Toks klausimas kyla išnagrinėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis apie kasos aparatų įvedimo pasekmes maisto produktais prekiaujantiems turgaus prekiautojams.

Kasos aparatai… didina apyvartą
Pasak VMI, įvedus kasos aparatus turgaus prekiautojų pajamos vidutiniškai augo 23 proc. Tačiau pasitaikė prekeivių, kurių verslas tiesiog suklestėjo – augimas siekė net 5,5 kartų. Kai tuo tarpu visų prekybos įmonių per 9 šių metų mėnesius (įskaičiuojant ir turgų) – 8,1 proc. Jeigu visas Lietuvos ūkis augtų tokiu pat greičiu kaip maisto pardavimai turguje, krizė būtų labai greit įveikta.
Galima juokauti, tačiau VMI duomenys įrodė, tai ką visi Lietuvos žmonės, taip pat ir politikai, ir mokesčių inspektoriai, ir patys prekeiviai, seniai žinojo: turgaus prekiautojai slepia pajamas ir nemoka mokesčių. Ar tokia buvusi ir dar esama situacija atitinka Lietuvos interesus?
VMI suvesti rezultatai įrodė ir dar vieną faktą – verslo liudijimai, kurie skirti verslą pradedantiems arba smulkų verslą vystantiems žmonėms, plačiai naudojami kaip darbo sutarčių pakaitalas, siekiant mokėti mažesnius mokesčius. Stambūs maisto produktų tiekėjai samdė prekiautojus ir vietoj to, kad su jais sudarytų sutartis, mokėtų atlyginimą bei visus mokesčius (apie 40 proc. pajamų), nupirkdavo verslo liudijimus. Vilniuje verslo liudijimo kaina mėnesiui prekiauti turguje 60 lt. Kasos aparatų įvedimas naikina šiuos piktnaudžiavimus. Štai viename Vilniaus turguje nebeliko nei vieno „verslininko“ prekiaujančio mėsa, visi 34 toliau tęsia veiklą, tačiau jau kaip prekybos įmonių atstovai. Tačiau Lietuvos turguose vis dar prekiauja apie 20 tūkst. verslininkų su verslo liudijimais, nors kiek iš jų yra tikrieji verslininkai, o ne prekybininkų statytiniai, galima tik spėlioti.

Gariūnuose kils apyvartos, daugės darbo sutarčių
Nuo 2012 m. gegužės įvedus kasos aparatus turguose prekiaujant ne maisto produktais, neabejotinai kartosis jau žinomas scenarijus. Smarkiai išaugs apyvarta bei mažės prekiautojų su verslo liudijimais. Pilnės ir nacionalinis biudžetas, kurio didžioji dalis skiriama socialinei apsaugai, senatvės pensijoms. Aišku, kai kurie turgininkų šaukliai, vaitos, kad žlugdomas smulkusis verslas.
Lietuvos mokesčių mokėtojų apklausos rodo, kad dauguma remia Vyriausybės poziciją, tačiau dabar būtų svarbu žinoti, ar jie norėtų, kad iš jų sumokėtų mokesčių būtų lengvinamas turgaus prekiautojų perėjimas prie apskaitos su kasos aparatais, pvz., kompensuojamas jų įsigijimas?
Kova su šešėline ekonomika nesibaigs kasos aparatų įvedimu. Ir toliau reikės visų jungtinių pastangų – politikų, kontroliuojančių institucijų ir, svarbiausia, gyventojų. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sąžiningos prekybos ir didesnio teisingumo atsiradimo Lietuvoje.

Gariūnų turgavietė šiemet pateko į nesėkmių ruožą: gaisras, kratos, areštai, prekių ir pinigų poėmiai, grasinimai įvesti kasos aparatus ir siekiai atimti valstybinės svarbos projekto statusą – visa tai Gariūnai patyrė per pastaruosius tris mėnesius.

Šie metai Gariūnų turgavietės istorijoje bus įrašyti kaip vieni juodžiausių per visus 22 veiklos metus: juk šių metų rugpjūtį šią turgavietę nusiaubė didžiulis gaisras, rugsėjį finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kasos aparatai bus privalomi jau ir ne maisto prekių, taigi ir Gariūnų prekeiviams, o spalio mėnesį Gariūnų verslo parkas sulaukė dar neregėto smūgio: jį iškrėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Po 120 kratų sulaikyta daugiau nei 60 asmenų. Pareigūnai paskelbė išaiškinę net keturias gerai organizuotas nusikalstamas grupes. Įtariama, kad buvo nuslėpta dešimtys milijonų litų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Išaiškintų grupuočių nariai turėjo konkrečiai jiems pavestas užduotis, vykdė daugybę nusikalstamų veikų – nuo dokumentų klastojimo iki sukčiavimo.
Beje, per kratas rasta ir paimta, kaip įtariama, iš nusikalstamos veikos gautų daugiau nei 1,2 mln. Lt grynųjų pinigų, taip pat be dokumentų įsigytų įvairių prekių, kurių vertė 5 mln. Lt.
Per operaciją atskleistas gerai organizuotas nusikalstamas tinklas, veikęs ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. Įvairių prekių gabenimu iš Kinijos į Gariūnus ir kitas turgavietes bei prekybos vietas užsiimančios įmonės per Lenkiją ir Latviją į Lietuvą iš Kinijos gabendavo įvairias prekes ir klastodavo jų įsigijimo dokumentus, nurodydamos melagingus duomenis apie kiekius ir tikrąsias kainas. Tarkime, žieminės striukės, kurių pardavimo kaina siekė nuo 70 iki 200 Lt, būdavo įsigyjamos esą už 2–7 Lt, o suknelės, kainuojančios apie 50 Lt, – už 50 centų.
Išaiškinta ir pinigų mokėjimo už prekes schema: asmenys, turintys verslo liudijimus ir užsiimantys prekybine veikla Gariūnų turgavietėje bei kitose prekybos vietose, be jokių apskaitos dokumentų perduodavo dideles pinigų sumas tam tikriems organizuotos grupės nariams, kurie jas perduodavo kitiems organizuotų grupių organizatoriams. Šie tiesiogiai arba per tarpininkus surinktus iš jiems pavaldžių asmenų pinigus perduodavo dar kitiems organizuotos grupės nariams, o šie, naudodamiesi ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitomis, pervesdavo juos į Kinijoje esančių asmenų bei įmonių sąskaitas.
Tiesa, čia svarbu paminėti, kad praėjusią savaitę vykdyta operacija buvo nukreipta prieš didmenininkus ir smulkieji prekeiviai nebuvo liečiami, tačiau ir tarp jų kilo didžiulė įtampa bei nerimas. Dalis prekybininkų ėmė naikinti dokumentus ir išvežti prekes.
Smulkiųjų prekybininkų atstovai paragino neperlenkti lazdos, nes jei operacija ir toliau plėtosis, darbo gali netekti tūkstančiai žmonių, mat šiuo metu Gariūnuose dirba 10 tūkst. prekybininkų. Taigi po sėkmingo plėtros ruožo dabar Gariūnai išgyvena dramatiškus laikus.
Beje, prie visų blogų naujienų prisidėjo ir dar viena: Ūkio ministerija siekia, kad Gariūnų turgavietė netektų valstybinės svarbos projekto statuso.

Smūgis Gariūnų įvaizdžiui

Apsilankę Gariūnų turgavietėje pajutome slogias darbuotojų nuotaikas. Mat pernai ir užpernai Gariūnų įvaizdis ir reputacija buvo pradėję gerėti, o šiemet dramatiškai pašlijo. Visi aiškinimai, kad Gariūnų verslo parkas – tai visos Lietuvos smulkiųjų prekybininkų, gamintojų, siuvėjų, mezgėjų, amatininkų produkcijos realizavimo vieta, nuėjo šuniui ant uodegos. Dabar visi vėl ilgai manys, kad tai viso labo kiniškų, turkiškų ir lenkiškų prekių perpardavinėtojų lizdas. Ir nebepadės jokie aiškinimai, kad Gariūnų targavietė dabar labai moderni, kad čia veikia modernus paviljonas ir statoma antroji jo dalis, kad prie turgavietės įrengti nauji apvažiavimai automobiliams, o prie paviljonų juos galima palikti nemokamai.
Stiprokai Gariūnams pakenkė ir vis dažnėjantys pranešimai, kad prekių, kurių čia galima įsigyti pigiau nei prekybos centruose, dalis mažėja. Be to, Gariūnuose tokių pačių prekių galima įsigyti už labai jau skirtingą kainą, o tai pirkėjus dažnai įsiutina. Tarkime, už vienodus džinsus galima pakloti ir 50, ir 80 Lt.
Bet esama ir kitokių vertinimų. „Mano brolio šeima augina trynukus ir įvairių vaikams reikalingų daiktų įsigijo tūkstančiu litų pigiau, nei būtų tekę mokėti parduotuvėse. Aš irgi atvykau pasižvalgyti ko nors savo sūnui. Vaikams prekės čia tikrai pigesnė nei mieste“, – tvirtina pirkėja Milda.
Tą patį teigia ir iš Baltarusijos atvykusi viešnia Jakaterina Vincilovič. Gariūnuose ji irgi dairėsi drabužių vaikams, nes čia pigiau.
Buitinės technikos specialistai pabrėžia, kad televizoriai, skalbyklės, mikrobangų krosnelės ar kitos buitinės technikos prekės turguje pigesnės nei parduotuvėse apie 200 Lt, tik bėda, kad niekas negali garantuoti dėl kokybės. Nors ir vienur, ir kitur jos atvežtos iš trečiųjų šalių.

Pirkėjų penkis kartus mažiau

Patys prekybininkai sako, kad Gariūnų turgavietės lankytojų per pastaruosius metus gerokai sumažėjo. Laikai, kai iš Latvijos žmonės važiuodavo autobusais, irgi baigėsi. “Šiandien pirkėjų kokius penkis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį”, – teigia 18 metų Gariūnuose dirbantis ir šiuo metu moterišką bižuteriją pardavinėjantis Michalas Rusakas.
Kitoje prekyvietėje, irgi lauke, dirba pašnekovo žmona. Michalas vardija savo šeimos pajamas: per dvi vietas kasdien parduoda už 150–200 Lt. Vasarą uždirba 1200 Lt per mėnesį iš abiejų prekybos vietų, bet žiemą prekyba kartais būna ir nuostolinga.
Labiausiai dabar Gariūnų prekeiviai baiminasi to, ko maisto produktų turgaviečių prekeiviai baiminosi pernai, – kasos aparatų. M.Rusakas, rodydamas savo prekyvietę, tvirtina: „Kasos aparatui vietos čia nėra.“ Jis ir dabar žiemą dirba su kailinėmis pirštinėmis, todėl neįsivaizduoja, kaip sugrubusiais pirštais galėtų spaudyti aparato mygtukus.
Daugelis kitų prekybininkų dėsto panašius argumentus: aparatais nemoka naudotis, o jei juos ir turėtų, ieškotų, kaip apeiti. Prekiautojai atvirai pasakoja, kad jei Vyriausybė pareikalaus visiems dirbti su kasos aparatais, jie arba pasitrauks, arba slėps pajamas. Taigi naudos, jų nuomone, nebus nei valstybei, nei žmonėms, o tauta vėl bus supriešinta.
„Dešimt metų dirbome kurdami verslo rūšių ir porūšių tvarką, kad net ir šeimininkės, ir vestuvių muzikantai mokėtų „Sodros“ bei sveikatos draudimo įmokas, tačiau ir šiandien juk niekas neveikia. O nusprendus įvesti kasos aparatus turgaus prekybininkai paprastai dar labiau traukiasi į šešėlį“, – teigia Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas.
Tuo tarpu finansų ministrė Ingrida Šimonytė kasos aparatų svarbą prekyvietėse, tokiose kaip Gariūnų, grindžia tuo, kad ten yra daug didmeninės prekybos, o ji neturėtų būti leidžiama įsigijus tik verslo liudijimą.

Du Gariūnų išskirtinumo vertinimai

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Žmonės visuomet lygina kainas. Dalis vyksta į Gariūnus iš inercijos ar įpratimo. Tačiau jei tiek metų pirkėjai traukia į šį turgų, vadinasi, jis patenkina pirkėjų ar perpirkėjų poreikius. Nežinau, ar dar turime kitų tokių objektų, kurie dešimtmečius atitiktų klientų poreikius. Beje, mes Gariūnų nevadiname juodąja skyle, kurią reikia išbalinti. Nėra ten ir laisvoji ekonominė zona, į kurią negalėtų ateiti mokesčių inspektoriai. Jei manoma, kad ten daug šešėlinio verslo, valdžios institucijos turi visas priemonas, kad jį sunaikintų.

Eduardas Šablinskas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas
Ilgainiui Gariūnai tampa vis labiau civilizuota ir vis modernesne turgaviete. Nuo 1997 m. buvo kalbama, kad nei pirkėjai, nei pardavėjai nebeturėtų šalti esant žvarbiam orui, kad jiems reikėtų vietos, kur galėtų palikti prekes nakčiai. Dabar tai lyg ir pasiekta. Esama ir kitų privalumų: pirkėjus Gariūnai vilioja lankstumu, čia galima derėtis, o prekės pasirodo trimis keturiais mėnesiais anksčiau, nei prasideda sezonas. Be to, čia dirba tūkstančiai žmonių, o su tėvais dirbantis jaunimas gauna ekonomikos pradžiamokslį ir supranta, kaip sunkiai uždirbamas litas.
Svarbu dar ir tai, kad naujai statomose patalpose turėtų atsirasti maisto prekių parduotuvių, amatininkų, įvairių paslaugų dirbtuvėlių. Tai, tikėtina, padidins lankytojų srautą.

Skaičiais apie Gariūnų verslo parką

Gariūnų turgavietė veiklą pradėjo 1989 m.
Dabar čia darbuojasi per 10 tūkst. žmonių.
Vidutinis turgaus prekeivis per mėnesį valstybei sumoka 350 Lt mokesčių (verslo liudijimas, „Sodra“, sveikatos draudimas).
Prekybos vietos nuoma lauke kainuoja apie 700 Lt (geroje vietoje) ir apie 450 Lt (prastesnėje vietoje).
Prekybos vieta naujame šildomame paviljone atsieina apie 1500 Lt.
Gariūnų turgavietę administruoja UAB „Geruda”, UAB „Posūkis“ ir UAB „Jurgena“.
Turgavietėje veikia sava radijo stotis.

Vidutinės prekių kainos Gariūnuose

Džinsai    50 Lt
Megztinis    30–60 Lt
Kelnės    130 Lt
Sintetinis vyriškas kostiumas    220 Lt
Aukštesnės kokybės audinio kostiumas    600 Lt
Kaklaraištis    20 Lt
Rudeniniai batai    180 Lt
Natūralaus kailio puskailiniai    500 Lt
Vaikiškas vežimėlis su išimamu krepšiu    500 Lt
Patalynės komplektas    50 Lt
Televizorius    600 Lt

Tarptautinis nusikalstamas susivienijimas, 4 bosai, šimtai pavaldžių prekeivių, nelegalūs ginklai, gryni pinigai lagaminuose, slapti seifai, kontrabanda, prabangios vilos ir automobiliai, papirkti policininkai bei dovanos politikams. Tai ne XX a. IV deš. Čikaga. Kaip šią neseniai atskleidė teisėsauga, visa tai – Gariūnai. Tai realybė, nors nieko netrūktų trileriui apie kriminalinį pasaulį.
20 metų globojami politikų ir nemokantys mokesčių
Gariūnų turgavietė suklestėjo laukinio kapitalizmo metais XX a. 10 dešimtmečio pradžioje. Čia savo karjerą pradėjo ne vienas dabar jau žinomas verslininkas. Turgus, nekliudomas teisėsaugininkų, augo ir plėtėsi. Savo galybės viršūnę pasiekė 2005 m., kai socialdemokratų Algirdo Brazausko, Zigmanto Balčyčio, Petro Čėsnos bei darbiečių Viktoro Uspaskicho ir Kęstučio Daukšio pastangomis Gariūnų turgavietė pripažinta „valstybinės svarbos“ objektu. Lengvatinėmis sąlygomis perleista žemė, verta 100 mln. litų.
Šioje istorijoje turbūt visai nereikšminga būtų prekybininkų parama 2004 metų lapkričio 10-ąją socialdemokratams 37 tūkst. litų, o 2005-ųjų pradžioje Darbo partijai 37,5 tūkst. litų. Kai lagaminai pilni neapskaitytų pajamų, sunku žinoti kur ir kaip keliauja nelegalūs pinigai. Reikia pripažinti, kad prekybininkų paramą gavo visos svarbesnės partijos, taip pat ir Tėvynės sąjunga, bet iš veiksmų matyti, kad dešinieji neužsimerkia prieš neteisėtą veiklą Gariūnuose. Jau ne vieni metai kaip Ūkio ministerija siekia nutraukti Gariūnų turgavietės nuomą.
Gariūnų sėkmė, kaip neseniai paaiškėjo, tai tėra keliolikos “bonzų” maudymasis prabangoje paliekant pensininkus, mokytojus, socialiai pažeidžiamas grupes skursti. Kodėl taip galima manyti? Jeigu pasitvirtins įtarimai dėl 6-7 mlrd. litų apyvartos, nuo kurios nebuvo mokėti mokesčiai, tai reikš, kad Lietuva galėjo nemažinti senatvės pensijų ir socialinių išmokų, jei tik Gariūnų „verslininkai“ būtų sąžiningai mokėję mokesčius.
Paprastos sukčiavimo schemos
Kaip aiškėja, buvo naudojami primityvūs mokesčių vengimo metodai. Muitinėje deklaruojama, kad įvežamos kiniškos prekės yra labai pigios, vos keli litai, o turguje parduodama rinkos kaina. Skirtumas – milžiniškas pelnas, atsidurdavo pas stambiuosius verteivas, tuo tarpu prekeiviai, oficialiai įdarbinti už minimalų atlyginimą arba verslo liudijimą. Prekybą turguje kontroliavo „apsauginiai“. Patys prekeiviai taip pat ne šventi, jie žinojo kas vyksta, nedeklaruodavo pajamų, nemokėjo PVM ir tylėjo, nes jų neoficialių pajamų užteko gyventi pasiturimą gyvenimą.
Socialinis teisingumas ir politikų atsakomybė
Susitikimuose su gyventojais dažnai girdžiu klausimus, kodėl padoriems žmonėms, dirbantiems nuo 8 iki 17 val., taip sunku gyventi Lietuvoje, kai tuo tarpu kaimynas statosi “barokines” pilaites ir važinėja prabangiais visureigiais. Ir tai nėra tuščias pavydas, tai yra realybė, kad kažkas mūsų karalystėje negerai.
Ilgus metus šešėlinis verslas ir įvairios lengvatos buvo toleruojamos ir taip dvigubai skriaudžiama visuomenė. Dėl negaunamų pajamų į biudžetą labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamos ir valstybės remiamos grupės, kita vertus, lengvatų turėtojai iš papildomo uždarbio gali kurti sotesnį gyvenimą, o tada kuriamas neteisingos visuomenės įvaizdis. Socialinis netolygumas varo į neviltį sąžiningus žmones, skatina nusivylimą valstybe, politikais ir emigraciją.
Tenka tik apgailestauti, kad teisėsaugos operaciją Gariūnuose dalis politikų iš Seimo opozicijos pasitiko santūriai. Netgi nepatikliai. Ar tai reiškia, kad kai bus įvedami kasos aparatai Gariūnuose, opozicijos politikai vėl vaitos dėl skriaudžiamo “smulkaus verslo”?

BFL

„Nepaisant valstybės pastangų kovoti su šešėliu ir mažinti prielaidas neapskaitytai ekonomikai, Gariūnuose situacija toliau išlieka nepakitusi ir kelia nerimą,“- teigia Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas.

2005 metais Vyriausybės nutarimu Gariūnų verslo parkas buvo pripažintas Valstybinės svarbos projektu. Tuo pagrindu keliems operatoriams ne aukciono būdu buvo išnuomota 32,5 ha valstybės žemės 50-čiai metų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis Gariūnuose prekiauja daugiau kaip 3.000 fizinių asmenų, užregistruota apie 240 juridinių asmenų. Preliminariais skaičiavimais jų apyvarta gali siekti 300 mln. litų. „Tikėtina, jog pastarasis skaičius gali būti ir gerokai didesnis, tačiau atsakyti tiksliai kokia yra apyvarta ir kiek sumokama mokesčių šiandien niekas negali pasakyti,“ – teigia M. Majauskas.

Pasak premjero patarėjo, mokesčių administravimo ir teisėsaugos institucijų duomenys rodo, kad Gariūnai išlieka privilegijuota ekonomine zona. „ Nėra viešai prieinamos oficialios informacijos apie prekybos vietų skaičių, prekiautojų teisines verslo formas, prekių apyvartas, valstybei sumokamus mokesčius. Vyraujanti apskaita suponuoja galimybę vengti rodyti tikrąją apyvartą, neretai siekiant išvengti reikalavimo tapti PVM mokėtoju“, – pažymėjo M. Majauskas.

Policijos, VMI ir FNTT tarnybos Gariūnuose atlieka reguliarius patikrinimus. Jų rezultatai fiksuoja didelius įvairių pažeidimų skaičius. Didžiausias teisėsaugos dėmesys šiuo metu skiriamas prekybos vietų nuomos pajamų apskaitymui, šešėlinių „didmenininkų“ ir neregistruotos veiklos vykdymo išaiškinimui, su verslo liudijimais veiklą vykdančių asmenų pajamų apmokestinimo kontrolei. „Yra buvę atvejų, kai atlikus patikrinimus paaiškėja, kad įvairios prekės buvo „pirktos“ iš neegzistuojančios įmonės Lenkijoje, o prekeivių asmeninės išlaidos neatitinka deklaruojamų pajamų“, – sakė M. Majauskas.

Nustatyta eilė pažeidimų, susijusių ir su akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tikslinių tikrinimų metu fiksuojama prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis ir alkoholiniais gėrimais. Pasitaiko atvejų, kai turgavietėje parduodami vaistai ar vaistiniai preparatai, kurių prekyba ES negalima. Policijos duomenimis itin daug nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų Gariūnų verslo parke fiksuojama dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų bei prekių ženklų klastojimo.

Remiantis pirmine informacija, Ūkio ministerija galimai įtaria ir esminius valstybinės žemės nuomos sutarties Gariūnų verslo parkui pažeidimus. „Panašu, jog Gariūnus eksploatuojančios įmonės nesudaro galimybių įvertinti operatorių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą. Tai rimtai apsunkina Ūkio ministerijos galimybes užtikrinti tinkamą kontrolę, pavestą jiems Vyriausybės nutarimu. Manome, jog reikalinga sisteminė analizė, kuri turėtų atsakyti, ar Gariūnuose vykdoma pakankamai skaidri apskaita, užtikrinamos sąžiningos konkurencinės sąlygos, vartotojų apsauga bei prekių kilmės atsekamumas. Tikimės pagalbos ir iš Valstybės kontrolės, į kurią kreipsimės prašydami išnagrinėjant valstybinės žemės naudojimą Gariūnuose,“- teigia premjero patarėjas M. Majauskas.

Didžiausioje šalies Gariūnų turgavietėje – kraustymosi metas, nes prekybininkų metaliniuose kioskuose prekyvietės administratoriai atjungė elektrą, o prekiautojams siūloma kraustytis į ką tik suręstą naują paviljoną. Paviljoną Gariūnuose pastatę turgaus administratoriai už vietą jame reikalauja vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio, tačiau didelė dalis prekybininkų su tokiu reikalavimu nesutinka, antradienį informuoja dienraštis “Vilniaus diena”.

„Vilniaus diena“ rašo:

Gariūnų administratoriams kioskuose išjungus elektrą, vienas kitas prekybininkas bandė suktis iš padėties. Bet didžiojoje turgaus dalyje vyravo tamsa.

Gariūnų turgavietę administruojančios bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ vakar kioskuose dirbantiems prekybininkams atjungė elektrą. Tokių veiksmų turgaus administratoriai ėmėsi prieš kioskininkus, kurie nesutinka kraustytis į naujai suręstą paviljoną ir už vietą jame mokėti vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio.

„Vilniaus dienos“ teigumu, nors elektra buvo išjungta visoje kioskų teritorijoje, kai kurie prekybininkai vis dėl to rado išeitį. Jie lemputes jungė prie automobilinių akumuliatorių ar kitų maitinimo šaltinių. Kiti prekeiviai viltingai žvalgėsi į dangų ir laukė aušros.

„Šiek tiek prašvito, tai gal dar ką nors parduosiu. Kol kas sėdžiu čia, nes manau, kad daug pirkėjų apie tą paviljoną dar nieko nežino. Bet ilgai šitaip neištversim. Tikriausiai visgi teks kraustytis“, – liūdnai rankomis skėsčiojo viena sportbačiais prekiaujanti moteris.

Vis dėlto beveik visoje Gariūnų turgaus teritorijoje, kurioje stovi prekybininkų kioskai, šįryt buvo tamsu. Dauguma kioskų stovėjo uždaryti, o arčiausiai naujojo paviljono buvusi kioskų eilė – jau išmontuota ir paruošta išvežti.

Naujasis Gariūnų turgavietės paviljonas dar nebaigtas statyti, tačiau vienas jo korpusas šiandien jau pradėjo veikti. Nors per du aukštus įrengtose prekybos vietose šiuo metu galėtų prekiauti apie 1200 žmonių, paviljonu nepatenkinti prekybininkai teigia, kad kol kas jame įsikurs dvigubai mažiau prekiautojų, nes tik tiek žmonių išgalėjo susimokėti reikalaujamus mokesčius.

Iš tiesų – naujajame Gariūnų paviljone šįryt buvo atidarytos toli gražu ne visos prekybos vietos.

Turgavietės administratoriai reikalauja ne tik vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio. Prekybos vietos nuomos kaina paviljone daugiau nei tris kartus didesnė nei kioskuose.

Vilniaus Gariūnų prekiautojai priešinasi perkėlimui į naujas patalpas. Juos baugina painios naujos sutartys, tūkstantinis užstatas ir brangesnė nuoma. Turgaus savininkai tikina, jog nepatenkintųjų yra tik saujelė, tačiau platesnių komentarų apie naują pastatą nepateikia.

Prekybininkai piktinasi, jog dėl darbo naujose patalpose nevyksta jokios civilizuotos derybos, o viskas daroma kone jėga. Prekiautojai pirmadienį piketavo prie prezidentūros, rašo “Verslo žinios”.

„Verslo žinios“ rašo:

“Gariūnų prekiautojai priešinasi perkėlimui į naujas patalpas. Juos baugina painios naujos sutartys, tūkstantinis užstatas ir brangesnė nuoma. Turgaus savininkai tikina, jog nepatenkintųjų yra tik saujelė, tačiau platesnių komentarų apie naują pastatą nepateikia.

Anot “Verslo žinių”, AB „Verslo parkas Gariūnai“ prekybininkai teisybės jau ieško valdiškose institucijose. Turgaus valdytojai ragina prekiautojus iš metalinių kioskų persikelti į naujas patalpas ir dirbti „po stogu“. Tačiau prekybininkai piktinasi, jog dėl darbo naujose patalpose nevyksta jokios civilizuotos derybos, o viskas daroma kone jėga.
„Mes buvome gavę įspėjimus, jog teks persikelti. Dalis žmonių rezervavo patalpas. Tačiau senųjų sutarčių niekas nenutraukė, teoriškai jos galioja ir prekyba galėtų vykti ir senuose metaliniuose kioskuose. Tačiau prekiautojai įspėti, kad jei nepersikels iki lapkričio 16 d., senosiose darbo vietose bus atjungta elektra“, – VŽ sakė prekiautojų atstovė Irina Antulienė.
Prekybininkai sako, jog gerais laikais mokėti daugiau nei tūkstantį litų už nuomą buvo galima, tačiau šiuo metu apyvartos tiek kritusios, jog geriau likti šalti kioske nei mokėti brangiau už komfortą.
„Klausimas apie nuomos kainas labai įdomus. Niekas tiksliai nežino, kokios jos bus. Su žmonėmis apie tai niekas nesikalba, tačiau persikelti verčia“, – nerimauja p. Antulienė..”

„Vilniaus diena“ praneša:

10 tūkst. litų už prekybos vietą naujame paviljone nesutinkantys mokėti Gariūnų turgaus prekybininkai piketavo prie prezidentūros.

Gariūnų prekybininkų vargai prasidėjo daugiau kaip prieš mėnesį. Turgavietę administruojančios įmonės tuomet išplatino įspėjimus, kad iki lapkričio 1-osios prekybininkai turi apleisti savo metalinius kioskus ir išsikraustyti į naujai suręstą paviljoną, o už prekybos vietą šiame paviljone iš prekybininkų buvo pareikalauta vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio.

Į konfliktą įsikišus Ūkio ministerijai, turgaus administratoriai atlyžo. Jie pranešė, kad ankstesni įspėjimai nebegalioja, o milžiniškų sumų už prekybos vietą niekas nebereikalaus. Tačiau taika ir ramybė truko neilgai.

Gariūnų turgavietę administruojančių bendrovių „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ atstovai tikina, kad reikalaujami 10 tūkst. litų yra ne mokestis, o užstatas. Iš šios sumos būtų išskaičiuojami nuomos mokesčiai, jei kuris nors prekybininkas nustotų juos mokėti. Tačiau tokius argumentus prekybininkai vadina pasityčiojimu.

Su Gariūnų turgaus administratorių savivale prekybininkai iki šiol bandė kovoti pasitelkę Ūkio ministerijos specialistus, tačiau šios priemonės didelių rezultatų nedavė. Turguje šeimininkaujančios įmonės ministerijos atstovų paprasčiausiai neįsileidžia. Pirmadienį prekybininkai į savo problemas bandė atkreipti Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Du prekybininkų atstovai išdėstyti savo bėdų buvo pakviesti į prezidentūrą.”

Ūkio ministerijos pareigūnai tirs konfliktą tarp valstybinės svarbos projekto statusą turinčios Vilniaus Gariūnų turgavietės valdytojų bei prekiautojų, nes pastarieji skundžiasi brangiai kainuojančiu perkėlimu į naują paviljoną.

“Jau penketą metų Gariūnai turi valstybinės svarbos projekto statusą, todėl ten dirbantiems žmonėms turi būti sudarytos tokios verslo sąlygos, dėl kokių buvo susitarta Vyriausybės nutarime”, – pranešime spaudai sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Ministerijos atstovams pavesta perimti iš Vilniaus apskrities likvidatoriaus visus dokumentus ir per savaitę išnagrinėti, kaip įgyvendinimas projektas.

Gariūnų turgavietės prekybininkai skundžiasi, jog dirbantys metaliniuose kioskuose nuomininkai gavo nepasirašytus įspėjimus per mėnesį išsikelti. Jų teigimu, iš jų reikalaujama nepagrįstai didelių mokesčių už persikėlimą į naujai statomą paviljoną.

Įgyvendinus projektą, numatyta sukurti 1,5 tūkst. naujų darbo vietų, užtikrinti nuolatines darbo vietas daugiau nei 15 tūkst. žmonių.

Projektui suteikus valstybinės svarbos kategoriją, Gariūnų turgavietę valdančioms įmonėms “Jurgena”, “Posūkis” ir “Geruda” buvo sudarytos išskirtinės žemės nuomos sąlygos ne aukciono tvarka.

Šiuo metu Gariūnų verslo parko teritorija užima 32,5 hektaro žemės plotą šalia Vilniaus.