Lietuvoje trūksta darbuotojų ar trūksta darbdavių, pasirengusių mokėti didesnį nei minimalų atlyginimą? Kol vieni svajoja apie didelės pridėtinės vertės ekonomiką, kiti kantriai stovi prie konvejerių gamyklose, uždirbdami katino ašaras. Viena vertus, pigi darbo jėga didina įmonių gaminamos produkcijos konkurencingumą, kita vertus, milijoninius pelnus uždirbantys verslininkai neturėtų užmiršti, kad nešeriamas arklys greit pakrato kojas.

Galima labai ilgai samprotauti, kokios objektyvios priežastys lemia, kad Norvegijos žuvies fabrikuose darbininkai uždirba daugiau nei aukštos klasės specialistai baltomis apykaklėmis Lietuvoje, bet dažniausiai viskas paaiškinama šalta ekonomine logika: esame pigios darbo jėgos, pigių sąnaudų ekonomika. Ši aplinkybė daro didžiulę įtaką investicijoms, kuriamoms naujoms darbo vietoms, ir niekur nuo to nepabėgsi. Darbdaviai moka tiek, kiek gali. Bet ar tikrai visada taip? Ar net šalto pragmatizmo laikais tarpusavyje puikiai dera uždirbami šimtai milijonų pelno ir darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas, kartkartėmis pamėtėjant dovanų jų vaikams ir surengiant pigų koncertą?
Primityvus, arogantiškas požiūris į darbininkus, laikant juos nieko nevertais tinginiais, kai kuriems verslo savininkams ne tik uždeda šiuolaikinių vergvaldžių karūną, bet ir padeda kurti naują visuomenės klasę – beviltiškų varguolių, kuriems patiems ir jų vaikams nerūpės nei lavinimasis, nei kvalifikacijos kėlimas, nei mistinė „didelė pridėtinė vertė“.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina: „Lietuvių darbdaviai dažnai dirba tarsi trumpalaikei perspektyvai – siekia kuo greičiau praturtėti, uždirbti daug pinigų ir ilgai bei maloniai gyventi. Jiems visiškai nerūpi samdomų žmonių gerovė: ar jie sirgs profesinėmis ligomis, liks su sužalotais sąnariais, pasens anksčiau laiko… Jaunimas kitoks. Jie į tokias darbo vietas neina – jie greičiau emigruoja.“
Integruotos komunikacijos bendrovės „INK agency“ vyriausiasis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad verslo ir darbuotojų ginčai dėl atlyginimų nėra tik Lietuvos problema, nes tai užprogramuoja rinkos ekonomikos veikimo principas, tačiau Lietuvoje susiformavo bloga verslo kultūra, kai į darbuotojus žiūrima kaip į ekonominius vienetus, kartais juos prilyginant staklėms ar nekilnojamajam turtui. „Šio požiūrio kilmė susijusi su nelengva verslo istorija – verslą reikėjo sukurti nuo nulio, atlaikyti bent porą krizių (vadinamąją Rusijos 1999-aisiais ir pasaulinę 2008–2009 m.). Ką jau kalbėti apie nuolatinį mokesčių ir verslo aplinkos keitimą. Tai verslininkus užgrūdino ir netgi išugdė tam tikro nuožmumą. Todėl darbuotojai turi suvokti ir Lietuvos verslo situaciją – ji nėra tokia pat kaip Vakaruose, nors ir artėja prie jos“, – aiškina K.Gečas.
Vis dėlto ilgainiui lietuviško verslo atstovų požiūris privalės keistis, nes anksčiau veikusios sėkmės formulės jau nebeveikia: jeigu verslininkas viešai sako, kad neranda darbuotojų net už 5 tūkst. Lt, vadinasi, jis viską matuoja pinigais, o žmonės turi ir kitų poreikių. Todėl pagaliau reikėtų paimti į rankas vadovėlius ir pasidomėti vadinamosiomis minkštosiomis darbo sąlygomis. Šalia atlyginimo dydžio, darbo valandų skaičiaus, – vardija ekspertas, – privalo atsirasti ir tokie dalykai, kaip liberalesnis valdymo stilius, darbo vietos patogumas, poilsio zonos, lankstus darbo grafikas jaunoms šeimoms ir kt. Tai padeda pritraukti talentingų žmonių ir juos išlaikyti.”

Kiek kainuoja duonos kepalo suraikymas

Jau keletą metų spaudoje vis linksniuojamos „Vičiūnų“ įmonių grupės gamyklos Plungėje: darbuotojai grasino streikais, profsąjungos kovojo dėl kolektyvinės darbo sutarties pasirašymo, skundėsi sunkiomis darbo sąlygomis, viršvalandžiais, prievole dirbti per šventes, o svarbiausia – minimaliais atlyginimais. „Kaip gyvenate šiandien?“ – klausiame „Vičiūnų“ grupės įmonių Plungėje darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkės Vilmos Kūrienės.
„Padėtis sudėtinga: bendrovėje „Plungės kooperatinė prekyba“ reikalai šiek tiek pagerėjo, bet įmonėse „Plungės duona“ ir „Baltic food partners“ padėtis ašaringa ir labai skaudi. Ten jau niekas nebenori dirbti, jie priima laikinus darbuotojus per agentūras, o žmonėms ir toliau mokamas visiškas „mizeris“, – pasakoja V.Kūrienė.
Be to, problemų kelia ne tik darbo užmokesčio dydis, bet ir darbo apmokėjimo tvarka: įmonėse įsišaknijusi praktika, kai darbuotojams nustatomas minimalus bazinis atlyginimas ir kintamoji dalis, priklausanti nuo pagamintos produkcijos kiekio. Darbuotojai tvirtina, kad tų sugalvotų normų fiziškai dažniausiai neįmanoma įvykdyti! O neįvykdei – jokios papildomos atlyginimo dalies ir negausi, tik pliką minimumą.
V.Kūrienės teigimu, teisybės ieškota ir Darbo inspekcijoje, ir kitose institucijose, kreiptasi net į mokslininkus, kad šie padėtų suprasti, pagal kokią formulę yra nustatoma, kiek vienas žmogus per dieną gali pagaminti vienokios ar kitokios produkcijos. „Nėra tokios formulės. Todėl UAB „Plungės duona“ direktorius kaip nori, taip ir skirsto kintamąją atlyginimo dalį. Kam nori – tam duoda, kam nenori – neduoda. Todėl ir kaunamės dėl kolektyvinės sutarties, kurioje būtų įtvirtintos darbo apmokėjimo taisyklės. Bet sekasi sunkiai – darbdavys nenori atsisakyti esamos tvarkos, nesutinka, kad būtų įvestas valandinis darbo apmokėjimas, nes neva darbuotojai tada veltėdžiaus“, – sako „Vičiūnų“ įmonių grupės Plungėje profsąjungos lyderė.
Tada streikuos? Ne, nestreikuos, nes nemato prasmės. Bet piketus ir mitingus organizuoti ketina.
„Ar Visvaldas Matijošaitis Plungėje yra geras darbdavys?“ – tiesiai klausiame V.Kūrienės. Ji atsako: „Tai kad mes jį labai retai matome. Prieš kokius ketverius penkerius metus dar atvykdavo, bendraudavo su darbuotojais, o dabar viską sprendžia vietiniai vadovai.“
Plungėje, kaip ir visoje Lietuvoje darbai nesimėto, bet vis tiek nė vienas tų, kurie išėjo iš „Vičiūnų“ įmonių, pasak V.Kūrienės, neverkė. Po ilgų derybų „Plungės kooperatinėje prekyboje“ padėtis ėmė keistis, bet prie įmonių „Vičiūnai ir partneriai“, „Baltic food partners“ eilės norinčiųjų dirbti nesirikiuoja.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė G.Gruzdienė atsidūsta: su „Vičiūnų“ įmonių grupe derėtis nelengva, bet čia problema gilesnė, nei vien šio darbdavio požiūris. „Na, kas gali nustatyti, kiek žmogus pajėgus suraikyti duonos? Niekas. Bet visa tai vyksta bendrame Lietuvos darbo užmokesčio chaose, ir jeigu darbdavys plaukioja tame pačiame puode, jis elgiasi pagal jame galiojančius principus. O juk dar prieš keletą metų sakėm: kiek mokėsit, tiek ir gausit atgal – iš minimalios algos žmogus jokios investicijos nei į save, nei į vaikus nedarys, ateis laikas, ir nebebus kvalifikuotos darbo jėgos“, – konstatuoja G.Gruzdienė.
Kita vertus, čia svarbus ir pačių darbuotojų sąmonėjimo procesas: daugelis mano, kad atvažiuos kažkas iš Vilniaus ar net paties Briuselio ir išspręs visas jų problemas. Pasak G.Gruzdienės, „Vičiūnų“ įmonėse Plungėje platinamos anketos, darbuotojams siūlomos veikimo priemonės (piketuoti, kelti kolektyvinį ginčą), bet dažnai jie mano, kad tai darys ne patys, o profsąjungų veikėjai iš Vilniaus.
„Tai didžiulė mąstymo spraga – per porą dešimtmečių žmonės taip ir nesuprato, kad yra patys už save atsakingi. Įsivaizduokit, pakiša kažkam naują darbo sutartį, paspaudžia, jog greičiau pasirašytų, o vėliau išaiškėja, kad žmogus sutiko dirbti keturias dienas per savaitę ar kad jo atlyginimo kintamoji dalis pakeista. Pasako, kad dabar viskas priklausys nuo kažkokių mistinių veiklos rezultatų, pavyzdžiui, sutaupytų šilumos resursų…“ – pasakoja G.Gruzdienė.

Sparčiai didėjant lietuviškos kilmės prekių paklausai bei eksportui, gamybos įmonės noriai investuoja į plėtrą – naujų gamyklų, cechų statybą, turimų gamybinių patalpų bei įrangos atnaujinimą.

Jau šio rudens pradžioje optinius parametrinius stiprintuvus (daugiaspalvius lazerius) bei diodais kaupinamus kietojo kūno femtosekundinius lazerius kurianti ir gaminanti UAB mokslinė gamybinė firma “Šviesos konversija“ atvers naujos savo gamyklos duris. Į gamyklos pastatą bei naujus įrenginius apie 20 mln. Lt investavusi įmonė – daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir lyderė pasaulyje. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos.
„Įmonė veikia jau beveik 20 metų, per tą laiką išaugome tiek, kad neišvengiamai teko galvoti apie naujas patalpas, skirtas gamybai bei naujų produktų kūrimui. Didėja mūsų gaminamų lazerių paklausa, o norint gaminti daugiau reikia ir didesnių gamybinių plotų, ir daugiau bei įvairesnių specialistų“, – aiškina įmonės vadovas Algirdas Juozapavičius.
Per pastaruosius septynetą metų įmonės apyvarta padidėjo nuo 11 iki 50 mln. Lt, o maždaug 98 proc. savo gaminių įmonė eksportuoja. Akivaizdūs augimo rodikliai vadovus kaip tik ir paskatino ieškoti naujų patalpų. Modernus keturių aukštų, 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas iškilo buvusių „Dvarčionių keramikos“ sandėlių vietoje Vilniaus pakraštyje.
Paklaustas, kiek naujoji gamykla sukurs naujų darbo vietų, A.Juozapavičius teigia, kad jų įmonėje atsiranda nuolatos. „Neteisinga būtų sakyti, kad tik išdygus naujai gamyklai reikia tikėtis darbo vietų pagausėjimo. Nuolat priimame naujų darbuotojų, per pastaruosius keletą metų jų padaugėjo maždaug iki šimto“, – tvirtina ponas Algirdas.
Pasak vadovo, įmonės specifika lemia tai, kad rasti naujų darbuotojų nėra itin lengva: „Darbo rinkoje nėra parengtų specialistų, galinčių iš karto dirbti mūsų įmonėje. Mes turime juos apmokyti.“

Eksporto didėjimas skatina plėtrą

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3 mlrd. Lt (iki 20,7 mlrd. Lt). Pagal eksporto apimčių didėjimą Lietuva tapo lydere tarp Baltijos šalių: Latvijoje eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto didėjimas – viena pagrindinių priežasčių naujoms gamykloms kilti ar esamoms plėstis. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, beveik visos ES struktūrinių fondų paramos besikreipiančios įmonės planuoja padvigubinti ar dar labiau padidinti savo eksporto rodiklius. Šiai gamybos įmonių plėtrai (2013–2014 m.) per LVPA Lietuvos bendrovėms buvo skirta 22 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.
Dešimt lietuviško kapitalo įmonių į naujų gamyklų, cechų statybą, įrangos atnaujinimą 2013–2014 m. investavo arba ketina investuoti apie 352,7 mln. Lt. Naujai dygstančiose ar išsinuomotose patalpose įvairių produktų gamybą įmonės pradės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. Beveik 38 mln. Lt investavusi UAB „Juodeliai“ visiškai naują gamybos cechą stato Radviliškyje, o UAB „Impex Huse“ įsirenginėja iki tol nenaudotas patalpas Jonavos rajone.
Naujai iškilusios UAB „Lukšių tekstilė“ gamyklos direktorė Rima Bendorienė sako, kad nors statybos užsitęsė ilgiau, nei planuota, liepos pabaigoje darbai turėtų būti baigti. „Patalpos turėtų būti įrengtos jau liepą, tuomet bus galima pradėti darbą. Planuojame įkurti apie 30 naujų darbo vietų“, – sako R.Bendorienė.
Pabrėžtina, kad mažesniuose regionuose linkusios investuoti būtent lietuviško kapitalo įmonės, o užsienio investicijos bazuojasi aplink didesnius miestus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mano, kad dėmesys regionams turėtų didėti: „Reikėtų galvoti apie visą paketą paskatų investicijoms į regionus nukreipti. Čia tiesiog būtina gerinti demografinę padėtį. Ji imtų pamažu gerėti, jei į regionus atkeliautų naujų tiesioginių investicijų.“

Užsienio investicijos didėja

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos gamybos įmones didėja. 2011 m. jos siekė 10, o 2012 m. – 11 mlrd. Lt. Kaip teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė, šiuo metu visame pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų gamybos sektoriuje mažėja. Nepaisant to, „Investuok Lietuvoje“ tokių projektų 2012 m. pritraukė 57 proc. daugiau nei 2011-aisiais.
„Mūsų šalyje užsienio investuotojai dažniausiai domisi sritimis, kuriose esame stiprūs nuo seno ir turime konkurencinį pranašumą, – tai mechaninės inžinerijos, elektronikos ir baldų pramonės sektoriai. Be to, dažnai sėkmingiau už konkurentus pasirodome ir tose srityse, kuriose produktai gaminami ne masiniu būdu ir kartu darbo procesai negali būti visiškai automatizuoti“, – komentuoja M.Dargužaitė.
Pavyzdžiui, Vokietijos biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“ daugiau nei 20 mln. Lt investuos į savo naują gamybinį padalinį Elektrėnuose, kuriame bus gaminamos paviršių priežiūros priemonės, skirtos pramonės reikmėms, tarkim, geležinkelių, lėktuvų infrastruktūros priežiūrai, o Norvegijos kapitalo trikotažo gamintoja „Devold“ į naujos gamyklos statybą pasirengusi investuoti 33,7 mln. Lt.
„Investuok Lietuvoje“ pastarųjų penkerių metų (2008–2013 m.) duomenimis, į Lietuvos gamybos sektorių dažniausiai investavo Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Jungtinė Karalystės ir Vokietijos bendrovės.

Sukurs naujų darbo vietų

Minimose naujai statomose, taip pat šiais ar kitais metais planuojamose statyti gamyklose turėtų atsirasti apie 1100 naujų darbo vietų. Pasak Ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, nors apie 1100 naujų darbo vietų statistiškai gali pasirodyti ir nedidelis skaičius, tačiau atsižvelgiant į sektorių ir regioną tai gali turėti gana reikšmingą poveikį. „Per tiekimą ir paslaugas galėtų būti įdarbinta dar kelis kartus daugiau darbuotojų, sukurta pridėtinė vertė. Be to, statomos gamyklos sukuria ilgalaikes darbo vietas. Kaip rodo praktika, pasiteisinus investicijoms darbo vietų sukuriama dar daugiau, nei planuota. Be to, šis skaičius reiškia, kad tiek žmonių regionuose yra įdarbinama ir vietoj paramos gavėjų tampa mokesčių mokėtojais“, – aiškina viceministras.
Alytaus, kuriame statoma kakavos gamykla, mero patarėjas Romas Jankauskas pabrėžia, kad jų miestui kiekviena nauja darbo vieta – ypač svarbi: „Tendencijos Alytuje tokios, kad nedarbas, laimei, nedidėja, tačiau ir nemažėja. Kiekviena nauja darbo vieta reiškia padidėjusias ne tik asmens, bet ir visos jo šeimos pajamas, todėl tai labai svarbu.“
Buvusi dar 2007 m. bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ darbuotoja Elvyra Urbanavičienė tikisi, kad būsimos darbo vietos UAB „Premium Cocoa“ statomoje gamykloje pagelbės ir kai kuriems jos buvusiems kolegoms. „Pati pastovų darbą susiradau visai neseniai, nors nuo įmonės bankroto jau praėjo daugiau nei penkeri metai. Ilgai ir nesėkmingai bandžiau rasti darbą, dalyvavau įvairiuose darbo biržos siūlomuose mokymuose, įvairiose programose. Kai kurie mano pažįstami buvę darbuotojai iki šiol niekur neįsitvirtino. Manau, jiems tai galėtų būti puiki proga“, – svarsto ponia Elvyra.
“Tačiau šiuolaikinės gamyklos jau nebėra tos devyniolikto, dvidešimto amžiaus gamyklos, kuriose reikia daug darbo jėgos, o darbo įrankiai gana primityvūs, – primena R.Dargis. – Dabar gamyklos technologiškai tikrai modernios, tad kalbėti apie tai, kad jose atsiras labai daug darbo vietų, nesiryžčiau. Aš pabrėžčiau, kad jose kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, reikalaujančios aukštų kvalifikacinių gebėjimų. Tačiau be tų darbuotojų, kurie bus tiesiogiai susiję su gamyba, atsiranda kitų profesijų atstovų poreikis: pardavėjų, rinkodaros specialistų ir kt. Tai gerai apmokami, kvalifikuoti darbai, keliantys viso miesto, miestelio ekonomiką, skatinantys regiono vystymąsi.“

Daugiau kaip dvidešimt Lietuvos ir užsienio bendrovių šiuo metu mūsų šalyje statosi naujas gamyklas arba netrukus ketina pradėti statybų darbus.

Krizės metais daugelis įmonių pirmiausia nurėžė investicijoms skirtas lėšas, tad naujų projektų beveik nebuvo vykdoma. Tačiau pernai verslininkų ir investuotojų elgesys pradėjo keistis. Dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir aplink juos, vėl statomos gamyklos, cechai, taip pat investuojama į jau veikiančias gamybines patalpas ar įrengimus. Beje, pajudėjo ir įstrigusių projektų plėtojimas.
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2011 m. užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. Lt (2,8 proc. BVP) – palyginti su 2010 m. padidėjo 54 proc.
Didžiausias pagyvėjimas jaučiamas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Šiuo metu čia jau baigiami bendrovės „Ryterna“ gamyklos statybos darbai, į kuriuose buvo investuota apie 5 mln. Lt. Dar šiais metais duris atversianti gamykla gamins garažo vartus, daugiausiai skirtus užsienio šalių rinkoms.
Šį pavasarį Kauno LEZ daugiau kaip 2 ha sklype prasidės šiaudų granulių gamyklos statybų darbai. O gamybą bendrovė „Enwipellets“ tikisi pradėti kitąmet.
Jau vasarą Kauno LEZ „Vičiūnų grupė“ statys žuvies produktų gamyklą ir šaldymo sandėlius.
Sklypą čia turi ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“, kuris artimiausiu metu planuoja investuoti apie 100 mln. Lt į naujos gamyklos statybas ir gaminti pieno bei išrūgų baltymus, skirtus kosmetikos gamybai.
O didžiausias investicijas planuoja Suomijos energetikos koncernas „Fortum“, kuris skirs apie 700 mln. Lt kogeneracinės jėgainės Kauno LEZ ir daugiau kaip 400 mln. Lt termofikacinės elektrinės Klaipėdos LEZ statyboms. Jose šilumos energija bus gaminama naudojant biokurą.
Ir tai tik keli pavyzdžiai iš kelių dešimčių bendrovių, kurios statosi naujas gamyklas ar ketina netrukus tai daryti Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Naujoje Akmenėje.

Investuoja į gamybą ir paslaugų sektorių

„Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė pastebi, kad Lietuvą renkasi tiek gamybos, tiek ir paslaugų sektoriaus investuotojai. „Tai reiškia, kad mūsų šalis gali pasiūlyti geras sąlygas ir kompetentingų specialistų įvairių sričių bendrovėms“, – neabejoja M.Dargužaitė.
Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas džiaugiasi, kad vis daugiau investuojama į aukštesnes technologijas: biotechnologijas, lazerius, naujų elektros rūšių gamybą. Jo nuomone, ir ateityje į Lietuvą ateis mažai žemų technologijų investuotojų. „Elementarius, nesudėtingus gaminius naudingiau gaminti Azijos šalyse, kur pigi darbo jėga. Lietuvoje ji kur kas brangesnė, tačiau ir specialistų kompetencijos didesnės, jie turi daugiau žinių, yra patikimesni“, – dėsto E.Kiudulas.
Jam antrina M.Dargužaitė: „Lietuvą užsienyje imama vis labiau ir vis dažniau vertinti kaip patrauklią rinką aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems investicijų projektams. Pavyzdžiui, kompanija ”Danspin” Raseiniuose šalia plečiamos gamybinės bazės numato įkurti tekstilės medžiagų savybių tyrinėjimo centrą“.
Šalia bendrovės „BOD Group“ Visoriuose statomos saulės energijos elementų gamyklos įsikurs ir saulės elementų technologijų tyrimų centras. Jame bendros verslo ir Lietuvos mokslininkų pajėgos tobulins saulės elementus, o išradimus planuojama patentuoti.
E.Kiudulas tvirtina, kad didesnis investuotojų susidomėjimas jaučiamas nuo praėjusių metų pabaigos. Štai pernai buvo pasirašytos tik dvi sutartys dėl sklypų nuomos Klaipėdos LEZ, o šiemet planuojama, kad bus sudarytos keturios. „Dėl atsigaunančios ekonomikos gerėja verslininkų lūkesčiai, tad įmonės nebijo investuoti“, – pažymi E.Kiudulas.
Lietuva vis labiau tampa žinoma kaip patraukli investicijoms šalis ir dėl to, kad verslo aplinka, anot M.Dargužaitės, aktyviai gerinama keičiant teisės aktus, diegiant naujas lankstesnes normas, įvedant daugiau paskatų ir lengvatų. Štai 2012 m. Lietuvoje įsteigtos penkios naujos laisvosios ekonominės zonos (iki šiol veikė dvi – Kaune ir Klaipėdoje), kurios siūlo palankias sąlygas investuotojams, ieškantiems galimybių statyti gamyklas, atidaryti padalinius.

Darbo vietos ir profesijų paklausa

Vis dėlto, E.Kiudulas pastebi, kad trukdžių plėtoti verslą Lietuvoje dar nemažai. „Labiausiai trukdo teritorijų planavimas. Biurokratinių suvaržymų ne mažėja, o daugėja. Pirmoji gamykla Klaipėdos LEZ iškilo per devynis mėnesius, o dabar vien tik patvirtinti detaliuosius planus, susitvarkyti kitus formalumus užtrunka apie pusantrų metų“, – kritikuoja E.Kiudulas.
Nepaisant to, nauji projektai įgyvendinami daugelyje Lietuvos regionų, kuriuos investicijos iki šiol pasiekdavo rečiau. Štai Naujoje Akmenėje įgyvendinamas vienas ambicingiausių šiuo metu mūsų šalyje projektų – „Akmenės cemento“ gamykloje statomas naujas gamybos korpusas. Jame bus sumontuota nauja technologinė linija, skirta klinkerio gamybai sausuoju būdu. Planuojama, kad metinės gamybos mastai išaugs apie 500 tūkstančių tonų.
Beje, gamybinės įmonės regionuose kuria labai reikalingas naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, Danijos bendrovė „Danspin“ investuojanti 41,4 mln. Lt į Raseiniuose statomą verpalų gamyklą sukurs šimtą darbo vietų. „Numatomų sukurti darbo vietų požiūriu solidžiausias gamybos projektas – Jungtinės Karalystės bendrovės „Homegroup“ planas Klaipėdoje plėsti baldų gamybos įmonę. Joje darbo gaus dar 350 žmonių“, – sako M.Dargužaitė.
O norvegų trikotažo kompanija “Devold” artimiausiu metu sukurs 178 naujų darbo vietų panevėžiečiams. Dar po daugiau kaip 60 darbo vietų atsiras naujuose Panevėžyje planuojamuose statyti vaisių ir daržovių perdirbimo cechuose.
„Naujos darbo vietos ne tik atneša daugiau pinigų į savivaldybių bei valstybės biudžetą, leidžia žmonėm daugiau uždirbti bei vartoti, bet tai ir paskata išsilavinusiam jaunimui likti Lietuvoje. Kuo į mūsų šalį bus pritraukta daugiau aukštesnių technologijų įmonių, tuo daugiau jaunų žmonių galės savo žinias realizuoti gimtojoje šalyje“, – neabejoja asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
Be to, mūsų šalies regionai pritraukdami investicijas ne tik mažina nedarbą, bet ir skatina tam tikrų profesijų paklausą. „Neabejotina, kad pradėjus veikti naujajam „Ryanair“ lėktuvų techninio aptarnavimo centrui daugiau žmonių rinksis aviacijos technikų specialybes“, – tikisi M.Dargužaitė.

Lietuvių investicijos užsienyje
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2011 m. Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų srautas į kitas šalis sudarė 408,7 mln. Lt., 2010 m. – 206 mln. Lt. Pernai Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Nyderlanduose (157,9 mln. Lt), Estijoje (108,9 mln. Lt) ir Latvijoje (73,5 mln. Lt).
„Nyderlandai lietuviams patraukliausi, nes ten taikomas itin patrauklus verslo grupių veiklos apmokestinimas. Tad Lietuvos bendrovės tikisi sutaupyti per mažesnius mokesčius“, – paaiškina M.Dargužaitė.
Beje, daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į nekilnojamojo turto operacijas (170 mln. Lt), profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (108,6 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (68,1 mln. Lt), statybą (43,6 mln. Lt) ir apdirbamąją gamybą (42,3 mln. Lt).
Pavyzdžiui, „Vakarų medienos grupė“ investavo į medienos apdirbimą ir baldų gamybą Baltarusijoje. Koncernas „SBA“ šioje šalyje taip pat stato baldų gamyklą. O „Vičiūnų grupė“ Baltarusijoje investavo į žuvies perdirbimo gamyklą. Žuvies kaulų miltų gamybos įmonę Mauritanijoje planuoja atidaryti bendrovė „Kauno grūdai“, o ten pagamintą produkciją numato parduoti Rusijoje, Baltarusijoje ir Danijoje.
Dar viena Lietuvos įmonė, kuri plečia veiklą užsienyje – „Maxima“ grupė. Šiemet ji perėmė Lenkijos mažmeninės prekybos tinklo „Aldik Nova“ 100 proc. akcijų ir dvidešimt vieną šio tinklo parduotuvę, kepyklą bei konditerijos cechą. O Ispanijoje “Maxima” grupė perka prekybos tinklą „DinoSol“, kuris valdo 50 parduotuvių.

Per sunkmetį dauguma pramonės įmonių buvo nuspaudusios investicijų į naujas gamyklas stabdį. Tačiau dabar šis stabdys pamažu imamamas atleisti.

Skirtinguose Lietuvos regionuose, ypač miestuose ir aplink juos vėl ima daugėti kranų. Po visiško štilio praėjusiais metais vėl statoma daugiau gamyklų, prekybos centrų, viešosios paskirties statinių.

Planuotos ir pirmosios optimistinės statybos

Šiuo metu laimėtojais galima laikyti tuos verslininkus, kurie investuoti į gamyklas ar kitos paskirties statinius pradėjo krizės išvakarėse: juk per krizę dėl kritusių statybinių medžiagų kainų, taip pat dėl atpigusios darbo jėgos, suplanuotus statinius galėjo pasistatyti gerokai, kartais net trečdaliu pigiau nei pavyzdžiui, 2007–2008 metais. O juk dalis verslininkų naujoms statyboms dar sugebėjo gauti ir ES finansinės paramos, o ir su bankais susitarti tada buvo kur kas lengviau nei dabar.

Dabar gi įmonių optimistiniai bandymai stotis ant kojų ir noras plėstis neretai žlunga. Pasirdo, netgi turint sutikimą, kad ES sutinka finansuoti dalį investicijų į naujas gamyklas ar įrengimus, – anksčiau iš bankų gauti garantiniai projektų finansavimo raštai darar jau yra nieko verti.

Dėl to vis dar nepradedamos intraveninių tirpalų gamyklos Panevėžyje statybos, kurioms ES finansavimas skirtas prieš porą metų. Lygiai taip pat stoja ir bendrovės “Luido keramika” numatyta didžiulės mineralinės statybinės vatos gamyklos statybų Didžiasalyje pradžia. Lėčiau nei buvo planuota juda ir naujo greito maisto cecho, kurį stato bendrovės “Mantinga” antrinė įmonė “Mariresta”, statybos Marijampolėje.

Labiau pasisekė kompanijoms, turinčioms užsienio investuotojų užnugarį. Jau metų pabaigoje vokiečiams priklausanti bendrovė “Šilutės durpės” visu pajėgumu paleis naują durpių substratų gamyklą.  Ukmergėje baigiama panaudoti švedų bendrovės “Systemair” investicijas į naujus vėdinimo įrangos gamybos plotus. Kitų metų sausį į naujas gamybines patalpas sostinės Visorių informaciniame parke “Santaros” slėnyje įsikraustys ir aukštųjų technologijų bendrovė “Viltechmeda”. Nors šios statybos dar nereiškia tam tikrų ūkio šakų tvaraus atsigavimo ir plėtros, šiaip ar taip, darbus atlikusi statybų technika iš karto į garažus jau nebevairuojama. Štai praėjusią savaitę “Santaros” slėnyje kompanijų grupė “BOD Group” oficialiai pradėjo kito aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Naujame centre bus atliekami saulės elementų technologiniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, šiuo metu Kaune statomas prekybos parkas “Banginis”. O Laisvės alėjoje buvusio “Merkurijaus” vietoje statomas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas.
Bet daugiausia kranų, kaip žinoma, Vilniuje. Čia jau baigtos verslo parko “Gariūnai” A korpuso statybos. Vilniaus Pilaitės mikrorajone statomas “Maximos” prekybos centras. Panašaus dydžio “Maximos” prekybos centras statomas ir Žirmūnuose (buvusios “Žalgirio” parduotuvės vietoje). O Žemuosiuose Paneriuose šiuo metu kyla logistikos centras.

Tuo tarpu Klaipėdoje duris netrukus atvers naujas prekybos centras “Liepa”, kuriame didžiąją dalį užims naujos koncepcijos parduotuvė “Norfa”. Panevėžyje statomas naujas statybinių ir apdailos medžiagų prekybos centras. O Druskininkuose jau visiškai įsibėgėjusios Laisvalakio centro – uždarų slidinėjimo trasų statybos.

Pamatuota devynis kartus

Žinoma, statybų galėtų būti dar daugiau, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pabrėžia, kad įmonių investicinius planus stipriai pakoregavo ne tik pasikeitusi situacija rinkoje, bet ir komerciniai bankai, kurie daugumą įmonių investicinių projektų sustabdė arba atidėjo neribotam laikui. Todėl absoliuti dauguma naujų sienų kilo tik dėl užsienio investicijų ir su ES fondų pagalba. “Yra toks visiems suprantamas ekonominis teiginys, nereikalaujantis jokių įrodymų – gerai investuoti pinigai šiandien yra vertingesni nei planuojami investuoti po dvejų ar trejų metų. Neabejojama, kad šiuo metu kylančios naujos gamyklos ir statomi nauji įrenginiai yra stipriai ekonomiškai pasverti. Juk riziką vertina pačios įmonės, ES paramą skirstančios agentūros, bankai ir investuotojai. Galima sakyti, pamatuota devynis kartus”, – teigia G.Rainys.

Su juo sutinka ir “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. “Jei rinka perpildyta neužpildytų patalpų, dar nereiškia, kad geroje geografinėje vietoje negali atsirasti nauja gamykla ar parduotuvė. Esą šiuo metu statomi objektai jau turi savo savininkus arba nuomininkus, jie nestatomi į ateitį kaip anksčiau. Tiesa, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis nelinkęs manyti, kad naujų komercinių objektų statybas jau galima sieti su atsigavimu kokiame nors segmente. “Tai daugiau optimistiniai pabandymai negu tvirtas įsitikinimas”, – mano jis.

Pasak G.Rainio, šiuo metu įgyvendinami projektai vertintini arba kaip išties naujos perspektyvios nišos, arba kaip didelės ambicijos nukariauti importą ir užkariauti vietos rinką, arba kaip pamatuotos galimybės didinti eksportą. O turėdamos mažiau galimybių sunkmečiu investuoti į naujas sienas, įmonės bandė atsinaujinti su ES parama, skirta gamybai modernizuoti. Tai patvirtina pramonės technikos pardavimo ir priežiūros kompanijos “Lintera” technikos direktorius Rimantas Činčys.

“Palyginę situaciją su praėjusiais metais ir šių metų pirmuoju pusmečiu pastebime gamybos technikos atnaujinimo suaktyvėjimą. Verslininkai kuria projektus, klausia, kiek kas kainuoja, viena kitą įrengimą nuperka. Sujudimą itin jaučiame tose srityse, kur svarbi gaminamo gaminio kokybė ir ją reikia gerinti, nes pirkėjai pradeda reikšti pretenzijas”, – pastebi R.Činčys. Pasak jo, gamybos atnaujinimą daugiausia nulemia tam tikros lengvatinės sąlygos. Pasinaudojusios ES parama šiuo metu į gamybos atnaujinimą, modernizavimą ir naujų linijų diegimą investuoja apie 100 šalyje veikiančių įvairių sektorių kompanijų.

Eiti prieš srovę nelengva

Bendrovės “Šilutės durpės” vadovas Kazimietas Kaminskas neslepia, kad prieš porą metų teko prisimti didelę riziką, bet tai esą buvo strateginis sprendimas. “Kartais veikti anticikliškai taip pat išeina į naudą. Mintis statyti naują durpių substratų gamyklą buvo brandinama gerus porą metų, o užklupus krizei kartu su savininkais nusprendėme investicijų nestabdyti ir statybas tęsti. Ir nesuklydome”, – teigia K.Kaminskas.

O štai bendrovės “Luido keramika” vadovas Ričardas Dapkus to teigti negali, nes jų planus sugriovė Vyriausybės sprendimai. “Luido keramika” jau prieš dvejus metus planavo pradėti statyti mineralinės vatos gamyklą Didžiasalyje.

“Šios gamyklos poreikis buvo numatytas įvertinus pastatų renovavimo programos įtaką. Mat, pasirodo, mineralinę statybinę vatą galima gaminti ir iš Lietuvoje esančių išteklių – molio. Ir nors bendrovė yra gavusi 15 mln. Lt ES paramą, reikia turėti dar 40 mln. Lt savų pinigų. Projektu susidomėjusių investuotojų turėjome ne vietą, tačiau įvertinę, kad Lietuvoje daugiabučių namų renovacijos programa merdi – jie pasitraukė. Tuo tarpu skandinaviškiems bankams mūsų šalies ekonomika nerūpi, jie šio projekto finansuoti nesutinka”, – liūdnai pasakoja R.Dapkus.
Tiesa, jis atskleidžia, kad vėl atsirado užsienio investuotojas, ir viliasi, esą jeigu kitąmet būtų pradėta statyti gamykla, tai gamybą būtų galima pradėti 2013 m., kartu su ekonomikos pakilimu. Geresnių laikų seniai suplanuotos intraveninių tirpalų gamyklos laukia ir bendrovės “BC Factory” vadovas Mindaugas Ragaišis. “Plėtrai nuo pamatų laikotarpis vis dar yra netinkamas”, – konstatuoja jis.

Saulės elementų tyrimų ir gamybos centras Vilniuje

• Jame įsikurs kompanijos “Baltic Solar Energy” ir “Baltic Solar Solution”, kurios atliks saulės elementų technologijų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o bendrovė “ViaSolis” užtikrins elementų surinkimą ir paruoš naudoti energetinius modulius. Naujame saulės technologijų klasteryje veiks didžiausios pasaulyje saulės elementams gaminti skirtos įrangos bendrovės “Centrotherm Photovoltaics” tyrimų centras, – tokių pasaulyje tėra keturi.

• Planuojama statybų pabaiga 2012 m.

Verslo parkas “Gariūnai” Vilniuje

• Praktiškai jau baigtos verslo parko “Gariūnai” pirmo etapo statybos. Naujas statinys bus suskirstytas į A ir B korpusus – pirmajame jau šį rudenį įsikūrė dalis turgaus prekiautojų, iki šiol prekiavusių lauke. Iškėlus prekiautojus ir išvežus metalinius kioskus, atsilaisvinančiose teritorijose numatoma pradėti antrą statybų etapą – pastatyti B korpusą. Ir čia po nauju stogu įsikurs ne tik prekeiviai, bet ir maitinimo įstaigos.

• Planuojama statybų pabaiga 2011 m.

Prekybos centras “Banginis” Kaune

• Didžiausią prekybos plotą Kauno “Banginyje” užims jau dabar jo  vietoje veikianti parduotuvė “Senukai”. Šalia “Senukų” statomas “Prismos” didcentris ir kitos mažesnės parduotuvės sudarys naująjį prekybos parką. Bendrovės “BalticRED” prekybos centrai “Banginis” jau veikia Vilniuje ir Klaipėdoje, šis bus trečiasis. Pirmuosius pirkėjus Kauno “Banginis” planuoja pakviesti šių metų gruodį.

• Atidarymas 2010 m. gruodžio mėn.

“SNORAS Snow Arena” Druskininkuose

• Kompleksą sudarys dvi pagrindinės slidinėjimo trasos: viena – uždara, kita – lauko, bendras jų ilgis sieks 1,1 km. Į didžiausių pasaulio uždarų slidinėjimo kurortų penketuką patekti pretenduojančio objekto statytojai pasiryžę uždaroje sniego arenoje sukurti tikrų kalnų žiemos vaizdus ir įspūdį: pramogų komplekso interjeras atkartoja kalnų miestelio gatvę, kuria eidami visi pateks ant kalno. Tikrovės įspūdį sustiprins ir sniegas, beveik nesiskirsiantis nuo natūralaus.

• Planuojama statybų pabaiga 2011 m. kovo mėn.

Automobilių gamintoja “Jaguar Land Rover” ketina išsaugoti tris pagrindines gamyklas Didžiojoje Britanijoje.

Susitarime, kurį “Jaguar Land Rover” darbuotojų profsąjungos rekomenduos savo nariams, kalbama apie įmonės ketinimus peržiūrėti gamybos procesų konsolidavimo planus.

“Pagal pagrindinę susitarimo, kurį profsąjungos pasirašys per kelias ateinančias savaites, sąlygą bus išsaugotos trys pagrindinės gamyklos Didžiojoje Britanijoje … Tai leis per ateinantį dešimtmetį sukurti Didžiojoje Britanijoje tūkstančius naujų darbo vietų, nes “Jaguar Land Rover” planuoja investuoti milijardus svarų, o tai gerokai padidins ir gaminamų modelių skaičių, ir visą gamybos apimtį”, – teigiama “Jaguar Land Rover” pareiškime.

Be to, pagal naująjį susitarimą lapkritį darbuotojų darbo užmokestis bus padidintas 5 proc., o 2011 metų lapkritį – dar 3 procentais.

Didžiausia Indijos automobilių gamintoja “Tata Motors” 2008 metais įsigijo “Jaguar Land Rover” iš “Ford Motor” už 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Londonas, spalio 21 d. (“Interfax”-BNS). Automobilių gamintoja “Jaguar Land Rover” ketina išsaugoti tris pagrindines gamyklas Didžiojoje Britanijoje.

Susitarime, kurį “Jaguar Land Rover” darbuotojų profsąjungos rekomenduos savo nariams, kalbama apie įmonės ketinimus peržiūrėti gamybos procesų konsolidavimo planus.

“Pagal pagrindinę susitarimo, kurį profsąjungos pasirašys per kelias ateinančias savaites, sąlygą bus išsaugotos trys pagrindinės gamyklos Didžiojoje Britanijoje … Tai leis per ateinantį dešimtmetį sukurti Didžiojoje Britanijoje tūkstančius naujų darbo vietų, nes “Jaguar Land Rover” planuoja investuoti milijardus svarų, o tai gerokai padidins ir gaminamų modelių skaičių, ir visą gamybos apimtį”, – teigiama “Jaguar Land Rover” pareiškime.

Be to, pagal naująjį susitarimą lapkritį darbuotojų darbo užmokestis bus padidintas 5 proc., o 2011 metų lapkritį – dar 3 procentais.

Didžiausia Indijos automobilių gamintoja “Tata Motors” 2008 metais įsigijo “Jaguar Land Rover” iš “Ford Motor” už 2,5 mlrd. JAV dolerių.