Klaipėdos rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje parengė atskirą vidutinės trukmės turizmo plėtros planą iki 2020 m., kurio nuosekliai laikosi ir siekia įgyvendinti.

Kulinarinis kruizas

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras yra sukūręs kulinarinį kruizą „Žuvies kelias“. Tai išskirtinis kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Per visą maršrutą galima grožėtis pamario gamta, užsukti į lankytinus objektus ir, svarbiausia, paragauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų.

Visais keturiais vandenimis plaukiama keturių tipų laivais, kelionėje persėdant iš vieno į kitą. Kruizo dalyviai vaišinami pamario ir Mažosios Lietuvos patiekalais: vietinių vandenų rūkyta žuvimi, žuviene, „kafija“, „vofeliais“, pyragais ir kitais tam kraštui būdingais valgiais. Sustojimų metu įvairiose vietose organizuojamos žuvies patiekalų degustacijos ir edukacinės programos.

Pavyzdys, kaip panaudoti buvusią pramoninę zoną

Vienas ambicingiausių Klaipėdos savivaldybės turizmo plėtros projektų – Gargždų pietinėje pusėje esančią 260 hektarų ploto teritoriją pritaikyti turizmui ir rekreacijai.

Šiuo metu čia tyvuliuoja dirbtiniai vandens telkiniai, likę baigus eksploatuoti karjerus. Vasarą teritorijoje bus galima užsiimti vandenlenčių ir vandens slidžių sportu, o žiemą ant užšalusio vandens telkinio čiuožti snieglentėmis, pačiūžomis ar slidėmis. Tolimesniuose planuose – sujungti pavienius vandens telkinius į vieną, užpelkėjusius išvalyti, sutvarkyti pakrantes. Taip pat įrengti paplūdimius su valčių prieplaukomis, liepteliais. Teritorijoje būtų nutiesti dviračių takai ir įrengta visa reikalinga infrastruktūra.

„Tai būtų unikalus projektas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, parodantis, kaip efektyviai galima panaudoti buvusią pramoninę zoną. Tikiu, kad mums pavyks tai įgyvendinti, nes tokių poilsio vietų regione tikrai trūksta. Parkas būtų unikalioje, susisiekimui patogioje vietoje, visai šalia A1 magistralės. Ši vietovė ir dabar jau labai populiari, ypač vasarą. Vanduo telkiniuose gėlas, tad vyksta ir žvejybos varžybos“, – sako rajono meras V.Dačkauskas.

Gargždai – rajono centras

Šiek tiek neįprasta, kad Klaipėdos rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su administracinio centro – Gargždų pavadinimu.

Rajono centras kasmet vis gražėja. 2015 m. po rekonstrukcijos Gargžduose duris atvėrė kino teatras „Minija“. Lietuvoje nedaug nuo sovietmečio išlikusių kino teatrų, bet savivaldybė nusprendė, kad šį reikia išsaugoti. Kino teatras turi moderniausią ir naujausią visoje Lietuvoje garso ir vaizdo įrangą. Jame rodomi patys naujausi tiek užsienio, tiek Lietuvos filmai.

Ateityje laukia nemažai ambicingų projektų. Gargžduose numatoma statyti 12 ha teritoriją apimantį daugiafunkcį centrą. Jame būtų įrengti baseinas, sporto salė, tinkama komandinėms sporto šakoms, ledo arena, skirta žiemos sporto mėgėjams. Daugiafunkcio centro veikla neapsiribotų paslaugomis pastatuose. Turimame žemės sklype galėtų būti įrengti lauko teniso kortai, paplūdimio tinklinio aikštelė Šio centro statyba turėtų būti pradėta 2017 m.

Laisvoji ekonominė zona driekiasi per dvi savivaldybes

Klaipėdos rajone yra laisvoji ekonominė zona. Ji driekiasi per dvi savivaldybes – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono.

Klaipėdos rajono meras laužo stereotipus, kad investuotojus vilioja mokesčių lengvatos. Pasak V.Dačkausko, verslininkai įvertina infrastruktūrą ir galimybę per 7–8 mėnesius nuo idėjos subrandinimo pradėti gamybą. Klaipėdos LEZ verslininkų investicijų laukia komunikacijos, privažiuojamieji keliai – visa reikiama infrastruktūra, kad beliktų įgyvendinti techninius projektus.

Šioje zonoje didžiausią, per 100 ha teritoriją valdo UAB „Neo Group“. Dalį šios teritorijos užima šios įmonės PET granulių gamykla.

Planuojama, kad šiemet LEZ teritorijoje bus įkurta Šiaurės Europos kapitalo įmonė.

Klaipėdos rajone taip pat veikia stambus investuotojas „Mars Lietuva“ – viena didžiausių pasaulinio lygio gamyklų, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų. Savo bazę iš Kretingos rajono perkėlė UAB „Vlantana“.

Beje, Klaipėdos rajono savivaldybė pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą yra ketvirta Lietuvoje. Rajono vadovas pripažįsta, kad tokią trauką lemia ne tik rajono savivaldybės administracijos lankstumas ir profesionalumas, bet ir gera geografinė padėtis. Kol neturime europinės geležinkelio vėžės, investuotojams ypač patrauklus susisiekimas vandens transportu, automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Parengti rajono, gyvenviečių bendrieji planai, taip pat atitinkami specialieji planai sudaro palankesnes sąlygas ir verslo plėtrai rajone.

Turi aiškią viziją

Klaipėdos rajoną galima priskirti prie tų, kurie nemažą dėmesį skiria darnios plėtros planavimui. Savivaldybės mero V. Dačkausko teigimu, ir planavimo dokumentai, ir konkretūs techniniai projektai būtini, kad plėtra judėtų į priekį, kad būtų galima pasinaudoti finansine Europos Sąjungos fondų ar kitų išorės fondų parama.

Kadangi savivaldybės gyventojų nemažėja, daug investuojama į švietimo sritį. Savivaldybė kasmet skiria lėšų naujoms grupėms steigti ne tik pačiuose darželiuose, bet ir mokyklose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus yra nenaudojamų patalpų. Kaimo vietovėse modernizuojama infrastruktūra, stengiamasi steigti daugiafunkcius centrus, kur vienoje vietoje teikiamos viešosios paslaugos, renkasi bendruomenės ar vietos gyventojai leidžia laisvalaikį. Beje, ir moksleivių rajone po truputį daugėja.

Dar 2013 m. rajono taryba patvirtino Klaipėdos rajono ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą iki 2020 m. Į jį įtraukti susisiekimo infrastruktūros objektai išdėstyti prioriteto tvarka. Todėl atsiradus finansavimo galimybėmis nereikia vis iš naujo organizuoti diskusijų ir ginčytis dėl prioritetinių darbų.

Pasinaudojant 2007–2013 m. ES paramos programų lėšomis į Klaipėdos rajono vandentvarkos ūkį investuota per 16 mln. eurų. Meras V.Dačkauskas tikisi, kad po 2014–2020 m. numatytos programos įvykdymo savivaldybės vandentvarkos sektoriuje bus atlikta dar daugiau darbų ir dar labiau priartėta prie siekio, kad 95 proc. rajono gyventojų turėtų galimybę gauti centralizuotu būdu tiekiamą švarų vandenį ir centralizuotu būdu tvarkyti nuotekas.

Antrą vietą savaitraščio „Veidas“ organizuojamame Metų vadovo konkurse pelnė UAB „Mars Lietuva“ gen.direktorė Aušra Žemaitienė, vadovaujanti įmonei, į kurią mokytis pažangios vadybos paslapčių plūsta verslo atstovai iš visos Lietuvos.

Kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1911-aisiais, amerikietis Frankas C.Marsas nutarė imtis saldainių verslo ir kartu su žmona Ethel įkūrė pirmąją „Mars“ saldumynų gamyklą Takomoje (Vašingtono valstija). Tiesa, pirmasis Marsų šeimos verslas gana greitai žlugo, tačiau F.C.Marsas rankų nenuleido ir 1920 m. grįžęs į gimtąją Minesotos valstiją įkūrė kitą saldumynų gamyklą Mineapolyje, su kuria dabar ir siejamos visos „Mars“ koncerno – šiuo metu trečios didžiausios privačios įmonės JAV, kurios apyvarta 2012 m. siekė daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių, ištakos. Didžiulė sėkmė F.C.Marsą aplankė jau 1923-iaisiais, kai į verslą įsitraukus ir jo sūnui buvo pristatytas šokoladinis batonėlis „Milky Way“, iš karto susilaukęs milžiniško populiarumo.

Tokia buvo pradžia, o šiandien „Mars“ koncernas yra per 70 tūkst. darbuotojų turinti įmonių grupė, gaminanti ir parduodanti visame pasaulyje populiarius saldumynus („Snickers“, „Bounty“, „Mars“, „M&M’s“), maistą naminiams gyvūnams („Whiskas“, „Pedigree“, „Chappi“) bei kitus maisto produktus („Uncle Ben’s Rice“ ir kt.), tačiau iki pat šių dienų vieninteliai koncerno akcininkai yra Marsų šeimos nariai. Šiuo metu korporacijos valdymą perima jau ketvirtoji šios šeimos karta, nors koncerno prezidento pareigas eina samdomas vadovas Paulas S.Michaelsas.

Vakarų Lietuvoje, Gargždų mieste netoli Klaipėdos, įkurta „Mars Lietuva“ gamykla yra tik mažas sraigtelis visame „Mars“ koncerne, bet labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Per 20 mln. litų mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą kasmet sumokanti, daugiau nei 800 darbo vietų sukūrusi UAB „Mars Lietuva“ patenka į vertingiausių Lietuvos įmonių dešimtuką. Ši įmonė priskiriama prie aukštų vadybos standartų ir vakarietiškos organizacinės kultūros Lietuvoje vėliavnešių, o jos efektyvumo rodikliai išsiskiria net ir viso „Mars“ koncerno pasaulyje mastu. 44 metų klaipėdietė „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė savaitraščio „Veidas“ organizuojamame Metų vadovo konkurse šiemet pelnė antrąją vietą.

Gamykla Gargžduose – pavyzdinė visame „Mars“ koncerne

„Mars Lietuva“ gamykla Gargžduose gamina konservuotą ėdalą katėms, eksportuojamą į trisdešimt Europos šalių – už Lietuvos ribų iškeliauja daugiau kaip 90 proc. mūsų šalyje pagaminamos produkcijos. Dukterinė „Mars“ korporacijos įmonė Lietuvoje taip pat organizuoja kitų „Mars“ produktų – nuo maisto augintiniams iki šokoladinių batonėlių, gaminamų kitose gamyklose Europoje – pardavimus mūsų šalyje.

Vakarų Lietuvoje tai vienas geidžiamiausių darbdavių, nes šią įmonę drąsiai galima priskirti prie tų, kurios labiausiai rūpinasi savo darbuotojais. Todėl darbuotojai iš įmonės nebėga (metinė personalo kaita neviršija 5 proc.), o norinčiųjų dirbti „Mars Lietuva“ visada yra daug. Na, o nauda yra abipusė: darbuotojai čia nemiega, o yra iš tiesų motyvuoti, todėl dirba labai efektyviai. Pridėkime dar aukščiausios kokybės vadybą, kurią įmonėje įdiegė prieš pusšeštų metų generaline direktore paskirta A.Žemaitienė, nuolat diegiamas naujas technologijas, leidžiančias tobulinti gamybos procesus, ir tai bus atsakymas į klausimą, kodėl būtent Lietuvoje įkurta įmonė 2013 m. pasiekė aukščiausią gamybos efektyvumą tarp visų analogiškų „Mars“ gamyklų Europoje. Tai reiškia, kad „Mars Lietuva“ jau ne pirmi metai yra viena efektyviausiai dirbančių gamyklų visame „Mars“ koncerne.

„Tai ir yra mūsų įmonės stiprybė – esame vieni efektyviausiai dirbančių ir diegiame nemažai inovacijų. Kai kurių dalykų, kuriuos mes sugebame pagaminti, kitos įmonės net nesiima, ir ne tik dėl sąnaudų, bet ir dėl greito naujovių įgyvendinimo. Tuo mūsų įmonė ir garsi, kad jeigu yra sukuriamas naujas receptas viename iš tyrimų ir plėtros padalinių Europoje, tai mes jį į gamybą įdiegiame per trumpiausią įmanomą laiką, palyginti su kitomis korporacijos įmonėmis Europoje“, – pasiekimais džiaugėsi A.Žemaitienė.

Svarbu tai, kad aukštus efektyvumo rodiklius „Mars Lietuva“ pavyksta išlaikyti net ir nuolat plečiantis gaminamos produkcijos asortimentui (šiuo metu gaminama per 400 skirtingų rūšių ir formatų produkcijos), nes kuo platesnis yra vadinamasis „prekių krepšelis“, tuo sudėtingiau yra gamybos procesus suvaldyti.

Lietuviškoji „Mars“ gamykla koncerno viduje jau senokai yra užsitarnavusi pripažinimą ir pasitikėjimą: daug pasako vien tas faktas, kad daugybė naujų „Mars“ produktų į Europos rinką paleidžiama būtent iš gamyklos Gargžduose, nes yra žinoma, kad lietuviai net ir visiškai naują produktą pagamins maksimaliai kokybiškai ir greičiau nei kas nors kitas. „Jeigu atsiranda kokios nors naujovės Jungtinės Karalystės ar Vokietijos rinkoje, tai yra didelė tikimybė, kad tas produktas bus pagamintas Gargždų fabrike“, – priduria A.Žemaitienė.

Gargždų gamykla gali pasigirti ir tuo, kad įmonės inžinierių komandos sukurta nauja pakavimo sistema ( kuri yra ir pigesnė, ir užimanti mažiau vietos gamybinėse patalpose nei anksčiau „Mars“ koncerne naudotos sistemos, bet ne mažiau efektyvi) dabar kaip naujas vidinis standartas naudojama diegiant naujas vienkartinės porcijos produkcijos maišeliuose gamybos linijas „Mars“ gamyklose ne tik Vakarų Europoje, bet ir kituose regionuose.

Kas lemia tokius „Mars“ gamyklos Lietuvoje pasiekimus? Įmonės vadovė A.Žemaitienė teigia, jog pagrindinis „Mars“ gamyklos Lietuvoje pranašumas, palyginti su analogiškomis koncerno gamyklomis kitose Europos šalyse, yra žmonės: „Viskas priklauso nuo darbuotojų – kokie geri bebūtų metodai ir įrengimai, jeigu neturėsi profesionalių darbuotojų, kurie sugebėtų su tais įrengimais dirbti ir dar dirbtų užsidegę, norėdami pasiekti geriausią rezultatą, pelnyti sėkmę būtų

praktiškai neįmanoma. Na, o gerai valdomi konkretūs žemiški gamybos reikalai kaip tik ir duoda puikų rezultatą. Mes, Rytų Europos gyventojai, vis dar esame išalkę darbo ir norintys pasiekti daugiau – mes skubame, lekiame, norime pasivyti tai, ką esame praradę per penkiasdešimt metų, o brandžiose rinkose į viską žiūrima lengviau, paprasčiau. Šie geri kultūriniai skirtumai ir yra mūsų išskirtinumo priežastis. Neveltui ir apie mūsų emigrantus neretai sakoma, kad jie labai darbštūs, daugiau stengiasi už vakariečius“, – sako pašnekovė.

Klaipėdos rajono savivaldybę, kurios centras yra Gargždai, siūloma pervadinti Gargždų savivaldybe.

Šiai vietos gyventojų iniciatyvai teigia pritariantis ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad jis ketvirtadienį ketina šį klausimą aptarti su Gargždų gyventojais.

“Palaikau šią nuomonę – savivaldybės administracija įsikūrusi Gargždų mieste, kuris yra ir savivaldybės, kaip teritorinio administracinio vieneto, centras, tad siūlymas yra visai racionalus”, – teigia ministras.

Anot jo, savivaldybės pavadinimo pakeitimas nei gyventojams, nei verslui nesukeltų didesnių administracinių ar finansinių problemų.

Valstybiniame registre duomenys būtų pakeisti nemokamai. Gyventojams, jei jie nevykdys su nekilnojamuoju turtu susijusių operacijų, nuosavybės ar kitų dokumentų keisti nereikės. Verslo subjektams reikėtų pakoreguoti įstatus, o tai savivaldybės administracija daro nemokamai.

Išlaidų dėl savivaldybės pavadinimo pakeitimo turėtų valstybė, nes reikėtų keisti įstaigų ir institucijų iškabas, blankus, antspaudus.

Kiek laiko užtruktų pavadinimo keitimo procedūra, R.Palaičio teigimu, priklausytų nuo to, kaip greitai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengtų sprendimą ir jį pateiktų VRM, o Seimas patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas.

Ministro teigimu, VRM šias pataisas parengtų ir Vyriausybei svarstyti pateiktų per vieną-du mėnesius.

Vakarų Lietuvoje esančioje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvena apie 52 tūkst. žmonių. Jos plotas apima 1336 kvadratinius kilometrus.