Lietuvos pramogų pasaulio atstovai prieš keletą metų vienas po kito pristatinėjo receptų rinkinius, kiti savo gyvenimo istorijas atskleidė biografinėse knygose, o šiemet jau pasipylė ir žinomų žmonių kurtos pasakos.

Prieš dvi savaites knygelę vaikams anglų ir lietuvių kalbomis „Mano gyvūnai“ pristatė dainininkė Erica Jennings. Kitą dieną į knygos „Lėlė“ pristatymą kvietė keramikė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Ir abi šios knygos iškart atsidūrė perkamiausių sąrašuose.
Po pasakų knygą jau yra parašę atlikėjai Mindaugas Mickevičius-Mino bei Paulius Stalionis. Anksčiau savo kūryba mažuosius skaitytojus bandė nustebinti Jurga Šeduikytė, sukūrusi „Pasaką apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“, o Stanislavas Stavickis-Stano išleido „Neįtikėtinas istorijas“. Piešimo knygelę vaikams yra išleidęs ir karikatūristas, laidų vedėjas Rimas Valeikis.
Tiesa, mūsų žvaigždės rašo ne tik vaikams. Prieš Kalėdas knygynų lentynas pasieks žurnalistės ir televizijos laidų vedėjos Editos Mildažytės kūrinys „Pasimatymas su Lietuva“, kuriame ji sudėjo faktus, įvykius ir asmenybes, garsinančias mūsų šalį. Krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas, parašęs istorijos veikalą „Trečiojo Reicho triumfas“, šiemet išleido dar ir knygą-žaidimą „Protų kovos su Robertu Petrausku“. O televizijos laidų vedėja Beata Nicholson šiuo metu visoje Lietuvoje pristatinėja šeimos planų kalendorių, papuoštą patiekalų receptais.
Beje, visame pasaulyje žinomi žmonės kuria pasakas (Madonna yra parašiusi penkias knygas vaikams), leidžia receptų knygas (Gerard’as Depardieu, Sophia Loren, Eva Longoria, Gwyneth Paltrow), o autobiografijas ar atsiminimų knygas rašo aktoriai, politikai, legendiniai dainininkai.
Vakarų Europos šalyse iškilių asmenybių biografijos jau kelerius metus nesitraukia iš perkamiausių knygų sąrašo. Jau dešimtmetį neslūgsta ir receptų knygų populiarumo banga. Lietuvoje jos taip pat itin perkamos, ypač kai viršelį puošia žinomo žmogaus veidas ir pavardė.
Leidėjai prognozuoja, kad receptų knygų populiarumas nemažės dar kelerius metus. Perkamiausiųjų sąraše ir toliau išliks ne tik istorinių asmenybių, bet ir vietinio lygio žvaigždučių biografijos. Be to, mūsų šalyje tik daugės romanų, pasakų ar eilėraščių, parašytų pramogų pasaulio atstovų. Mat skaitytojus traukia žinomas vardas, todėl leidėjams be didesnių pastangų ar brangių reklamos kampanijų pavyksta išparduoti tiražą, o neretai prireikia jį ir pakartoti. Tačiau kokia tokių knygų išliekamoji vertė?

Garsenybių knygos greitai pamirštamos

Literatūrologas Kęstutis Urba pastebi, kad daugelis rašytojų, kritikų, o ir dalis skaitytojų, išgirdę, jog žinomas žmogus pristato savo knygą, reaguoja skeptiškai. Priešiškai nuteikia tai, kad vos užsigeidusi televizijos žvaigždė tampa rašytoja. Mat vos jai pamosavus rankraščiu leidyklos durys iškart atsiveria, o nežinomam autoriui reikia metų metais į jas belsti. „Nors Lietuvoje trūksta naujų rašytojų ir gerų knygų, daugelis leidyklų nedirba su jaunais autoriais, nors garsių žmonių knygas griebia ilgai nesvarsčiusios. Deja, ne visos jos nustebina ir tampa įvykiais. Pavyzdžiu, Stano ar J.Šeduikytės knygos vaikams yra vidutinės, todėl gana greitai buvo pamirštos“, – tvirtina K.Urba.
Taip nutiko ir Madonnos knygoms. Vos pasirodžiusios jos sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau šiandien mažai kas prisimena prieš beveik dešimtmetį lietuvių kalba išleistus kūrinius „Anglijos rožės“ ar „Pono Peabody obuoliai“.
„Nepaisant skeptiško požiūrio į žinomų žmonių leidžiamas knygas, jos yra ne ką mažiau vertingos, nei ne tokių garsių autorių. Prie jų taip pat kruopščiai dirba redaktoriai, korektoriai, dailininkai ir apipavidalintojai, tad savo estetine išvaizda ir turiniu jos niekuo nenusileidžia kitoms vaikų knygoms“, – teigia leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.
Jos nuomone, tarp garsenybių yra tiek gerų, tiek prastų autorių, tačiau tai, kad knyga išleista žinomo žmogaus, jai suteikia papildomos pridėtinės vertės. Mat labiau sudomina mažąjį skaitytoją atsiversti tą knygelę, kurios autorių jis pažįsta. Pasak D.Viliūnienės, garsus žmogus gali labiau paskatinti vaikus skaityti ir daugiau laiko praleisti su knygomis.

Receptų knygos vis dar „ant bangos“

Leidyklos „Alma littera“ direktorė pabrėžia, kad Vakarų Europos šalyse garsūs žmonės knygas vaikams rašo jau seniai, o pas mus ši mada dar tik ateina.
Viena tokių autorių Nomeda Marčėnaitė tvirtina, kad prieš nešdama savo kūrinį į leidyklą neanalizavo rinkos ir nesidomėjo, ar šiuo metu knygos vaikams yra paklausios, ar dabar palankus metas pristatyti naują kūrinį. „Tikriausiai taip susidėliojo žvaigždės, kad vienu metu kartu su E.Jennings pristatėme knygas vaikams. Rašiau aš visą gyvenimą, tik niekam nerodžiau. Dabar nusprendžiau, kad užtenka kuklintis, ir išdrįsau rankraštį nunešti į leidyklą. Vėliau leidėja prisipažino, kad pirmiausia pagalvojo, jog atsirado dar viena rašytoja. K.Urba taip pat iš pradžių pamanė, kad tai tik žinomos moters užgaida. Tačiau perskaitę knygą jie pakeitė nuomonę“, – pasakoja N.Marčėnaitė.
Ji sutinka, kad ne vienus metus šmėžavus televizijos ekrane buvo lengviau sudominti leidėją perskaityti knygos rankraštį. Tačiau N.Marčėnaitė tikina, kad žinomumas ne tik padeda, bet ir trukdo. „Internete perskaičiau ne vieną žmonių, net nemačiusių mano knygos, komentarą, kad šita beždžionė nieko negali sukurti, arba ką tokia raukšlėta boba gali gero padaryti. Į žmogų, kuris vaidenosi televizoriuje, visada reaguos kitaip nei į nežinomą veidą“, – mano žinoma moteris.
Leidėjai tą puikiai išnaudoja. „Pamatę Rimos iš Mažeikių knygą, pirkėjai ilgai klausinės, kas ji tokia. Leidėjams reikės įdėti daugiau darbo, skirti kur kas daugiau pinigų reklamai, kad įtikintų skaitytojus, jog verta įsigyti tą knygą. O žinomas vardas garantuoja, kad knyga bus kur kas greičiau susidomėta net be ypatingų rinkodaros žaidimų. Dėl tos pačios priežasties vis leidžiamos, pavyzdžiui, Kosto Kubilinsko knygos, kurias žino ir tėvai, ir seneliai“, – teigia K.Urba.
Literatūrologui antrina kulinarė ir televizijos laidų vedėja B.Nicholson: „Kiekvienu nauju produktu reikia sudominti tikslinę auditoriją, o šį darbą labai palengvina žinomas veidas. Tačiau vien tik vardas knygos populiarumo nelemia. Labai svarbu ir tai, kas viduje. Aš pati nusipirkau ir E.Jennings, ir N.Marčėnaitės knygas, nes gerų lietuviškų vaikiškų knygų nėra daug.“
B.Nicholson nuomone, ne visai Lietuvoje dar užpildyta ir kulinarinių knygų rinka. Tad ji rašo jau antrą tokią knygą, o šiemet išleistą „Beatos šeimos kalendorių 2012“ taip pat puošia patiekalų receptai.
„Eilinė britų šeima turi apie dešimt skirtingų receptų knygų. Jos ir ateityje nepraras populiarumo, nes valgo visi. Tokių knygų pasirinkimas šiandien labai didelis, todėl kiekvienas gali rasti tai, kas jam aktualiausia“, – mano televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja.

Rašo ir talentingi, ir siekiantys pasireklamuoti

Leidyklos „Versus aureus“ direktorius Artūras Mickevičius taip pat tvirtina, jog receptų knygos turi savo nišą, o kad jos labiau skirtųsi viena nuo kitos, išnaudojami žinomi vardai. „Koks skirtumas, ar bulvinių blynų receptas bus įdėtas knygoje „Lietuviški patiekalai“, ar, pavyzdžiui, Beatos knygoje. Patiekalo skonis nuo to nepasikeis, tačiau parduoti lengviau knygą su žinoma pavarde. Visas pasaulis eina iš proto dėl Oliverio, nors profesionalūs Italijos virėjai iš jo gaminimo šaiposi. Iš tokių knygų daromas šou“, – neabejoja A.Mickevičius. Ir priduria, kad receptų knygų perkamumas prieš Kalėdas ypač šokteli, kai šalyje sunkesnė ekonominė padėtis. Mat tai palyginti pigi, bet solidi dovana.
„Sunkmečiu žmonės pradėjo mažiau vaikščioti į restoranus, patys gamina namie. Kita dalis žmonių nusivylė pusfabrikačiais, greituoju maistu, pradėjo daugiau dėmesio skirti maisto kokybei. Receptų knygas populiarina ir televizijos laidos bei jų vedėjai, tinklaraščiai“, – dar vieną receptų knygų populiarumo priežastį išskiria D.Viliūnienė.
Ne ką mažesnę biografinių knygų paklausą, pasak A.Mickevičiaus, lemia ekonominės sąlygos. „Užsienio ir Lietuvos estrados žvaigždžių, politikų, aktorių, sportininkų, istorinių asmenybių biografijos populiariausių knygų dešimtukuose viena kitą keičia jau ne vienus metus. Sunkmečiu skaitytojai tokiose knygose ieško atsakymų, kaip išgyventi, įkvepiančių pavyzdžių. Taip pat tapatina žinomų žmonių istorijas su savo gyvenimu“, – atskleidžia leidyklos „Versus aureus“ direktorius.
O žinomi žmonės rašo, D.Viliūnienės nuomone, dėl to, kad yra talentingi ir kūrybingi. Knyga jiems tampa viena iš saviraiškos priemonių. Vis dėlto nemažai ir tokių, kuriems tai tik dar vienas būdas priminti save. Tokiu atveju knygos vertę sukuria ne jos turinys, o parašiusio žmogaus vardas. Tačiau tik skaitytojas sprendžia, kas jam įdomiau – žinomas veidas ar prasmingas turinys.