Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje – to siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje (ES) ir JAV bus sunkiau, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.

J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.

Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. “Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: “Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.

Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.

“Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.

Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.

“Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.

Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.

Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.

Dėl iškritusio gausaus sniego, vėjo, pūgos laužomų šakų ir griūvančių medžių visoje Lietuvoje šeštadienį buvo nutraukta daug elektros laidų. Po vidurdienio be elektros liksuių vartotojų skaičius išaugo nuo 16 tūkst. iki 34 tūkst.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorė “Lesto” pranešė, kad sudėtingiausia padėtis yra Šiaulių regione, kur iškrito šlapias sniegas ir pūga nesiliauja. Čia be elektros yra apie 13 000 vartotojų. Klaipėdos regione jų taip pat daug – apie 9800.

“Lesto” Korporatyvinės komunikacijos skyriaus atstovė Renata Gaudinskaitė BNS sakė, kad dirba 126 elektros remonto brigados, iškviestas visas papildomas personalas. Vakarų Lietuvoje prie daugelio gedimo vietų, anot jos, net neįmanoma prieiti arba jas identifikuoti. Tačiau, pasak R.Gaudinskaitės, radus gedimo vietą, jis sutvarkomas labai greitai.

“Mes prašome žmonių ir vietos valdžios pagalbos, nes vieniems susitvarkyti yra neįmanoma. Kas tik gali, padeda technika, traktoriais nukasa sniegą”, – teigė “Lesto” atstovė.

Panevėžio regione šiuo metu be elektros likę apie 3400 vartotojų, Utenos – apie 3800, Vilniaus – apie 1500, mažiausiai jų – Alytaus ir Kauno regionuose – atitinkamai 700 ir 110.

Ypač prasta padėtis Šiauliuose, Kelmėje, Mažeikiuose, Radviliškyje, Kretingoje, Plungėje, Šilalėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Ignalinoje, Utenoje.

“Labai prašome gyventojų nesiartinti prie nutrūkusių elektros linijų laidų, patiems nesiimti jokių veiksmų – nekelti nuvirtusių medžių, neliesti sugedusių elektros įrenginių,”- pranešime sakė “Lesto” operatyvinio valdymo grupės vadovas Jevgenijus Sakovičius.

Įmonė prašo skubiai informuoti apie nutrūkusį elektros tiekimą, pastebėtus sugadintus elektros tiekimo įrenginius ar grėsmingus objektus trumpuoju numeriu 1802 arba pagalbos telefonu 112.

Gruodžio pradžioje prezidentei įteikę peticiją, kurioje prašoma sustabdyti vilkų medžioklę, trečiadienį visuomenininkai protestavo po Aplinkos ministerijos langais.

Apie 30 protestavusių žmonių laikė plakatus su užrašais “Vilkų genocidui – ne”, “Išsaugotas vilkas – nauda miškams”, “Ant Gedimino kalno vilkas kaukė, ne kiaulė kriuksėjo”.

Asociacijai “Baltijos vilkas” ir jai pritariantiems visuomenininkams abejonių dėl žvėrių išlikimo kelia tai, kad kasmet didinama vilkų medžioklės kvota, be to, ministro įsakymu pusantro mėnesio pailgintas medžioklės sezonas – jo pradžia paankstinta nuo gruodžio 1 iki spalio 15-osios. Sezonas baigiasi balandžio 1 dieną.

Reikalaujama įsakymus dėl kvotų didinimo ir sezono ilginimo atšaukti.

“Jei buvo nušauta per 12 dienų 13 vilkų, tai paskaičiuokime, kas bus iki balandžio pirmosios, jei taip kasdien po vilką… Kaip galima išvis garantuoti, kad ta populiacija bus išsaugota? (…) Didinimas kvotų ir medžioklės sezono paankstinimas turi būti sustabdytas, nes tai jau pasiekė ribą”, – žurnalistams sakė asociacijai priklausanti režisierė Vanesa Urbienė.

Ji piktinosi, kad Aplinkos ministerija, motyvuodama ūkininkų problemomis, tenkina, anot jos, prestižinės vilkų medžioklės mėgėjų interesus, ir nesiima jokių kitų priemonių vilkams nuo gyvulių atbaidyti, išskyrus jų medžioklę.

“Medžioklės yra ne tiek medžiojimui, kiek sutvarkymui savo kitų reikaliukų, o vilko sumedžiojimas – apskritai prestižo reikalas, nes vilko trofėjus kainuoja nuo 1000 iki 1500, kai bauda yra nuo juokingo 64 litų su puse, dabar jau padidinta iki 300 litų, bet vis tiek ką reiškia su trofėjaus kaina – tai apskritai brakonieriavimo skatinimas”, – sakė V.Urbienė.

“Aplinkos ministerija labiausiai motyvuoja tuo, kad nukenčia ūkininkai, bet jie taip teigia bendrai, visos Lietuvos mastu. (…) Jei jie didina bendrai, o ne reguliuojama regioninėje sistemoje, gal tie vilkai labiau žudomi ten, kur jie turėtų būti saugomi ir kur nesigano karvės ir ožkos, o ten, kur Biržų rajone papjovė vieną kitą ožką, kuri buvo nepririšta ir neaptverta, gal ten per visą mėnesį nė vieno vilko nesumedžiojo”, – teigė asociacijos “Baltijos vilkas” narė.

Anot V.Urbienės, pigiau būtų kompensuoti ūkininkams elektrinių piemenų įrengimą ar bandas saugančių šunų – Podhalės aviganių įveisimą, nei išnaikinus vilkus Lietuvoje, iš naujo juos įveisti.

“Reikia aptverti, yra elektriniai piemenys, bet visų šitų priemonių nepaiso ministerija ir netgi savotiškai pasityčioja iš tų pasiūlymų, nors kitoms valstybėms neatrodo, kad čia menka ar kvaila. Pasiūlymai ignoruojami ir nepriimami, vienintelis būdas – medžiotojams atiduoti šį procesą”, – sakė V.Urbienė.

Anot jos, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, asociacija “Baltijos vilkas” neketina “eiti su šakėmis” – ketina tartis dėl tolimesnių veiksmų ir spręsti problemą civilizuotomis priemonėmis, pavyzdžiui, rašydami skundą Europos Sąjungai.

Šiemet sezono metu leidžiama nušauti 60 vilkų. Tai yra 20 žvėrių daugiau nei pernai arba trigubai daugiau nei prieš trejus metus.

Anot visuomenininkų, lyginant Vyriausybės pateiktus duomenis, 2002-ųjų ir šių metų informaciją, vilkų Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Derybinėje pozicijoje dėl stojimo į ES nurodyta, kad Lietuvoje vilkų yra 550, ir jų medžiojimas esą neturės įtakos populiacijos gyvybingumui, tuo metu dabar apskaityta 250 vilkų.