OKT/Vilniaus miesto teatras šių metų gastroles pradeda tolimiausia kelione. Jau šiandien spektaklio „Hamletas“ aktoriai bei režisierius išvyksta į Braziliją, kur dalyvaus pirmą kartą rengiamame Tarptautiniame San Paulo teatro festivalyje.
Nors tai bus pirmasis festivalis, tačiau jis jau dabar laikomas svarbiausiu San Paulo teatriniu įvykiu metuose. Pasak organizatorių, festivalio programoje stengiamasi pristatyti eksperimentuoti bei ieškoti nevengiančius teatro menininkus, kurie kažką keičia ar jau pakeitė šiuolaikinėje teatro kalboje.
„Atsirinkdami spektaklius San Paulo festivaliui rėmėmės keletu aiškių kriterijų: nuolatos ieškantys, radikalūs, keliantys aštrius klausimus bei kalbantys šiandieniniu tonu teatro menininkai ir jų spektakliai“, – apie Oskaro Koršunovo „Hamleto“ bei kitų spektaklių įtraukimą į programą pasakoja festivalio meno vadovas Antonio Araujo.
Festivalyje taip pat dalyvauja trupės iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Argentinos, Turkijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus ir Čilės. Tarp jų – Europoje gerai žinomi bei Lietuvoje lankęsi Rodrigo Garcia ir Romeo Castellucci.
OKT/Vilniaus miesto teatras ir jų „Hamletas“ festivalio programoje įvardijami kaip vienas pagrindinių akcentų. Pasak organizatorių, tai šalies, turinčios stiprias teatro tradicijas, tačiau mažai žinomos Brazilijoje, atstovai. Neveltui būtent vilniečių spektakliui patikėta kovo 16 dieną uždaryti San Paulo festivalį.
Kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu į festivalį išvyksta aktoriai Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Giedrius Savickas, Tomas Žaibus, Julius Žalakevičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis.
Tai nebe pirmos tokios tolimos OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolės. Penkioliktąjį sezoną minintis teatras jau yra lankęsis Argentinoje, Pietų Korėjoje, Venesueloje, JAV, Japonijoje, Singapūre, Australijoje bei Kinijoje.

Lapkričio 7 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje Lietuvos publikai pirmą kartą koncertuosianti Lotynų Amerikos žvaigždė Juanesas koncerto organizatoriams išreiškė pageidavimą apžiūrėti Vilnių ir susipažinti su gyvenimu sostinėje. Jei nepasikeis atlikėjo planai, jis Vilniuje turėtų praleisti daugiau nei vieną parą.

„Įprasta, jog didžiosios žvaigždės į mūsų šalį atvyksta tik koncerto dieną, neretai net likus vos porai valandų iki jo, o išvyksta jau sekančios dienos rytą, o kartais net ir iš karto po koncerto. Tad šį kartą bus vienas iš tų nedaugelio atveju, kuomet scenos žvaigždė galės skirti laiko pažinčiai su mūsų sostine. Kiek tiksliai truks atlikėjo viešnagė mūsų šalyje šiuo metu dar negalime pasakyti, tai priklausys nuo jo paties, tačiau viešbučio apartamentai jam bus paruošti tikrai kur kas ilgiau nei vieną parą. Sekantis atlikėjo koncertas numatytas tik lapkričio 16 d. JAV, tad, kas žino, gal jis pas mus viešės visą savaitę“, – juokiasi „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.

Atlikėjas į Vilnių iš Londono, kur koncertuos lapkričio 5 d., planuoja atskristi lapkričio 7-osios naktį ir Lietuvos sostinėje ilsėtis prieš vakare vyksiantį akustinį („MTV Unplugged“) koncertą.

Juanesas – žingeidus atlikėjas, visada noriai bendraujantis ne tik su jo koncertų organizatoriais, gerbėjais, bet ir vietos gyventojais. Jis ne kartą, kaip vieną iš koncertinių gastrolių vertybių, įvardino galimybę keliauti ir susipažinti su skirtingomis vietovėmis, kultūromis ir žmonėmis, todėl, pasak „SEVEN Live“ vadovo, atlikėjo pageidavimas pratęsti jo viešnagę mūsų šalyje buvo džiuginantis, tačiau nebuvo netikėtas.

Su Juanesu į Vilnių atvyks 14 atlikėjo grupės narių ir dar 10 žmonių aptarnaujančio personalo komanda.

„Turėsime užtikrinti maitinimą tiek prieš koncertą, tiek po jo ne tik Juanesui, bet ir jo grupės nariams bei aptarnaujančiam personalui. Tačiau esame tai darę daugybę kartu ir niekuomet neturėjome kažkokių didesnių sunkumų, juolab, kad ir atlikėjo komandos pageidavimai maistui ir gėrimams, lyginant su kitais, ganėtinai paprasti“, – sako J. Vėželis.

Pats Juanesas pageidautų vakarienei valgyti keptą žuvį ar vištienos krūtinėlę su šviežiomis Cezario salotomis. Atlikėjui taip pat bus patiekta pieno, kavos, karšto šokolado, arbatos, vaisių sulčių, vandens.

Vienas pagrindinių Juaneso reikalavimų jo persirengimo kambariui – sulčiaspaudė bei natūralūs, pageidautina vietos ūkininkų užauginti sezoniniai vaisiai ir daržovės, iš kurių galima spausti sultis, bei skirtingų grūdų daigai.

Reportažas iš Juaneso „MTV Unplugged“ koncertinio turo: http://www.youtube.com/watch?v=1TytliP5efo&feature=youtu.be.

Iki spalio x d. perkant bilietus į Juaneso koncertą per tinklalapį www.pramogaukit.lt, bilietams taikoma 50 proc. nuolaida.

Juaneso koncertą Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Vilniuje parodyti nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Panevėžio J.Miltinio dramos teatro spektakliai.

Pavasariop visi Lietuvos teatrai stengiasi savąjį naujo repertuaro derlių rodyti Vilniuje. Priežastis neįmantri: komisija, skirstanti Auksinius scenos kryžius, irgi bazuojasi sostinėje. Ar daug šansų kūrėjui būti įvertintam, jei dalis komisijos narių liks nemačiusi jo kitame mieste nuveiktų darbų?

Sublizgėjo šokėjai

Rusų dramos teatro salėje prieš pirmąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolinį spektaklį vyravo būtent tokia – egzamino nuojauta. Iš dažniau Vilniuje dirbančios režisierės Yanos Ross pastatytų trumpų Giacomo Puccini operų akivaizdžiai buvo daug tikimasi.
Pagrindinį Anželikos vaidmenį tragiškoje operoje „Sesuo Andželika“ sostinėje atliko klaipėdiečių sopranas Loreta Ramelienė. Atliko jautriai ir finale sugebėjo išspausti ne vieną jautresnės mamytės ašarą, nors nuobodžią videotaršą transliuojantys scenos monitoriai iš visų jėgų trukdė susikaupti G.Puccini muzikos klausymuisi.
Operoje „Džanis Skikis“ du iš trijų monitorių pridengiami paveikslais. Jei būtų uždengti visi trys – nieko nebūtume praradę: sąsajos tarp pokeriui skirtos laidos ir komiškos operos siužeto – labiau nei sąlyginės.
Apgaviko Džanio Skikio vaidmenį gastrolėse klaipėdiečiai patikėjo kviestiniam baritonui Arūnui Malikėnui. Vilnietis ir tapo Auksinio scenos kryžiaus nominantu, o vaidmens dubleriui Mindaugui Rojui beliko pretenduoti į uostamiesčio „Padėkos kaukę“. Abiejose G.Puccini operose nepriekaištingomis arijomis džiugino sopranas Vita Petrauskaitė ir mecosopranas Dalia Kužmarskytė.
Antrasis klaipėdiečių spektaklis „Sveikas, Čarli“ vėlgi buvo kupinas kontrastų. Nuvylė pirmoji, vokalinė spektaklio dalis, pamėginusi prakalbinti Charlie Chaplino nebylių filmų personažus. Geriau jau jie būtų tylėję… Mizanscenų tekstai – apgailėtinai banalūs, kalbančios lėlės balsas – per jaunas, neatitinkantis lėlės personažo įvaizdžio. Vaidyboje – ištisas senų klišių katalogas. Tikiu, kad debiutuojančiai režisierei Rūtai Bunikytei viskas dar prieš akis, tačiau šis jos restoraninis pastatymas vertas nebent uostamiesčio teatralų pamėgto „Ararato“, o ne teatro salės.
Klaipėdos garbę Vilniuje tą penktadienį stipriai gelbėjo antroji – šokio spektaklio dalis, pademonstravusi tiesiog kito lygio scenos kultūrą. Emocingą, daugybe veiksmo planų ir metaforinių sluoksnių stebinantį pasirodymą teatro trupės šokėjams sukūrė Latvijos choreografė Lita Beiris. Artistai, sugebėję jos idėjas perteikti scenoje, Vilniuje nusipelnė pačių nuoširdžiausių „bravo“.

Tarp vakardienos ir šiandienos

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras Vilniuje pasirodė tuomet, kai Auksinių scenos kryžių laureatai jau buvo paskelbti. Ypač gausiai jų atseikėta spektaklio „Vedybos“ aktoriams: komisija neliko abejinga Rimanto Tereso (Podkoliosinas), Inesos Paliulytės (jo nuotaka Agafja), Albino Kėlerio (Ževakinas, greitakalbe deklamuojantis A.Puškiną) sukurtiems vaidmenims.
Nepaisant stiprių vaidmenų, kurių matėme ir daugiau (galima paminėti Vidmanto Fijalkausko Kočkariovą ir Algirdo Paulavičiaus Jajičnicą), Rolando Atkočiūno spektaklio atmosfera stipriai dvelkė vakarykšte diena. Tvarkinga, realistinė, tačiau niekuo nenustebinusi Nikolajaus Gogolio pjesės inscenizacija – taip būtų galima apibūdinti „Vedybas“. Puikus pasirinkimas kelis dešimtmečius teatre nesilankiusiam arba, priešingai, nuo šiuolaikinių įmantrių pastatymų jau pavargusiam žiūrovui. Tiesa, pastarųjų Panevėžyje neturėtų būti daug.
„Atkurti laiko, kuriame nebuvome, neįmanoma. Man buvo svarbu išlaikyti ne pjesės laiką, o esmę“, – teigia antrojo panevėžiečių gastrolinio spektaklio „Katerina“ pagal Aleksandro Ostrovskio pjesę „Audra“ režisierius Valius Tertelis. Tą „pagal“ šiuo atveju derėtų ypač akcentuoti, nes žiūrovai, kurie iš Maskvoje dirbančio režisieriaus tikėjosi tvarkingai perteikto A.Ostrovskio siužeto, buvo nuvilti.
V.Tertelis stato spektaklį tiems, kurie puikiai pamena tragišką A.Ostrovskio „Audros“ siužetą. Maža to – tiems, kurie nepamiršo, kokią būtent audrą turėjo omenyje rusų dramaturgas. Panašios perversmo audros režisierius, regis, linki ir „tvarkinguose“ spektakliuose įstrigusiam Panevėžio žiūrovui.
Iš A.Ostrovskio V.Tertelis pasiskolina ne tiek Katerinos pražūties istoriją, kiek epizodus, atspindinčius šiandienos gyvenimo realijas. Pavyzdžiui, senstančios Kabanichos pomėgį už nuodėmes negailestingai pliekti artimuosius, sau pasiliekant kitokius elgesio standartus. Iškalbinga naujarusiško tipo turtuolio Dikojaus (Vytauto Kupšio) ir jo paramos meldžiančio išradėjo, visuomenei gera linkinčio Kuligino (A.Kėlerio) pokalbio scena: abu aktoriai natūraliausiai jautėsi modernioje „Katerinos“ pirtyje su baseinais, kurią vakarykščio teatro raugui nušveisti Panevėžyje užkūrė V.Tertelis. Kitiems priimti drąsią režisieriaus siūlomą viziją kol kas pavyksta sunkiau. Vizualiniu ir muzikiniu požiūriu pastatymas – puikus, nors pirmąkart rodomas gastrolėse neišvengė techninio broko.

Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ išvyksta gastrolių į Rio de Žaneirą. Pirmą kartą Brazilijoje koncertuosiantis kolektyvas surengs du Kovo 11-ąjai paminėti skirtus koncertus: kovo 12 d. garsiosios Ipanemos bažnyčioje Nossa Senhora da Paz ir kovo 13 d. Rio de Žaneiro universitete. Choras pristatys lietuviškos muzikos ir chorinės klasikos programą, o pasirodymo kulminacija taps kartu su Rio de Žaneiro universiteto choru „Altivoz“ atliekamos C. Fonsecos „Afrobraziliškos mišios“.

 

„Brazilija – milžiniška šalis su be galo turtingomis muzikinėmis tradicijomis, joje persipynė afrikiečių, baltųjų, mišrių rasių atstovų melodijos ir ritmai. Didžiulis džiaugsmas šią muziką pažinti ir ją atlikti kartu su tos šalies žmonėmis, juo labiau, jei ja nudžiuginsime ir vietos lietuvius“, – sako choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

 

„Pro musica“ atliekamas egzotiškąsias „Afribraziliškas mišias“ Lietuvos klausytojai turėjo progos išgirsti Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje praėjusių metų rugpjūtį. Kad geriau pajustų ir įsisavintų braziliškų ritmų subtilybes, choras „Pro musica“ tuomet dalyvavo kviestinio dirigento Mario Roberto Assefo surengtuose meistriškumo kursuose.

 

„Afrobraziliškos mišios“ sukurtos 1976 m. ir tais pačiais metais San Paulo kritikų asociacijos apdovanotos „Geriausio vokalinio kūrinio“ premija. Kompozitorius Carlos Fonseca (1933–2006) apie šį kūrinį yra pasakęs: „Pamėginau ištrinti ribas tarp sakralinės, klasikinės, liaudies ir populiariosios muzikos ir pabandžiau pavaizduoti Brazilijos žmonių impulsyvumą bei šilumą.“

 

Gastrolių Brazilijoje metu taip pat skambės lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio, D. Zakaro, L. Abario ir kitų dainos, rusų bažnytinė klasika, taip pat žymių Lotynų Amerikos autorių H. Villa-Lobos ir A. Piazzolla kūriniai.

 

2004 m. susikūręs choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Choras ypatingą dėmesį savo repertuare skiria retai mūsų šalyje skambantiems kūriniams. Kolektyvas jau yra pristatęs įvairių epochų ir stilių muziką: Renesanso ir baroko, ispaniškos bei amerikietiškos, Šiaurės Europos šalių bei Lietuvos šiuolaikinių kompozitorių kūrinių programas.

 

„Pro musica“ nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje: pernai spalį Kopenhagos katedroje atliko G. Verdi „Requiem“, 2012 metus iškilmingai pradėjo J. S. Bacho „Magnificat“, o šių metų vasario mėnesį kartu su orkestru „Trimitas“ pristatė šiuolaikinę olandų kompozitoriaus J. de Haano simfoniją „Urizeno knyga“.

 

Koncertai vyks:

Kovo 12 d. 18.30 val. Nossa Senhora da Paz bažnyčioje (rua Visconde de Pirajá, Ipanema)

Kovo 13 d. 18.00 val. Rio de Žaneiro universitete, Hall dos elevadores, Uerj (rua São Francisco Xavier)

 

Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ išvyksta gastrolių į Danijos sostinę, kur spalio 2–5 dienomis su vienu geriausių šios šalies chorų „Københavns kantatekor“ Kopenhagos katedroje ir Store Magleby bažnyčioje atliks G. Verdi „Requiem“. Spalio 3 d. Tagensbo bažnyčioje VU kolektyvas surengs atskirą koncertą, kurio metu klausytojai išgirs žymių pasaulio ir lietuvių kompozitorių sakralinės muzikos kūrinius.

 

Atliekant G. Verdi „Requiem“, jungtiniam chorui ir orkestrui diriguos danas Torben H. S. Svendsen, solo partijas atliks vedantys Kopenhagos ir Orhuso operos teatrų solistai – sopranas Sine Bundgaard, mecosopranas Susanne Resmark, tenoras Niels Jørgen Riis bei bosas Jakob Christian Zethner.

 

„Būti pakviestiems kartu su vienu geriausių danų chorų ir žymiais operos solistais atlikti tokį sudėtingą klasikos kūrinį – mums didelė garbė ir aukštas įvertinimas“, – sako choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

 

Atskirame „Pro musica“ koncerte skambės chorinė klasika, pradedant J. S. Bachu ir baigiant žinomų Lotynų Amerikos kompozitorių H. Villa-Lobos, A. Piazzolla kūriniais. Tačiau nebus pamiršti lietuvių autoriai – klausytojai išgirs J. Tamulionio, D. Zakaro ir kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrybą. Choras taip pat atliks M. K. Čiurlionio kūrinių, taip prisidėdamas prie šiemet švenčiamų didžiojo lietuvių muzikos klasiko 100-ųjų mirties metinių paminėjimo.

 

2004 m. susikūręs choras „Pro musica” nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Choras aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje: sausį Brėmene (Vokietija) atliko G. Verdi „Requiem“, šių metų. koncertinį sezoną pradėjo egzotiškomis C. Fonseca’os „Afrobraziliškomis mišiomis“, o „Norvegijos dienų Lietuvoje 2011“ programoje š. m. spalio 8 d. 18 val. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje kartu su Oslo universiteto choru pristatys M. K. Čiurlionio ir E. Griego kūrinių programą.

 

Kopenhagos kantatų choro „Københavns Kantatekor“, kurį sudaro per 60 narių, specializacija – su orkestru atliekamos oratorijos ir mišios. Kolektyvas, vadovaujamas Torben H. S. Svendsen, kasmet surengia virš 10 koncertų Kopenhagos mieste ir jo apylinkėse. Pastaraisiais metais choras atliko J. S. Bacho „Kalėdų oratoriją“, „Pasiją pagal Matą“, „Pasiją pagal Joną“ ir Mišias h-moll, F. Mendelssohno oratorijas „Elijas“ ir „Paulius“, G. Verdi „Requiem“, G. F. Haendelio „Mesiją“, Mozarto „Requiem“, A. Dvorako „Stabat Mater“ ir „Requiem“ bei J. Brahmso „Vokiškąjį Requiem“.

 

Informacija apie koncertus:

 

Sekmadienį, spalio 2 d. 16.00 val. St. Magleby bažnyčioje Dragøre – G. Verdi „Requiem“,

 

Pirmadienį, spalio 3 d. 19.30 val. Tagensbo bažnyčioje – „Pro musica“ koncertas (įėjimas laisvas),

 

Trečiadienį, spalio 5 d. 20.00 val. Kopenhagos Katedroje (Vor Frue Kirke) – G. Verdi „Requiem“.

 

Bilietus į G. Verdi „Requiem” galima įsigyti billetnet.dk ir prieš koncertus.

 

Choras „Pro musica” gastroles Danijoje rengia bendradarbiaudamas su LR ambasada Danijoje.

 

Vakar buvo paskelbti 2011-ų metų MTV Europos muzikos apdovanojimų (EMA) nominantai, tarp kurių triumfavo ekstravagantiškoji Lady Gaga, pelniusi šešias nominacijas. Trys nominacijos atiteko ir lapkričio 3 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuosiantiems „30 Seconds to Mars“.

„30 Seconds to Mars“ vaikinų trijulė su charizmatiškuoju Jaredu Leto priešakyje nominuota „Didžiausių fanų“, „Geriausios alternatyvios grupės“ ir „Geriausio „World stage“ pasirodymo“ kategorijose.

Naujasis „Didžiausių fanų“ apdovanojimas atiteks grupei ar atlikėjui, kuris turi ištikimiausių fanų bendruomenę. Šioje kategorijoje „30 Seconds to Mars“ varžosi su Justinu Bieberiu, Lady Gaga, „Paramore“ ir Selena Gomez. Visgi, prisimenant rokerių trijulės didžiulį ištikimų fanų kultą „Echelon“ yra milžiniška tikimybė, jog jie padarys viską, kad bent jau šioje kategorijoje „30 Seconds to Mars“ būtų neįveikiami ir nepralenkiami.

Praėjusiais, 2010-ais, metais „30 Seconds to Mars“ ne tik surengė pasirodymą MTV Europos muzikos apdovanojimų scenoje, bet ir atsiėmė statulėles kaip „Geriausia roko grupė“ ir „Geriausias video klipas“.

Tuo tarpu populiarioji Lady Gaga be nominacijos „Didžiausių fanų“ kategorijoje taip pat nominuota „Geriausios dainos“ („Born This Way“), „Geriausio gyvo garso pasirodymo“, „Geriausio pop atlikėjo“, „Geriausios atlikėjos“, „Geriausio video klipo“ („Born This Way“) kategorijose.

MTV EMA nominacijų sąraše karaliauja ir po keturias nominacijas gavę Bruno Mars bei Kate Perry. Po tris nominacijas susižėrė britų žvaigždė Adele bei paauglių dievaitis Justinas Bieberis. Nominuotųjų tarpe taip pat galima išvysti „Foo fighters“, Jennifer Lopez, Jessie J, „Coldplay“, Beyonce, Eminemą ir Kanye West.

18-ieji MTV EMA 2011 vyks Airijos mieste Belfaste lapkričio 6 d. Renginio vedėjas bus 17-metis Justinas Bieberis.

Pasaulio Guinesso rekordų knygoje jis vadinamas sėkmingiausiu pianistu pasaulyje. Tačiau keliasdešimt apkeliautų šalių, tūkstančiai sugrotų koncertų, glėbiai gautų gėlių ir šusnys laiškų nepavertė Richardo Claydermano širdies akmeniu.

Per kiekvieną koncertą jis atiduoda klausytojams viską, ką turi viduje. Išgirsti jausmingas romantikos princo melodijas Lietuvos publika galės jau spalio 7-ąją Vilniaus kongresų rūmuose. Lengvo klausymosi muzikos atstovu tituluojamas R. Claydermanas Lietuvoje surengs savo vienintelį koncertą.

35-erius metus viso pasaulio publiką pianino melodijomis užburiančio muzikanto repertuare – instrumentiniai populiariosios muzikos perkūriniai, naujai suskambantys kino filmų garso takeliai, etninė muzika ir populiariausių klasikų kūryba. R. Claydermanas laikomas vienu produktyviausių šių dienų pianistų. Per koncertus klausytojai tiesiog užliūliuojami nepriekaištingai ir drauge jausmingai atliekamų meilės dainų. Be garsiosios „Baladės Adelinai“ („Ballade pour Adeline“) kokybiškos muzikos gurmanus prancūzas pradžiugina tikrais perliukais iš „Beatles“ ar ABBA repertuaro, pavyzdžiui hitais „Don’t Cry For Me Argentina“, „Nostalgia“ bei „Time To Say Goodbye“.

Titulas „Romantikos princas“ turi savo istoriją. Jis gimė 1984-aisiais Niujorke. „Pasirodžiau labdaros koncerte, o jį renginčios organizacijos pirmininkė buvo buvusi Amerikos pirmoji ledi Nancy Reagan. Po koncerto ji padėkojo man ir pasakė: „Žinai Richardai… Tu esi tikras romantikos princas“. Žurnalistai tuos žodžius pasigavo. Ji turėjo omeny, kad mano muzikos stilius švelnus, sužadinantis meilę, jausmus… Esu gana drovus, tad mano muzika ir mano asmenybė yra neatskiriamos“, – legendine tapusią istoriją pasakoja pats R. Claydermanas.

Jis visai neįsižeidžia, kai kartais žiniasklaida pavadina jį „liftų muziku“. „Tokia tiesa – mano muzika dažnai skamba liftuose, parduotuvėse, lėktuvuose… Tai reiškia, kad ji atpalaiduoja. Gali klausytis jos nesiklausydamas ir gali atrasti kažką naujo. Esu girdėjęs, kad ne vienas žmogus užsideda mano plokštelę, kad atsikvėptų ir pailsėtų. Žinau, kad ne viena kūdikio gyvybė užsimezgė klausant mano muzikos… Tai tiesiog pasakiška, tai – meilės muzika. Tai mane verčia jaustis ypač puikiai“, – sako legendinis pianistas.

R. Claydermano tėvas – pianino mokytojas, tad prancūzas skambinti pianinu ėmė labai anksti – kaip pats sako trejų ar ketverių. Būdamas 12-os jis pradėjo mokslus Paryžiaus muzikos konservatorijoje, kur jau paauglystėje susilaukė pripažinimo. Pasaulinė šlovė Philippe‘ą Pages‘ą, jį aplankė 1976-aisiais, įrašius jau minėtąją „Baladę Adelinai“. Būtent tada jis persivadino Richardu Claydermanu.

R.Claydermanas ypač mylimas ne tik europiečių, bet ir itin garsus Azijoje. Pavyzdžiui, Japonijoje jis yra įrašęs melodiją „Prince of the Rising Sun“, skirtą princo vestuvėms. Minios į klausytis jo renkasi į koncertų visame pasaulyje, kuriame žemyne tai bebūtų. Rusijos simboliuje – Maskvoje kremliuje – R. Claydermanas surengė net du įsimintinus koncertus. Viename pasirodymų Kinijoje jo klausėsi net 22 tūkstančiai žmonių, o gyvo koncerto transliacija per šios šalies televiziją 1987-aisiais sutraukė daugiau kaip 800 milijonų žiūrovų.

Prancūzų muzikas pasiekė ir įspūdingas parduotų kompaktinių plokštelių aukštumas – jau prieš penkerius metus jų buvo parduota daugiau kaip 90 milijonų (neskaičiuojant piratinių albumų). R.Claydermano sąskaitoje – 267 auksinės ir 70 platininių plokštelių. Su tokiais skaičiais vargiai gali varžytis bet kokia šių dienų žvaigždė. Šiuo metu 57-erių R.Claydermanas su šeima gyvena Prancūzijos šiaurėje, Normandijoje. Nors muzika atlikėją priverčia keliauti aplink pasaulį, o per metus jis surengia apie 200 koncertų, vos tik galėdamas jis skrenda namo.

Kaip apie daugiau kaip 1200 skirtingų melodijų įrašiusį pianistą pasakė vienas vokiečių žurnalistas: „Veikiausiai nė vienas pianistas po Ludwigo van Beethoveno nepadarė tiek populiarindamas fortepijono muziką kaip jis.“ Tad nepraleiskite progos spalio 7-ąją išgirsti gyvą legendą, kurio skambinamų melodijų jausmo neperteiks jokie skaičiai.

Režisieriaus Gintaro Varno lėlių spektaklių diptichas “Tankredžio ir Klorindos dvikova” bei “Nedėkingųjų šokis” pagal Klaudijaus Monteverdžio (Claudio Monteverdi) madrigalines operas gastroliuoja Prancūzijoje.

Spektaklius apipavidalino ir lėles sukūrė dailininkė Julija Skuratova, muzikinės dalies vadovas – Darius Stabinskas. Spektaklyje dalyvauja konsortas “Brevis”, aktoriai ir solistai.

Prancūzijoje spektaklis, be keliolikos pristatymų įvairiuose teatruose šalia Paryžiaus, rodomas dviejuose teatro festivaliuose. Gegužės 10 ir 11 dienomis lietuviai vaidins žymiajame Rytų ir Vidurio Europos teatrui skirtame festivalyje “Passage” Meco mieste, o gegužės 24-26 dienomis – Dižono teatro festivalyje.

Pirmą kartą Vilniuje 2008 m. rudenį parodytos gracingai ir su humoru pastatytos madrigalinės K. Monteverdžio operos tapo teatro sezono įvykiu ir sulaukė didelio publikos bei profesionalių operos meno vertintojų susidomėjimo.

2009 m. spektaklių diptichas pelnė du Auksinius scenos kryžius – apdovanota Gintaro Varno režisūra ir dailininkės Julijos Skuratovos lėlės.

Negailėjo spektakliui palankių įvertinimų ir Maskvos kritikai, kai 2009 m. pavasarį madrigalinės operos buvo parodytos nacionaliniame Rusijos teatro festivalyje “Auksinė kaukė”.

Aktorius Dainius Kazlauskas sugrįžo iš Maskvos ir kartu su kolega aktoriumi Dariumi Meškausku pradeda vienos populiariausių pastarojo meto komedijų “Urvinis žmogus” paskutines gastroles po Lietuvą.

Iš poros dešimčių išrinktųjų miestų pirmiausia “urvinis” užsuks į Naująją Akmenę, taip pat sausį numatyti apsilankymai Kaišiadoryse, Kėdainiuose ir Rokiškyje.

Septynerių metų sukaktį švenčiančio spektaklio kūrėjai sako, kad šios gastrolės skirtos padėkoti žiūrovams už jų nuolatinį palaikymą, bet jokiu būdu ne ašaroms braukti.

“Su “Urviniu žmogumi” atėjome į teatro pasaulį. Jis nemiršta, turime su juo dar įvairių sumanymų. Tačiau šiam spektakliui jau laikas užleisti sceną mūsų naujoms idėjoms ir pastatymams”, – aiškina “Idioteatro” vadovas Donatas Tarasevičius.

“Urvinį žmogų” pats režisavęs ir nuo pradžių jame vaidinantis D. Kazlauskas sako, kad jokio ypatingo pasirengimo paskutiniam turui nereikia, juk vaidmuo išanalizuotas po siūlelį, juolab, kad “urvinius” aktorius ir režisierius padovanojo ir Rusijos bei Lenkijos publikoms.

“Tai paskutinė galimybė “Urvinį žmogų” pamatyti arčiau savo namų”, – žiūrovus į pasirodymus kviečia D.Meškauskas, šiame spektaklyje vaidinantis daugiau nei penkerius metus.

Išleisdamas “Urvinį žmogų” į paskutines gastroles po šalį “Idioteatras” paskaičiavo: nuo premjeros 2005-ųjų sausį “urvinis” buvo rodytas beveik 650 kartų daugiau kaip 30-yje Lietuvos miestų ir miestelių, spektaklį pamatė daugiau kaip 230 tūkstančių žiūrovų. Prieš ketverius metus, 2006-ųjų lapkričio pabaigoje, bilietai į septynis kalėdinius “Urvinio žmogaus” spektaklius buvo parduoti per 15 minučių. Tokia statistika leidžia prašytis į populiariausių Lietuvoje kada nors rodytų spektaklių sąrašą.

Komediją “Urvinis žmogus” (angl. Defending the Caveman – Užtariamasis žodis urviniam žmogui) sukūrė amerikietis aktorius ir režisierius Robas Bekeris (Rob Becker). Jos premjera įvyko 1991 metais San Franciske. Vėliau spektaklis apvažiavo visas Jungtines Valstijas, 1995 metais debiutavo Brodvėjuje ir tapo rekordininku – ilgiausiai čia rodytu monospektakliu. Ta proga Niujorke net atsirado “Urvinio gatvė”: 1996 metais tuometinis miesto meras Rudolfas Džiulianis tokiu pavadinimu (angl. Caveman Way) perkrikštijo Vakarų 44-ąją gatvę, kurioje stovi šį spektaklį rodęs teatras “Helen Hayes Theater”.

“Urvinis žmogus” išverstas į 30 kalbų, komedija buvo rodyta 45-iose pasaulio šalyse, ją jau matė keli milijonai žiūrovų.

Artimiausio “Urvinio žmogaus” pasirodymai:

• Vilniaus klube “New York” sausio 11 d., 20 val.

• Naujosios Akmenės kultūros centras sausio 20 d., 18 val.

• Kaišiadorių kultūros centras sausio 21 d., 18 val.

• Kauno “Girstučio” kultūros rūmuose sausio 22 d., 18 val.

• Šiaulių dramos teatre sausio 25 d., 19 val.

• Kėdainių kultūros centre sausio 26 d., 18 val.

• Rokiškio kultūros centre sausio 27 d., 18 val.

• Vilniaus klube “New York” sausio 29 d., 20 val.

• Vilniaus klube “New York” vasario 14 d., 20 val.

• Kauno “Girstučio” kultūros rūmuose vasario 26 d., 18 val.