Ketvirtadienį apklausti kelto “Lisco Gloria” jūrininkai patvirtino savo akimis matę, kad gaisras kilo, kai krovinių denyje staiga užsiliepsnojo vilkikas, rašo “Lietuvos rytas”.

“Apklausus kelto “Lisco Gloria” įgulos narius gaisro aplinkybės daugmaž išryškėjo. Jūrininkai teigė, kad užsidegus vilkikui kelte automatiškai įsijungė gaisrų gesinimo įrangos sistema. Jų parodymus dar turėsime lyginti su kelte rasta juodąja dėže – visus duomenis fiksuojančia aparatūra”, – ketvirtadienį sakė nelaimės aplinkybes tiriančios Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius.

Gaisrą kelte lietuviai tirs kartu su Vokietijos ir Danijos institucijomis. To pageidavo ir objektyviu tyrimu suinteresuoti kelto “Lisco Gloria” šeimininkai danai.

“Jau sudaryta trišalė komisija turės nustatyti ne tik šios avarijos aplinkybes, priežastis, padarinius, bet ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl priemonių, kad tokios nelaimės krovinių ir keleivių keltuose daugiau nepasikartotų”, – pasakė E.Zacharevičius.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas keleivius į Vokietiją ir Švediją plukdantiems “DFDS Sea-way” keltams keliami itin dideli technikos ir saugos reikalavimai.

“Prieš porą mėnesių tikrindami “Lisco Gloria” techninę būklę savininkams pareiškėme keletą pastabų. Tačiau didelių pažeidimų, galėjusių sukelti gaisrą, neaptikome”, – kalbėjo E.Zacharevičius.

Kol kas neaišku, kokias prekes gabeno kelto denyje užsiliepsnojęs vilkikas. Anot E.Zacharevičiaus, kai kuriems “DFDS Sea-way” keltams leidžiama per Baltiją plukdyti vilkikus su pavojingais kroviniais – tai esą normali laivybos praktika.

Atmetama versija, kad gaisrą kelte “Lisco Gloria” galėjo sukelti koks nors vairuotojas, nakvojęs ne kajutėje, o savo vilkiko salone.

“Keleiviai miega kajutėse arba pigesniame sėdimųjų vietų salone. Krovinių deniai keltuose atskirti nuo kitų patalpų”, -sakė E.Zacharevičius.

Apdegęs keltas su korpuse išdegusia didžiule skyle ketvirtadienį dar plūduriavo jūroje netoli Danijos Langelando salos.

Jį apžiūrėję ekspertai nustatė, kad liepsnos visiškai suniokojo viršutinį denį su kroviniais. Apatinės patalpos, kuriose yra variklių skyrius, atrodo, nukentėjo mažiau.

“Lisco Gloria” greičiausiai bus plukdomas į Danijos Odensės uostą. Čia yra laivų statykla, kurioje keltą galima iškelti ir kruopščiai apžiūrėti”, – kalbėjo “DFDS Seavray” atstovas Vaidotas Klumbys.

Kada iš Klaipėdos į Kylį plaukiojusį keltą “Lisco Gloria” pakeis kitas, kol kas neaišku.

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte, kuriame apie 1 val. Lietuvos laiku kilo gaistas, dauguma – 178 – keleiviai buvo lietuviai, 6 iš jų yra nesunkiai sužeisti – tokią pirminę informaciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi iš krizių centro Kylyje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas BNS informavo, kad nukentėjusiesiems šiuo metu padeda Vokietijos pareigūnai.

Lietuvos ambasados Vokietijoje darbuotojai savo ruožtu su Vokietijos institucijomis ir keltų bendrovės “DFDS Seaways” atstovais derina Lietuvos piliečių parvežimo į Lietuvą organizavimą.

Ambasados konsulinis pareigūnas šiuo metu vyksta į Kylį ir suteiks reikiamą konsulinę pagalbą. Jis visų pirma aiškinsis, kaip padėti asmens dokumentus per nelaimę praradusiems lietuviams grįžti namo.

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte “Lisco Gloria” kilus gaisrui, evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai.

Prie degančio kelto greitai atskubėjo vokiečių keltas “Deutschland” ir policijos laivas, kurie puolė gelbėti keleivius, plaukiančius vandenyje arba įsikibusius į gelbėjimo plaustus. Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro, iš viso gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Naujienų agentūros “Reuters” teigimu, keletas žmonių buvo sužeista, trys iš jų į ligoninę išgabenti sraigtasparniu. Kiti vokiečių keltu nugabenti į Kylį. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitų kelto keleivių rimtai sužeistų nėra.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad, pirminiais duomenimis, iš viso sužeisti 22 kelto keleiviai.

Automobilius ir žmones plukdžiusiame kelte “Lisco Gloria” gaisras kilo apie vidurnaktį (apie 1 valandą Lietuvos laiku), nurodė Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės atstovas.

Pasak Kukshafeno gelbėjimo tarnybų, viename iš viršutinių laivo denių būta sprogimo, po to kilo gaisras.

Iš Vokietijos Kylio miesto į Klaipėdą plaukusiame “Lisco Gloria” kelte buvo 204 keleiviai, dagiausia Baltijos šalių ir Rusijos piliečiai, ir 32 įgulos nariai.

Keltas išplaukė iš Kylio tiksliai pagal tvarkaraštį, penktadienį 23 val. Nelaimė įvyko tuo metu, kai laivas buvo ties Femarno sala. Keltui “Lisco Gloria” paskelbus nelaimės signalą, prie jo atskubėjo netoliese buvę laivai.

Anot Vokietijos specialistų, sprogimo kelte priežastis – techninis gedimas.

“Nėra jokių užuominų, jog tai galėjo būti teroro aktas, – sakė Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės atstovas. – Žinoma, policija tai tirs, bet atrodo, jog tai nelaimingas atsitikimas”.

“Žmonėms pasisekė, kad visa tai įvyko svarbiame laivybos kelyje, todėl kiti laivai greitai priplaukė ir gelbėjo žmones”, – sakė agentūrai “Associated Press” Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos centrinės vadavietės Kukshafene atstovė Ulrike Windhoevel (Ulrikė Vindhėfel).

Pasak jos, sraigtasparniu į degantį keltą nuleido keturių asmenų grupė, ši sugebėjo išmesti kelto inkarus, kad jis nedreifuotų. Ugniagesiai stengiasi atvėsinti degantį keltą, kad jis neskiltų į dalis.

Danija pasiuntė specialų laivą kovai su naftos tarša. Kelte degalų gali būti apie 170 tonų, nurodė U.Windhoevel.

Bendrovės atstovas spaudai Vaidas Klumbys BNS sakė, kad “DFDS Seaways” pasirūpins keleiviu grįžimu į Lietuvą. Sutvarkius konsulinius klausimus keleiviams, jo teigimu, ruošiamasi sudaryti galimybę parkeliauti ne tik kitu kompanijos keltu, bet ir, pavyzdžiui, lėktuvu. Jo teigimu, dalis keleivių plaukti keltu namo nenori.

Jis taip pat teigė, kad kol kas anksti pasakyti, ar keltas nenuskęs ir ar jis dar galės būti remontuojamas.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9416 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 27,6 proc. Gaisruose žuvo 141 žmogus (pernai per tą patį laikotarpį – 134), o 135 gyventojai (111) buvo traumuoti.

Įvertindami tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse žuvo daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.

1467 gaisrai (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 114 žmonių. Be to, 812 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc.), 827 kartus degė transporto priemonės (8,8 proc.), 68 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (8,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos, sudaro tik 1,4 proc. visų gaisrų, šiemet jų kilo 133 (pernai per tą patį laikotarpį – 50).

Rusija paprašė Lietuvos pagalbos gesinant šalyje siaučiančius gaisrus, antradienį sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas.

“Vakar gauta oficiali Rusijos Federacijos ambasados nota dėl pagalbos. Prašo įvairių technologinių priemonių gaisrams gesinti, taip pat priešgaisrinės aviacijos”, – BNS sakė URM atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.

Šiuo metu prašymą vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Anot URM atstovo, Rusija notoje tarp prašomų priemonių mini lauko kompresines pompas, asmenines apsaugos priemones, kvėpavimo aparatus, priešgaisrines lafetines sistemas, vandens pompas, priešgaisrinius robotus, miško kultivatorius, priešgaisrinės mašinas-amfibijas, lauko mobilias elektros stotis.

Maskva antradienį yra ir toliau apgaubta miškų gaisrų dūmų. Rusijos sostinėje menkas matomumas, ore jaučiamas degėsių kvapas. Iš viso šalyje yra 554 gaisrų židinių, o liepsnos yra apėmusios daugiau kaip 190 tūkst. hektarų. Sinoptikai palankaus oro kol kas nežada.

Lietuvos URM gyventojams rekomenduoja įvertinti galimas rizikas ir, jei nėra būtinybės, susilaikyti nuo kelionių.

Smogas Lietuvos ambasados veiklos nesutrukdė, ambasados Maskvoje konsulinis skyrius dirba padidintu režimu.

“Ambasada instruktuota išduoti vizas kaip įmanoma greičiau”, – BNS teigė R.Kačinskas.

Pasak diplomato, skubiai norintiems gauti vizas paprastai taikomas 3 dienų terminas, tačiau dabar jas galima gauti greičiau – per 48 valandas.

Šiemet šalies ugniagesiams jau teko gesinti 51 gaisrą, kilusį nuo žaibo iškrovos, kai pernai per tą patį laikotarpį – 29. Šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse. Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Šiemet jau kilo vienas tragiškas gaisras, kai žaibui padegus gyvenamąjį namą, žuvo jame miegojęs žmogus.

Birželio 11-osios naktį apie 1 val. Šalčininkų rajone, Rūdninkų kaime, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atskubėjus ugniagesiams, medinis pastatas jau skendėjo liepsnose, jo stogas buvo įgriuvęs. Apmalšinus liepsnas, viduje buvo rastas apdegęs 36-erių metų vyro kūnas. Pasak žuvusiojo kaimynų, tą naktį smarkiai žaibavo ir nuo žaibo iškrovos staiga užsidegė pastato stogas.

Dar viena skaudi nelaimė įvyko liepos 13-osios vakarą. Apie 19 val. 45 min. Alytaus rajone, Likiškėlių kaime, nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis pastatas. Atskubėjus ugniagesiams, pastatas jau degė atvira liepsna, jo stogas buvo sugriuvęs, o viduje degė čia sukrautas šienas. Ugniagesiams gesinant gaisrą, sodybos kieme jos 74-erių metų šeimininkas prarado sąmonę. Kol atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai jam darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau medikai konstatavo žmogaus mirtį. Per gaisrą supleškėjo pastato stogas, lentinės sienos, sudegė apie 8 tonos šieno.

Kol dar neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Kadangi pastaruoju metu vis dažniau griaudėja perkūnija, o vasara dar tik įpusėjo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria gyventojams, kaip saugotis nuo žaibų.

Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai.

Tūkstančiai žmonių liko be pastogės per milžinišką gaisrą, kuris sekmadienį nuniokojo vieną tankiai gyvenamą lūšnynų rajoną Filipinų sostinėje.

Gaisras, kuris tikriausiai kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos, siautėjo ilgiau nei septynias valandas ir sunaikino šimtus namų.

Kol kas vienintelė patvirtinta šios nelaimės auka yra vyras, kuris žuvo, kai išbėgęs iš degančio namo sugrįžo į jį išnešti oro kondicionieriaus, nurodė vietos administracijos pareigūnas Obetas Madarangas, pridūręs, kad dar keturi žmonės buvo sužeisti.

Pasak O.Madarango, namus prarado maždaug 2 600 šeimų – apie 15 tūkst. žmonių, kuriems būtina skubi humanitarinė pagalba.

“Turime pakankamai maisto, tačiau stinga geriamojo vandens ir kilnojamųjų tualetų”, – sakė O.Madarangas naujienų agentūrai AFP.

Namus praradusi 28 metų May Llegue (Mei Lijegvė) sakė, kad nukentėjusieji dėkingi už dalijamą maistą, tačiau nerimauja, ar vyriausybė juos aprūpins kitais būtiniausiais dalykais.

“Mums reikalinga patalynė, nes daug vaikų neturi kur miegoti. Taip pat reikalinga medicinos pagalba senyviems žmonėms”, – aiškino ji.

Pasak O.Madarango, gaisras tame lūšnyne įsiplieskė veikiausiai dėl neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų.

“Daug žmonių neteisėtai prisijungia prie elektros linijų. Manome, jog dėl tos pačios priežasties čia kilo ir prieš šešerius metus siautęs gaisras”, – sakė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad per šį gaisrą pavyko išvengti didesnio aukų skaičiaus, nes liepsnos įsiplieskė sekmadienio popietę, kai žmonės nemiegojo. “Jeigu tai būtų įvykę naktį, būtų žuvę daug žmonių”, – pabrėžė O.Madarangas.

Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad sausakimšuose Manilos metropolio lūšnynuose gyvena beveik keturi milijonai žmonių – apie 35 proc. Filipinų sostinės gyventojų.

Tokiuose lūšnynų kvartaluose dažnai kyla dideli gaisrai, tačiau jų gyventojai greitai vėl atstato savo palaikius būstus.