Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis susitarė nuo liepos 1 dienos didinti minimalią mėnesio algą šimtu litų iki 900 litų ir atsisako reikalavimo kartu didinti ir neapmokestinamąsias pajamas, bet dėl to į biudžetą gautas papildomas pajamas siūlo pervesti į Garantinį fondą.

Tokį pasiūlymą teikiančios Trišalės tarybos derybinė grupės teigimu, iš Garantinio fondo lėšų būtų mokamos kompensacijos dėl minimalios mėnesio algos didinimo nukentėjusioms smulkioms įmonėms, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pasiūlymą pirmadienį pasitarime turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį – Trišalė taryba.

Derybinės grupės teigimu, pasirinkus siūlomą variantą bus atmesti Vyriausybės argumentai, kad minimali mėnesio alga ir neapmokestinamųjų pajamų kėlimas didins biudžeto deficitą ir leis kompensuoti minimalios mėnesio algos didinimą su finansiniais sunkumais susidursiančiam smulkiajam verslui.

Dėl minimalios mėnesio algos didinimo iki 1 tūkst. litų nuo 2012 metų sausio 1 dienos socialiniai partneriai derėsis iš naujo.

Vasario mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės deleguoti atstovai taip ir nesugebėjo aiškiai pasakyti, ar jie pritaria socialinių partnerių susitarimui nuo liepos 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį – nuo 470 iki 530 litų. Klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kovo 1 dienos.

Trišalės tarybos derybinės grupės pirmininkas Algirdas Kvedaravičius sako, kad iki 900 litų padidinus minimalią mėnesio algą į valstybės ir “Sodros” biudžetus papildomai turėtų įplaukti apie 100 mln. litų. Finansų ministerijos vertinimu, suma turėtų siekti maždaug 60 mln. litų.

Bankrutavusios įmonės sparčiai tuština Garantinį fondą, po metų jis gali pritrūkti lėšų bankrutavusių bendrovių darbuotojams kompensuoti negautą uždarbį. “Verslo žinios” rašo, kad to neatsitiktų, kitąmet veikiančių subjektų įmokos į šį katilą greičiausiai bus padidintos nuo 0,1 iki 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo.

Rimantas Žylius, ūkio viceministras, dar neteigia, kad įmokos tikrai didės, tačiau neoficialiai kalbėdami valdininkai buvo įsitikinę, kad tokio sprendimo išvengti nepavyks.

“Svarstėme šį klausimą fondo taryboje ir nusprendėme grįžti prie jo ankstyvą pavasarį. Tuomet įvertinsime bankrotų tendencijas ir priimsime sprendimą”, – aiškino ūkio viceministras.

Anot dienraščio, neišvengiamai didėsiantį įmokų dydį pranašauja ir Seimui pateikta tvirtinti Garantinio fondo 2011 metų sąmata. Ji rodo, kad kitąmet fondas dar pajėgs vykdyti savo funkcijas, tačiau jeigu nieko nebus daroma, vėlesniems metams liks tuščias.

2011 metų pradžią fondas pasitiks sąskaitoje turėdamas 70,5 mln. litų.