet kartais ir gyvybės. Vien šiemet dėl netinkamo krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilo 593 gaisrai, per kuriuos žuvo devyni gyventojai.
Iš viso šiemet (iki spalio 31 d.) Lietuvoje kilus gaisrui žuvo 133 žmonės (92 kaimo gyventojai ir 41 – miesto). 75 proc. aukų žuvo per gaisrą savo, artimųjų ar pažįstamų namuose. Dažniausiai ugnyje žūstama naktį. Daugiausiai žmonių šiemet žuvo sausio (20) ir spalio (23) mėnesiais.
Kaip rodo gaisrų statistika, pražūtingiausios šiuo požiūriu yra 15 ir 18 mėnesio dienos. Be to, ir šiais metais iš 133 žuvusiųjų net 35 žmonės žuvo šeštadienį, o 25 – penktadienį.
Šiemet per dešimt mėnesių iš gaisro ugniagesiai išgelbėjo 129 gyventojus (iš jų keturis vaikus), atlikdami gelbėjimo darbus jie išgelbėjo dar 234 gyventojus (iš jų 24 vaikus).

Gaisrinę saugą gyvenamosios paskirties pastatuose reglamentuoja teisės aktai. Bet dėl to gyvenimas netampa saugus, pripažįsta „Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai. Be to, ne visuomet žiūrima, ar tie teisės aktai tinkamai įgyvendinami. Taigi kalbant apie teises, pareigas ir atsakomybę, tobulėti dar yra kur.

2009 metais Vengrijoje, Miskolco mieste, užsidegė vos prieš kelerius metus renovuotas devynaukštis. Dar vienas gaisras 2005 metais įvyko Berlyne, kai antrame daugiabučio aukšte esančio buto svetainėje užsiliepsnojo televizorius. Per 20 minučių gaisras išplito į pastato fasadą.

Ekspertų tyrimai ir šiais, ir daugeliu kitų atvejų atskleidė, kad gaisro priežastis – šiltinant pastatus padarytos klaidos: netinkamai parinktos medžiagos, gamintojo nurodymų dėl izoliacijos ant fasado tvirtinimo nesilaikymas. Jei medžiagos būtų buvusios panaudotos tinkamai, ugnis nebūtų plitusi taip greitai.

„Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai vieningi – Lietuvoje nesame visiškai saugūs. Ypač dabar, kai senų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovacija atliekama tuo pat metu, kai juose gyvena žmonės, slaugomi ligoniai, vedamos paskaitos, pamokos, prižiūrimi mažamečiai vaikai.

Problema, kurią įvardijo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius –
darbuotojų, atliekančių techninę priežiūrą, atsakomybės stoka. „Jeigu darbai atlikti nekokybiškai, atsakomybę turėtų prisiimti ne tik rangovas, bet ir techninis prižiūrėtojas“, – įsitikinęs J. Mulevičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą į rinką tiekiamos statybos produkcijos priežiūrą. Objektuose naudojami gaminiai privalo turėti atitikties deklaracijas, jose turėtų būti nurodyta tų gaminių taikymo sritis. Todėl atitinkamų institucijų, tokių kaip Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, statybos techninės priežiūros darbuotojų kompetencija ir veikla – užtikrinti, kad statybose būtų naudojami tik saugūs, tinkamai deklaruoti gaminiai, konstrukciniai elementai, kitokios medžiagos.

sa.lt

Prieš penkiasdešimtmetį, 1962 m., Vilniaus universiteto bibliotekoje kilęs gaisras padėjo jai išsikovoti naujas saugyklas.

Kasmet balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto (VU) įkūrimo dieną, puošniausioje jo bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje rodomas pirmos spausdintos lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Simbolinei datai pataikius į sekmadienį, šimtai žiūrovų prie stiklo kubo su knyga šįkart būriavosi darbo dieną, penktadienį. Ketvirtus metus rengiamoje filologinės piligrimystės akcijoje, kaip ir visuose tradiciniuose renginiuose, kuriuose veiksmo nuspėjamumas tampa vertybe, lankytojai elgėsi kaip ir jų pirmtakai: tyrinėjo, fotografavo, neretas stebėjosi, kad tomas toks nedidelis ir neišvaizdus.
Jiems vėl buvo priminta istorija, kaip „Katekizmas“ pateko į VU bibliotekos saugyklas. Po Antrojo pasaulinio karo, panaikinus Stepono Batoro universitetą, o jo darbuotojams pasitraukus į Torunę, ten persikėlė ir vienintelis Vilniuje buvęs knygos egzempliorius. 1957 m. tuometiniam VU bibliotekos direktoriui Levui Vladimirovui Odesos M.Gorkio mokslinėje bibliotekoje pavyko rasti dar vieną „Katekizmą“. Ne tik atrasti, bet ir sutarti su odesiečiais dėl mainų: jie už M.Mažvydo knygą paprašė 1570 m. flamandų kartografo Ortelijaus atlaso „Theatrum Orbis Terrarum“ ir 1588 m. išleisto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto. Tai, be abejo, labai reti ir brangūs leidiniai, bet VU biblioteka turėjo jų po keletą egzempliorių, tad mainytis vertėjo.

Grėsė „vilko bilietas“

Šalia išviliotojo laimikio VU biblioteka parengė dar vieną, rūstesnį ir dramatiškesnį pasakojimą, nutardama priminti lygiai pusės amžiaus senumo įvykius, kuriuose netiesiogiai dalyvavo „Katekizmas“ ir itin tiesiogiai – L.Vladimirovas.
1962-ieji šią žiemą Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje įspūdingoje parodoje „Modernizacija“ galėjo atrodyti kaip naujai sukonstruotų nešiojamųjų radijo imtuvų, stilingų trikampių kavos stalelių ir linksmo tvisto „Senieji Vilniaus stogai“ amžius. Realybė nebuvo tokia linksma: nors N.Chruščiovas stalinizmą pasmerkė 1956 m., dabartinis Gedimino prospektas Stalino vardą prarado tik 1961-aisiais. Iki paskutinio besislapstančio partizano žūties dar buvo likę treji metai. Partinė valdžia griežtai prižiūrėjo skurdų pokarinį kraštą, kiekvieną įvykį pervarydama per ideologiškumo filtrus.
Todėl vidurnaktį suskambęs telefonas ir išgirsta žinia, kad dega biblioteka, jos direktoriui grėsė ne šiandieninėmis baudomis, o realia kalėjimo bausme arba geriausiu atveju „vilko bilietu“. Gaisrą gesino ne tik profesionalai – į pagalbą atskubėjo beveik pora šimtų studentų. Nuostoliai buvo nemenki: sudegė apie 200 tūkst. leidinių, daugiausiai – senos periodikos ir rusiškų mokslo leidinių. Po tyrimo paaiškėjo, kad gaisro priežastimi tapo dar nuo lenkų laikų likusi elektros instaliacija, bet svarstymų būta visokių.
„Gaisrininkai, pasitarę su saugumo organais ir milicija, tvirtino, kad gaisro priežastis buvo seni elektros laidai, bet buvo paminėta ir tyčinio padegimo galimybė“, – rašė savo atsiminimuose L.Vladimirovas.
Spauda apie gaisrą nerašė, ir ši tyla tapo ypač palankia dirva gandams, juo labiau kad nelaimės ženklus matė kiekvienas į Senamiestį užsukęs praeivis. Inteligentai vienas kitą gąsdino milžiniškais sudegusių knygų kiekiais, žmonių aukomis ir, be abejo, ugnyje „žuvusiu“ M.Mažvydo „Katekizmu“.

Memorandumus rašė rusiškai

Po gaisro energingasis bibliotekos direktorius pasielgė neįtikėtinai drąsiai – parašė viešą kaltinamąjį memorandumą dėl VU bibliotekos būklės, adresuotą respublikos partinei valdžiai. Tekstą, išsiuntinėtą partiniams laikraščiams, LKP CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui, Ministrų Tarybai ir Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui, L.Vladimirovas parašė rusiškai, tikėdamasis, kad valdžia nuspręs, jog rašto kopijas gavo centrinės įstaigos Maskvoje, ir todėl reaguos energingiau. Strategija pasiteisino: po trijų dienų universiteto prorektoriui paskambino, anot L.Vladimirovo, „piktas kaip velnias Sniečkus“ ir su parankinių delegacija apėjo biblioteką. Po šio vizito biblioteka galų gale gavo naujas saugyklas, pastatytas subombarduotų vietoje.
Galima teigti, kad 1962 m. bibliotekos gaisras tapo universiteto ansamblio virtimo Vilniaus senamiesčio simboliu katalizatoriumi. Po jo buvo ne tik pastatytos naujos saugyklos, bet ir pradėta restauruoti Šv. Jono bažnyčia, universiteto observatorija, kiti ansamblio statiniai.

Šiandien draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ iniciatyva Kelmės rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu aptarti jau įvykdyti gaisro sukeltą žalą Tytuvėnų vienuolyne mažinantys veiksmai ir susitarta pagreitinti procedūras, skirtas likviduoti gaisro padarinius bei pradėti vienuolyno atstatymą.

Susitikime dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės meras, draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ atstovai, Tytuvėnų piligrimų centro direktorius ir Tytuvėnų klebonas.

„Susitikimo metu buvo nuspręsta nelaukiant gaisro tyrimo išvadų ruoštis vienuolyno atstatymui: rengti atstatymo projektą, rinkti visus reikalingus dokumentus. Tikimės, kad bendrų pastangų dėka greitai Tytuvėnai vėl galės didžiuotis vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius.

Pasak Tytuvėnų vienuolyną apdraudusios „Gjensidige Baltic“ atstovo, draudimo bendrovė deda visas pastangas, kad žalos vertinimo procesas būtų kuo greičiau baigtas.

„Esame sukaupę ilgametę žalų administravimo patirtį, leidžiančią operatyviai vertinti objektui padarytą žalą ir išmokėti pagal sutartį priklausančią draudimo išmoką. Susitikimo metu raginome atsakingas institucijas kuo greičiau užbaigti visas reikalingas procedūras, kad vienuolyno atstatymo darbai galėtų būti pradėti jau pavasarį“, – teigė Kęstutis Motiejūnas, draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinis direktorius.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Gjensidige Baltic“ paskyrė nepriklausomus licencijuotus turto vertintojus gaisro sukeltiems nuostoliams Tytuvėnų vienuolyne vertinti. Žalos dydis turėtų paaiškėti per mėnesį.

Tytuvėnų vienuolyno pastatas apdraustas bendrovėje „Gjensidige Baltic“ praėjusių metų gruodžio 3 d. Draudimo suma sudaro 10,5 mln. Lt. 7000 kub. metrų tūrio dviejų aukštų vienuolyno pastatas apdraustas nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės ir trečiųjų asmenų veikos. „Gjensidige Baltic“ yra įsipareigojusi atlyginti vienuolyno pastatui padarytus nuostolius, t.y. finansuoti paties vienuolyno pastato atstatymo darbus be puošybos elementų ir kitų pastate buvusių vertybių, kurios nebuvo apdraustos.

BFL

Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 8584 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 0,8 proc. Gaisruose žuvo 84 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 138), o 159 gyventojai (119) buvo traumuoti.

Pastaruoju metu didėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 65 skenduolius, pernai per tą patį laikotarpį – 104. Tad artėjant savaitgaliui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių ir vandenyje: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Per karščius kyla ir gaisrų pavojus miškams. Tad su atvira ugnimi čia reikia elgtis labai atsargiai: nepalikti neužgesinto laužo, juos kurti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų.

Šiemet jau kilo 11 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 62 gaisrai, kuriuose žuvo po vieną gyventoją. Miestuose žuvo 30 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 54. 10 gyventojų žuvo Vilniuje, 6 – Kaune, po 4 – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Šakių ir Telšių rajonuose, po 3 – Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose bei Panevėžyje. 29 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, tiek pat jų žuvo ir dėl neatsargus elgesio su ugnimi. Po 4 gyventojus žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus ir dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 2 – dėl padegimų ir dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o 9 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3857 arba 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo tik 0,3 proc.

1244 gaisrai (arba 14,5 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 79 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 7,2 proc. Be to, 701 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,2 proc.), 742 kartus degė transporto priemonės (8,6 proc.), 74 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,8 proc.).

Miestuose užgesinta 4511 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4073. Ugnis sunaikino 270 pastatų, 191 transporto priemonę, 1013 tonų pašarų, 6534 kv. m gyvenamojo ploto ir 10658 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 (pernai – 139) piliečius (tarp jų 11 vaikų), 763 pastatus, 102 transporto priemones, 694 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,9 proc.), žolės ir ražienų deginimas (9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (3,9 proc.). Be to, įregistruotas 351 padegimas (4,1 proc.), o 501 gaisro (5,8 proc.) priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai atliko ir 4182 gelbėjimo darbus. Jų metu jiems pavyko išgelbėti dar 188 gyventojus, iš jų 23 vaikus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų padaugėjo 5,4 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo žiemą gausiai iškritęs sniegas, užpustyti ir slidūs keliai, pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose bei vasaros karščius lydėjusios liūtys. 1864 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1173 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 352 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 29 gyventojus bei ištraukė 112 skenduolių (pernai per tą patį laikotarpį – 161). Be to, 317 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 134 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 41 žuvusiojo kūną. Ugniagesiai taip pat likvidavo 114 cheminių incidentų, 46 kartus rinko gyvsidabrį, 48 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt.

BFL

Degantis Traksėdžių durpynas Šilutės rajone sunaikino vienos didžiausių ir seniausiai ištyrinėtos aukštapelkės Lietuvoje – Aukštumalos – ekosistemą.

Traksėdžių durpynas dega nuo pirmadienio popietės. Šilutės rajone dėl gaisro paskelbta ekstremali padėtis, su ugnimi kovoti padeda kariai.

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis Eltai sakė, kad ugnies liežuviai yra jau pasiekę pelkės plynių vidurį, jo skaičiavimais, yra pažeista trečdalis ketvirtadalis aukštapelkės, draustinio. Pasak gamtininko, Aukštumalos pelkė, užimanti daugiau nei 2500 hektarų plotą, yra viena vertingiausių pelkių Lietuvoje ir pasaulyje. Ši pelkė yra seniausiai, 1902 metais, pasaulyje moksliškai ištyrinėta ir aprašyta pelkė. Ją 1898-1900 metais tyrinėjo vokiečių mokslininkas botanikas Karlas Albertas.

“Dabar dalis tų aprašytųjų bendrijų nudegė. Radome šimtmečių vertės istoriją. Buvo žinoma, kas buvo per šimtą metų, o dabar ugnis faktiškai sunaikino būdingą pelkei augmeniją. Pelkės nesunaikino, nes durpės nedega, bet nudegė paviršinis sluoksnis. Pelkė išliko, bet jos netekome kaip gamtinės vertybės. Šitose vietose esančios plynės būdingos Vakarų Lietuvai, tokių didelių plynių Lietuvoje nelabai rasi”, – kalbėjo ką tik iš nelaimės vietos grįžęs N. Zableckis.

Lietuvos gamtos fondo atstovas teigė, kad per gaisrą labai nukentėjo Europos Sąjungos saugomos gamtinės buveinės, tai yra tam tikra augmenija, nudegė jos organika.

“Pelkė pasitręšė pelenais, dėl to čia ims augti miškui būdingos ekosistemos. Gausiau, vešliau ims augti sumedėjusi augmenija – beržai, pušys – ir nebeliks būdingos plynės. Tam, kad vėl palaikytume, atkurtume, reikės kelti vandens lygius, galbūt daryti kirtimus. Prasideda didžiuliai sudėtingi procesai. Gaisras sunaikino ekosistemą. Čia kažkokių rūšių, paukščių, augalų nėra per daugiausia, bet pati aukštapelkė savaime yra vertybė”, – susirūpinimą išreiškė N. Zableckis ir sakė, kad ugniagesiai gesino pagrindinius Traksėdžių durpyno gaisro židinius, neskirdami dėmesio aukštapelkei, nors ji degė atvira liepsna.

Nemuno Deltos regioninio parko duomenimis, Aukštumalos aukštapelkėje aptiktos europinės svarbos buveinės, kurias būtina tausoti bei išsaugoti. Tai natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miškai. Buveinėse aptikta nemažai augalų bendrijų, tarp kurių dvi įtrauktos į Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą (LRK). Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į LRK.

Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į LRK. Taip pat 17 rūšių yra įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į LRK įtrauktos 4 rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.

Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl ji yra svarbi kaip įvairių gyvūnų poilsio bei maitinimosi vieta.

REUTERS

Pirmadienį po pietų didelis gaisras kilo Šilutės rajone – čia užsidegė Kintų seniūnijoje esantis durpynas. Rajone dėl gaisro paskelbta ekstremali situacija, teigia ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Vladas Rakštelis BNS sakė, kad gaisravietėje sutelkta 11 ugniagesių automobilių: autocisternų, žarnų automobilių ir kitų.

Taip pat ketinama į pagalbą gesinant liepsnas pasitelkti krašto apsaugos sraigtasparnį.

“Prašymas derinamas ministrų lygiu. Matyt, bus pasitelktas sraigtasparnis – gal ir šiandien”, – svarstė V. Rakštelis.

Departamento atstovo teigimu, bendrovei “Šilutės durpės” priklausančiam durpynui gesinti telkiamos didelės pajėgos todėl, kad gaisras kelia pavojų netoli esančiam Šilutės miestui.

“Jei ugnis pateks į gilesnius sluoksnius, gaisras gali tęstis visą vasarą. Didelis pavojus, kad persimes į gyvenvietę”, – kalbėjo jis.

Ugniagesiai teigia kol kas negalintys įvertinti, kokį plotą apėmė liepsnos.

“Nenustato ploto – ar 10, ar 20 hektarų. Ir vienoje vietoje dega, ir kitoje – turbūt daugiau ploto”, – svarstė V. Rakštelis.

Tai didžiausias gaisras šiemet Šilutės rajone.

AFP

Ugniagesiams pavyko lokalizuoti liepsną šaudmenų sandėliuose Udmurtijoje, pranešė agentūrai “Interfax” Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Pavolgio regioninis centras.

“Gaisras buvo lokalizuotas 14 val. 30 min. Maskvos laiku (13 val. 30 min. Lietuvos laiku)”, – pažymėjo agentūros pašnekovas.

Šiuo metu gyvenviečių, esančių netoli arsenalo, gyventojai jau pradeda grįžti į savo namus.

“Mūsų operatorius iš vietos praneša, kad žmonės sugrįžta. Daugelis iš jų ketina būti namie ir daugiau evakuotis nenori”, – pažymėjo agentūros pašnekovas.

Savo ruožtu “Interfax” korespondentas, esantis už kelių kilometrų nuo karinės dalies, pranešė, kad sprogimų intensyvumas pastaruoju laiku vėl padidėjo.

“Prieš kelias valandas sprogimai iš karinės dalies griaudėjo retai, o dabar jie girdėti kas 5-10 sekundžių”, – sakė jis.

AFP

Rusijos centrinėje dalyje esančioje Udmurtijos respublikoje penktadienį kilus gaisrui didelėje šaudmenų saugykloje, praėjus 13 valandų sviediniai tebesproginėjo, o iš apylinkių evakuojami dešimtys tūkstančių gyventojų.

Rusijos naujienų agentūros citavo Udmurtijos sveikatos apsaugos ministrą Vladimirą Muzlovą, kuris sakė, jog du senyvo amžiaus žmonės, gyvenę netoli šio karinio objekto, mirė nuo širdies smūgio, kurį veikiausiai sukėlė dėl šio incidento patirtas stresas.

Reportažuose skelbiama, kad 45 žmonės buvo sužeisti per gaisrą ir sprogimus, kurie ketvirtadienio vakarą pradėjo griaudėti šaudmenų saugykloje netoli Iževsko miesto, esančio už maždaug 900 kilometrų į Rytus nuo Maskvos.

Pranešama, kad iš šaudmenų saugyklos apylinkių evakuoti beveik 30 tūkst. gyventojų.

Sprogimų sukeltos smūginės bangos išdaužė kai kurių net už 10 kilometrų esančių pastatų langus. Vaizdo reportažuose buvo matoma, kaip po vienos galingos detonacijos į dangų pakilo atominio sprogimo debesį primenantis “grybas”, o degantys šaudmenys skraidė tarsi fejerverkai.

Šio incidento priežastis kol kas nenustatyta.

Pareigūnai informavo, kad šio gaisro malšinti buvo pasiųsti 200 ugniagesių, 30 ugniagesių automobilių, trys traukiniai ir du lėktuvai.

Rusijos gynybos viceministras Dmitrijus Bulgakovas sakė valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS, kad šioje saugykloje, be kitų šaudmenų, laikomas nedidelis kiekis raketinės artilerijos sviedinių, tačiau jiems sprogimas esą negresia.

Naujienų agentūros “RIA Novosti” duomenimis, šiame kariniame komplekse saugoma apie 10 tūkst. tonų sprogmenų, kurių bendra galia prilygsta apie 58 tūkst. tonų trotilo. Palyginimui, per Antrąjį pasaulinį karą ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio numestų bombų galia prilygo 35 tūkst. tonų trotilo.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė “Transneft” paskelbė, kad penktadienį po vidurnakčio nutrūko naftos tiekimas netoli užsiliepsnojusios šaudmenų saugyklos einančius vamzdynu, kuriuo kasdien perpumpuojama apie 161 tūkst. barelių naftos.

Ketvirtadienio rytą kilus gaisrui vienoje iš Vilniaus mokyklų, buvo evakuoti mokiniai.

Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą Naujojoje Vilnioje esančioje Žaros vidurinėje mokykloje gavo prieš 10 valandą ryto, į įvykio vietą išsiųstos keturios autocisternos, BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė.

Anot pareigūnų, dūmai buvo apėmę rūsį, iš mokyklos evakuoti mokiniai. Gaisras užgesintas 10 val. 39 min.

Gaisro priežastys kol kas nėra aiškios. Informacijos apie sužeistuosius nėra.

Vežėjai gali nebeatgauti net ir tų vilkikų su kroviniais, kurie kelte “Lisco Gloria” nuo ugnies nenukentėjo.

Laivybos kompanijos pasamdyta teisininkų grupė mano, kad, pagal tarptautinius jūros krovinių gabenimo įstatymus, išlikę sveiki kroviniai gali atitekti “DFDS Lisco”, rašo “Lietuvos rytas”.

Aukcione pardavus nesudegusius vilkikus ir krovinį, už gautas pajamas ketinama atsiskaityti su keltą “Lisco Gloria” gelbėjusiomis Vokietijos ir Danijos tarnybomis.

Pagal Šiaurės jūros konvenciją ir Hagos-Visbio taisykles, jeigu laivas jūroje užsidegė dėl netvarkingo krovinio, jis laikomas vientisu kroviniu ir laivo savininkui atitenka likusi sveika jo dalis.

Spėjama, kad gaisras kelte kilo užsiliepsnojus gabenamam techniškai nesutvarkytam refrižeratoriui.

“DFDS Lisco” atstovas Vaidas Klumbys pabrėžė, kad gelbėjimo tarnyboms turėtų mokėti ne tik laivybos kompanija. Dalį išlaidų turėtų padengti ir išgelbėto krovinio savininkai – proporcingai pagal išgelbėto turto vertę.

“Klaipėda” rašo, jog jei bus įrodyta, kad gaisras kilo viename iš sunkvežimių, jūrų bendrovė atlyginti žalos neprivalės.

“Yra net 17 atvejų, kai laivo savininkas neprivalo mokėti jokių kompensacijų. Vienas tokių atvejų, kai avarija kyla ne dėl laivo įgulos, o dėl trečiųjų asmenų – šiuo atveju vilkikų ar jų vairuotojų – kaltės ir laivo įgula padaro viską, kad avarijos išvengtų ir neleistų jai plisti”, – “Klaipėda” cituoja jūrų teisės specialistę Reginą Derkinytę.

Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu keliama versija, jog gaisras kilo viename iš vilkikų.